2021-02-10 Nr. AB-2883-3-62-3-00989-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1167-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00989-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (komisijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN) direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 49-252 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2S-1605 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 8 d. buvo supažindintas su tarnybiniu pranešimu, kuriame teigiama, jog jis buvo sulaikytas darbo zonoje be leidimo, nors tuo metu nuteistasis buvo išleistas į mokyklą. Pareiškėjas teigė, jog nebuvo nuėjęs į darbo zoną. Pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog pareiškėjas ėjo iš gyvenamojo lokalinio sektoriaus į darbo zoną, pasuko į dešinę ir ėjo iki kelio, kuris veda nuo darbo zonos pastatų iki pataisos namų vartų per kuriuos išvažiuoja mašinos (per šį kelią eina mokiniai į mokyklą, kurie dirba darbo zonoje, taip pat eina mokiniai į mokyklą, kurie paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę lokaliniuose sektoriuose 9, 17, 18 būriuose). Norint eiti į mokyklą ar į profesine mokyklą, iš gyvenamojo sektoriaus būtina išeiti į darbo zoną ir tik perėjus darbo zonos teritoriją galima patekti į mokyklą. Į mokyklą patekti yra du keliai: vienas – išmintas keliukas, kitas – pagrindinis kelias, per kurį visi eina, važiuoja mašinos. Pareiškėjas paaiškino, jog jo niekas nebuvo sulaikęs. Pataisos įstaigos taisyklėse nėra nurodyta per kokį kelią nuteistasis turi eiti į mokyklą iš gyvenamojo sektoriaus (ar per pagrindinį, ar per išmintą). Nėra jokių nuorodų kaip nueiti į mokyklą. Į mokyklą išleidžiami nuteistieji 9.15 val., o pareiškėjas tariamai buvo sulaikytas apie 9.20 val. t. y. pakeliui į mokyklą. Pareiškėjas turėjo direktoriaus leidimą eiti į mokyklą per darbo zoną. Departamentas neneigia fakto, kad norint patekti į mokyklą, reikia pereiti darbo zonos teritoriją, neneigia ir to, jog pareiškėjas nenukrypo nuo kurso eiti į mokyklą, tačiau jam užkliuvo tai, kad jis minutei stabtelėjo ir pasikalbėjo su kitu nuteistuoju, kuris taip pat ėjo į mokyklą per darbo zonos teritoriją. Nėra jokio įstatymo, kuris neleistų nuteistajam einant į mokyklą stabtelti ir minutę pakalbėti su kitu nuteistuoju ar nuteistaisiais, kurie taip pat eina į mokyklą. Departamentas nepaneigė, jog norint nueiti į mokyklą, reikia pereiti per darbo zonos teritoriją.

3. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. apie 9.20 val. buvo sulaikytas darbo zonoje, nors tuo metu buvo išleistas į mokyklą. Pateiktose nuotraukose matyti kaip pareiškėjas stoviniuoja darbo zonoje ir kalbasi su kitais nuteistaisiais, nors buvo išleistas iš kontrolės praleidimo punkto Nr. 6 ir turėjo eiti tiesioginiu keliu, vedančiu link kontrolės praleidimo punkto Nr. 3 ir po to į mokyklą. Pareiškėjas paaiškinime neneigė, jog nuėjo į darbo zoną. Pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 73.11 punkto (nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia) reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino, t. y. panaikino Alytaus PN Nutarimą ir Departamento Sprendimą. Teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 12,24 Eur.

6. Teismas nurodė, jog Nutarime nustatyta, kad nuteistasis pareiškėjas R. G. 2019 m. vasario 7 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 9.20 val. buvo sulaikytas darbo zonoje, leidimo ten būti neturėjo. Šiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Taisyklių 73.11 punktą. Todėl Alytaus PN direktorius Nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą – pareiškė papeikimą. Pareiškėjas Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Departamentui, tačiau Departamentas Sprendimu pripažino Alytaus PN paskirtą nuobaudą pagrįsta.

7. Teismas aptarė BVK 5 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnį, 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 73.11 punktą, analizavo BVK 111–113, 116, 142 straipsnių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nuobaudų nuteistiesiems taikymo aspektu ir nurodė, kad Alytaus PN pateikė teismui Alytaus PN stacionariųjų ir mobiliųjų postų schemą, kurioje yra pažymėta gamybinė zona, tačiau pareiškėjas su minėta schema nėra supažindintas. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiškėjui žinomas Alytaus PN teritorijos suskirstymas. Išduotame pareiškėjui leidime į vidurinę mokyklą nenurodytas maršrutas, kuriuo jis turi eiti bei nėra duomenų, jog nuteistasis yra supažindintas su maršrutu į mokyklą. Teismas nustatė, kad kelias, kuriuo nuteistasis turi eiti į mokyklą (nurodytas atsakovo schemoje), patenka į gamybos zoną. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo leidimą eiti į mokyklą per gamybos (darbo) zoną. Teismas pažymėjo, kad liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, jog pataisos namų zonos nėra atskirtos tvora ar pažymėtos kitu būdu.

8. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, taikyti jam drausminę atsakomybę. Todėl nusprendė, kad pareiškėjui nuobauda už Taisyklių 73.11 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai ir ją panaikino. Departamento Sprendimą, kuriuo atsisakyta Nutarimą panaikinti ikiteismine tvarka, teismas taip pat pripažino neteisėtu ir panaikino.

9. Kadangi pareiškėjo skundą tenkino, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, nusprendė, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl priteisė jam iš atsakovo 12,24 Eur sumą.

III. 10. Atsakovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

11. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau ji nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto;

11.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo išleistas į mokyklą (svarbu laikas, nes pagal pridedamą pamokų tvarkaraštį pamokos prasideda ir baigiasi nustatytu laiku, o tai reiškia, kad pareiškėjas nustatytu laiku turėjo būti mokykloje ir jei tuo metu jis buvo ne mokykloje, o nuklydęs nuo maršruto gamybinėje zonoje, tai jau akivaizdus įrodymas, kad tuomet, kai pareiškėjas turėjo būti mokykloje, pamokose nuo 9.15 val., jis buvo sulaikytas gamybinėje zonoje, kalbantis su kitu nuteistuoju 9.20 val.). Nuteistieji laikomi izoliuoti lokaliniuose sektoriuose, iš lokalinių sektorių yra išleidžiami griežtai pagal dienotvarkę (dienotvarkė sudaryta tiek laiko, tiek paskirties – tikslo atžvilgiu, šiuo atveju tikslas buvo eiti į mokyklą mokytis). Išleidimo tikslas reglamentuotas ir Taisyklių 732 punkte;

11.3. Leidimas eiti į mokyklą yra priežiūros tarnybos darbo organizavimo priemonė, kuri pareigūnams palengvina nuteistųjų priežiūrą. Leidimo paskirtis yra besimokančiųjų mokykloje mokinių pagal sąrašą išleidimas per postą su nustatytu nuteistajam tikslu – nueiti į mokyklą. Nuteistajam leidimas yra tik supaprastinta teisės praeiti pro postą užtikrinimo priemonė. Pareiškėjo motyvas ir argumentas, kad nėra nustatytas maršrutas į mokyklą, tėra tik gynybinė pozicija. Tiek laiko, tiek vietos, tiek tikslo atžvilgiu ir tuo metu dienotvarkė pareiškėjui reglamentavo jo elgesį ir jis turėjo laikytis tokio elgesio – eiti į mokyklą, o ne pažeisti Taisyklių 73.11 punktą;

11.4. Teismui pateikta Alytaus PN stacionariųjų ir mobiliųjų postų schemą yra skirta tik tarnybiniam naudojimui, o į byla buvo pateikta, siekiant palengvinti Alytaus PN išdėstymo situacijos suvokimą, tačiau teismas tai panaudojo prieš atsakovą, nurodydamas, kad pareiškėjas nėra supažindintas su Alytaus PN stacionariųjų ir mobiliųjų postų schema ir, kad su leidime į mokyklą nurodytu maršrutu nesupažindintas pasirašytinai. Nuteistieji pataisos namuose su aplinka susipažįsta empiriškai, vadovaujantis kognityvinėmis funkcijomis ir, jei ko nežino, tai jiems yra paaiškinama, parodoma ir už tai nėra baudžiama. Pareiškėjas bausmę Alytaus PN atliko nuo 2012 m. kovo 6 d., lankė mokyklą nuo mokslo metų pradžios, todėl su pataisos namų teritorija yra susipažinęs, ypač su tais maršrutais, į kuriuos turi teisę išeiti ir grįžti. Taisyklių 73.11 punkte yra nustatytas draudimas, kuris nustato nuteistojo pasirinkimą elgtis tinkamai – nesilankyti teritorijose, kuriose negyvena ir nedirba. Su Taisyklėmis pareiškėjas yra supažindintas.

12. Kalėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo Alytaus PN apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad palaiko visus Alytaus PN apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 49-252 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda Nutarimu paskirta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2S-1605 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su leidimo eiti į mokyklą paskirtimi, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę Alytaus PN atliko nuo 2012 m. kovo 6 d., lankė mokyklą nuo mokslo metų pradžios, su Alytaus PN teritorija yra susipažinęs, ypač su tais maršrutais, į kuriuos turi teisę išeiti ir grįžti, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

16. Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pareigas, įtvirtintas šio kodekso 110 straipsnyje, nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma, nustačius, kad asmuo padarė pažeidimą.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010). Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nuobauda – papeikimas, paskirta už tai, jog nuteistasis R. G. 2019 m. vasario 7 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 9.20 val. buvo sulaikytas darbo zonoje, leidimo ten būti neturėjo. Šiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Taisyklių 73.11 punktą (nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia) (Alytaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. 49-252 „Dėl nuteistojo nubaudimo“) (b. l. 7).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo leidimą eiti į vidurinę mokyklą, leidime maršrutas nebuvo pažymėtas, su pataisos namų teritorijos zonomis pareiškėjas nesupažindintas, pareiškėjas buvo sulaikytas kieme, o ne pastate, kuriame vykdoma gamyba, duomenų apie teritorijos pažymėjimą ar jos išskyrimą į bylą nepateikta, todėl pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

20. Pažymėtina, jog 2019 m. vasario 7 d. įvykio, dėl kurio priimtas ginčijamas Nutarimas, aplinkybes patvirtina byloje esančios vaizdo įrašo nuotraukos (9.13–9.22) (b. l. 10–12), Alytaus PN pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 6), stacionariųjų ir mobiliųjų postų schema (b. l. 58), o taip pat ir pareigūnų – Alytaus PN jaunesniųjų specialistų – apklausa 2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas leidimą eiti į vidurinę mokyklą turėjo.

21. Byloje esanti Alytaus PN stacionariųjų ir mobiliųjų postų schema, iš kurios matosi kontrolės praleidimo punktai Nr. 3 ir Nr. 6, pažymėtas kelias tarp jų, gamybinė zona bei mokyklos buvimo vieta, patvirtina, jog pareiškėjas buvo sulaikytas gamybinėje zonoje. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašo nuotraukų matyti, kad pareiškėjas, praėjęs pro kontrolės praleidimo punktą Nr. 6 stoviniuoja, kalbasi su kitu nuteistuoju, o liudytojai apklausiami teismo posėdyje dėl šio įvykio teigė, jog nuotraukoje 9.13 pareiškėjas stovi prie štampavimo baro (garso įrašo 10:08 – 13:30 min., 14:28 – 14:36 min.), darbo zonoje (garso įrašo 12:34 min.), nuotraukoje 9.22 kelias į darbo vietas (garso įrašo 16:00 – 16:13 min.), nuotraukoje 9.16 pareiškėjas užfiksuotas išėjęs iš savo lokalinio sektoriaus ir atsidūręs visai kitoje pusėje nei keliukas į mokyklą ir bendrauja su kitais nuteistaisiais (garso įrašo 25:48 – 27:05 min.), o nuotraukoje 9.21 keliukas į mokyklą, tačiau jis stovėjo kitoje pusėje (garso įrašo 27:45 – 27:53 min.). Liudytojai taip pat teigė, jog pareiškėjas, išėjęs iš lokalinio sektoriaus, jeigu eis tiesiai į mokyklą, nekerta darbo zonos (garso įrašo 5:53 – 6:11 min.), į mokyklą galima eiti per visą teritoriją ir patekti, bet jis turi eiti per išmintą keliuką (garso įrašo 37:26 – 39:04 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai ir liudytojų apklausa patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė draudimą nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia (Taisyklių 73.11 p.) ir nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą.

22. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bausmę Alytaus PN atliko nuo 2012 m. kovo 6 d., nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis su pataisos namų teritorijos zonomis nesupažindintas, nes leidime maršrutas nebuvo pažymėtas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas lankė mokyklą nuo mokslo metų pradžios (2018–2019 m. m.), liudytojas 2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu teigė, jog jei pareiškėjas tikrai būtų ėjęs į mokyklą tuo pačiu keliu, kaip visada eina, tai niekas tikrai prie jo nebūtų [priėjęs] (garso įrašo 4:46 – 4:56 min.), taigi sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, jog pareiškėjas su pataisos namų teritorija yra susipažinęs, ypač su tais maršrutais, į kuriuos turi teisę išeiti ir grįžti.

23. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nevykdė jam taikomų draudimų, todėl pažeidė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis Taisyklių 73.11 punkto, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, už ką (pažeidimą) jį padariusiam nuteistajam (pareiškėjui) gali būti skirta BVK 142 straipsnyje numatyta nuobauda.

24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Alytaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 49-252 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. 2S-1605 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta Nutarimą panaikinti ikiteismine tvarka, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

25. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau šioje byloje pareiškėjas tokių reikalavimų nekėlė, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių atsakovo argumentų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė