2023-04-26 Nr. AB-9345-3-62-3-02928-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-292-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02928-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo paskirtas gyventi 2-ame lokaliniame sektoriuje 6 būryje 1 brigadoje, 1-oje sekcijoje bendrabučio tipo patalpoje. Trečiajam aukšte yra 5, 6 ir 7 būriai, kuriame iš viso gyvena nuo 150 iki 180 nuteistųjų. Naudojantis sanitariniu mazgu buvo nuolat matomas kitų nuteistųjų, prieš veidą už pusantro metro įrengti pisuarai. Tualetas buvo įrengtas tik iš šono skiriančia sienele, iš priekio jokių durų nebuvo. Kituose būriuose tualetai sumontuoti su kabinomis, juose įrengti dušai, kur nuteistieji gali naudotis juo bet kuriuo dienos metu. Vietoje kriauklių prausykloje įrengtas pailgas lovys su vienu gale nutekėjimu. Šiame lovyje įmontuoti 6 kranai. Praustuvės turi būti keramikinės. Prausyklose turi būti muilo dozatoriai, šiuo atveju prie 3 metrų lovio muilo dozatoriaus nėra. Dušuose dušų galvutės sumontuotos taip, kad prausiantis esi matomas kitų nuteistųjų. Dušus skiria tik šoninės sienelės, o iš priekio jokios uždangos nėra. Dušuose nėra kilimėlių arba grotelių, veidrodžių, lentynėlių, kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Dušo reikmenis tenka dėtis ant grindų, bendrame dušo persirengimo kambaryje nėra tualetų. Gyvenant 2-ame lokaliniame sektoriuje 6 būrio 1-ame sektoriuje buvo parazitų (blakių), kadangi pareiškėjas buvo sukandžiotas. UAB „Dezinfa“ blakių neišnaikino.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad remiantis Marijampoles PN 6 būryje pagal paskaičiavimą, sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis: 6 (kietieji įrenginiai) x 15 (nuteistųjų) = 90 (nuteistųjų), o 6 būryje gali gyventi viso iki 52 nuteistųjų. Pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių, dėl ko galėjo patirti sunkumus prieinant prie įrenginių, buvo deklaratyvus ir nepagrįstas. Marijampolės PN 6 būrio prausykloje yra viena ilga kriauklė, 6 vandens kranai ir dušas. Toks prausyklos įrengimas buvo tinkamas, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali 7 nuteistieji. Pareiškėjas dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. Marijampoles PN yra įvairių patalpų: biblioteka, koplyčia, kitų turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtų erdvių. Visose šiose patalpose taip pat yra sanitariniai mazgai, kuriais galėjo pasinaudoti pareiškėjas. Teisės aktai nenumato prausykloje įrengti muilo bakelių. Dušo persirengimo kambaryje nėra tualeto, tačiau teisės aktai nenumato persirengimo kambaryje įrengti tualetus. Iš nuotraukų buvo matyti, kad yra grotelės prie sėdimų vietų. Marijampoles PN dušo patalpoje įrengti muilo dozatoriai, kurie skiriami pagal poreikį ir kurie yra nuolat pildomi. Taip pat dušinėje pakabinti veidrodžiai, kurie nuolat pačių nuteistųjų būna sudaužomi. Dušo patalpose yra padėti stalai, kuriuos nuteistieji naudoja vietoj lentynėlių jų pačių prašymu tam, kad būtų daugiau vietos visiems daiktams pasidėti. Pareiškėjo teiginys dėl tariamai esančių blakių neatitiko tikrovės. Marijampoles PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atliko ir Marijampoles PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus, nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius argumentus, kurie buvo nepagristi, neturėjo jokio realaus pagrindo, kuriems pagrįsti nepateikė jokių argumentų.

5. Teikdamas atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad pilnai palaiko skundo argumentus. Trečiojo aukšto 5,6 ir 7 būriuose niekada nebuvo mažiau nei 160 nuteistųjų. Iš atsakovo atstovo nuotraukų buvo matyti, kad tualetai įrengti taip, kad neužtikrinamas privatumas. Prausykla, tualetas – klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvara ne žemesnė kaip 1,5 m, 1 vnt. 15 asmenų. 2020 m. rugsėjo mėnesį lankėsi Kalėjimų departamento atstovai, kurie nurodė šiuos lovius – praustuves iki metų pabaigos pakeisti į realias praustuves. Dar labiau jie pakraupo pamatę blakių lizdus. Prie dušų nėra kilimėlių, veidrodžių, lentynėlių susidėti daiktams, nėra dozatorių, taip pat nėra suoliukų, nutekėjimų vandens nešvarumams, kurie turi būti po kiekviena dušo galvute. Tarp dušų nėra sienelių, dėl persirengimo kambario jokio ginčo nekėlė. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė du raštus, iš kurių buvo matyti, kad jam leista išsidezinfekuoti čiužinį nuo blakių.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią skundo dalį atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinės žalos kilimo priežastimi skunde nurodė šiuos pagrindus: 1) dėl privatumo neužtikrinimo dušuose; 2) dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo (unitazų ir pisuarų); 3) dėl netinkamai įrengto praustuvo ir maišytuvų (kranų) 4) prausykloje ir dušuose inventoriaus neužtikrinimas; 4) dėl kenkėjų naikinimo gyvenamojoje patalpoje.

8. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų teismas nurodė, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.). Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, teismas akcentavo, kad svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, dėl kurios būtų būtina priteisti neturtinę žalą.

9. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo (unitazų ir pisuarų) pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. kovo 14 d. visą šį laikotarpį buvo pažeidinėjamos jo teisės. Būdamas tualete buvo matomas kitų nuteistųjų, nes prieš veidą įrengti pisuarai. Dėl to jautėsi pažemintas, tarp nuteistųjų kildavo nemalonios diskusijos. Tualetas buvo įrengtas tik iš šono skiriančia sienele, iš priekio jokių durų nebuvo. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas iš esmės neginčijo unitazų ir/ar pisuarų nepakankamumo. Neturtinės žalos priežastimi jis iš esmės nurodė aplinkybę, kad dėl tualeto patalpos ir unitazų bei pisuarų išdėstymo joje nebuvo užtikrintas jo privatumas, t. y. tarp unitazų buvo pertvaros, tačiau nebuvo jokių užuolaidėlių privatumui užtikrinti, todėl pareiškėjui naudojantis tualetu buvo matomas kitų asmenų. Taip pat nurodė, kad jam naudojantis unitazu matė priešais pisuaru besinaudojančius asmenis. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas, ar buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nurodė, jog aktualus pareiškėjo teiginių, kad sanitariniame mazge esantys unitazai nebuvo visiškai uždari (nebuvo durų, užuolaidėlių) ir priešais unitazus buvo įrengti pisuarai, vertinimas.

10. Iš atsiliepimo į skundą turinio teismas nustatė, kad atsakovo atstovas dėl pareiškėjo minėtų ginčijamų aplinkybių iš esmės nenurodė jokių objektyvių argumentų, tik pažymėjo, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atitverti dalinėmis pertvarkomis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl jam buvo užtikrintas privatumas. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo atsiliepimo argumentai ir pateiktos nuotraukos nepatvirtino fakto, kad ginčo laikotarpiu, unitazai buvo ne tik atitverti ribojančiomis sienelės, bet iš priekio turėjo užtraukiamas užuolaidas. Atsakovo atstovas taip pat nepateikė jokių argumentų dėl unitazų ir pisuarų išsidėstymo sanitariniame mazge ir privatumo (ne)užtikrinimo. Teismas pripažino, kad pisuarų ir unitazų išdėstymas vieni prieš kitus, kai neįrengtos unitazus atskiriančios užuolaidos iš priekio, neužtikrino tinkamo privatumo, nes unitazu besinaudojantis nuteistasis gali matyti pisuaru besinaudojančio asmens nugarą, o pastarasis, atsisukęs, gali pamatyti ir unitazu besinaudojantį asmenį. Taigi, atsakovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl unitazų neatskyrimo iš priekio užuolaidomis, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimą (nepakankamą užtikrinimą) ir pripažinti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį tuo aspektu, kad tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas deramas privatumas ir pareiškėjas nebuvo apsaugotas nuo jo orumą žeminančios situacijos.

11. Dėl praustuvo ir maišytuvų (vandens čiaupų) įrengimo teismas pažymėjo, kad įvertinus skundo turinį buvo matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl netinkamo praustuvo modelio (t. y. vietoje keramikinių kriauklių yra vienas lovys 6 asmenims). Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.5. punkte buvo numatyta, jog drausmės grupės gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtų taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, buvo numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastos grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos. Atsižvelgdamas į tai, jog teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas laikė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų), atmestini kaip nepagrįsti.

12. Dėl inventoriaus prausyklose teismas akcentavo, kad šiuo atveju nustatyta, jog virš praustuvės yra veidrodis, tačiau vertinant aplinkybę, kad praustuve vienu metu gali naudotis 6 asmenys ir toks praustuvės modelis atitinka 6 atskiras praustuves, teismas sprendė, jog vieno ar dviejų veidrodžių įrengimas nepakankamas (kaip matyti iš nuotraukų) ir pažeidžia Normos reikalavimus. Nurodytos Normos iš esmės nenumato reikalavimo prausyklose įrengti muilo dozatorius.

13. Dėl dušų įrengimo ir inventoriaus teismas nustatė, kad dušų patalpos yra tvarkingos, dušai yra atskirti pertvarinėmis sienelėmis, kurios pakankamai užtikrino pareiškėjo ir kitų nuteistųjų privatumą. Teismas taip pat pažymėjo, jog dušo įrengimas tos pačios lyties asmenims be durelių ar užuolaidų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Taip pat, teismas įvertindamas tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, į tai, kad dušo patalpose pareiškėjas buvo tik 1 ar 2 kartus per savaitę ir tik trumpą laiko tarpą (15 min), darė išvadą, kad toks pažeidimas savaime laikytinas mažareikšmiu. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad bendrame dušo persirengimo kambaryje nėra tualetų, tačiau teikdamas atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad dėl persirengimo kambario jokių ginčų atsakovui nekelia. Taip pat pažymėjo, kad prie kiekvienos dušo galvutės nėra vandens nutekėjimo, tačiau šią aplinkybę nurodė tik abstrakčiai, niekaip nekonkretizuodamas, kokiais teisės aktais remiantis tokią pareigą – įrengti vandens nutekėjimus prie kiekvienos dušo galvutės – turi atsakovas, taip pat niekaip nepažymėdamas ir neindividualizuodamas, kaip vandens nutekėjimo įrengimas kitoje, o ne dušo vietoje, įtakojo jo emocinę bei psichologinę būseną ir kokias dvasines kančias jam tai sukėlė.

14. Dėl kenkėjų teismas nustatė, kad Marijampolės PN sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovo atstovas paaiškino, kad UAB „Dezinfa“ nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Iš graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo buvo matyti, kad UAB „Dezinfa“ ginčo laikotarpiu atliko kenkėjų naikinimą, taip pat nustatyta, kad kenkėjų stebėjimas ir naikinimas buvo atliekamas nuolat (maždaug kas mėnesį), taigi akivaizdu, kad Marijampolės PN patalpose kenkėjai buvo naikinami.

Iš žurnalo duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu dezinfekcija buvo atliekama kelis kartus, nurodant kada, kokie kenkėjai buvo naikinami, kokios priemonės naudotos ir kokiose kamerose darbai atlikti. Tai, kad kenkėjai buvo naikinami skunde patvirtino ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad UAB „Dezinfa“ atlieka parazitų naikinimo darbus – tarakonus išnaikino, bet blakių išnaikinti nei karto nepavyko. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodė, kad UAB „Dezinfa“ buvo informuotas, jog blakių išnaikinti nepavyks dėl to, kad patalpoje seni mediniai baldai ir grindys, tačiau ši informacija yra subjektyvi ir niekuo nepagrįsta.

Pareiškėjas, teikdamas atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, pateikė teismui Marijampolės PN direktoriui 2020 m. rugpjūčio 13 d. adresuotą prašymą leisti, kad jam būtų perduota dezinfekcija nuo blakių, ir 2021 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl dezinfekcijos nuo blakių vykdymo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepatvirtino, kad atsakovo atstovas neatliko jokių veiksmų, kad ginčo patalpose nebūtų kenkėjų. Priešingai, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis prašymą, jog jam būtų perduoti nuodai nuo blakių, teikė 2020 m. rugpjūčio 13 d., t. y. ginčo laikotarpiu, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuos produktus gavo ir ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į Marijampolės PN direktorių dėl leidimo dezinfekuoti patalpas (panaudoti gautus nuodus savarankiškai naikinant kenkėjus).

Prašymą dėl leidimo išsidezinfekuoti sekcijos Nr. 3 patalpas pareiškėjas teikė 2021 m. lapkričio 23 d., kas galimai patvirtintų kilusio poreikio naikinti kenkėjus būtinybę, tačiau šis laikotarpis nepatenka į ginčo laikotarpį, todėl jo vertinimas šioje byloje neaktualus.

15. Teismas darė išvadą, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių, graužikų ir kitų parazitų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovo atstovas vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi teismo atmesti kaip nepagrįsti.

16. Teismui nustačius, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (nebuvo užuolaidų tualete, dėl ko nebuvo pakankamai užtikrintas privatumas), taip pat nustatytų kitų pažeidimų (prausykloje nebuvo įrengta pakankamai veidrodžių, dušo patalpose nebuvo lentynėlių prausimosi ir higienos priemonėms susidėti) sprendė, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Marijampolės PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrų neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ir prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes ir reikalavimus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, kad skunde išsamiai nurodė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, šias aplinkybes pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl jo skundas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą toje dalyje, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 norma numato, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Šiame kontekste yra apibrėžiama kabinos ypatybė ir privalomumas, jog kabinos pertvaros būtų ne mažesnės 1,5 m aukščio. Kitokios kabinos ypatybės ar specialiosios konstrukcijos nėra numatytos, tame tarpe ir durys. Marijampolės PN daro išvadą, kad sienelės ar dalinės pertvaros sanitarinio mazgo erdvėje atitinka Statybos įstatyme numatytos patalpos sąvokos dalis, kuriose nėra numatytos durys ar užuolaidos kaip privaloma patalpos dalis. Pažymi, kad 6 būrio bendrabučio tipo patalpų sanitariniai mazgai yra įrengti tinkamai vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis, atsakovas tinkamai įgyvendina pareigą laikytis šių taisyklių, todėl šios nuostatos turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms (Marijampolės PN) reikalaujant įrengti pertvaras su durimis bendrabučio tipo patalpų sanitariniuose mazguose, kurie nėra numatyti teisės aktuose.

21. Atsakovo atstovo teigimu tai, kad prausykloje nebuvo įrengta pakankamai veidrodžių, dušo patalpose nebuvo lentynėlių prausimosi ir higienos priemonėms susidėti, tikrai negali būti traktuojama, kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-327-415/2021). Dar kartą atkreipia dėmesį, kad Marijampolės PN patalpos yra įrengtos tinkamai, tačiau pasitaiko atvejų kai nuteistieji patys piktybiškai gadina inventorių, atsakovas stengiasi visada sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas.

22. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, neatsižvelgė į tai, jog CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksimais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilusias neigiamas pasekmes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei į psichologą ar gydytoją.

23. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas visiškai neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma, (psichologės pažyma, Sveikatos priežiūros skyriaus išrašai liudijantis apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

24. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškia, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu ir todėl atmestinu. Marijampolės PN nurodo, kad yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Be to, yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriame visiškai atsispindi atsakovo atstovo pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. kovo 14 d. neužtikrino minimalaus privatumo naudojantis sanitariniais mazgais t. y. sanitariniame mazge esantys unitazai nebuvo visiškai uždari, nes priešais unitazus buvo įrengti pisuarai. Taip pat teismas nustatė kitus pažeidimus – prausykloje nebuvo įrengta pakankamai veidrodžių, dušo patalpose nebuvo lentynėlių prausimosi ir higienos priemonėms susidėti ir priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde, pakartodamas skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pažeista, pažymi, kad kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose. O tai, kad prausykloje nebuvo įrengta pakankamai veidrodžių, dušo patalpose nebuvo lentynėlių prausimosi ir higienos priemonėms susidėti, negali būti traktuojama, kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde pakartotos skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos aplinkybės ir reikalavimai, taip pat nurodytas prašymas apeliacinės instancijos teismui priteisti pareiškėjui prašomą 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

31. Kaip jau buvo minėta prieš tai, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu naudojantis tualetu Marijampolės PN buvo pažeistas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. kovo 14 d.) buvo laikomas Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. 6 būrio bendrabučio tipo patalpose. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad jis skundėsi tuo, jog naudojantis unitazu, kuris buvo priešais pisuarus, nebuvo jokių užuolaidėlių privatumui užtikrinti, taip pat tekdavo matyti pisuarais besinaudojančius asmenis. Iš skundo konteksto matyti, jog pareiškėjas dėl privatumo naudojantis tualetu trūkumo skundėsi kalbėdamas apie jo laikymo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose sąlygas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą patvirtino, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atitverti dalinėmis pertvarkomis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl jam buvo užtikrintas privatumas.

32. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne gyvenamojoje patalpoje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-210-556/2020, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Kaip jau buvo iš dalies minėta prieš tai, nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčas tarp šalių dėl šių aplinkybių nekyla, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, gyvendamas Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, naudojosi sanitariniais įrenginiais, kurie yra įrengti atskiroje patalpoje, tualetai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo aspektu, konstatuotina, jog atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu, kai jis buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pažeidimą, yra pagrįsti. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu be pagrindo nustatė atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

33. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo, jog prausykloje nebuvo įrengta pakankamai veidrodžių, dušo patalpose nebuvo lentynėlių prausimosi ir higienos priemonėms susidėti, pažymi, jog Marijampolės PN patalpos yra įrengtos tinkamai, tačiau pasitaiko atvejų kai nuteistieji patys piktybiškai gadina inventorių, atsakovas stengiasi visada sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas.

34. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų minėtų pažeidimų (veidrodžių ir lentynėlių trūkumo), tačiau nesutinka, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinę žalą, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija.

35. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl prausykloje trūkstamų veidrodžių ir duše lentynėlių. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

38. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).

39. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

40. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

41. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams (veidrodžių prausykloje trūkumas ir lentynėlių duše nebuvimas) galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

42. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl privatumo pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo ir dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas keistinas, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo K. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjas K. J. Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Kitą pareiškėjo K. J. skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė