2017-03-08 Nr. DBT-41-2-69-3-26028-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-38/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26028-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5(S)

NUTARTIS

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovių B. G. P. ir E. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, A. J., E. V. J., A. J., A. J., dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovės prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ir valstybinės žemės, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ toje dalyje, kurioje nuspręsta paimti visuomenės poreikiams pareiškėjoms priklausančią žemės sklypo dalį, ant kurios stovi ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad šiuo atveju yra ginčijamas administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, savininkų ir kitų naudotojų sąrašas bei pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Ieškinio pagrindu nurodoma faktinė aplinkybė – Žemės įstatymo 46 straipsnyje nustatytų visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo konkretaus sklypo atveju reikalavimų bei efektyvumo ir racionalumo principų neatitikimas. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimai yra susiję su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri yra vykdoma viešojo administravimo subjektų savo kompetencijos ribose. Tokia veikla atitinka viešojo administravimo reguliavimo sritį. Ieškovės, nesutikdamos su tuo, kaip buvo įvertintas joms priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas, iš esmės kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo. Kartu, kaip pažymi teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi yra atsisakęs priimti pareiškėjų (šios bylos ieškovių) skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo, kaip neteismingą administraciniam teismui.

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2016 m. spalio 4 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ir valstybinės žemės, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“. Įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 46 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 47 straipsnio 9 dalimi, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 5.1, 8.1 papunkčiais, 9, 11 ir 13 punktais.

Žemės įstatymo 46 straipsnyje reglamentuojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, jeigu: 1) pateiktas konkretus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą ir jo pobūdį, aptartą teisinį reglamentavimą, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartį Nr. T-5/2016; 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. T-92/2016).

Byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis), nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovių B. G. P. ir E. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, A. J., E. V. J., A. J., A. J., dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys