f44fc901-c216-43ca-a53b-9e79e44c84e7 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-506-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00654-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.; (S) 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam R.

T., nuteistojo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. T. (toliau – R. T.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 54 MGL, t. y. 2033,64 eurų bauda, nustatant 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių savanoriÅ¡ko baudos apmokėjimo terminÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo V. L. civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ R. T. V. L. naudai priteisiant 200 (dviejų Å¡imtų) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. T. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, vyriausiajai tyrėjai N. K. pasakė, kad V. L. savo sodo namelyje bendrauja su vagimis, kartu su jais vartoja alkoholinius gėrimus, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje ,,E.“, A. L. pasakė, kad jo sūnus V.

L. savo sode girtuokliauja, vedžiojasi jaunas laisvo elgesio mergaites, tęsdamas tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimÄ , 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 8 val. 39 min. bÅ«damas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono, naudodamasis internetinio tinklapio ,,Facebook“ savo paskyra ,,R. T.“, per programÄ â€žMessenger“, V. L. žmonai L. L. parašė tikrovės neatitinkančiÄ Å¾inutę, kad V. L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes, bendraudavo su jomis pirtyje, kad bendrauja ir girtauja su vagimis, pirko vogtas malkas, taip tyčia paskleidė apie V.

L. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ V. L. pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ juo.

2. Apeliaciniame skunde R. T. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu. 2.1. Nuteistojo teigimu, jis vieÅ¡ai, neslėpdamas savo vardo ir pavardės, iÅ¡ savo socialinės paskyros parašė policijos pareigÅ«no sutuoktinei V. F. iÅ¡sakytÄ nuteistajam Å¡io nuomonę. L. L. patvirtino, kad niekas, iÅ¡skyrus jÄ ir V. L., apie R. T. jai iÅ¡sakytÄ nuomonę nesužinojo, todėl apie jokį V. L. garbės ar orumo pažeidimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti ir kalbos.

L. L. patvirtino, kad R. T. jai pateikta nuomonė sukėlė įtarimų vyro morale, jo elgesiu, todėl ji galvojo apie skyrybas su juo, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡eimoje ir be nuteistojo nuomonės jau buvo iÅ¡kilęs V. L. netinkamo elgesio klausimas. Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad į klausimÄ , ar L. L. anksčiau yra kreipusis į V. L. darbo vadovus dėl jo netinkamo elgesio, liudytoja atsakė, kad neatsimena, kas aiÅ¡kiai patvirtino jos pačios abejones savo sutuoktinio galimu netinkamu elgesiu. IÅ¡ jos atsakymo akivaizdu, kad liudytoja galimai slepia tiesÄ , kad R.

T. iÅ¡sakyta jai nuomonė apie jos sutuoktinį nebuvo naujiena, staigmena. Be to, ji raÅ¡tu patvirtino, kad malkas jos sutuoktinis pirko iÅ¡ kaimynų – vagių. 2.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino liudytojo V. F. teiginius, kad ne jis nuteistajam sakė nuomonę apie V. L.. Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ apeliantas pažymi, kad V. L. yra V. F. virÅ¡ininkas, aukÅ¡tesnis pagal užimamas pareigas asmuo, o V. F. – V. L. pavaldinys. Pasak R. T., jo pateikta nuomonė puikiai žinoma didesnei sodų bendrijos gyventojų daugumai.

Tačiau, į Å¡ias aplinkybes vertinamu atveju nebuvo gilinamasi, visi sodo gyventojai nebuvo apklausti, apsiribojant tik galimai vėliau prigÄ sdintų M. ir V. T. apklausomis, nors jie aiÅ¡kiai melavo ir bijodami policijos pareigÅ«no V. L., nesakė tiesos. Juo labiau, jog kviečiamos į teismÄ , M. ir jų motina buvo atvesdintos tos pačios policijos, dėl ko, jų, atvesdintų policijos, parodymai kitokie ir bÅ«ti negalėjo. 2.3. Pažymima, kad liudytojos L. L., kaip „Bitės“ mobilaus ryÅ¡io telefonų salono (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotojos, kontaktas su M. ir jų motina po nuteistojo ir L.

L. bendravimo ,,Facebook“ programos pagalba, daug kÄ sako – L. L. galimai ieÅ¡kojo bÅ«dų paveikti Å¡ias moteris nesakyti tiesos apie jos sutuoktinio netinkamÄ elgesį, nes jos negalėtų pirkti tokių prabangių daiktų kaip mobiliųjų telefonų, kadangi jos neturi kÄ valgyti, gyvena iÅ¡ kitų asmenų, tame tarpe ir nuteistojo, paramos. Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, kad jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ R. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau apeliantas su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis nesutinka.

Jeigu jis bÅ«tų siekęs teisinių pasekmių – V. L. paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų, jo pažeminimo pareigose, nuteistasis, jo paties teigimu, bÅ«tų rašęs pareiÅ¡kimÄ policijai, o ne iÅ¡dėstęs savo nuomonę jo sutuoktinei, tėvui, artimiausiems jo žmonėms, kurie privalėjo V. L. sudrausminti, sugėdyti. 2.4. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, R. T. sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta nei objektyvioji, nei subjektyvioji BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties pusė, todėl jis iÅ¡teisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, Å¡iam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o V.

L. veiksmus/neveikimÄ paliktinas tirti policijos imuniteto tarnybai, atliekant tarnybinį patikrinimÄ , kuris taip ir nebuvo atliktas. 2.5. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su V. L. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad nuteistojo susiraÅ¡inėjimas su policijos pareigÅ«no sutuoktine nesukėlė jokių neigiamų pasekmių V. L. – jis nebuvo pažemintas/atleistas iÅ¡ užimamų pareigų, neiÅ¡iro jo santuoka, nesutriko nei V. L. sveikata, nei darbo ritmas ar reputacija. Nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydis galimai liudija jo galios demonstravimÄ Jonavos rajone, savo sodų bendrijoje, galiÄ užtildyti kriminalinėmis bausmėmis bet kurį paprastÄ visuomenės narį, iÅ¡reiÅ¡kiantį savo nuomonę apie valstybės pareigÅ«no nepriekaiÅ¡tingos reputacijos nebuvimÄ , jo elgesį visuomenėje laisvalaikio metu ir panaÅ¡iai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme R. T. buvo ir yra daromas psichologinis spaudimas sodo bendrijoje tų pačių nusikaltimus darančių, narkotikus vartojančių ir galimai saugomų/ užtariamų nukentėjusiojo V. L. asmenų, dėl kurių veikos nuteistasis yra pasiruošęs raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo R. T. gynėja, sutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymu ir jį pagrindžiančiais motyvais, prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė pateiktÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti, kad pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Å¡meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų.

Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-693/2017; 2K-38-1073/2018).

7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK ir BK nuostatų bei vieningai formuojamos teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl R. T. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant R.

T. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis remiasi bendro pobÅ«džio samprotavimais apie menamai netinkamÄ pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , pateikdamas savitÄ nagrinėjamo įvykio vertinimÄ , kritikuodamas objektyviais duomenimis nepaneigtus nukentėjusiojo V. L. parodymus, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikdamas savo iÅ¡dėstytoms vertinamo įvykio faktinėms aplinkybėms.

Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2014).

8. Nors apeliaciniu skundu keliamas ir galimas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas, tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais nuteistojo motyvais nesutinka. Pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nei vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011).

Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir pats R.

T. jų nenurodo. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistojo nuomonė, kad teismas įrodymus vertino subjektyviai, kas šiuo atveju ir daroma apeliaciniu skundu, nelaikytina teismo šališkumu. BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, R. T. teisė reikšti nušalinimus nebuvo suvaržyta, tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme šia teise jis nepasinaudojo.

Å iuo konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse iÅ¡vardytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡kumu.

9. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. T., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, vyriausiajai tyrėjai N. K. pasakė, kad V. L. savo sodo namelyje bendrauja su vagimis, kartu su jais vartoja alkoholinius gėrimus, A. L. pasakė, kad V. L. savo sode girtuokliauja, vedžiojasi jaunas laisvo elgesio mergaites, bei iÅ¡ savo mobilaus telefono, naudodamasis internetinio tinklapio ,,Facebook“ paskyra ,,R. T.“, per programÄ â€žMessenger“, V. L. žmonai L. L. parašė tikrovės neatitinkančiÄ Å¾inutę, kad V.

L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes, bendraudavo su jomis pirtyje, bendrauja ir girtauja su vagimis, pirko vogtas malkas, taip tyčia paskleidė apie V. L. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ V. L. pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ juo. Akivaizdu, kad R. T. N. K., L. L. ir A. L. paskleista informacija apie tai, kad V. L. aktyviai bendrauja su sodo bendrijos vagimis, su jais vartoja alkoholinius gėrimus, į savo namus vedžiojasi laisvo elgesio merginas yra konkreti, jÄ galima patikrinti, ji iÅ¡reikÅ¡ta kategoriÅ¡kai, todėl neabejotinai turi konstatuojamÄ jį pobÅ«dį ir negali bÅ«ti vertinama kaip nuomonė, už kurios reiÅ¡kimÄ , sprendžiant iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumos, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nekyla.

Svarbu tai, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio informacija, neigiamai charakterizuojanti V. L., buvo paskleista mažiausiai trims tretiesiems asmenims – L. L., A. L. ir N. K. (V. L. patvirtino ir tai, kad dėl pasklidusių kalbų pokalbiui jį pasikvietęs virÅ¡ininkas teigė, jog R. T. paskleistÄ informacijÄ Å¾inojo ir daugiau asmenų), todėl sutikti su apelianto teiginiais, kad niekas, iÅ¡skyrus L. L., R. T. teiginių nesužinojo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir vis tik, pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos praneÅ¡imas kuriuo nors bÅ«du bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį, iÅ¡ ko seka, kad net ir tuo atveju, jei R.

T. paskleistÄ informacijÄ bÅ«tų sužinojusi tik V. L. sutuoktinė, R. T. veiksmų teisinio vertinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nekeistų.

10. Abejonių tuo, kad R. T. tretiesiems asmenims paskleista informacija apie V. L. yra žeminanti, galinti pakirsti jo reputacijÄ ar sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimÄ juo, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Bylos duomenimis, V. L. yra policijos pareigÅ«nas, kuriam keliami ypatingi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai, todėl informacijos apie tai, kad jis bendrauja su vagimis bei elgiasi amoraliai, paskleidimas tretiesiems asmenims – V. L. kolegoms, jo tėvui bei sutuoktinei, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai.

Kaip nustatyta V. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, po R. T. ir L. L. susiraÅ¡inėjimo, L. L. ant V. L. pyko, dėl R. T. teiginių jį buvo iÅ¡sikvietęs virÅ¡ininkas, po ko, V. L. dėl nederamo R. T. elgesio kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tikėdamasis tokiu bÅ«du sustabdyti apeliantÄ . Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. L. teigimu, R. T. jai iÅ¡dėstyta pozicija, privertė galvoti apie sutuoktinio neiÅ¡tikimybę, dėl Å¡ios informacijos santykiai Å¡eimoje pablogėjo, jai buvo gėda tiek prieÅ¡ visuomenę, tiek prieÅ¡ savo vaikus, galvojo apie skyrybas su sutuoktiniu, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

T. paskleista melaginga informacija apie V. L. iÅ¡ tiesų turėjo neigiamÄ poveikį V. L. gyvenimui, pakenkė jo santykiams su sutuoktine, jo kolegas privertė abejoti jo nepriekaiÅ¡tinga reputacija, todėl abejoti BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais R. T. veiksmuose, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Nors apeliaciniame skunde R. T. nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, tačiau Å¡ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam inkriminuotos nusikalstamo veikos faktinių aplinkybių R. T. iÅ¡ esmės neneigė. Jis pripažino N. K. sakęs, kad V. L. bendrauja su vagimis, su jais vartoja alkoholinius gėrimus, neneigė A. L. tvirtinęs, kad Å¡io sÅ«nus V. L. sode girtuokliauja ir vedžiojasi laisvo elgesio mergaites bei pripažino programos „Messenger“ pagalba L. L. rašęs, kad V. L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes bei bendrauja su vagimis. Å iuos R. T. teiginius patvirtino ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga: L. L. susiraÅ¡inėjimo su R. T. turinys (1 t., b. l. 3-7) bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ Ä¯spėtų N. K., A. L. bei L. L. parodymų visuma.

12. N. K. teigimu, apklausiamas dėl vagystės iÅ¡ jo sodo namo, R. T. jai nurodė, kad vienas policijos pareigÅ«nų (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, tai buvo V. L.) vartoja alkoholinius gėrimus su asmenimis, kuriuos R. T. įtaria nusikalstamos veikos jo atžvilgiu (vagystės) padarymu. A. L. patvirtino, jog R. T. jam minėjo, kad V. L. gyvena sode, vedžiojasi laisvo elgesio merginas, vyksta orgijos, girtuokliaujama. L. L. patvirtino, jog per programÄ â€žMessenger“ jam rašęs asmuo, pasivadinęs „R.

T.“ teigė, jog jos sutuoktinis V. L. sode organizuoja vakarėlius, kurių metu vyksta iÅ¡gertuvės, juose dalyvauja ir laisvo elgesio merginos. Netikėti Å¡ių asmenų parodymais, kai esminėse aplinkybėse jų neneigė ir pats R. T., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, sutapo ne tik tarpusavyje, bet atitiko ir R. T. parodymų visumÄ , todėl abejoti Å¡ių N. K., A. L. bei L. L. parodymų patikimumu ir objektyvumu, nepaisant to, kad R.

T. apkalbamas V. L. buvo jų artimas asmuo (kolega, sÅ«nus, sutuoktinis), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kÄ skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai pripažino ir apylinkės teismas.

13. Sutikti su nuteistojo teiginiais, kad L. L. akivaizdžiai jau ankščiau abejojo savo sutuoktinio morale, todėl R. T. jai iÅ¡sakyta nuomonė apie V. L. iÅ¡ esmės jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tiek V. L., tiek ir L. L. patvirtino, kad jokių rimtesnių nesutarimų iki komentuojamo įvykio tarp jų nebuvo, apie skyrybas su sutuoktiniu L. L. pradėjo galvoti tik po R. T. jai raÅ¡ytų žinučių apie galimÄ sutuoktinio neiÅ¡tikimybę, o Å¡ias mintis iÅ¡sklaidė tik atviras pokalbis su V.

L.. Duomenų apie tai, kad L. L. dėl galimai netinkamo savo sutuoktinio elgesio praeityje bÅ«tų kreipusis į V. L. vadovybę, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde tai teigia apeliantas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu vien tai, kad L. L. negalėjo prisiminti Å¡io fakto, nesant jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, R. T. teiginių nepatvirtina. Duomenų, patvirtinančių, kad L. L. bÅ«tų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus O. M. ar R. M. atžvilgiu, kad Å¡ios apklausiamos pirmosios instancijos teisme duotų V.

L. palankius parodymus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra, dėl ko, R. T. apeliacinio skundo motyvai, jog L. L., dirbdama „Bitė“ mobilaus ryšio telefonų salone, M. papirko mobiliaisiais telefonais, kurių jos pačios, R. T. suvokimu, įsigyti negalėjo, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

14. Apelianto teiginiai, jog visÄ apie V. L. paskleistÄ informacijÄ jis sužinojo iÅ¡ V. F., nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nepasitvirtino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. F. patvirtino, jog, nepaisant to, kad bÅ«tent jis tyrė vagystės iÅ¡ R. T. namo faktÄ , apie jokius asmeninius dalykus tyrimo metu su R. T. jis nekalbėjo, savo kolegų (įskaitant ir V. L.) gyvenimo su R. T. neaptarinėjo, jam asmeniÅ¡kai R. T. apie V. L. nieko nesakė. Netikėti Å¡io liudytojo parodymais teisinio pagrindo nėra.

Jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės buvo detalios ir neprieÅ¡taringos, jos sutapo tarpusavyje bei atitiko ir kitų liudytojų parodymus, o apklausiamas teisme, prieÅ¡ingai nei R. T., V. F. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , kas tik patvirtina jo teisme duotų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tuo pačiu paneigiant R. T. keliamÄ versijÄ , kurios jokie kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina.

Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, kurie vertinamu atveju R.

T. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų teiginių nepatvirtina, todėl tikėti vien tik apelianto motyvais ir jų pagrindu keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. AnalogiÅ¡kai vertintini ir nuteistojo teiginiai dėl tiesioginės tyčios nebuvimo jo veiksmuose. Å ioje vietoje paminėtina, kad Å¡meižimas padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir nori taip veikti. Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitikimÄ tikrovės, žeminantį pobÅ«dį – ir norint paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartÄ pažymėta, kad kaltės turinys, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip Å¡is asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai - psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai – nustatomi ir aiÅ¡kinantis bei vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, bÅ«dÄ , pastangas ir pan.

Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste spręsti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo tyčios R. T. veiksmuose, teisinio pagrindo nėra. Å is, iÅ¡ esmės nepažinodamas V. L., nebÅ«damas įsitikinęs savo teiginių pagrįstumu, paskleidė melagingÄ informacijÄ apie V. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis patvirtino, kad dėl tariamai netinkamo V. L. elgesio jis siekė kreiptis į Imuniteto tarnybÄ , tokiu bÅ«du neabejotinai siekdamas pakenkti V. L.. BÅ«tent tokį R. T. siekį patvirtina ir jo apeliacinio skundo teiginiai, jog V.

L. veiksmų/neveikimo klausimÄ , nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ apelianto atžvilgiu, turėtų bÅ«ti perduota nagrinėti Imuniteto tarnybai. Toks nuteistojo elgesio modelis neabejotinai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Akivaizdu, kad R. T., bÅ«damas iÅ¡silavinęs, darbingas bei visuomeniÅ¡kas žmogus, galėjo ir turėjo suprasti apie savo elgesio netinkamumÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vertinamu atveju R. T. veikė tiesioginės tyčios forma.

16. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to seka, kad R. T. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. T. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas R. T. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. T. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

17. Nors R. T. apeliaciniame skunde ginčijamas ir V. L. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis, tačiau mažinti jį R. T. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

18. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ R. T. V. L. atžvilgiu priteisiant 200 eurų jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant V. L. priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimÄ , visų pirma pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

19. Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio pobÅ«džio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų, neturtinės žalos dydis – 200 eurų – pagrįstai nustatytas atsižvelgiant į V.

L. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus patirtus dėl jo apšmeižimo. Neabejotina, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis iš tiesų patyrė dvasinius išgyvenimus – R. T. teiginiai apie amoralų V. L. elgesį pakenkė jo asmeniniam gyvenimui – suprastėjo jo santykiai su sutuoktine, dėl R. T. paskleistos informacijos jis turėjo aiškintis ir savo vadovybei, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju 200 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas padarytai žalai.

Nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu yra užtikrintas protingas balansas (pusiausvyra) tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir žalÄ padariusio asmens interesų paisymo, todėl keisti V. L. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, kai vertinamu atveju V. L. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys ir taip buvo sumažintas daugiau nei deÅ¡imt kartų (buvo pareikÅ¡tas 3000 eurų civilinis ieÅ¡kinys), Å¡iuo konkrečiu atveju teisinio pagrindo nėra.

20. Esant Å¡ių duomenų visumai spręstina, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, R. T. apeliacinį skundÄ atmetant. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė