2018-05-25 Nr. AB-10510-3-64-3-00007-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-340-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00007-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romano Klišausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S. ir G. S. prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. S. ir G. S. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas), prašydami pratęsti Žemės naudojimo patikrinimo 2017 m. gegužės 19 d. akto Nr. 31ŽN-70-(14.31.73) pagrindu skirtą įpareigojimą – nukelti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, iki bus suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei (duomenys neskelbtini) eksploatuoti.

Pareiškėjai nurodė, kad 1996 m. lapkričio 5 d. įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). 2016 m. atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad dalis pareiškėjų tvoros yra įsiterpusi į valstybinę žemę. Šią aplinkybę patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) 2017 m. gegužės 19 d. atlikto patikrinimo metu. Dėl nurodyto administracinio pažeidimo ir neteisėto naudojimosi valstybės žeme, ko pareiškėjai neginčija, L. S. buvo skirta bauda su įpareigojimu iki 2017 m. lapkričio 1 d. pašalinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANŽ) 110 straipsnyje, padarinius. Pareiškėjos prašymu terminas pratęstas iki 2018 m. balandžio 1 d. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Šiaulių savivaldybė) su prašymais organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdama, kad suformavus ir įregistravus (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, liks įsiterpusios valstybinės žemės sklypo sąvoką atitinkantis valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja galės įsigyti. Valstybinėje žemėje tvora stovi 20 metų, ji niekam netrukdo, pareiškėjai valstybinės žemės plotą prižiūri, todėl nesant galimybės įteisinti nelegalios statybos dėl institucijų neaiškios pozicijos, galimas abi puses tenkinantis kompromisas – valstybinės žemės nuoma arba panauda.

Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius prašė pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis tvoros pastatyta valstybinėje žemėje už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Tvora valstybinėje žemėje įrengta neturint išduoto sutikimo statyti statinį valstybinėje žemėje. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius, o žemės naudojimas, kai žemė asmeniui nėra suteikta įstatymų nustatyta tvarka, pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 (toliau – ir Žemės įstatymas) straipsnio reikalavimus. Administracinės nuobaudos skyrimas nepašalina paties teisės pažeidimo, todėl pareiškėja informuota apie pareigą pašalinti teisės pažeidimą ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjos prašymu terminas pratęstas iki 2018 m. balandžio 1 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių savivaldybė pareiškėjų prašymo nepalaikė. Nurodė, kad 2017 m. sausio 21 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjų prašymų pagrindu neorganizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes pareiškėjų norimas prisijungti žemės plotas nėra suformuotas ir neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų. Nagrinėjamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo terminai nėra numatyti. Specialieji planai ir kiti teritorijų planavimo dokumentai ruošiami ar įgyvendinami, gatvių sklypų kadastriniai matavimai atliekami atsižvelgiant į miesto poreikius, savivaldybės biudžeto lėšas ir paslaugos tiekėjo darbinius išteklius.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartimi bylą nutraukė kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir akcentuodamas, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, sprendė, kad pareiškėjai neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, jų prašymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas nurodė, kad nei NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-70-(14.31.73), nei 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. 31SD-7362-(14.31.104) pareiškėjai nesuformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), išskyrus tuos, kuriuos visiems žemės savininkams bei naudotojams nustato Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos – jais pareiškėjams nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Tai, jog pastarajame rašte bendrai nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius, siekdamas nustatyti, ar geranoriškai pašalintas nustatytas pažeidimas, atliks pakartotinį patikrinimą, negali būti vertinama, kaip poveikio priemonė.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjų pateiktuose dokumentuose tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir suformuluotas pačios pareiškėjos įsipareigojimas pašalinti administracinio nusižengimo priežastis, o atsakovas raštu suteikė galimybę minėtą pažeidimą ištaisyti, tačiau privalomojo nurodymo pareiškėjai nepateikė.

Byloje esančių dokumentų pagrindu teismas darė išvadą, kad nepateikus privalomojo nurodymo, apibrėžto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje, per atitinkamą terminą nugriauti statinį (tvorą), pareiškėjams nekilo teisinių pasekmių. Teisines pasekmes pareiškėjams galėtų sukelti tik, pavyzdžiui, privalomasis nurodymas ar sprendimas, kuris būtų priimtas kaip rašte suformuluoto priminimo nevykdymo pasekmė. Prašymo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įgyvendinti. Skundo dalykas turėtų atitikti teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjo skundo netenkinimo atveju priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, įpareigojant NŽT Šiaulių skyrių pratęsti 2017 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-70-(14.31.73) skirto įpareigojimo nukelti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą terminą, iki bus suformuotas ir užregistruotas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei Šiauliuose eksploatuoti.

Pareiškėjai nurodo, kad privalomas nurodymas nugriauti tvorą jiems buvo duotas atsakovo 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. 31SD-1141-(14.31.104). Pastatytos tvoros ar jos dalies panaikinimas lemia didelius materialinius nuostolius, t. y. sukelia teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjai vertina, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pratęsus terminą pašalinti administracinio pažeidimo padarinius, atsirastų reali galimybė pareiškėjams įsigyti žemės sklypą, tokiu būdu panaikinant paties pažeidimo esmę. Akcentuoja, kad pareiškėja L. S. kreipėsi į Šiaulių savivaldybę su prašymais organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdama, kad suformavus ir įregistravus (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, ir likus įsiterpusios valstybinės žemės sklypo sąvoką atitinkančiam valstybinės žemės plotui, atsirastų galimybė šį plotą įsigyti. Tokiu būdu pareiškėjai išvengtų materialinių nuostolių. Šiaulių savivaldybė 2017 m. vasario 14 d. atsakymu pareiškėjos prašymo netenkino nurodydama, jog nėra žinoma, kiek tiksliai yra įsiterpusio sklypo ploto tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavimo. Nurodė, kad ši aplinkybė išaiškės, kai bus įgyvendintas specialusis planas ir atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo kadastriniai matavimai.

Pareiškėjai akcentuoja, kad NŽT Šiaulių skyrius 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 31SD-1700-(14.31.104) informavo, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės pakartotinio patikrinimo terminas atidedamas, iki teismine tvarka bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas ir įsiteisės teismo sprendimas. Tai reiškia, kad teismui nusprendus netenkinti pareiškėjų prašymo ir pasibaigus teisminiam procesui, atsakovas inicijuos pakartotinį patikrinimą, kurio metu, nustačius pažeidimus, galimai vėl bus pritaikytos baudos ir skirtas pakartotinis įpareigojimas nugriauti tvorą, nesuteikiant jokios galimybės tokių pasekmių išvengti. Tuo tarpu pratęsus terminą, pareiškėjai turėtų alternatyvią galimybę įsigyti valstybinę žemę, ant kurios tvora pastatyta.

Pareiškėjai nurodo, kad Žemės naudojimo patikrinimo 2017 m. gegužės 17 d. akte Nr. 31ŽN-70-(14.31.73.) užfiksuota, kad tvora galimai pastatyta valstybinėje žemėje, o tai reiškia, jog NŽT Šiaulių skyriaus įpareigojimas nukelti tvorą nėra pagrįstas nenustačius būtino požymio – tvoros buvimo valstybinėje žemėje.

Pareiškėjai teigia, kad teismas vertino situaciją formaliai, neįvertindamas pareiškėjams realiai kylančių teisinių pasekmių ir objektyviai neatsižvelgdamas į visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo kriterijus, nuosavybės neliečiamybės principą. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog teismas, pažeisdamas ABTĮ 104 straipsnio 1 dalį, nutraukdamas bylą, nenurodė, į kokią instituciją pareiškėjai turi kreiptis.

Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas akcentuoja, jog NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. 31SD-4097-(14.31.104.) pareiškėjos yra tik prašoma nusikelti tvorą ir sutvarkyti žemę, o iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjai nėra pateiktas privalomasis nurodymas. Pareiškėjams, nepašalinant tvoros, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (pareigūnas) teiks įpareigojimą per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Tvora yra (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinio statinio ribose, todėl nėra jokios galimybės suformuoti įsiterpusio žemės sklypo bei ateityje įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre. Šias aplinkybes papildomai patvirtino ir Šiaulių savivaldybės atstovas.

Atsakovas nurodo, kad 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. 31SD-7362-(14.31.104.) geranoriškai suteikė galimybę ir pratęsė terminą dėl tvoros nukėlimo. Pateikus atskirąjį skundą, pakartotinio patikrinimo terminas NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 31SD-1700-(14.31.104.) buvo atidėtas, iki teismine tvarka bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog tvora tik galimai pastatyta valstybinėje žemėje, dėl ko įpareigojimas nėra pagrįstas, nes, atsakovo teigimu, pareiškėjų nurodytą aplinkybę paneigia bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartis, kuria teismas bylą pagal pareiškėjų L. S. ir G. S. prašymą pratęsti Žemės naudojimo patikrinimo 2017 m. gegužės 19 d. akto Nr. 31ŽN-70-(14.31.73) pagrindu skirtą įpareigojimą – nukelti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, iki bus suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei Šiauliuose eksploatuoti, nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, turi būti nustatyta, ar teismas pagrįstai sprendė, jog NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-70-(14.31.73), kurio pagrindu pareiškėjai kildina reikalavimą pratęsti jiems skirtą įpareigojimą – nukelti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, iki bus suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, ir NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 14 d. raštas Nr. 31SD-1141-(14.31.104) nesukelia jiems teisinių pasekmių. Nustačius, kad nurodyti dokumentai jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, darytina išvada, jog jis negali būti administracinės bylos dalyku ir negali būti nagrinėjamas administracine tvarka. Atitinkamai nustačius, kad nurodyti dokumentai pareiškėjams sukelia teisines pasekmes, skundo reikalavimas turėtų būti priimamas ir nagrinėjamas iš esmės, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo priimamas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-70-(14.31.73) turiniu, konstatuoja, kad jame pareiškėjams nesuformuluoti jokie papildomi privalomi nurodymai (įpareigojimai). Šiame akte užfiksuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjai L. S., patikrinimo tikslu nustatyti, ar naudojant žemės sklypą, neteisėtai nebuvo užimta valstybinė žemė, rezultatai. Nurodyta, kad iš patikrinimo metu atliktų matavimų duomenų bus parengta situacijos schema, nustatytas neteisėtai naudojamas valstybinės žemės plotas ir priimta išvada dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kurios atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius.

Nurodyto akto pagrindo pareiškėjai L. S. 2017 m. liepos 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo pareiškėjai skirta bauda ir žemės sklypo savininkė pasižadėjo iki 2017 m. lapkričio 1 d. pašalinti administracinio nusižengimo priežastis. Šiame dokumente tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir suformuluotas pačios pareiškėjos įsipareigojimas pašalinti administracinio nusižengimo priežastis. Tokio pobūdžio dokumentas gali būti tik įrodymų vertinimo dalyku teisme, sprendžiant ginčą iš esmės dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y., jis gali tapti vertinimo dalyku teisme tik po to, kai yra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

2017 m. spalio 31 d. NŽT Šiaulių skyriaus rašte Nr. 31SD-7362-(14.31.104), kuriuo pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas į jos prašymą atidėti tvoros nukėlimą iki 2018 m. balandžio 1 d., pareiškėjai priminta apie pareigą laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos, kuria pareiškėjai nėra taikomos jokios poveikio priemonės bei prašoma užtikrinti, kad pažeidimas būtų pašalintas iki 2018 m. balandžio 1 d., t. y. atsakovas pareiškėjos prašymu suteikė papildomą terminą pašalinti pažeidimą. Nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius, siekdamas nustatyti, ar geranoriškai pašalintas nustatytas pažeidimas, atliks pakartotinį patikrinimą. Akcentuotina, kad pakartotinio patikrinimo terminas NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 31SD-1700-(14.31.104.) buvo atidėtas, iki teismine tvarka bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-70-(14.31.73), 2017 m. spalio 31 d. raštas Nr. 31SD-7362-(14.31.104) bei 2018 m. kovo 13 d. raštas Nr. 31SD-1700-(14.31.104.) negali būti traktuojami, kaip turintis tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nes jais pareiškėjai L. S. nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, negali būti vertinama, kaip poveikio priemonė ar sankcija. Realias teisines pasekmes sukeliančiu teisės aktu nagrinėjamos situacijos kontekste galėtų būti nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame būtų konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas arba kitas sprendimas, kuris būtų priimtas kaip NŽT Šiaulių skyriaus raštuose suformuluoto priminimo nevykdymo pasekmė. Atitinkamai, siekdami realaus savo galimai pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynimo, pareiškėjai galėtų skųsti tokį sprendimą arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka išspręsti ginčą dėl žemės naudojimo teisėtumo. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1825/2012 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-504/2014, 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1277-552/2015, 2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-154-552/2017).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą, nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjai turėtų kreiptis, pažymi, kad pagal ABTĮ 104 straipsnio 1 dalį teismui konstatavus, kad administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis. Kadangi pareiškėjų skunde išdėstyti reikalavimai negali būti pareikšti teismui, nes dokumentai, kurių pagrindu prašomą pratęsti terminą, nesukelia teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė