f4583ba4-e0cb-49d0-a1ca-34c96c186c8c · Å iaulių apygardos teismas

                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-332/2011                                                    Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00390-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.; 2.1.7.; 2.4.7.(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui,nuteistajam P. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ Â sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis P. J. nuteistas už tai, kad jis 2009-12-05, apie 7.15 val., kelyje (duomenys neskelbtini), Å iaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK automobilyje „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui D. G. ir Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui V. D. prie pavarų perjungimo svirties tarp priekinių automobilio sėdynių, padėjo penkias vieno šimto litų nominalo kupiūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jie nesurašytų bei neperduotų registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolo, kad P. J. vairavo transporto priemonę „Peugeot 605“, Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės ir dėl to buvo sulaikytas, t. y. kad nebÅ«tų vykdomi Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2002-12-24 Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660, 65.5 ir 65.12 p. bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462, 4 p. reikalavimai, ir taip tiesiogiai davė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos jų veikos vykdant įgaliojimus.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis P. J. skunde nurodo, kad jis su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes teismas neįvertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, objektyviai neįvertino visų baudžiamojoje byloje gautų faktinių duomenų, kurie patvirtina turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes, jog jis tikrai nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo.Teigia, kad jis nuo pat jo sulaikymo momento vienodai ir nuosekliai aiÅ¡kino, jog jis, žinodamas, kad už automobilio vairavimÄ neturint tam teisės jam gresia administracinė bauda, policijos pareigÅ«nų pakviestas sėstis į tarnybinį automobilį, iÅ¡ savo piniginės per kartÄ iÅ¡sitraukė pluoÅ¡telį pinigų ir juos laikė kitos nei piniginę rankos saujoje tol, kol jie neiÅ¡krito tarp priekinių sėdynių, kai V.

D. netikėtai paliepė greitai Å¡okti jam iÅ¡ maÅ¡inos ir nedelsdamas kartu su D. G. jį iÅ¡traukė į laukÄ , surakino antrankiais rankas už nugaros. Po to vienas iÅ¡ policininkų atsargiai už kraÅ¡telio patraukė tarp sėdynių vienoje krÅ«voje nukritusį pluoÅ¡telį pinigų į daiktadėžę po rankinio stabdžio svirtele taip, kaip tai yra užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ros ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolų prieduose – nuotraukose. Kad pinigus vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tikrai patraukė iÅ¡ tos vietos tarp priekinių sėdynių, kur jie jam iÅ¡krito iÅ¡ rankos, patvirtina ir garso įraÅ¡as, nes jame girdėti, kaip policininkas savo kolegai liepia jo (apelianto) surakinto nesodinti į automobilį, kad jis nepaimtų pinigų „iÅ¡ artyn“.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad liudytojai V. D. ir D. G. teisme net prisiekę melavo ne tik tai, jog jie pinigų nelietė iki įvykio vietos apžiÅ«ros momento, bet ir tai, kad jis (apeliantas) pinigus neva dėliojo jiems į tÄ pačiÄ daiktaždėžę po 100 Lt vertės kupiÅ«rÄ . Tačiau Å¡is policijos pareigÅ«nų melas, nuteistojo P. J. nuomone, akivaizdžiai demaskuojamas įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytomis fotonuotraukomis Nr. 4 ir Nr. 5, kuriose matyti, kad pinigai yra sudėti ne po 100 Lt vertės kupiÅ«rÄ atskirai, o viename perlenktame pluoÅ¡telyje, o taip pat ir įvykio vietÄ apžiÅ«rėjusio liudytojo T.

T. parodymais.Skunde P. J. teigia, kad policijos pareigÅ«nai jo nė karto neperspėjo apie mėginimÄ juos papirkti. Jie ilgai aiÅ¡kinosi jo tapatybę, o po to pareiÅ¡kė, kad jo vairuojamas automobilis gali bÅ«ti pavogtas. Tuomet jis policijos pareigÅ«nų paklausė, ar jie fermoje dirba, kad negali operatyviai patikrinti ir įsitikinti, jog įtariamai dėl automobilio vagystės yra nepagrįsti. Po Å¡itų žodžių jis iÅ¡girdo, kaip policijos pareigÅ«nai tarpusavyje susiÅ¡nabždėjo ir sukomandavo jam greitai lipti iÅ¡ maÅ¡inos lauk.

Dėl to jis yra visiÅ¡kai įsitikinęs, kad policijos pareigÅ«nai įsižeidė dėl tokio jo pasakymo ir todėl sumanė jį pamokyti, apkaltindami tariamu jų papirkimu, o po to dar ir suklastojo įvykio vietos duomenis, patraukdami pinigus arčiau savęs. Kad jis nebuvo perspėtas dėl nebÅ«to bandymo papirkti policijos pareigÅ«nus, patvirtina ir liudytojų D. G. ir V. D. tarnybiniuose praneÅ¡imuose skirtingai nurodytos Å¡ios faktinės aplinkybės: D. G. teigė, kad pirma jis, o po to ir V. D. jį (apeliantÄ ) įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ , o tuo tarpu V.

D. nurodė, kad jį (apeliantÄ ) apie tai tik kartÄ perspėjo vienas D. G.. Nuteistasis P. J. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme policijos pareigÅ«nas                                D. G. patvirtino jo (apelianto) parodymus, kad buvo kalba apie baudos sumokėjimÄ vietoje, o tuo tarpu jo kolega V. D. teisiamajame posėdyje paneigė tokius bendradarbio parodymus ir paaiÅ¡kino, kad jis (apeliantas) nesakė jiems, jog nori sumokėti administracinę baudÄ vietoje.

Esant tokiems prieÅ¡taravimams, nuteistasis mano, kad Å¡ie policijos pareigÅ«nai iÅ¡ pradžių vieni, o po to ir padedami tyrėjos E. B., nes jos apklausinėjami jie jau suvienodino savo parodymus, piktavaliÅ¡kai susimokė jį apkaltinti nebÅ«to nusikaltimo padarymu už tai, kad jis juos galėjo įžeisti pasakydamas žodžius apie darbÄ ne fermoje, juolab, kad netrukus po jo pristatymo į policijos komisariatÄ jie sužinojo, jog padedamas savo gynėjo jis jiems pareiÅ¡kė pagrįstus įtarimus dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo neteisėtai uždedant jam antrankius ir laikant juos kelias valandas.Nurodo, kad baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reÅ¡kiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai.

Å io principo svarbÄ ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, jis įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Akivaizdu, kad minėto pricipo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Atsižvelgiant į ankščiau skunde iÅ¡analizuotas aplinkybes, darytina pagrista iÅ¡vada, kad byloje surinktais įrodymais nebuvo neabejotinai įrodyta, kad jis papirko policijos pareigÅ«nus, todėl mano, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus, ir jais remdamasis pagrįstai P. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Papirkimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227 str., yra pasiÅ«lymas, pažadas duoti kyšį arba kyÅ¡io davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. IÅ¡ P. J. pareikÅ¡to kaltinimo matyti, jog jis kaltinamas davęs kyšį policijos pareigÅ«nams                       D. G. ir V. D.. Pagal teismų praktikÄ , kyÅ¡is laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui.Apeliantas P. J. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo, ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.

Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys prieštarauja apelianto skundo argumentams ir jo deklaruojamam nekaltumui. Nuteistojo P. J. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia iš esmės tapatūs ir nuoseklūs liudytojo D. G. parodymai duoti viso proceso eigoje. Tiek pirmosios instancijos teisme (1 t., 127-129 b. l., 2 t., 51-53 b. l.), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 14-16 b. l.) liudytojas D.

G. nuosekliai teigė, kad P. J. prašė niekur neskambinti ir nieko neraÅ¡yti ir iÅ¡ piniginės iÅ¡sitraukė keletÄ kupiÅ«rų po 100 Lt ir padėjo tarp priekinių sėdynių prie rankinio stabdžio svirties. Taip pat parodė, kad jis įspėjo P. J., jog už pareigÅ«nų papirkimÄ gresia baudžiamoji atsakomybė ir liepė jam pasiimti pinigus, tačiau P. J. nekreipė į tai dėmesio sakydamas, kad pinigai niekam nemaiÅ¡o ir niekam nereikia skambinti. Tuomet V. D. dar kartÄ Ä¯spėjo P. J., kad jis vykdo nusikalstamÄ veikÄ už kuriÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Tokias liudytojo D. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo V. D. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 20-22 b. l.), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (1 t., 124-126 b. l., 2 t., 48-50 b. l.), kur jis apie įvykio aplinkybes parodė iš esmės analogiškai. Pažymėtina, kad tokius liudytojų D. G. ir V. D. parodymus iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo P. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 66-68 b. l.), pirmosios instancijos teisme (1 t., 121 b. l., 2 t., 68-72 b. l.), iš kurių matyti, kad P. J. pripažįsta, jog jis vos įsėdęs į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį išsitraukė piniginę ir pinigų.

Be to, liudytojų D. G. ir V. D. parodymus patvirtina liudytojo T. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 24, 25 b. l.), pirmosios instancijos teisme (1 t., 129, 130 b. l., 2 t., 53, 54 b. l.), kur jis parodė, kad policijos pareigūnai jam pasakė, kad P. J. siūlė ir prie rankinio stabdžio svirties padėjo pinigus, t. y. vairuotojas siūlė ir davė jiems kyšį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pinigai buvo padėti prie rankinio stabdžio svirties, liudytojo M.

K. parodymai pirmosios instancijos teisme (1 t., 138 b. l., 2 t., 66, 67 b. l.), kur jis parodė, kad policijos pareigūnai jam pasakė, kad P. J. davė kyšį, kad išvengtų administracinės atsakomybės, ir rašytinė bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele (1 t., 5–11 b. l.), iš kurių matyti, kad automobilio salone tarp priekinių sėdynių šalia rankinio stabdžio svirties esančioje daiktadėžėje yra 5 100 Lt vertės kupiūros, D. G. ir V. D. tarnybiniai pranešimai (1 t., 12, 13, 18, 19 b. l.), kuriuose nurodyta, kad P. J. prašė policijos pareigūnų niekur neskambinti ir nieko nerašyti ir iš piniginės išsitraukęs keleta kupiūrų 100 Lt vertės padėjo jas tarp priekinių sėdinių prie rankinio stabdžio svirties, o D.

G. liepus pasiimti pinigus ir įspėjus, kad už kyÅ¡io davimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, P. J. į tai nekreipė dėmesio sakydamas, kad pinigai niekam nemaiÅ¡o ir niekam nereikia skambinti ir primygtinai siÅ«lė paimti pinigus ir neraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tyrėjos E. B. tarnybinis praneÅ¡imas (1 t., 39 b. l.), kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nai skambino komisariato budėtojui ir pranešė apie policijos pareigÅ«nų papirkimÄ , specialisto G. J. tarnybinis praneÅ¡imas (1 t., 40 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2009-12-08 į kompaktinę plokÅ¡telę buvo įraÅ¡ytas garso įraÅ¡as iÅ¡ Akmenės rajono PK budėtojų dalies, kuriame yra praneÅ¡imas apie kyÅ¡io siÅ«lymo ir davimo policijos pareigÅ«nams faktÄ , padaryta minėto praneÅ¡imo stenograma (1 t., 41 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad policijos pareigÅ«nai D.

G. ir V. D. pranešė Akmenės rajono PK budėtojui, kad vairuotojas pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimÄ su tapatybės kortele ir siÅ«lė susitarti, bandė papirkti.Skunde P. J. nurodo, kad policijos pareigÅ«nai D. G. ir V. D. piktavaliÅ¡kai susimokė jį apkaltinti nebÅ«to nusikaltimo padarymu, nes jis juos galėjo įžeisti pasakydamas žodžius apie darbÄ ne fermoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad netrukus po jo pristatymo į policijos komisariatÄ jie sužinojo, jog padedamas savo gynėjo jis jiems pareiÅ¡kė pagrįstus įtarimus dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo neteisėtai uždedant jam antrankius ir laikant juos kelias valandas.

Tačiau tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvus, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog policijos pareigÅ«nai kokiu nors bÅ«du yra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti P. J., todėl jie atmestini. Liudytojų D. G. ir V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai bÅ«tų turėję kokį suinteresuotumÄ P. J. atžvilgiu iÅ¡keltos bylos baigtimi, iki įvykio pareigÅ«nai nuteistojo nepažinojo, todėl abejoti jų parodymais nėra pagrindo.

Taip pat atmestinas nuteistojo skundo argumentas, jog abu policijos pareigÅ«nai skirtingai liudija apie aplinkybę, ar P. J. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ , nes jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose skirtingai nurodytos Å¡ios faktinės aplinkybės, be to, Å¡ie liudytojai davė prieÅ¡ingus parodymus dėl aplinkybės, kad P. J. norėjo sumokėti administracinę baudÄ vietoje. IÅ¡ liudytojų D. G. ir V. D. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad esminėse aplinkybėse Å¡ių liudytojų parodymai sutampa, o tai, kad juose galima įžvelgti neatitikimų dėl aplinkybių, kas P. J.

įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ ir ar P. J. norėjo sumokėti baudÄ , paaiÅ¡kinama tuo, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo momento praėjo nemažai laiko ir liudytojai galėjo pamirÅ¡ti kai kurias veikos padarymo detales, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡is liudytojų parodymų netikslumas nuteistojo kaltės nepaneigia.Nuteistasis P. J., nesutikdamas su apylinkės teismo konstatuotais faktais, viso baudžiamojo proceso metu ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė – papirkti policijos pareigÅ«nų nenorėjo.

Apeliantas, ginčydamas savo kaltę, argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo aiÅ¡kinimÄ , jog žinodamas, kad už automobilio vairavimÄ neturint tam teisės jam gresia administracinė bauda, policijos pareigÅ«nų pakviestas sėstis į tarnybinį automobilį, iÅ¡ savo piniginės iÅ¡sitraukė pluoÅ¡telį pinigų norėdamas sumokėti baudÄ už administracinį teisės pažeidimÄ .Tokius apelianto aiÅ¡kinimus paneigia visuma iÅ¡tirtų įrodymų, o objektyviųjų veikos padarymo aplinkybių analizė aiÅ¡kiai atskleidžia Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymius – veikimÄ tiesiogine tyčia. Byloje esančių įrodymų visete įvertinus apelianto, liudytojų D.

G., V. D., parodymus apie kyÅ¡io davimo aplinkybes, liudytojų T. T., M. K. parodymus apie kitas svarbias aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad P. J. suvokė, jog davė kyšį policijos pareigÅ«nui. Be to, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų D. G. ir V. D. parodymų (1 t., 125, 128 b. l.) matyti, kad jie P. J. neaiÅ¡kino, kokia bauda gręsia už jo padarytÄ administracinį pažeidimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad P. J. versija, kad jis norėjo mokėti baudÄ už administracinį teisės pažeidimÄ yra jo pasirinkta gynybos taktika, neigiant savo kaltę ir mėginant iÅ¡vengti atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo gynybinę versijÄ , kad pinigai policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje atsirado tik todėl, kad jie iÅ¡krito jam iÅ¡ rankų, kai pareigÅ«nas V.

D. netikėtai paliepė greitai Å¡okti jam iÅ¡ maÅ¡inos ir nedelsdamas kartu su D. G. jį iÅ¡traukė į laukÄ , surakino antrankiais rankas už nugaros, po to vienas iÅ¡ policininkų atsargiai už kraÅ¡telio patraukė tarp sėdynių vienoje krÅ«voje nukritusį pluoÅ¡telį pinigų į daiktadėžę po rankinio stabdžio svirtele, nes nustatytos įvykio aplinkybės Å¡iÄ versijÄ paneigė.Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, objektyviai neįvertino visų baudžiamojoje byloje gautų faktinių duomenų, kurie patvirtina turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes, jog jis tikrai nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiais Teismo praktikÄ , pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.8 p. nuostatas ir neįrodė, kad jis papirko policijos pareigÅ«nus, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinti Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad P. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ t. y. kad jis tiesiogiai davė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamÄ neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigÅ«nai neraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, pagrįsta teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė P. J. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi iÅ¡ esmės nuosekliais ir tapačiais liudytojų D. G., V. D., T. T., M. K. parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimų, teismo iÅ¡vadas grindė byloje surinktais ir iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat P. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvus.

Taigi pirmosios instancijos teismas, atlikęs faktinių bylos aplinkybių, liudytojų bei nuteistojo parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, padarė pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl P. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad vien tik apelianto nesutikimas su teismo skundžiamame nuosprendyje atliktų įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ar padarė kitus, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai P. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis P. J., siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus – kad jis nebÅ«tų nubaustas už administracinį teisės pažeidimÄ , davė 500 Lt kyšį, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Todėl nėra teisinio pagrindo P. J. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip praÅ¡o apeliantas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a: Nuteistojo P. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                        Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                               Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                   Vidmantas Mylė