f4570cf7-600e-4ee4-a540-cb8ec02a006d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-966/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13118-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.2.14.1.1; 1.2.5.4.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistajam A.

Å ., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiosioms T. Å ., Z. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Nustatyta bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaitytas A. Å . laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. kovo 20 d., 23 val. 10 min. iki 2018 m. kovo 21 d., 12 val. 25 min. (1 para), nuo 2018 m. liepos 5 d., 18 val. 01 min. iki 2018 m. liepos 7 d., 10 val. 48 min. (2 paros), nuo 2018 m. spalio 7 d., 18 val. 15 min. iki 2018 m. spalio 8 d., 12 val. 20 min. (1 para), nuo 2018 m. spalio 30 d., 20 val. 25 min. iki 2018 m. spalio 31 d., 12 val. 00 min. (1 para), nuo 2019 m. sausio 5 d., 01 val. 45 min. iki 2019 m. sausio 6 d., 12 val. 21 min. (2 paros), iÅ¡ viso – 7 paros, ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 25 d.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. Å . Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad: 1.1. 2018 m. kovo 20 d., apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu Å¡eimos nariu – motina T. Å . – metu, tyčia, grasino jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ sakydamas, kad jÄ užmuÅ¡, pakas po žemėmis, jÄ stumdydamas abiem savo rankomis sugriebė jai už abiejų dilbių, juos spaudė, jėga lenkė ir taip smurtaudamas nukentėjusiajam – savo motinai T.

Å . – sukėlė fizinį skausmÄ . 1.2. 2018 m. liepos 5 d., apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.24 promilės girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui, kad grasinimas galėjo bÅ«ti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu Å¡eimos nariu – motina T. Å . – metu, keikdamas jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir grasindamas jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti motinos T. Å . sveikatÄ , rankos kumščiu smÅ«giavo jai į galvÄ , tačiau Å¡i pasitraukdama smÅ«gio iÅ¡vengė; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2018 m. spalio 7 d., apie 17.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu Å¡eimos nariu – motina T.

Å . – metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo bÅ«ti įvykdytas, grasino motinai T. Å . jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , suėmęs jÄ rankomis už galvos grasino nusukti jai sprandÄ , keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais sakydamas, kad jÄ nužudys, nusuks spardÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2018 m. spalio 30 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su kartu gyvenančia motina T.

Å . metu, tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo bÅ«ti įvykdytas, grasino savo kartu gyvenančiam Å¡eimos nariui motinai T. Å . jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , sakydamas: „tu ilgai negyvensi, bijok manęs, eik ir dairykis“, keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais vadindamas jÄ : ,,žertva“ „kurva“, grasino su ja susidoroti – jÄ užmuÅ¡ti, grasino žodžiais, kad ji ilgai negyvens, kad jam atiteks butas; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2019 m. sausio 5 d., apie 00.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu Å¡eimos nariu – motina T.

Å . – metu, tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo bÅ«ti įvykdytas, grasino jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , namuose mėtė daiktus, T. Å . bandant jį nuraminti, jÄ stumdė, stipriai sugriebė už rankos ir sakydamas grasino, kad ji daugiau negyvens, nudvės; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2019 m. vasario 25 d., apie 20.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu Å¡eimos nariu – motina T.

Å . – metu, tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,90 promilės girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo bÅ«ti įvykdytas, grasino jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ sakydamas, kad jÄ užmuÅ¡, susidoros, padegs ir susprogdins visÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ . 1.3. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. 13.00 val. iki 2019 m. sausio 24 d., iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė Z.

M. priklausantį turtÄ â€“ 3 g. svorio auksinį žiedÄ , 300 Eur vertės, 2 g. svorio auksinį žiedÄ su akute, 300 Eur vertės, 4 g. svorio auksinį žiedÄ , 400 Eur vertės, planÅ¡etinį kompiuterį „iPad“, 100 Eur vertės, ir planÅ¡etinį kompiuterį „Huawei“, 204,29 Eur vertės, taip iÅ¡ viso pagrobė svetimo turto už 1 304,29 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad A. Å . veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, dėl jo kaltės padarius Å¡ias nusikaltimas veikas jokių pagrįstų abejonių byloje nekyla. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės A. Å . skyrimo, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Å . padarė du nesunkius ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , praeityje jis teistas Å¡eÅ¡is kartus, baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl sprendė, kad, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , A. Å . už BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę arba pakeisti jam paskirtÄ bausmę į priverstinį gydymÄ nuo alkoholizmo. 3.1. Skunde teigiama, kad A. Å . nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kadangi Å¡ios veikos jis nepadarė. Pažymėjo, kad nors jo mama T.

Å . teigia, kad jis grasino padegti bei susprogdinti namus, tačiau liko neįvertinta ta aplinkybė, kad Å¡iuos grasinimus A. Å . pasakė bÅ«damas neblaivus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantui buvo nustatytas didesnis nei 3 promilių neblaivus, todėl, apelianto teigimu, žmogus, bÅ«damas tokio neblaivumo, negali adekvačiai mÄ styti ir gali prikalbėti netiesÄ . Nuteistasis skunde nurodo, kad yra alkoholikas, alkoholį vartoja nuo 18 metų, tačiau per 14 metų, kuomet vartojo alkoholį, nėra padegęs ar kitaip sunaikinęs turto.

Nors ir būdavo buitinių konfliktų, bet jie tik baigdavosi išsakytais žodžiai, tačiau realiai niekada nebuvo minties įvykdyti savo grasinimų. Nagrinėjamu atveju A. Š. taip pat neketino įvykdyti savo grasinimų, o juos vertina kaip girto žmogaus išsakytus žodžius. Nors policijos pareigūnams A. Š. taip pat grasino, kad atleis juos iš darbo, tačiau policijos pareigūnai suprato, kad jis yra per girtas ir į tokius išsakytus žodžius nereagavo. 3.2. Apelianto teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad visi grasinimai yra niekiniai, o toks jo elgesys išprovokuotas alkoholio.

Pažymėjo, kad tik vienintelį kartÄ mamai sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau tikslo jÄ sužaloti neturėjo, o tik mėgino sutrukdyti iÅ¡kviesti policijÄ . Ä® Å¡ias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, o skundžiamas nuosprendis priimtas jį grindžiant prielaidomis dėl grasinimų realumo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisinti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, suÅ¡velninti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę. Taip pat prašė iÅ¡teisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nukentėjusioji T. Å . prašė Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę. Nukentėjusioji Z. M. dėl nuteistojo skundo nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė.

5. Nuteistojo A. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje keliamas A. Å . pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, praÅ¡oma dėl Å¡ių nusikaltimų iÅ¡teisinti.

7. Siekiant patikrinti nuteistojo teiginių dėl jo psichinės sveikatos bÅ«klės pagrįstumÄ , taip pat vagystės iÅ¡ nukentėjusiosios Z. M. buto aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliktas įrodymų tyrimas, iÅ¡reikalauti nuteistojo medicininiai dokumentai ir apklausta specialistė S. Å ., liudytojas G. A. N., nukentėjusioji T. Å .. 7.1. Specialistė S. Å . paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje eksperte psichiatre. A. Å . jai, kaip ekspertei, yra žinomas ne vienus metus.

Jam ne kartÄ atlikta ekspertizė, jis ne kartÄ teistas. 2019 m. vasario 19 d. specialisto iÅ¡vadÄ surašė įvertinusi pateiktÄ medžiagÄ , pats A. Å . taip pat buvo atvykęs. Tyrimui buvo pateiktos ligos istorijos nuo 2005 m. Å iuo metu papildomai įvertino 2018 m. ligos istorijas, pateiktÄ epikrizę. Nuomonė ir byloje pateikta specialisto iÅ¡vada, įvertinus papildomus dokumentus, nesikeičia. Dominuoja tos pačios problemos, yra psichikos ir elgesio surikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas.

Tačiau tai netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. A. Å . apžiÅ«rėjo prieÅ¡ metus laiko, tačiau yra pateiktos ligos istorijos. ApžiÅ«rėjus negali pasakyti, kad bÅ«tų psichozės simptomai. A. Å . skundėsi nerimu, miego sutrikimais. Ženklesnių duomenų apie lėtinį psichikos sutrikimÄ ar diagnozės pasikeitimÄ nėra. Palaiko anksčiau iÅ¡sakytÄ nuomonę, kad skirti ekspertizę nėra tikslinga. A. Å . pats žino savo problemas, savo veiksmus vertino kritiÅ¡kai.

AiÅ¡kino, kad geria. Žadėjo, kad bus motyvuotas blaivybei. Duomenų, kad jis bÅ«tų gydytas suėmimo metu, kad bÅ«tų iÅ¡vežtas dėl ryÅ¡kios abstinencijos, nėra. Abejonių, kad jis negalėtų duoti parodymų, bÅ«ti apklausiamas teisme, nekilo. Po visų stacionarių gydymų A. Å . pas gydytojus ambulatoriÅ¡kai nesilanko, vaistų nevartoja. Negali atsakyti, kokiÄ dienÄ ir kokius vaistus (migdomuosius, nerimÄ mažinančius) A. Å . vartojo. Konsultacijos metu jis yra ryÅ¡kiai prieinamas, kontaktui nuoseklus, mÄ stymas nuoseklus, viskÄ aiÅ¡kino, adekvatus, orientuotas (7 t. b. l. 81, 82). 7.2.

Liudytojas G. A. N. parodė, kad su A. Å . yra kaimynai. Jokie santykiai nesieja, kelis kartus buvo susitikę. Su juo susipažino gatvėje. Yra su juo kelis kartus vartojęs alkoholį, yra buvęs pas jį namuose. Z. M. žino iÅ¡ matymo. Gyvena už trijų namų. Su A. Å . nusipirko butelį alaus, ėjo gerti pas A. Å .. Susitiko Z. M., kuri juos pakvietė pas save į namus Kada tai buvo, neatsimena. Buvo po pietų. Pas Z. M. į namus ėjo pirmÄ kartÄ . Butelį alaus, kurį vadina „bambaliu“, 6-7,5 laipsnių stiprumo iÅ¡gėrė trise.

IÅ¡gėrus pasirodė mažai, Z. M. nuėjo ir nupirko dar du butelius. Kai Z. M. buvo išėjusi, A. Å . trumpam buvo išėjęs, gal į tualetÄ . Alaus iÅ¡gerti nebaigė, nebenorėjo, pasakė, kad einam namo. Jis išėjo pro pagrindines duris, o A. Å . užlipo į viršų, nes gyvena tame pačiame name kaip ir Z. M.. A. Å . susitiko kitÄ dienÄ , Å¡is sakė, kad buvo nuėjęs pas Z. M., dar buvo likę alaus, tačiau Z. M. miegojo. Nematė, kad A. Å . bÅ«tų kÄ paėmęs iÅ¡ Z.

M. namų. IÅ¡ Z. M. žino, kad dingo planÅ¡etė, kažkokie žiedai. Žino, kad A. Å . nuteistas dėl vagystės iÅ¡ Z. M. buto. A. Å . po to daugiau nematė, su juo nebendravo, apie žiedus, kompiuterius, planÅ¡etes nekalbėjo. Gal porÄ kartų po to buvo susitikęs A. Å .. IÅ¡ viso A. Å . buvo sutikęs gal keturis kartus. Aplinkybes, kurias Å¡iuo metu nurodo, atsimena gerai. Nežino, kodėl Å¡iuo metu duodami parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Gal dabar tik prisiminė.

Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad A. Š. su Z. M. ėjo pirkti alaus, o jis liko. Gal susimaišė. Z. M. ėjo viena, o jie abu liko. A. Š. trumpam kažkur buvo nuėjęs, bet nematė kur. Pats sėdėjo virtuvėje, iš kurios kiti kambariai nesimato. Eidami pas Z. M. nešėsi maišelį, kuriame buvo alus. Buvo maišelis iš prekybos centro. Jį paliko pas Z. M. (7 t. b. l. 82, 83). 7.3. Nuteistasis A. Š. parodė, kad pas Z. M. namuose buvo išgertas didelis kiekis alkoholio. Buvo atėjusi mama, parvedė jį namo.

Buvo 5 litrai alaus. Mama matė. Gėrė jį su G. A. N. namuose dvi dienas. Išėjo dar alaus nusipirkti ir tada su liudytoju nuėjo pas Z. M.. Nuėjo su tuo 5 litrų „bambaliu“. Tuo metu jau buvo nemažai iÅ¡gėręs. Buvo 5 litrai alaus, paskui atnešė dar du. Jautėsi neblaivus. TÄ patį vakarÄ pas Z. M. grįžęs nebuvo. Durys buvo atidarytos, Z. M. miegojo prie skalbimo maÅ¡inos, prisigėrė, nukrito tarp skalbimo maÅ¡inos ir tualeto. Bandė jÄ pakeli, tačiau neišėjo. Visi ten buvo tiek girti, kad nėjo susikalbėti, visi buvo neadekvatÅ«s. Ėjo su Z.

M. iki kiosko paimti alaus, grįžo. Po Å¡ių iÅ¡gertuvių atsikėlė pas G. A. N.. Pas jį miegojo, atsikėlė neblaivus. TÄ dienÄ buvo atėjusi mama, atnešė drabužius, buvo supykusi, sakė dabar gyventi su Z. M., nes abu laiptinėse geria. Kai atsibudo G. A. N. namuose, dar buvo M. M.. Nežino, kaip išėjo iÅ¡ Z. M. namų, nežino, ar duris uždarė, ar užtrenkė (b. l. 83, 84). 7.4. Nukentėjusioji T. Å . paaiÅ¡kino, kad jai buvo žinoma, jog jie (A. Å . ir G. A. N.) kelias dienas buvo pas Z.

M.. Kai sÅ«nus pirmÄ dienÄ negrįžo, jo daiktus nunešė pas Z. M. ir pasakė bÅ«ti ten, kur geria. Tai buvo, kai ta vagystė įvyko. Apie vagystę pasakė Z. M.. Ji atėjo ir pasakė, kad dingo jos daiktai, kad pas jÄ buvo A. Å . ir G. A. N. („B.“). Ji liepė Z. M. kviesti policijÄ . Nesitikėjo, kad sÅ«nus galėjo kÄ nors paimti. Piktumo su Z. M. neturi. Ji atėjo gal po kelių dienų, tačiau dabar ji jau neatsimena kada. Po to pas Z. M. buvo policija. IÅ¡gertuvių dienÄ ji į Z.

M. butÄ buvo užėjusi, koridoriuje padėjo sÅ«naus krepšį. Girdėjo Z. M., sÅ«naus ir G. A. N. balsus. Z. M. sakė užsirakinti duris. SÅ«nus grįžo po trijų dienų. Tiksliai neatsimena, bet pirmas lyg grįžo sÅ«nus, o paskui atėjo Z. M.. Su A. Å . kalbėjo. Jis sakė, kad nieko neėmė (7 t. b. l. 88, 89). Dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

8. BK 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Å is tyčinis apysunkis nusikaltimas BK 145 straipsnio dispozicijoje įtvirtintas formalia sudėtimi, t. y. nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiÅ¡kimo – jo iÅ¡sakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie Å¡iuos grasinimus sužinojo nukentėjusysis.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuteistojo skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Å . kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių BPK normų nepažeidė, A. Å . dėl vertinamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu pripažino pagrįstai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. Å . padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat ir spręsdamas jo kaltės klausimÄ , rėmėsi Å¡ioje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnyje, iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Nuteistasis A. Å . skunde nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, teigia, kad jis grasinimų įvykdyti neketino, tikslo nužudyti mamÄ neturėjo, elgesys buvo iÅ¡provokuotas alkoholio, tačiau teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamosios bylos duomenis, patikrinusi nuosprendyje padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumÄ , A.

Å . skundo teiginių nelaiko pagrindu skundžiamÄ nuosprendį naikinti ir dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jį iÅ¡teisinti.

10. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo grasinimų savo motinai T. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis faktas nustatytas ir įrodytas nuosekliais nukentėjusiosios T. Š. parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime. Visi epizodai vienodi. Sūnus išgėręs sakydavo, kad pritrenks, užmuš, pakas po žeme. Girtas būna piktas, žiaurus. Kai gerdavo mėnesiais, ji net miegoti bijodavo.

Kai sÅ«nus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ramiai gyvendavo. Nebenori taip gyventi, visko bijo, pavargo nuo tokio gyvenimo (6 t. b. l. 30). Liudytojai E. G., M. B., A. A., D. P., G. G., G. A., L. Å ., S. P., A. K., A. B., D. B. (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu) patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku (2018 m. liepos 5 d., 2018 m. spalio 7 d., 2018 m. spalio 30 d., 2019 m. sausio 5 d., 2019 m. vasario 25 d.) tarnybos metu reaguodami į praneÅ¡imus dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivaus sÅ«naus grasinimų motinai, agresyvaus elgesio, konfliktavimo, vyko į butÄ (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai T.

Å .. Nuvykus namuose surastas akivaizdžiai neblaivus A. Å . ir jo mama T. Å ., kuri buvo blaivi. T. Å . skundėsi, kad sÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtauja (tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai), kenčia dėl sÅ«naus nuolatinių grasinimų, bauginimų, konfliktavimo. Nurodė, kad sÅ«nus elgiasi agresyviai, grasina susidorojimu ir ji jo bijo. T. Å . atrodė labai susijaudinusi, matėsi akivaizdi baimė, virpėjo balsas, drebėjo rankos (6 t. b. l. 31, 142, 153, 154). Liudytojų parodymai atitinka aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniuose praneÅ¡imuose (1 t. b. l. 124, 166–169; 2 t. b. l. 9–12, 63–66; 3 t. b. l. 71–74), Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų apžiÅ«ros protokoluose (1 t. b. l. 129, 130, 174, 175; 2 t. b. l. 17, 18, 71, 72; 3 t. b. l. 84, 85).

Nuteistasis A. Å ., duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad įvyksta konfliktai dėl gėrimo. Neprisimena, ar buvo 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. spalio 7 d., 2018 m. spalio 30 d. konfliktai. 2019 m. sausio 5 d. konfliktas buvo, kÄ mamai tada sakė, neprisimena. Jei paraÅ¡yta, kad buvo 2019 m. vasario 25 d. įvykis, tai reiÅ¡kia, kad buvo. BÅ«damas girtas mamai visko prikalbėdavo, bet nedarydavo. Tvirtina, kad 2018 m. spalio 7 d. pasakė mamai, kad jÄ nužudys, tačiau ne dėl to, kad jÄ Ä¯baugintų, o dėl to, kad tokius žodžius naudojo kaip priežodžius konfliktinei situacijai paaÅ¡trinti.

Kėsintis į jos gyvybę tikslo neturi. Mama jį pažįsta ir žino, kad pavojaus jos gyvybei jis nekėlė (6 t. b. l. 29, 30).

11. Nuteistajam A. Å . iÅ¡ esmės neneigiant vertinamų įvykių ir dėl Å¡ių įvykių esant nuosekliems, neprieÅ¡taringiems nukentėjusiosios, liudytojų parodymams, Å¡iuos parodymus patvirtinantiems raÅ¡ytiniams įrodymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. Å . kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis ne mažiau kaip tris kartus grasino savo motinai T. Å . jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ grasindamas jÄ užmuÅ¡ti, nusukti sprandÄ , susidoroti, padegti namÄ ir nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡ie grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

Nors nuteistasis tvirtina, kad tikslo nužudyti mamÄ jis neturėjo, jo elgesys buvo įtakotas alkoholio, jis savęs nekontroliavo, mama žinojo, kad jis nieko blogo nepadarys, Å¡ie apelianto argumentai, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisinės reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį neÅ¡alina. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymima, kad sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinamais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Sistemingas bauginimas visuomet bÅ«na nukreiptas į konkretų asmenį siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423-303/2016).

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015 ir kt.).

Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Tai, ar kaltininkas grasinimus iš tikrųjų ketina įvykdyti, teisinės reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi.

12. Nukentėjusioji T. Å . tiek atvykusiems pareigÅ«nams, tiek duodama parodymus teisme, tvirtino, kad A. Å . grasinimų ji iÅ¡ tikrųjų bijo, sÅ«nus, bÅ«damas neblaivus, elgiasi agresyviai, ji bijodavo net miegoti, rami buvo tik tada, kai sÅ«nus atlikinėjo bausmę. Netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kaip ji subjektyviai suvokė, vertino sÅ«naus elgesį, jo iÅ¡sakytus žodžius, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad atvykus į namus nukentėjusioji iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡sigandusi, veide matėsi iÅ¡gÄ stis, buvo susijaudinusi, virpėjo balsas ir drebėjo rankos.

PareigÅ«nai taip pat patvirtino ir tai, kad pagal praneÅ¡imus dėl A. Å . elgesio, esant duomenų apie jo smurtavimÄ prieÅ¡ motinÄ , vykdavo ne vienÄ kartÄ , atvykus pareigÅ«nams jis bÅ«davo agresyvus. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų A. A., G. G., L. Å . parodymais nustatyta, kad A. Å . 2018 m. liepos 5 d. bandė motinai T. Å . suduoti smÅ«gį, tačiau jai smÅ«gio pavyko iÅ¡vengti, o 2018 m. spalio 7 d. suėmė jos galvÄ , ausis, stumdė jÄ ir tampė grasindamas nužudyti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad A.

Å . yra teistas už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl T. Å . nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti savo motinÄ T. Å ., nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ sÅ«naus grasinimus, juos lydinčius veiksmus vertinti kaip realius ir pagrįstai manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

13. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu A. Å . buvo neblaivus, byloje nenustatyta, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus A. Å . medicininius dokumentus, psichologinio tyrimo metu gautÄ informacijÄ , nurodyta, kad A. Å . kaltinimÄ supranta, pripažįsta, kad bÅ«damas neblaivus grasina motinai, kritiÅ¡kumas bÅ«senos, situacijos, poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu pakankamas ir padaryta iÅ¡vada, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (5 t. b. l. 130, 131). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė S. Å . savo iÅ¡vadÄ patvirtino, nurodė, kad susipažinus su teismui papildomai pateiktais medicininiais dokumentais jos iÅ¡vada nesikeičia. A. Å . psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jokių abejonių dėl to, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis suvokė savo veiksmus, nekilo.

14. Esant aptartų aplinkybių visumai konstatuojama, kad A. Å . veiksmai, kaip atitinkantys BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kvalifikuoti teisingai, o jo kaltė neabejotinai įrodyta pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas įvertintais ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartais įrodymais. Nuteistojo A. Å . subjektyvus savo veiksmų, kaip nenusikalstamų, vertinimas nepaneigia nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų, kurios pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ ir jo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nuteistojo skunde akcentuojamas jo neblaivumas analizuojamų įvykių metu teisinės reikÅ¡mės A. Å . padaryto nusikaltimo kvalifikavimui neturi. Å i aplinkybė vertintina bausmės individualizavimo procese. Dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

15. Apeliaciniame skunde klausimas dėl A. Å . pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra keliamas. Tačiau nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl jo nuteisimo pagal minėtÄ straipsnį pagrįstumo, atkreipiant dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių kaip liudytojÄ apklausti G. A. N., be pagrindo apsiribodamas jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimu. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamosios bylos duomenis, pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Å . kaltu dėl Z. M. turto vagystės, įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, dėl Å¡ios nusikalstamos veikos A. Å . kaltu pripažino pagrįstai.

16. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė jokių argumentų, kodėl mano, kad skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ A. Å . dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinti. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame iÅ¡vada dėl nusikalstamos veikos – vagystės – požymių buvimo nuteistojo A. Å . veiksmuose padaryta remiantis byloje surinktų ir tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų analize bei vertinimu.

17. Nors A. Å . nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepripažino pagrobęs nukentėjusiosios Z. M. auksinius žiedus bei kompiuterius, tvirtino nežinantis, kaip planÅ¡etinis kompiuteris atsirado jo krepÅ¡yje, teisėjų kolegijai jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. Å . padarė vertinamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nekyla. Nukentėjusioji Z. M. nurodė, kad trijų auksinių žiedų, kurie buvo padėti kambaryje ant staliuko, planÅ¡etinių kompiuterių „iPad“ ir „Huawei“ pasigedo po iÅ¡gertuvių su A.

Å . ir G. A. N., t. y. 2019 m. sausio 24 d. Å iuos daiktus paskutinį kartÄ matė 2019 m. sausio 23 d. prieÅ¡ apsilankant minėtiems asmenims. Taip pat nurodė, kad be A. Å . ir G. A. N. jos namuose daugiau nieko nebuvo. Ji pranešė apie tai policijai (6 t. b. l. 29, 30). Liudytojas M. M. parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. susitiko A. Å ., Å¡is jam padovanojo planÅ¡etę „iPad“, kuri buvo neveikianti (šį planÅ¡etinį kompiuterį, kaip matyti iÅ¡ 2019 m. vasario 6 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo, liudytojas pateikė apžiÅ«rai (2 t. b. l. 169)).

M. M. taip pat nurodė, kad su savo asmens dokumentu lombarde užstatė telefonÄ ir kompiuterį, A. Å . tikino, kad užstatomi daiktai yra jo (6 t. b. l. 32). Liudytojas I. K. teisiamajame posėdyje patvirtino aplinkybes, kad iÅ¡ matymo žinomas kaltinamasis ir kitas asmuo 2019 m. sausio 24 d. atnešė užstatyti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir planÅ¡etinį kompiuterį, vienas asmuo davė savo asmens dokumentÄ , o kitas padavė daiktus (6 t. b. l. 154). M. M., I. K. parodymai atitinka tyrėjo Å . J. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotus duomenis, kad patikrinus lombardÄ nustatyta, jog pavogta planÅ¡etė „Huawei Mediapad T180“ 2019 m. sausio 24 d. buvo užstatyta lombarde, jÄ užstatė M.

M. t. b. l. 143, 144), bei G. A. pateikto vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kuriame fiksuota, kad iÅ¡ įraÅ¡o matyti kaip 2019 m. sausio 24 d. du vyrai ateina į lombardÄ , vienas paduoda į kompiuterį panašų daiktÄ , kitas galimai pateikia asmens tapatybės kortelę (2 t. b. l. 148–155).

18. Aptartų įrodymų visuma, iÅ¡analizavus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumoje, sujungus juo į vientisÄ loginę grandinę, neabejotinai patvirtina nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Å . pagrobė nukentėjusiosios Z. M. daiktus (tris auksinius žiedus ir du kompiuterius). Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo G. A. N. parodymai. Liudytojas nurodė, kad bÅ«nant Z. M. bute tuo metu, kai Z. M. išėjo nupirkti alaus, A. Å . trumpam buvo kažkur nuėjęs, apie kompiuterio, žiedų vagystę žinantis iÅ¡ Z.

M.. Apie žiedų ir kompiuterių vagystę sužinojusi iÅ¡ Z. M. nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji T. Å ., patvirtinusi, kad pas jÄ atėjusi Z. M. pasakė apie vagystę, nurodė, kad pas jÄ buvo A. Å . ir jo draugas G. A. N.. Liudytojas G. A. N. nurodė ir tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog pirkti alaus kartu su Z. M. ėjo ir A. Å ., iÅ¡ tikrųjų Z. M. ėjo viena, o jie abu liko bute. Å ie liudytojo parodymai visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiosios Z.

M. parodymaus, kuriais netikėti nėra pagrindo.

19. Apibendrinant konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje A. Å . įvykdytos nusikalstamos veikos – Z. M. turto vagystės – faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, dėl jo kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jokių pagrįstų abejonių nekyla. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent A. Å . iÅ¡ nukentėjusiosios Z. M. buto pagrobė jai priklausantį turtÄ â€“ tris auksinius žiedus ir du planÅ¡etinius kompiuterius, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. Å . veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jo kaltės padarius Å¡iÄ veikÄ , rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos sujungęs į vientisÄ logiÅ¡kÄ grandinę padarė pagrįstas iÅ¡vadas tiek dėl A. Å . veiksmų kvalifikavimo, tiek dėl jo kaltės. Teisėjų kolegija su skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis nesutikti neturi pagrindo. Dėl bausmės.

20. Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. A. Å . praÅ¡o suÅ¡velninti jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę arba pakeisti jam paskirtÄ bausmę į priverstinį gydymÄ nuo alkoholizmo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį praÅ¡ymÄ nėra pagrindo.

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nuteistajam paskirÄ bausmę Å¡velninti, teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nenustatė.

22. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuteistajam A. Å . už savo motinai T. Å . sukeltÄ fizinį skausmÄ paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę ir nustatydamas artimÄ vidurkiui jos trukmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnyje įtvirtintas bendrÄ sias bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

23. Nors A. Å . padarytas tyčinis nusikaltimas, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikomas nesunkiu, griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmės skyrimÄ Å¡iuo atveju pateisina iÅ¡imtinai neigiama A. Å . charakteristika. Nuteistasis anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymų savo motinos sveikatos sutrikdymÄ ). Ankstesniais nuosprendžiais A. Å . ne kartÄ skirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vadovaujantis BK 75 straipsniu, skirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis priklausomybės ligas, tačiau taikytos priemonės jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo tolesnio nusikalstamo elgesio nesulaikė.

Nuteistasis dėl bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų panaikinimo bÅ«davo pasiunčiamas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jÄ atlikęs ir toliau darydavo naujus tyčinius nusikaltimus. Å ioje byloje vertinamus nusikaltimus padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , bÅ«damas recidyvistas ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažintas ir nuteistojo neblaivumas, turėjęs įtakos nusikaltimų padarymui. IÅ¡ paminėto akivaizdu, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei yra didesnis, jo daromi nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra jo jau susiformavusio nusikalstamo elgesio pasekmė.

Nors A. Å . neneigė sukėlęs savo motinai T. Å . fizinį skausmÄ , Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. IÅ¡ nuteistojo paaiÅ¡kinimų, jo požiÅ«rio į savo veiksmus, bandymo save pateisinti akivaizdu, kad smurtavimo savo motinos atžvilgiu nuteistasis kritiÅ¡kai nevertina, dėl savo nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai nesigaili, dėl nusikaltimo pasekmių neiÅ¡gyvena, o BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas konstatuojamas nustačius tik abiejų sÄ lygų visumÄ â€“ prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl savo veiksmų.

Nuteistasis, bÅ«damas darbingo amžiaus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Å . pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta ar akivaizdžiai neteisinga, individualizuota tinkamai.

Taip pat tinkamai individualizuotos ir bausmės, skirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Bausmių už Å¡ias nusikalstamas veikas skyrimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo nuteistojo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo vertinimu, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumÄ , į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, BK 41 straipsnyje apibrėžtÄ bausmės paskirtį ir tikslus, ir pagrįstai sprendė, kad nuteistajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatas taikė teisingai.

24. Nuteistasis praÅ¡o taikyti jam priverstinį gydymÄ nuo alkoholizmo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tokios rÅ«Å¡ies bausmė baudžiamajame įstatyme nėra numatyta, o taikyti BK 75 straipsnį ir atidėjus bausmės vykdymÄ Ä¯pareigoti nuteistÄ jį gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. BK 75 straipsnio taikymui bÅ«tina sÄ lyga yra manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį manymÄ Å¡iuo atveju paneigia jau aptartos nuteistojo asmenybę iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

25. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas A. Å . padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes nustatė ir jo kaltės klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus ir jas subendrindamas BK 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė, jas taikė tinkamai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė