f4565898-fe78-403f-a3ff-daca992ddb0a · Kauno apygardos teismas

Nr. ATP-466-238/2016;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02356-2016-7;Procesinio sprendimo kategorija 48.8.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Å iugždinytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu A. V. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 186 straipsnyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 100 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. vasario 29 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus praneÅ¡dama apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t. y. apie tai, kad prieÅ¡ jÄ smurtauja buvęs sutuoktinis.Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) A.

V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimÄ panaikinti arba suÅ¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . Skunde nurodo, kad 2016 m. vasario 29 d., apie 17.30 val., pas jÄ atėjo buvęs sutuoktinis A. V., atsinešė 2 litrus alaus, jį iÅ¡gėrė ir pradėjo prie jos kabinėtis. Jie susikivirčijo ir ji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tuomet jis greitai išėjo. Teigia, kad policijos pareigÅ«nų apgaudinėti nesiruošė ir gailisi, kad taip atsitiko. Taip pat nurodo, kad ji turi antros grupės invalidumÄ , jos materialinė padėtis yra sunki.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o A.

V. apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .A. V. apeliacinis skundas netenkintinas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. V. kaltė padarius jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Apeliaciniame skunde A.

V. nurodo, kad buvęs sutuoktinis prie jos pradėjo kabinėtis, todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ , o policijos pareigÅ«nų apgaudinėti nesiruošė. Tačiau iÅ¡ vyriausiojo patrulio Mindaugo Kaniavos tarnybinio praneÅ¡imo dėl melagingo iÅ¡kvietimo (b. l.

3) matyti, kad A. V. atvykus policijos pareigÅ«nams riÅ¡liai negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl ko kvietė policijÄ ir kokios pagalbos norėjo, o paklausus, ar prieÅ¡ jÄ buvo smurtaujama, ji atsakė, kad jokio smurto nebuvo, o prieÅ¡ jÄ smurtautÄ buvo labai seniai. A. V. buvo nustatytas 1,62 promilių girtumo laipsnis (b. l. 4). Taip pat BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad policija buvo iÅ¡kviesta dėl to, jog prieÅ¡ kelias minutes namuose buvęs vyras A. V. sumušė pranešėjÄ kumščiais per galvÄ (b. l. 5). A. V. 2016 m. kovo 21 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime (b. l.

12) nurodė, jog pripažįsta, kad skambindama policijai žinomai melagingai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t. y. apie tai, kad buvęs sutuoktinis prieÅ¡ jÄ smurtauja, dėl pažeidimo gailisi. Å ių byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog A. V. suprato, kad kreipiasi į specialiÄ sias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotinÄ ir tikslų reagavimÄ Ä¯ asmenų pagalbos praÅ¡ymus, ir pateikė melagingus duomenis suvokdama, jog Å¡ių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl jos veika pagal LR ATPK 186 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.LR ATPK 186 straipsnyje nustatyta, kad žinomai melagingas prieÅ¡gaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iÅ¡kvietimas užtraukia baudÄ nuo 86 iki 173 eurų arba administracinį areÅ¡tÄ iki 30 parų.Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir Å¡iuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų bÅ«ti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi bÅ«ti parenkama tokia nuobauda, kuri bÅ«tų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankcijÄ už padarytÄ pažeidimÄ paskirta nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

IÅ¡ nutarimo akivaizdu, kad už A. V. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , pirmosios instancijos teismas nuobaudÄ paskyrė įvertinęs visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad A. V. paskirta LR ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, yra visiÅ¡kai pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir leisianti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus LR ATPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo paskirta 100 eurų bauda yra artima sankcijoje nustatytam minimumui, todėl nelaikytina per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėjÄ , tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundÄ ir paskyrus Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. A. V. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pažeidėjai taip pat iÅ¡aiÅ¡kintina, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas), priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o A. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                                                        Danguolė Å iugždinytė