f44ef786-deb3-4ebe-b5d0-ae00ec610dee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3608-331/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorius 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-169 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų už tai, kad bÅ«damas pareigÅ«nu, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus neteisėtai sumedžiojo, t. y. draudžiamu varomuoju bÅ«du suaugusio briedžio patinÄ , bandė šį faktÄ nuslėpti, tokiais tyčiniais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybÄ ir padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Departamento direktorės 2021 m. balandžio 19 d. įsakymÄ Nr. ADP1-169; grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų. 3.1. Teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, nes atnaujintas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas dėl to paties, kaip ir baudžiamojoje byloje, todėl, kol pareiškėjo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tol vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punktu ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdytas. 3.2.

Mano, kad atsakovas neturėjo teisės pripažinti aplinkybių, kurios nėra įrodytos ir nuobauda negalėjo bÅ«ti paskirta. Atsakovas taip pat nesilaikė Kolektyvinės sutarties normų, nes Kolektyvinės sutarties 4.3. punktas nustato, kad Å¡alys susitaria, kad tarnybinės drausmės laikymasis yra profesionalios ir atsakingos politikos pagrindas. FormalÅ«s pažeidimai, nesukėlę neigiamų padarinių ir/ar kada tarnybinė nuobaudos formaliu skyrimu iÅ¡ esmės nebÅ«tų pasiekti jos tikslai, turėtų bÅ«ti įvertinti administracinėmis – organizacinėmis priemonėmis, vengiant formalaus tarnybinių nusižengimų vertinimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, tuo užkertant keliÄ neproporcingam Filialo narių demotyvavimui. 3.3.

Pažymi, kad jis nebuvo supažindintas su Departamento 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 „Dėl komisijos galimam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. J. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 8 punktas. Taip pat nebuvo supažindintas su Departamente į pareigas priimančio asmens sprendimais sustabdyti ir atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 13 punktas.

4. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , t. y. dalyvaudamas 2019 m. lapkričio 16 d. medžiotojų klubo „Nemunas“ organizuotoje medžioklėje GailiÅ«nų kaime, Leipalingio seniÅ«nijoje, Druskininkų savivaldybėje, laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. neteisėtai sumedžioto (t. y. draudžiamu varomuoju bÅ«du) suaugusio briedžio patinÄ , virÅ¡ijo suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bandė šį faktÄ nuslėpti.

Tokiais savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių 15.1., 15.3. papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, galimai diskreditavo valstybės tarnybÄ , DepartamentÄ , sumenkino įstaigos ir savo paties, kaip valstybės tarnautojo, reputacijÄ . 4.1. Pažymi, kad tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas suteikė pagrindÄ visuomenei manyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabÅ«diÅ¡kai ir daryti teisės pažeidimus, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimÄ Aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigÅ«nais, menkina Å¡ios sistemos ir joje sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų prestiÅ¾Ä visuomenėje.

Tokio pobÅ«džio valstybės pareigÅ«no pažeidimas yra netoleruotinas visuomenėje ir kertasi su tais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ valstybės pareigÅ«nų ir institucijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jei valstybės tarnautojas akivaizdžiai ignoruoja vienÄ iÅ¡ pagrindinių teisės aktų – Valstybės tarnybos įstatymo, reglamentuojančio pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, tai toks tarnautojas sudaro prielaidas, jog ir ateityje jis nesilaikys kitų teisės aktų, taip sukeldamas pagrįstas abejones dėl konstitucinės nuostatos, įpareigojančios valdžios įstaigas ir jų tarnautojus tarnauti žmonėms, vykdymo. 4.2.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo bÅ«ti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje, nes LVAT administracinėje byloje Nr. A-4562-968/2020 yra pasisakęs „Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pareiÅ¡kėjui netaikyta baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindas tarnybinio patikrinimo metu netikrinti, ar nebuvo pažeisti pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai“, o 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3978-415/2020 yra pažymėjęs, kad padarytas tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie bÅ«tų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu.

Toks vertinimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip pareiÅ¡kėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. 4.3. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjo padaryta veika turi savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ , kadangi kompetentingų institucijų (Å¡iuo atveju – teismo) sprendimas, nepriklausomai ar tai bÅ«tų iÅ¡teisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikÅ¡mės neturi.

Å ioje nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis veiksnys yra tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nas, bÅ«damas atsakingu už teisėsaugÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, kuriam, kaip valstybės tarnautojui, keliami ypatingai aukÅ¡ti elgesio reikalavimai, turėdamas tarnybines pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, taip pat turėdamas prievolę elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas; privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir PareigÅ«no reputacija, pažeidė tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto suaugusio briedžio patino faktÄ sudarė sÄ lygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie DepartamentÄ , diskreditavo valstybės tarnybÄ , sumenkino Departamento ir paties tarnautojo reputacijÄ ir pasitikėjimÄ padarydamas didelę žalÄ valstybės tarnybai ir Departamentui. 4.4.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių, t. y. pareiÅ¡kėjo elgesys buvo plačiai aptariamas visuomenėje, apie tokį neteisėtÄ pareigÅ«no elgesį informacija pasklido vieÅ¡ai internete: (duomenys neskelbtini) bei kituose visuomenės informavimo Å¡altiniuose, straipsnių antraÅ¡tės – „Alytaus aplinkosaugininkas J. J. bus teisiamas dėl medžioklės lapo klastojimo“, „Galimai neteisėtos medžioklės dalyviams – teisiamųjų suolas”. Todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie pareigÅ«no galimai daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu gali bÅ«ti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. 4.5.

Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, išnagrinėti visi tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyvieji, objektyvieji požymiai bei kitos aplinkybės, svarbios tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti 2021 m. kovo 19 d. išvadoje Nr. BDR-1572, todėl Departamento direktoriaus ginčijamas įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad Departamentas 2020 m. spalio 30 d. gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡imÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. 6.1. Departamento direktorius 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 galimam pareiÅ¡kėjo tarnybiniam nusižengimui tirti sudarė komisijÄ . Tačiau Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2020 m. lapkričio 13 d. teikimu ir direktoriaus rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas dėl pareiÅ¡kėjui atliekamo ikiteisminio tyrimo. 6.2. 2021 m. vasario 1 d.

Departamentas gavo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus praneÅ¡imÄ , kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir kaltinamasis aktas perduotas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams. 6.3. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2021 m. vasario 1 d. teikimu ir direktoriaus pavaduotojo, tuo metu atlikusio Departamento direktoriaus funkcijas rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, o pareiÅ¡kėjas nuÅ¡alintas nuo užimamų pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos.

PareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 3 d. informuotas apie atliekamÄ pažeidimo tyrimÄ , jam pasiÅ«lyta pateikti paaiÅ¡kinimÄ . 6.4. PareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 10 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , teigdamas, kad nėra supažindintas su įsakymu dėl komisijos sudarymu, tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymu, atnaujinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo bÅ«ti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje. 6.5. Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta komisija atlikusi tarnybinį patikrinimÄ 2021 m. kovo 19 d. surašė iÅ¡vadÄ Nr. BDR-1572 ir konstatavo, kad iÅ¡ gautų ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad pareiÅ¡kėjo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no, bandymas nuslėpti neteisėtai (varomuoju bÅ«du) sumedžioto suaugusio briedžio patino faktÄ (kitų medžiotojų akivaizdoje) ir medžioklės lapo klastojimas veikiant bendrininkų grupėje yra susijęs su valstybės tarnybos, valstybės institucijos, atsakingos už teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, diskreditavimu, institucijos ir paties tarnautojo reputacijos menkinimu.

Todėl pareiÅ¡kėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisykles, nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų ir tuo padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį pažeidimÄ , pasiÅ«lė atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų. 6.6. Departamento direktorius, įvertinęs tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-169 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir ApraÅ¡as) 17.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Komisijos 2021 metų kovo 19 d. motyvuotÄ iÅ¡vadÄ Nr. BDR-1572 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J.

J. tarnybinio nusižengimo“ už tai, kad bÅ«damas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nu, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no reputacija, t. y. pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju bÅ«du) suaugusio briedžio patinÄ ir bandė šį faktÄ nuslėpti, tokiais tyčiniais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybÄ , padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 papunkčius, atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų.

7. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai, pažeidžiant Aprašo nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, nes atnaujintas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas dėl to paties, kaip ir baudžiamojoje byloje, todėl, kol pareiškėjo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tol Aprašo 13 punktu ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdytas.

8. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, argumentuodamas, kad pareiÅ¡kėjo padaryta veika turi savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ , kadangi kompetentingų institucijų (Å¡iuo atveju – teismo) sprendimas, nepriklausomai ar tai bÅ«tų iÅ¡teisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikÅ¡mės neturi.

9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTÄ®); ApraÅ¡as. 9.1. VTÄ® 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybes tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iÅ¡ pareigų. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

Å iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo apibÅ«dinimas yra pateiktas Å¡io straipsnio 5 dalyje - Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybÄ , menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputacijÄ , žeminantis žmogaus orumÄ , ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. 9.2. VTÄ® 34 straipsnio 4 dalyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimÄ atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigÄ .

Å ių normų sisteminis aiÅ¡kinimas buvo pateiktas LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A438- 624/2008 pagal tuo metu galiojusiÄ Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 “Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos” (toliau - Tvarka). 9.2.

Kaip matyti iÅ¡ Tvarkos 10, 11, 31 punktų, jei dėl pareigÅ«no veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų bÅ«ti sustabdomas (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«no veikoje yra savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ ) ir sulaukiama galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų.

Tačiau jei pareigÅ«no veikÄ yra įmanoma atriboti nuo galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankiÅ¡kÄ tarnybinį nusižengimÄ , tarnybinis patikrinimas neturėtų bÅ«ti stabdomas (atitinkamai VTÄ® 34 straipsnio 4 dalis). 9.3. LVAT savo bylose yra ne kartÄ yra konstatavęs, kad kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pareiÅ¡kėjui netaikyta baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindas tarnybinio patikrinimo metu netikrinti, ar nebuvo pažeisti pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, o padarytas tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie bÅ«tų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu.

Toks vertinimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip pareiÅ¡kėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (LVAT administracinėse bylose Nr. A-4562-968/2020, Nr. eA-3978-415/2020). 9.4. Vadovaujantis LVAT praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo.

BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktÄ , jį padariusį valstybės tarnautojÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT administracinėse bylose Nr. A63-2967/2011; Nr. A662-1435/2013). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada.

10. Todėl suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , yra iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

11. Taigi, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigÅ«nas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiÅ«lymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ vadovas. Vadovui patvirtinus iÅ¡vadÄ , joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi.

Taigi, bÅ«tent tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiÅ¡kėjui, teismas turi analizuoti, ar IÅ¡vadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymÄ , paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

12. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ nagrinėjant ginÄÄ teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).

13. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai iÅ¡tyrė tarnybinį nusižengimÄ , tyrimo iÅ¡vadoje visiÅ¡kai tiksliai nurodytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, tinkamai jos pagrįstos. IÅ¡ tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus informacijÄ iÅ¡ policijos apie pareiÅ¡kėjo nusikalstamÄ veikÄ , kai jis, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju bÅ«du) suaugusio briedžio patinÄ , bandė šį faktÄ nuslėpti.

Todėl Departamento direktorius 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 sudarė komisijÄ galimam pareiÅ¡kėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Å is tyrimas 2020 m. lapkričio 13 d. teikimu ir direktoriaus rezoliucija buvo sustabdytas dėl pareiÅ¡kėjui atliekamo ikiteisminio tyrimo. Tačiau baigus ikiteisminį tyrimÄ ir perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams, Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2021 m. vasario 1 d. teikimu ir direktoriaus pavaduotojo, tuo metu atlikusio Departamento direktoriaus funkcijas rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, pareiÅ¡kėjas nuÅ¡alintas nuo užimamų pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos.

PareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 3 d. informuotas apie atliekamÄ pažeidimo tyrimÄ , jam pasiÅ«lyta pateikti paaiÅ¡kinimÄ . PareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 10 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , teigdamas, kad nėra supažindintas su įsakymu dėl komisijos sudarymo, tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymu, atnaujinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo bÅ«ti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje. Departamento direktorius 2021 m. balandžio 19 d. Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui paskyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų.

Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti ApraÅ¡o 8, 9, 11, 14, 15, 17, 18 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , o Departamento direktorius, ginčijamu Ä®sakymu paskirdamas tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui, įgyvendino savo turimÄ diskrecijos teisę.

14. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis bÅ«damas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nu ir žinodamas savo kaip pareigÅ«no įgalinimus, veikdamas bendrininkų grupėje bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju bÅ«du) suaugusio briedžio patino faktÄ , pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 punktus, be to tokiais tyčiniais veiksmais diskreditavo valstybės tarnybÄ , padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

Byloje nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių ir valstybės tarnybai, t. y. pareiÅ¡kėjo elgesys buvo plačiai aptariamas visuomenėje, apie tokį neteisėtÄ pareigÅ«no elgesį informacija pasklido vieÅ¡ai internete: (duomenys neskelbtini) bei kituose visuomenės informavimo Å¡altiniuose, straipsnių antraÅ¡tės - „Alytaus aplinkosaugininkas J. J. bus teisiamas dėl medžioklės lapo klastojimo“, „Galimai neteisėtos medžioklės dalyviams –teisiamųjų suolas”.

Todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie pareigÅ«no galimai daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu gali bÅ«ti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Todėl pareiÅ¡kėjas pažeidė VTÄ® nuostatas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisykles, nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų ir tuo padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį pažeidimÄ 15. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifikÄ lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikÅ¡mingumas.

Ä®statymų leidėjas turi teisę nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais bÅ«tų ribojama tokia valstybės tarnautojų su valstybės tarnyba nesusijusi veikla – kitas darbas (verslas), taip pat politinė, visuomeninė veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir valstybės tarnautojų privačių interesų konfliktÄ , sudarytų prielaidas valstybės tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne vieÅ¡ajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, trukdytų valstybės tarnautojams atlikti tarnybos pareigas arba kenktų valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, jas diskredituotų.

16. PareiÅ¡kėjo teigimu, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tol ApraÅ¡o 13 punktu ir VTÄ® 34 straipsnio 4 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas turi bÅ«ti sustabdytas. 16.1. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo padaryta veika turi savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ , nes teismo sprendimas, nepriklausomai ar tai bÅ«tų iÅ¡teisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikÅ¡mės neturi.

Å ioje nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis veiksnys yra tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nas, bÅ«damas atsakingu už teisėsaugÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, kuriam, kaip valstybės tarnautojui, keliami ypatingai aukÅ¡ti elgesio reikalavimai, turėdamas tarnybines pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, taip pat turėdamas prievolę elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas; privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigÅ«no reputacija, pažeidė tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju bÅ«du) suaugusio briedžio patino faktÄ sudarė sÄ lygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie DepartamentÄ , diskreditavo valstybės tarnybÄ , sumenkino Departamento ir paties tarnautojo reputacijÄ ir pasitikėjimÄ padarydamas žalÄ valstybės tarnybai bei Departamentui. 16.2.

Pareiškėjui 2021 m. sausio 26 d. kaltinamuoju aktu, baudžiamoje byloje Nr. 03-2-00094-20, pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Piktnaudžiavimas) ir pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio l dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu nuo 11 vai. iki 13 val., Gailiūnų kaime, Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų savivaldybėje, veikdamas bendrininkų grupėje su medžiotojų klubo „Nemunas“ pirmininko pavaduotoju L.

M., suklastojo tikrÄ dokumentÄ - medžioklės lapÄ - kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu, t. y. siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį „Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, dalyvaudamas medžiotojų klubo „Nemunas“ medžioklės vadovo A.

N. vadovaujamoje medžioklėje sumedžiojo draudžiamu medžioklės bÅ«du (varant medžioti gyvÅ«nÄ ) suaugusį briedžio patinÄ , tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ - medžiotojų klubo „Nemunas“ medžioklės lapÄ Nr. 39 - įrašė į jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebÅ«tÄ Ä¯vykį - medžioklę tykojant, o bÅ«tent į lentelę „medžioklės ataskaita“ jis ir L. M. įrašė savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtino paraÅ¡ais, tai kad abu medžioklės lape nurodytÄ dienÄ dviese medžiojo tykodami, Å¡ios medžioklės metu sumedžiojo vienÄ suaugusį briedžio patinÄ , bei užpildė Å¡io medžioklės lapo priedÄ â€žDuomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, tokiu bÅ«du melagingai užfiksavo, kad suaugęs briedžio patinas buvo sumedžiotas leistinu bÅ«du, laikantis medžioklės taisyklių reikalavimų.

Ši pareiškėjo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

17. Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojo statutas įpareigoja ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ valstybės tarnybos sistemÄ , bei įpareigoja privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir valstybės tarnautojo reputacija. PareiÅ¡kėjo padaryto Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo kaltės forma – tiesioginė tyčia, nes jis, turėdamas ilgametę valstybės tarnautojo patirtį aplinkosaugos srityje, nesilaikydamas įstatymuose nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, neatlikdamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigÅ«no veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama užkardyti administracinį nusižengimÄ , tačiau prieÅ¡ingai – siekė jį nuslėpti, kad pažeidimas (pažeidimai) nebÅ«tų atskleistas, veikė siekdamas padarinių, kas reiÅ¡kia, kad suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai Departamento, ar jo darbuotojų reputacijai, prestižui, pasitikėjimui, ir sÄ moningai leido jiems atsirasti.

18. Pagal LVAT nuosekliai formuojamÄ praktikÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Minėtos pasekmės gali bÅ«ti nustatytos atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A-438-1561/2008, A-62-1099/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, pagrindžiančios pareiÅ¡kėjo padarytÄ Å¡iukÅ¡tų pažeidimÄ ir pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

19. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgus asmens kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. PareiÅ¡kėjas turi galiojančiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. ADP1-72). Å iuo konkrečiu atveju Departamento direktorius atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo kaltę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į tai, kad pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iukÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , turėjo diskrecijos teisę atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų.

20. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigÅ«no kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualiÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiÅ¡kinimus. Tarnybinio patikrinimo IÅ¡vada suraÅ¡yta iÅ¡samiai pagrindžiant joje nurodytÄ sprendimÄ , pagrįsta teisės aktų nuostatomis.

PareiÅ¡kėjo tarnybinį tyrimÄ atlikusi komisija visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , pažemino pareigÅ«no vardÄ , tarnybinio nusižengimo stabdymas, atnaujinimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl darytina iÅ¡vada, kad Departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. Ä®sakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas padaręs Å¡iukÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , savo elgesiu pažeminęs pareigÅ«no vardÄ ir atleistas iÅ¡ pareigų, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas.

21. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas ir Tyrimo išvada buvo priimti VTĮ, Aprašo, ir kitų teisės aktų pagrindu, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimu, o paskirta nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir motyvuota (ginčijamo Įsakymo argumentai išdėstyti Tyrimo išvadoje).

22. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis ApraÅ¡o reikalavimų ir terminų, Departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ 2021 m. balandžio 19 d. įsakymÄ Nr. ADP1-169, todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

23. Teismui konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas nėra pagrindo tenkinti kitus pareiÅ¡kėjo reikalavimus – grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti iÅ¡ Atsakovo vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

24. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). 39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas