f44fa3f0-35be-49bb-9c9d-87a87e261c23 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1592-538/2016             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12674-2014-8                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alonos Romanovienės, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R.

P. ir T. P., atsakovės O. V. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. P. ir T. P. ieÅ¡kinį atsakovei O. V. P. dėl naudojimosi gyvenamosiomis ir bendrojo naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės O. V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir T. P. dėl turto dalies atidalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis ir sandėliu nustatymo.

Prašė jiems paskirti naudotis patalpomis, kurios VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo parengtame projekte pažymėtos indeksais: 1-6 (11,89 kv. m.) ir 1-3 (14,84 kv. m.) bei koridoriumi pažymėtu indeksu 1-7 (1,95 kv. m.), o atsakovei paskirti naudotis gyvenamÄ ja patalpa buto plane pažymėta indeksu 1-2 (23,28 kv.m.) ir veranda pažymėta indeksu 1-5 (4,08 kv. m.), o patalpomis: 1-8 veranda (10,80 kv. m.), 1-4 koridoriumi (1,80 kv. m.) ir 1-1 virtuve (12,67 kv. m.) paskirti naudotis bendrai ieÅ¡kovams ir atsakovei atitinkamai pagal priklausančias jiems dalis: 2/6 abiem ieÅ¡kovams ir 4/6 atsakovei.

Taip pat prašė nustatyti, kad 6/100 dalimis sandėlio, plane pažymėtu indeksu 2I1o, kurio plotas 7,50 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausančiam butui, ieÅ¡kovai ir atsakovė naudosis bendrai sutinkamai su jiems priklausančiomis dalimis (2/6 dalys ieÅ¡kovams bendrai ir 4/6 dalys atsakovei). Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, jog už naudojimÄ si didesne buto dalimi jie praÅ¡o atsakovei priteisti 4000,00 Eur kompensacijÄ .Nurodė, jog jie ir atsakovė turi daiktines teises į trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir į 6/100 dalių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio butui.

Kiekvienas ieÅ¡kovas turi daiktines teises į 1/6 dalį buto ir 6/100 dalių sandėlio, o atsakovė – turi daiktinės teises į 4/6 dalis paminėto buto, bei 6/100 dalių sandėlio. IeÅ¡kovai pateikė atsakovei pasiÅ«lymÄ nustatyti naudojimosi statiniais tvarkÄ iki kreipėsi į teismÄ , tačiau atsakovė nesutiko su pasiÅ«lyta tvarka. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje, esančias (duomenys neskelbtini), suformuojant iÅ¡ Å¡ių patalpų atskirÄ nuosavybės vienetÄ , o bÅ«tent iÅ¡: 4.08 kv. m. verandos, pažymėtos 1-5 indeksu; 1,80 kv. m. koridoriaus, indeksas 1-4; 12,67 kv. m. virtuvės, indeksas 1-1; 23,28 kv. m. kambario indeksas 1-2; 10,80 kv. m. verandos indeksas 1-8, kurių bendras plotas – 52,63 kv. m., kas sudaro 0,647 dalis buto.

Taip pat prašė atidalyti jai 4/100 dalis sandėlio. Atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias ieÅ¡kovų dalį nuosavybėje, iÅ¡ Å¡ių patalpų suformuojant atskirÄ nuosavybės vienetÄ : 1,95 kv. m. koridoriaus indeksas 1-7, 11,89 kv. m. kambario, indeksas 1-6; 14,84 kv. m. kambario, indeksas 1-3, kurių bendras plotas 28,68 kv. m., kas atitinka 0,352 dalis buto, ir atidalyti ieÅ¡kovams 2/100 dalis sandėlio. Atsakovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei už jiems tenkančiÄ 5,13 kv. m. didesnę buto dalį 12825,00 Eur piniginę kompensacijÄ .

Nurodė, kad siÅ«lomas atidalijimo variantas yra pasirinktas atsižvelgiant į atsakovės ir ieÅ¡kovų turimas turto dalis nuosavybėje, tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ ilgalaikę patalpų naudojimosi tvarkÄ , patalpų papildomai nereikia pertvarkyti, jos galės bÅ«ti eksploatuojamos pagal jų tikslinę paskirtį, abiejuose butuose yra įrengtas krosninis Å¡ildymas, abi patalpos turi atskirus įėjimus. PraÅ¡omos atidalyti patalpos yra atsakovės vienintelės gyvenamosios patalpos, o ieÅ¡kovai bute negyvena, turi kitas gyvenamÄ sias patalpas.

IeÅ¡kovų siÅ«lomas naudojimosi patalpomis tvarkos variantas yra susijęs su neproporcingu žalos padarymu turto paskirčiai, nes praÅ¡omos naudoti ir priskirti atsakovei patalpos, sudaro izoliuotÄ butÄ , o priėmus ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ patalpų naudojimosi variantÄ 1,80 kv. m. ploto koridorius indeksas 1-4 ir 12,67 kv. m. ploto virtuvė, indeksas 1-1, taptų bendro naudojimosi patalpomis. Tokiu bÅ«du ženkliai pablogėtų atsakovės gyvenimo sÄ lygos, nes pastarajai reikėtų gyventi bute su bendra virtuve.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Atidalijo atsakovei O. V. P. iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės butÄ , atitinkantį atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suformuojant iÅ¡ Å¡io buto atskirÄ nuosavybės turtinį vienetÄ , o bÅ«tent iÅ¡: 4.08 kv.m. verandos, pažymėtos 1-5 indeksu; 1,80 kv. m. koridoriaus, indeksas 1-4; 12,67 kv.m. virtuvės, indeksas 1-1; 23,28 kv. m. kambario, indeksas 1-2; 10,80 kv. m. verandos, indeksas 1-8, kurių bendras plotas – 52,63 kv. m., bendras atsakovės atidalyto buto plotas 52,63 kv. m.

Atidalijo atsakovei O. V. P. iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitinkantį atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje ir atidalijo atsakovei 4/100 dalis sandėlio; atidalijo ieÅ¡kovams R. P. ir T. P. iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės butÄ , atitinkantį ieÅ¡kovų dalį bendrojoje nuosavybėje, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suformuojant iÅ¡ Å¡io buto atskirÄ nuosavybės turtinį vienetÄ , o bÅ«tent iÅ¡ 1,95 kv. m. koridoriaus, indeksas 1-7, 11,89 kv. m. kambario, indeksas 1-6; 14,84 kv. m. kambario, indeksas 1-3, kurių bendras plotas 28,68 kv. m., bendras ieÅ¡kovams atidalyto buto plotas 28,68 kv. m.

Atidalijo ieÅ¡kovams R. P. ir T. P. iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitinkantį ieÅ¡kovų dalį bendrojoje nuosavybėje ir atidalijo ieÅ¡kovams 2/100 dalis sandėlio; priteisė atsakovei O. V. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P. 1610,07 Eur kompensacijÄ ; priteisė atsakovei O. V. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo T. P. 1610,07 Eur kompensacijÄ ; kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė ieÅ¡kovui R. P. 69,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės O.

V. P.; priteisė ieškovui T. P. 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės O. V. P.; priteisė atsakovei O. V. P. iš ieškovo R. P. 462,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei O. V. P. iš ieškovo T. P. 462,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. V. P..Teismas sutiko su atsakovės pateiktu turto atidalijimu iš bendrosios nuosavybės, nurodytu VĮ Registro centro Klaipėdos filialo Buto padalijimo į du nekilnojamuosius turto kadastro objektus (butus) schemoje. Teismas dėl ginčo buto vertės vadovavosi VĮ Registrų centro vertinimu ir konstatavo, kad 3,15 kv. m. ginčo buto ploto vertė yra 3220,15 Eur.

Nurodė, kad siekdamas kuo protingiau, teisingiau ir sÄ Å¾iningiau iÅ¡spręsti šį klausimÄ , teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovams pateikti specialistų nuomonę apie techninę galimybę ieÅ¡kovams patiems atsivesti vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ Ä¯ 1-6 ar 1-7 patalpas, kuriomis ieÅ¡kovai naudodavosi atvykę į butÄ , kokia tvarka ir kieno lėšomis vandentiekis ir nuotekų Å¡alinimo sistema galėtų bÅ«ti įrengta ir įteisinta, kokių veiksmų turėtų imtis Å¡alys atlikdamos Å¡iuos darbus, tačiau ieÅ¡kovai nepasinaudojo teise teikti teismo siÅ«lomus įrodymus.

Pažymėjo, kad nė vienos iÅ¡ Å¡alių atstovai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, net nekėlė klausimo dėl lango, kuris įrengtas verandos sienoje, trukdymo naudotis butu. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į kasacinės instancijos formuojamÄ praktikÄ , yra pagrindas atmesti ieÅ¡kovų reikalavimÄ Â nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamosiomis patalpomis ir sandėliui. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, arba skundžiamÄ ` sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pablogino ieÅ¡kovų buitines sÄ lygas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, be to, pažeidė materialinės teisės normas. Apeliantų nuomone, atsakovei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių jai priklausančios buto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galimumo, ekonomiÅ¡kumo ir neproporcingos žalos daikto, tenkančio ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, paskirčiai iÅ¡vengimo, teismas negalėjo priimti ginčo sprendimo, kuriuo iÅ¡sprendė atidalijimo klausimÄ , nes esant tokioms aplinkybėms, buvo galima spręsti tik naudojimosi butu tvarkos nustatymo klausimÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai 5500 eurų už ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai naudojamÄ jai priklausantį nuosavybės plotÄ . Nurodo, kad pardavėjai pardavė V. K. ir E. K. neįrengtas 4,05 kv.m. ploto namo pastogės patalpas už 26 000 Lt: 3,45 eurų =7 536 eurų :4.05 kv.m.= 1 860 eurų. Å is sandoris, kuriame dalyvavo tiek abu ieÅ¡kovai, tiek ir atsakovė, buvo sudarytas dėl negyvenamųjų to paties namo patalpų ir tiek atsakovė, tiek ir ieÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami Å¡iÄ sutartį, pripažino ir gavo už parduodamÄ 1 kv. m. negyvenamųjų patalpų po 1 860 eurų.

Teismo sprendimu už ieÅ¡kovų naudojamus papildomus 3,15 kv. m. jai buvo priteista 3220 eurų suma, t.y. po 1 022 eurus už 1 kv. m. Mano, kad teismas turėtų pakeisti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos dydžio, papildomai priteisdamas jai 5 500 eurų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas padarė skaičiavimo klaidÄ , nes teismui nustačius, kad buto atidalijimu atsakovei sumažėja jai tenkančio ploto dalis nuo 54,20 kv. m. iki 52,63 kv. m., tai yra 1,57 kv. m., tokiam pat plotui padidėja ieÅ¡kovams tenkančio ploto dalis, tai ieÅ¡kovai turėtų kompensuoti atsakovei tik minėto 1,57 kv. m ploto praradimÄ , o ne 3,15 kv. m., kaip nurodo teismas ginčo sprendime.

IeÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas atidalijo atsakovei iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės butÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, ieÅ¡kovai ir atsakovė turi bendrosios dalinės nuosavybės teises į trijų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat Å¡iam butui priklausančias 6/100 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovai turi nuosavybės teisę į po 1/6 dalį buto ir po 1/100 dalį pastato sandėlio, o atsakovė į 4/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 4/100 dalis pastato sandėlio. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog kiekvienam iš ieškovų nuosavybės teise priklauso po 13,55 kv. m., o abiem bendrai 27,10 kv. m,, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 54,2 kv. m. buto ploto (b. l. 7, 36–39). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 23/6882 esančio buto plano nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi du atskirus įėjimus (b. l. 11), iš patalpų eksplikacijos nustatyta, jog bute yra viena virtuvė, plane pažymėta indeksu 1-1, trys gyvenamieji kambariai, pažymėti indeksais 1-2 (23,28 kv. m.), 1-3 (14,48 kv. m.) ir 1-6 (11,89 kv. m.), du koridoriai, pažymėti indeksais 1-4 (1,80 kv. m.) ir 1-7 (1,95 kv. m.), ir dvi verandos, pažymėtos indeksais 1-5 (4,08 kv. m.) ir 1-8 (10,80 kv. m.) (b. l. 12–14).

Bute yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, krosninis šildymas (b. l. 7). Ieškovai nuolatos negyvena ginčo bute, o atvykę jie naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-6 (11,89 kv. m.) ir 1-3 (14,84 kv. m.), bei koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-7 (1,95 kv. m.), patalpa, pažymėta 1-1, kurioje įrengta virtuvė ir prijungtas vanduo.  Atsakovė naudojasi patalpomis: 1-4 koridoriumi, 1-5 terasa, 1-1 virtuve, 1-2 kambariu ir 1-8 veranda.Pirmosios instancijos teismas atidalijo atsakovei iš bendrosios dalinės nuosavybės buto dalį.

IeÅ¡kovai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pablogino ieÅ¡kovų buitines sÄ lygas. Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å ios teisės normos prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.

Tokiu bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį.

Teismo patvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Kadangi galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, tai daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį (pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpÄ ), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Byloje nustatyta, kad skundžiamame sprendime teismas suformavo du butus, pagal kurį atsakovei atitenka butas su virtuve, vandentiekiu ir nuotekų Å¡alinimo sistema be jokių papildomų investicijų, ieÅ¡kovams suformuotas butas be virtuvės, be vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemos, taigi yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes atidalydamas patalpas teismas akivaizdžiai pablogino ieÅ¡kovų buitines sÄ lygas.IeÅ¡kovai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, be to, pažeidė materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, jog yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016-02-23 Klaipėdos apygardos teismas Å¡ioje byloje grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su techninėmis galimybėmis ieÅ¡kovų naudojamose patalpose įsirengti vandentiekio bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , kurios įrengimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, kadangi atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.

Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atidalijimo schemoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, kairėje sienoje pavaizduotas langas, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovai, realiai egzistuoja, nesiaiÅ¡kino, ar Å¡i aplinkybė, jog langas iÅ¡eina į verandÄ , laikytina neproporcinga žala daiktui. Kolegijos nuomone, tik nustačius, jog ieÅ¡kovų naudojamose patalpose įsivesti vandentiekį bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ nėra techninių galimybių, bÅ«tų pagrindas svarstyti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumÄ bei jurisprudencijos tęstinumÄ .

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamÄ teismų praktikÄ (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v.

Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ ). Precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å akių skyrius v.

V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas privalo atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo pateiktas pastabas ir argumentus dėl iÅ¡ naujo grÄ Å¾into nagrinėti klausimo, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ Ä¯ apeliacinės instancijos argumentus neatsižvelgė, tai yra, neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su techninėmis galimybėmis ieÅ¡kovų naudojamose patalpose įsirengti vandentiekio bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , kurios įrengimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atidalijimo schemoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, kairėje sienoje pavaizduotas langas, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovai, realiai egzistuoja, nesiaiÅ¡kino, ar Å¡i aplinkybė, jog langas iÅ¡eina į verandÄ , laikytina neproporcinga žala daiktui.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Kaip byloje nustatyta, ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis ir sandėliu nustatymo. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias ieÅ¡kovės dalį bendrojoje nuosavybėje, esančias (duomenys neskelbtini), suformuojant iÅ¡ Å¡ių patalpų atskirÄ nuosavybės vienetÄ .

Taigi akivaizdu, kad Å¡iuo atveju atsakovė, o ne ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ teikti įrodymus, kad jos pasiÅ«lytas buto atidalijimo bÅ«das yra įmanomas nepadarant neproporcingos žalos daiktui, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė, nenurodė, kieno lėšomis galėtų bÅ«ti atliekami pertvarkymai, kokia pertvarkymų kaina ir nepateikė pertvarkymų projekto, todėl iÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovės pasiÅ«lytas buto atidalijimo bÅ«das yra įmanomas nepadarant neproporcingos žalos daiktui bei nepažeidžiant ieÅ¡kovų interesų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai vienas bendraturtis ar keli iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), tačiau negalint daikto padalyti natÅ«ra nepadarant neproporcingos žalos daiktui, nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovei neteikiant įrodymų, jog ieÅ¡kovų naudojamose patalpose įsivesti vandentiekį bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ yra techninių galimybių, pirmosios instancijos teismui yra pagrindas svarstyti klausimÄ ne dėl buto atidalijimo, o dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡tyrus bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundÄ argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡vardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentų bei atsakovės apeliacinio skundo, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas.

Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių nurodytų argumentų pagrįstumÄ , turi iÅ¡nagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes.Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :                          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                           Almantas Padvelskis Alona Romanovienė Giedrė Seselskytė