2026-01-14 Nr. AB-1092-3-62-3-02366-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-413-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02366-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.4; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. G. ir Z. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. G. ir Z. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. R.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai H. G. ir Z. G. (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1SS-465-(5.75 E.) „Dėl Jūsų 2024-03-13 prašymo pakartotinio įvertinimo“, kuriuo atsisakyta pateikti prašomus dokumentus (toliau – ir Sprendimas 1); 2) NŽT 2023 m. lapkričio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 10ŽN91-(14.10.78) (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus; 3) perduoti iš naujo svarstyti pravažiavimo projektavimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dešinėje sklypo pusėje; 4) panaikinti NŽT 2025 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1SD-5412-(15.3.48 Mr.), kuriuo atsisakoma suteikti prašomą informaciją (toliau – ir Sprendimas 2).

Regionų administraciniame teisme 2025 m. spalio 16 d. teismo posėdis atidėtas.

Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime į patikslintą skundą išsakytus argumentus bei pareiškėjų 2025 m. spalio 16 d. teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus pareiškėjų pateikto skundo ir suformuluotų reikalavimų kontekste, 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą skundo 2–4 reikalavimų trūkumams pašalinti. Teisme 2025 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjų patikslintas skundas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi, be kita ko, priėmė toliau nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimus: 1) panaikinti atsakovo Sprendimą 1; 2) įpareigoti atsakovą pateikti Aktą, jo pagrindu priimto sprendimo bei protokolo Nr. 10PRT-11-(14.10.6.) kopijas; 3) panaikinti atsakovo Aktą. Teismas paliko nenagrinėtais pareiškėjų skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą pateikti sutikimo perleisti statinius valstybinėje žemėje Nr. 10ST-90-(14.10.5 E) kopiją ir visą sutikimo bylos medžiagą (prašymai, pažymos, vertinimai), taikant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) anonimizavimą; perduoti iš naujo svarstyti pravažiavimo projektavimą į sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dešinėje sklypo pusėje; bei panaikinti NŽT Sprendimą 2. Teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti NŽT 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 10VĮ-914-(10.2 E.) dėl ginčo valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini); projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo (ar perleidimo) A. R.. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimų panaikinti NŽT Sprendimą 1, kuriuo atsisakyta pateikti prašomus dokumentus bei panaikinti NŽT Aktą Nr. 10ŽN-91-(14.10.78) ir įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus, nurodė, kad 2025 m. spalio 23 d. nutartimi išaiškino pareiškėjams kaip pašalinti šio skundo reikalavimo dalies (įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus) trūkumus. Pareiškėjai 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintame skunde nurodė, kad prašo atsakovą įpareigoti pateikti: a) 2023 m. lapkričio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 10ŽN-91-(14.10.78) pilną kopiją su visais priedais (fotolentelės, situacijos schema, naudotų priemonių pavadinimai ir serijos numeriai, dalyvavusių asmenų pastabos) ir po Akto priimtais procesiniais sprendimais (pranešimai, protokolai, nutarimai); b) protokolo Nr. 10PRT-11-(14.10.6.) kopiją su priedais; c) sutikimo perleisti statinius valstybinėje žemėje Nr. 10ST-90-(14.10.5 E) kopiją ir visą sutikimo bylos medžiagą (prašymai, pažymos, vertinimai), taikant BDAR anonimizavimą. Teismas nustatė, kad atsakovas Sprendimu 1 (po Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo) atsakė į pareiškėjų 2024 m. kovo 13 d. prašymą, kuriuo jie prašė pateikti Akto su priimtu sprendimu bei protokolo Nr. 10PRT-11-(14.10.6.) kopijas. Teismas pareiškėjų reikalavimus dėl įpareigojimo pateikti Aktą, jo pagrindu priimto sprendimo bei protokolo Nr. 10PRT-11-(14.10.6.) kopijas laikė išvestiniais reikalavimais iš pirmojo pareiškėjų reikalavimo – panaikinti Sprendimą 1.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjų antrojo reikalavimo – panaikinti NŽT Aktą ir įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus, – antroji dalis „įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus“, pagal patikslintą skundą yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo panaikinti Sprendimą 1, teismas sprendė, jog antruoju reikalavimu laikytinas pareiškėjų reikalavimas – panaikinti NŽT 2023 m. lapkričio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 10ŽN91-(14.10.78). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai, formuluodami šį reikalavimą skliausteliuose nurodė, jog Aktas turi būti panaikintas su visais priedais: fotolentelėmis, situacijos schema, naudotų priemonių pavadinimais ir serijos numeriais, dalyvavusių asmenų pastabomis, teismas vertino, kad visi šie elementai yra sudėtinė Akto dalis ir panaikinami kartu panaikinant Aktą, reikalavime šios Akto sudėtinės dalys nenurodytinos ir sprendė, jog priimtinas nagrinėti antrasis reikalavimas – panaikinti NŽT 2023 m. lapkričio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 10ŽN91-(14.10.78).

Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2024 m. kovo 13 d. prašyme nereiškė reikalavimo – įpareigoti pateikti sutikimo perleisti statinius valstybinėje žemėje Nr. 10ST-90-(14.10.5 E) kopiją ir visą sutikimo bylos medžiagą (prašymai, pažymos, vertinimai), taikant BDAR anonimizavimą (pirmo reikalavimo c) punktas), todėl vertino, kad šis reikalavimas negali būti laikomas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą 1. Teismas nustatė, jog pareiškėjai, kaip buvo įpareigoti teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje, aiškiai nenurodė aplinkybių, kada su tokiu reikalavimu jie kreipėsi į atsakovą, ar atsakovas atsakė į jį (tokio administracinio sprendimo nepridėjo, neprašo jo panaikinti), ar neatsakė, taigi teismas sprendė, jog pareiškėjai nepašalino skundo trūkumų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 2 d. 6–7 p., 25 str. 1 d.), todėl šį pareiškėjų reikalavimą paliko nenagrinėtinu (ABTĮ 105 str. 6 p.).

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo „perduoti iš naujo svarstyti pravažiavimo projektavimą į sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje sklypo pusėje“, priėjo prie išvados, kad pareiškėjai neištaisė 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintu skundu teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė būtinų aplinkybių ir nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų, todėl šį pareiškėjų skundo reikalavimą paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 6 p.).

Teismas taip pat paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 6 p.) pareiškėjų ketvirtąjį reikalavimą „panaikinti NŽT Sprendimą 2, kuriuo atsisakoma suteikti prašomą informaciją“, nes pareiškėjai neištaisė teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų šio reikalavimo trūkumų.

Teismas nustatė, kad 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintame skunde pareiškėjai pateikė naują reikalavimą, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 10VĮ-914-(10.2 E.) dėl ginčo valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pardavimo (ar perleidimo) A. R. kaip neteisėtą bei prašė atnaujinti terminą skundui dėl šio reikalavimo paduoti, kurį grindė savo aktyviais ir nuosekliais veiksmais.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai siekia ginčyti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 10VĮ-118-(14.10.2 E.) „Dėl Išlaužo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo, be kita ko, parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. suformuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,51 ha), tačiau neteisingai nurodo Įsakymo numerį – Nr. 10VĮ-914-(10.2 E.). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 4, 6 dalimis ir nustatė, kad skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kurios pareiškėjai nesilaikė. Teismas atsisakė priimti reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo paduoti, nes nustačius, kad pareiškėjai nepasinaudojo tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, priėjo prie išvados, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintame skunde prašė iki sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti NŽT ir (ar) valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui tvirtinti (registruoti) ginčo sklypo kadastro duomenis ir sudaryti (tvirtinti, registruoti) sandorius dėl ginčo sklypo ar jo dalies, kol bus išspręsti privažiavimo sprendinio ir Įsakymo teisėtumo klausimai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nemotyvuotas, nepateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, jog pareiškėja Z. G. ieškiniu (Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-18-922/2025) prašė patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo 2000 m. vasario 12 d. sutartį, pagal kurią G. R. pardavė, o A. R. G. nupirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), už 4 500 Lt; 2) taikyti restituciją ir panaikinti 2022 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį G. R. priėmė palikimą po tėvo G. R. mirties ir paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34,65 kv. m bendro ploto, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tūris 44 kub. m, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tūris 176 kub. m, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 3 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-656-440/2025 apeliacinis skundas atmestas, Alytaus apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti. Taigi, pareiškėja pretendavo į statinius, kuriuos trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. įgijo iš G. R., tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ši pareiškėjos pretenzija nepagrįsta.

Teismas nustatė, jog būtent po šiais statiniais Įsakymu suformuotas 0,51 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio registracijos, jo perleidimo ar kitų naudojimo, valdymo bei disponavimo šiuo sklypu veiksmų pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų reikalavimai tiesiogiai nėra susiję su trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuotu žemės sklypu. Net ir patenkinus pareiškėjų skundą, priimtas sprendimas niekaip nepaneigs trečiojo suinteresuoto asmens teisės įsigyti (nuomoti) žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, o pareiškėjų teisės spręsti ginčą dėl įvažiavimo. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl paliktų nenagrinėtais skundo reikalavimų ir perduoti šiuos reikalavimus teismui nagrinėti iš esmės, o taip pat 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo ir perduoti šį reikalavimą teismui nagrinėti, konstatuojant, kad įvykdyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, arba pavesti teismui šį klausimą spręsti iš naujo tinkamai įvertinant visus į bylą pateiktus įrodymus. Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių spręsti iš naujo, pritaikant šias priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti NŽT ir (ar) VĮ Registrų centrui registruoti ginčo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir sudaryti (tvirtinti, registruoti) bet kokius nuosavybės ar naudojimo teisių perleidimo sandorius dėl šio sklypo ar jo dalies. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog:

1) Teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties reikalavimus įvykdė: aiškiai suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti visą dokumentą „Sutikimas perleisti statinius valstybinėje žemėje Nr. 10ST-90-(14.10.5 E.)“ ir visą šio sutikimo bylos medžiagą, prašydami taikyti BDAR anonimizavimą; patikslino reikalavimus dėl pravažiavimo į žemės sklypą projektavimo ir motyvavo, kad faktinis privažiavimas yra ginčijamoje valstybinėje žemėje, kuriai rengiamas žemės reformos projektui prilyginamas planas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o NŽT 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 1SS-481-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2023 m. kovo 31 d. raštas) ir 2024 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 1SS-184-(5.75 E) „Dėl skundo ir prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 24 d. raštas) faktiškai atsisakė keisti sprendinius; aiškiai nurodė, kad skundžiamas Sprendimas 2 dėl informacijos nesuteikimo ir paaiškino, kodėl jis laikytinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu pareiškėjų teisę gauti informaciją apie pareiškėjų teises pažeidžiančius sprendimus; papildomai pareiškė reikalavimą panaikinti Įsakymą bei prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, motyvuodami, kad apie Įsakymo turinį sužinojo gavę NŽT atsiliepimą.

2) Pareiškėjai ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6–8 punktuose nurodytus reikalavimus įvykdė, duomenis pateikė: reikalavimui dėl sutikimo ir visos bylos medžiagos pateikimo pagrindas – NŽT atsakymai, kuriais atsisakyta pateikti duomenis (2024 m. balandžio 24 d. raštas, Sprendimas 2); reikalavimui dėl pravažiavimo projektavimo į žemės sklypą – ne kartą pareiškėjų teikti prašymai ir skundai NŽT į kuriuos gauti atsakymai; reikalavimui panaikinti Sprendimą 2 – šis sprendimas buvo pateiktas kaip įrodymas (pridėtas prie civilinės bylos Nr. e2-767-1208/2025 NŽT atsiliepimo ir jau yra teismo žinioje). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad skundo trūkumų institutas negali būti taikomas formaliai ir negali riboti realios teisės į teismą įgyvendinimo. Teismas ignoravo, kad visi esminiai duomenys apie kreipimąsi į NŽT ir atsakymus jau yra byloje, o ABTĮ 105 straipsnio 6 punktą taikė formaliai.

3) Pareiškėjai dar 2023 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir NŽT dėl vykdomų kadastrinių matavimų bei ginčo sklypo formavimo, prašydami sustabdyti sklypo formavimą ir įregistravimą. Tai patvirtina, kad ginčijami projektiniai sprendiniai, kurių dalis yra Įsakymas, skųsti administracine tvarka. NŽT 2023 m. kovo 31 d. raštu ir 2024 m. balandžio 24 d. raštu iš esmės nagrinėjo pareiškėjų pretenzijas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ir ginčijamo sklypo formavimo, pateikė motyvuotus atsakymus ir aiškiai patvirtino Įsakymu patvirtintus sprendinius. Šie atsakymai yra Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyti sprendimai, priimti išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl teismo išvada dėl tvarkos nesilaikymo yra nepagrįsta. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalis numato, kad NŽT vadovas gali atnaujinti skundo padavimo terminą dėl svarbios priežasties. Pareiškėjai, tik gavę NŽT atsiliepimą, sužinojo apie Įsakymo turinį, todėl egzistuoja objektyvios priežastys terminui atnaujinti, kurių teismas nevertino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas turi būti aiškinamas siaurai, o išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka laikoma įvykdyta, kai ginčijamas aktas ar veiksmai buvo nagrinėti kompetentingos institucijos ir priimtas jos sprendimas (2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-438/2010).

4) Pareiškėjų reikalavimai susiję su ginčo žemės sklypo suformavimu ir galimu perleidimu A. R.. Pareiškėjai ginčija dokumentų neatskleidimą, Aktą, sutikimo dėl statinių ir Įsakymo teisėtumą, taip pat prašo iš naujo spręsti privažiavimo sprendinius. Jei ginčo sklypas bus galutinai įregistruotas ir perleistas, vėlesnis teismo sprendimas taps sunkiai įgyvendinamas, o teisė į tinkamą privažiavimą gali būti galutinai paneigta. Teismas klaidingai rėmėsi vien civilinėje byloje padaryta išvada dėl statinių nuosavybės ir padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai nesusiję su žemės sklypu. Kelio ir žemės sklypo reformos sprendiniai yra viešojo administravimo klausimai, nepriklausantys nuo privačios nuosavybės ginčo dėl statinių. Net ir pripažinus statinių nuosavybę trečiajam suinteresuotam asmeniui, privažiavimo sprendiniai bei sklypo suformavimo teisėtumas gali būti vertinami atskirai. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad kai ginčas susijęs su nekilnojamojo turto teisinio statuso pakeitimu (kadastro duomenų registravimu, sklypo suformavimu ir pan.) laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai yra būtinos, nes registracijos sukeliamas trečiųjų asmenų teisių pasikeitimas gali sukelti negrįžtamas pasekmes (2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimas registruoti ginčo sklypo kadastro duomenis ir sudaryti sandorius – yra būtinos ir proporcingos, nes užkirstų kelią galimai neatitaisomai žalai, iki bus išspręstas ginčas dėl NŽT sprendimų teisėtumo.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo bylos faktines aplinkybes ir jį grindžia šiais argumentais:

1) Pareiškėjai neištaisė teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi nurodytų pareiškėjų skundo trūkumų, todėl teismas pagrįstai tam tikrus pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimus laikė nepaduotais.

2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad NŽT vadovas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėja skundus dėl teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek tais atvejais, kai NŽT teritoriniai padaliniai išnagrinėja Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodytus skundus ar vengia tai atlikti, tiek tais atvejais, kai teritoriniai padaliniai priima savarankiškus sprendimus, atlieka konkrečius veiksmus ar vengia juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-575/2024; kt.). Įsakymu patvirtintas Išlaužo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, tačiau pareiškėjai patikslintu skundu nepateikė jokių duomenų, kad, prieš kreipdamasi į teismą, jie apskundė Įsakymą NŽT vadovui, t. y. duomenų, kad jie laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl minėto administracinio sprendimo panaikinimo.

3) Byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų skunde reiškiami reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su trečiajam suinteresuotam asmeniui formuojamu žemės sklypu, o jų skundo patenkinimas nepaneigia žemės sklypo formavimo pagrindo. Teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti NŽT ir (ar) VĮ Registrų centrui registruoti ginčo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir sudaryti (tvirtinti, registruoti) bet kokius nuosavybės ar naudojimo teisių perleidimo sandorius dėl šio sklypo ar jo dalies.

Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. sausio 2 d. padavė procesinį dokumentą, pavadintą „Pareiškėjų paaiškinimai (atsikirtimas) į Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimą į atskirąjį skundą“ ir prašo juos pridėti prie bylos, o įvertinus jame ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjų reikalavimai palikti nenagrinėtais ir perduoti juos nagrinėti iš esmės, kuria atsisakyta priimti reikalavimą panaikinti Įsakymą ir perduoti šį reikalavimą nagrinėti bei kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir klausimą spręsti iš naujo taikant pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjai papildomai paaiškina, jog dar iki sprendinių įtvirtinimo ginčo sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo procese pareiškėjai aktyviai kreipėsi į NŽT, siekdami sustabdyti skubotus sprendinius dėl ginčo sklypo formavimo ir (ar) perleidimo, užtikrinti privažiavimo sprendinių teisėtumą ir racionalumą, būti informuoti ir įtraukti į svarstymus, kuriuose priimami sprendiniai, galintys tiesiogiai paveikti pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, teikė 2023 m. vasario 1 d. skundą. Pareiškėjai teigia, jog buvo eliminuoti iš sprendinių svarstymo, todėl nėra pagrįsta jiems kelti neįmanomą įvykdyti pareigą, pateikti tai, ką atsakovas atsisako pateikti, NŽT savo raštais iš esmės išnagrinėjo pareiškėjų pretenzijas dėl žemėtvarkos projekto sprendinių (privažiavimo, kelio vietos, ginčo sklypo formavimo), todėl išankstinis ginčo nagrinėjimas pagal esmę buvo vykdomas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog NŽT nesivadovavo 2008 m. projektu, pareiškėjų neinformavo, kad toks projektas su pažymėtu įvažiavimu dešinėje ginčo sklypo pusėje, kurį ir prašo pareiškėjai suprojektuoti, jau buvo pažymėtas 2008 m. projekte, nepateikė jokio teisinio vertinimo ir dėl Prienų rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkio Nr. 329 V ir 2000 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. 438 duomenų: 0,19 a ginčo sklypo dalies, kuri buvo priskirta prie statinių ir išpirkta M. R. vardu. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog jų prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, laikina, skirta tik „užšaldyti“ teisinę padėtį iki ginčo išnagrinėjimo ir atitinka ABTĮ 70 straipsnio tikslą – užkirsti kelią sunkiai atitaisomai žalai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjų skundo reikalavimai palikti nenagrinėtais pagal ABTĮ 105 straipsnio 6 punktą, atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Įsakymą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė procesinį dokumentą, pavadintą „Pareiškėjų paaiškinimai (atsikirtimas) į Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimą į atskirąjį skundą“ bei naujus įrodymus – 2023 m. vasario 1 d. skundo NŽT Prienų ir Birštono skyriui kopiją, 2008 m. projekto elektroninį dokumentą, NŽT 2025 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 1SD-126253-(15.3.48 Mr.) „Dėl prašymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ ir 2025 m. birželio 12 d. raštą Nr. 1SD-69583-(15.3.48 Mr.) su priedais (NŽT 2022 m. rugsėjo 21 d. Sutikimas perleisti statinius valstybinėje žemėje Nr. 10ST-90-(14.10.5 E.), 2022 m. rugsėjo 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-3372-(5.63) su priedu fotolentele, Įsakymas su priedais (Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, Asmenų, išbrauktų iš NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 10VĮ-599-(14.10.2) „Asmenų, kuriems parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, sąrašas, Projektui prilyginamas planas) pareiškėjams, 2023 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, elektroninį dokumentą, pavadintą „proj. 2008-11-20“, 2019 m. sausio 16 d. Testamento ir 2023 m. birželio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopijas, žemės išpirkimo dokumentus – Prienų rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkį Nr. 329 V, 1992 m. balandžio mėn. prašymą, 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešimą, kvitus ir 1992 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo įkainojimo aktą.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjų paduotais naujais įrodymais, nustatė, kad didžioji jų dalis jau yra byloje, todėl nėra jokio pagrindo juos papildomai pridėti. Likusius pareiškėjų pateiktus dokumentus (2023 m. vasario 1 d. skundo NŽT Prienų ir Birštono skyriui kopija, NŽT 2025 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 1SD-126253-(15.3.48 Mr.) „Dėl prašymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“, 2023 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprideda prie bylos, nes nenustatė priežasčių, kodėl šie nauji įrodymai, surašyti iki pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjams išaiškinama teisė šiuos dokumentus teikti pirmosios instancijos teismui su prašymu pridėti prie bylos, jeigu jie mano, kad šie dokumentai būtini bylai teisingai išnagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo ir atsakovo atsikirtimo į atskirąjį skundą argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog pagal ABTĮ 105 straipsnio 6 punktą, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis ar neprimokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą palikti nenagrinėtą, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-270-502/2021; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-629/2024).

Byloje nustatyta, jog Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą skundo reikalavimų trūkumams pašalinti, pasiūlant iki 2025 m. lapkričio 7 d. pateikti teismui patikslintą skundą dėl: skundo reikalavimo panaikinti NŽT Aktą ir įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus dalies įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus, skundo reikalavimo perduoti iš naujo svarstyti pravažiavimo projektavimą į sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje sklypo pusėje ir skundo reikalavimo panaikinti NŽT Sprendimą 2, išaiškino pareiškėjams, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, minėti skundo reikalavimai bus palikti nenagrinėti (ABTĮ 105 str. 6 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi priimtus pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimus, teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi nustatytus trūkumus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjų skundo trūkumai buvo esminiai, kurių nepašalinus kyla procesinės kliūtys nustatyti ginčo ribas. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjų skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartyje dėl įpareigojimo pateikti visus susijusius dokumentus nurodė, jog pareiškėjai privalo aiškiai nurodyti, kokius dokumentus turi pateikti atsakovas; ar su tokiu reikalavimu buvo kreiptasi į atsakovą, jeigu taip, tai kas kreipėsi, kokios dienos ir kokiu raštu, ar atsakovas atsakė į jį, ar ne; jei neatsakė, pareiškėjai gali reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (t. y. pateikti tam tikrus dokumentus); jei atsakė, tačiau šių dokumentų nepateikė, pareiškėjai gali ginčyti atsakovo atsakymą, jei su juo nesutinka, ir tuo pačiu reikšti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; jei nepraleistas terminas administraciniam aktui (atsakymui) ginčyti, būtina kreiptis dėl jo atnaujinimo.

Pareiškėjai, tikslindami skundo reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti visus susijusius dokumentus, 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintame skunde, be kita ko, prašė įpareigoti NŽT pateikti sutikimo perleisti statinius valstybinėje žemėje Nr. 10ST-90-(14.10.5 E) kopiją ir visą sutikimo bylos medžiagą (prašymai, pažymos, vertinimai), taikant BDAR anonimizavimą. Pareiškėjai pagal pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį nepateikė paaiškinimų dėl šio reikalavimo: aiškiai neįvardijo, kokio teisinio rezultato, atitinkančio ABTĮ nuostatas ir administracinio teismo kompetenciją, jie siekia, kokie santykiai jau yra susiklostę tarp šalių (ar buvo kreiptasi, ar atsakovas atsisakė pateikti, jei atsisakė, ką konkrečiai atsisakė pateikti ir ką konkrečiai pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą pateikti). Iš pareiškėjų patikslinto skundo priedų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjai galimai buvo kreipęsi į NŽT ir galimai gavo atsakymą (kartu su 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintu skundu pareiškėjai teismui pateikė NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 30 d. sutikimo Nr. 10ST-90-(14.10.5 E) „Perleisti statinius valstybinėje žemėje“ elektroninio dokumento nuorašo kopiją, NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-3372-(5.63.) kartu su priedu fotolentele kopiją ir kt. dokumentus). Kadangi pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartyje nurodė pareiškėjų skundo trūkumus ir nustatė terminą jiems ištaisyti, pareiškėjai nepateikė būtinų paaiškinimų, darytina išvada, kad pareiškėjai nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų procesinių kliūčių nagrinėti pareiškėjų skundo dalį įpareigoti pateikti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai paliko nenagrinėtu pareiškėjų skundo reikalavimą perduoti iš naujo svarstyti pravažiavimo projektavimą į sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), dešinėje sklypo pusėje. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, o ir pareiškėjai atskirajame skunde patvirtino, kad pareiškėjai ne vieną kartą (pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 21 d., 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. vasario 7 d., 2024 m. vasario 24 d. ir kt.) kreipėsi į atsakovą dėl privažiavimo kelio į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo H. G. nuosavybės teisę į šį sklypą ir tris žemės sklypus, suformuotus padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai ir kiti byloje esantys dokumentai), NŽT teikė pareiškėjams atsakymus (atitinkamai, 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 kovo 31 d. raštai ir kt.). Pažymėtina, jog NŽT 2023 m. kovo 31 d. rašte, be kita ko, išsamiai atsakyta į pareiškėjo H. G. prašymą dėl privažiavimo kelio prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo, t. y. kad kelias privažiuoti prie žemės sklypo jau suprojektuotas 2004 m. projekte. Pareiškėjai kartu su 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintu skundu dar kartą į bylą pateikė NŽT 2023 m. kovo 31 d. raštą, tačiau nei 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintame skunde, nei kituose procesiniuose dokumentuose nesuformulavo reikalavimo panaikinti nei NŽT 2023 m. kovo 31 d. rašto, nei kitų atsakovo pareiškėjams teiktų atsakymų šiuo aspektu, išsamiai nenurodė būtinų aplinkybių skundo reikalavimui (perduoti iš naujo svarstyti pravažiavimo projektavimą į sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje sklypo pusėje) tinkamai išnagrinėti, todėl pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neištaisė 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintu skundu teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Taip pat pagrįsta pripažintina ir pirmosios instancijos teismo išvada palikti nenagrinėtu pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti NŽT 2025 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1SD-5412-(15.3.48 Mr.), nes byloje nėra skundžiamo NŽT Sprendimo 2, pareiškėjai išsamiai ir aiškiai neišdėstė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie nesutinka su NŽT Sprendimu 2, kodėl jis neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl ko turi būti panaikintas, t. y. ir šiuo aspektu pareiškėjai neištaisė pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Sprendimas 2 yra pateiktas kaip įrodymas civilinėje byloje Nr. e2-767-1208/2025, savaime nereiškia, kad Sprendimas 2 yra ir administracinėje byloje, nes civilinė ir administracinė bylos yra atskiros ir savarankiškos bylos, o pareiškėjams ABTĮ yra nustatyta pareiga prie skundo pridėti skundžiamą aktą (ABTĮ 25 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; kt.).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-415/2025).

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui. Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintame skunde suformulavo naują reikalavimą panaikinti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 10VĮ-118-(14.10.2 E.) „Dėl Išlaužo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano patvirtinimo“, kuriuo, be kita ko, tvirtinamas parengtas Išlaužo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės (miško) naudojimo sąlygos, servitutai bei asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai (trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. suformuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,51 ha) parduoti) ir asmenų, išbrauktų iš NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 10VĮ-599-(14.10.2) „Asmenų, kuriems parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, sąrašas“, sąrašas. Iš pareiškėjų skundžiamo Įsakymo turinio matyti, jog jame nėra sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Tai yra administracinis aktas, priimtas žemės reformos procese iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo priėmimo. Tokio pobūdžio aktams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis numato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, t. y. šis Įsakymas prieš pateikiant skundą teismui turėjo būti ginčijamas kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – NŽT. Žemės reformos įstatyme reglamentuota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, jog projektiniai sprendiniai, kurių dalis yra Įsakymas, skųsti administracine tvarka, o NŽT 2023 m. kovo 31 d. raštas ir 2024 m. balandžio 24 d. raštas yra Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyti sprendimai, priimti išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, yra nepagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, NŽT 2023 m. kovo 31 d. raštu atsakyta į pareiškėjo H. G. prašymą dėl privažiavimo kelio prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo, šis NŽT raštas priimtas anksčiau nei skundžiamas Įsakymas, o NŽT 2024 m. balandžio 24 d. raštu pareiškėjams, be kita ko, paaiškintos Įsakymo priėmimo aplinkybės, pateikta nuasmeninta Įsakymo su priedu kopija, todėl NŽT 2024 m. balandžio 24 d. raštas nėra ir negali būti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatytas sprendimas, priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria netenkintas jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.).

Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija NŽT Sprendimą, kuriuo iš naujo įvertintas pareiškėjų 2024 m. kovo 13 d. prašymas dėl Akto su priimtu sprendimu kopijos ir protokolo Nr. 10PRT-11-(14.10.6.) kopijos pateikimo, Aktą, o taip pat siekia, kad būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti NŽT ir (ar) VĮ Registrų centrui registruoti ginčo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir sudaryti (tvirtinti, registruoti) bet kokius nuosavybės ar naudojimo teisių perleidimo sandorius dėl šio sklypo ar jo dalies.

Įvertinusi pareiškėjų prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų skundo reikalavimai tiesiogiai nėra susiję su trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuotu žemės sklypu. Pažymėtina, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkrečių pareiškėjų skundo reikalavimų užtikrinimu.

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, kuria, pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, pažymėtina, kad nagrinėjamos ir išnagrinėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 pateiktais išaiškinimais.

Įvertinusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė pareiškėjų skundo trūkumus ir, pareiškėjams šių trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą, priėjo prie pagrįstų išvadų dalį pareiškėjų skundo reikalavimų palikti nenagrinėtais, atsisakyti priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, o taip pat netenkinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį skundą atmeta, o tikrinamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Atsižvelgdama į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės teisėjų kolegija konstatuoja, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-968/2024; 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1346-492/2025).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų H. G. ir Z. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis