2025-05-21 Nr. BB-2632-1-01-1-26730-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-1309/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26730-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Dianos Takvareli pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys, jai iš civilinės atsakovės bankrutuojančios UAB „Lensona“ ir subsidiariai nuteistojo A. Ž. priteista 3200 Eur turtinei žalai bei 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai V. B. iš nuteistojo A. Ž. taip pat priteista 1650 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendis – iš civilinės atsakovės bankrutuojančios UAB „Lensona“ ir A. Ž. subsidiariai priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis sumažintas iki 15 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės D. Takvareli kasacinis skundas atmestas.

4. A. Ž. nuteistas už tai, kad, būdamas darbdaviui atstovaujantis asmuo, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. A. Ž., pagal UAB „Lensona“ 2021 m. birželio 4 d. darbo sutartį Nr. 30 nuo 2021 m. birželio 4 d. eidamas UAB „Lensona“ inžinerinės dalies darbų vadovo pareigas, pagal 2021 m. liepos 8 d. UAB „Lensona“ direktoriaus įsakymą Nr. V-11 būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, netinkamai organizavo darbus statybų objekte – organizuodamas žiedų iškrovimą, neįvertino profesinės rizikos, nenumatė saugaus darbo metodų ir prevencinių priemonių, kad A.

B. atliktų jam pavestą darbą saugiai, pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą ir neužtikrindamas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su papildymais ir pakeitimais), 1 priedo 2.12 papunkčio reikalavimo, taip lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galimų pasekmių, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe: 2021 m. rugpjūčio 5 d. pagal 2020 m. liepos 30 d. rangos sutartį Nr. 20210730/1, pasirašytą tarp UAB „Lensona“ ir UAB „Amerigas“, atliekant vandens pažeminimo, drenažo įrengimo ir kasimo darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 15 val., kai į minėtą sklypą krovininiu automobiliu MAZ buvo atvežti 3 gelžbetoniniai žiedai, A.

Ž. nurodė UAB „Lensona“ darbininkams A. B. ir I. B. bei UAB „Euroksa“ ekskavatorininkui J. S. atlikti gelžbetoninių žiedų iškrovimo darbus, pavesdamas darbus atlikti tokia tvarka: A. B., įlipęs į krovininio automobilio kėbulą, turėjo stropais prikabinti gelžbetoninį žiedą prie ekskavatoriaus kaušo, ekskavatorininkas J. S. turėjo iškelti jį iš automobilio kėbulo, I. B. turėjo atkabinti gelžbetoninį žiedą, iškeltą ant žemės. Kai buvo iškeltas pirmas gelžbetoninis žiedas, ekskavatorininkas vėl pakėlė kaušą virš krovininio automobilio kėbulo, kur tuo metu buvo A.

B., netyčia kliudė ekskavatoriaus vairalazdę ir nusileidęs kaušas prispaudė A. B., dėl to jam buvo padarytas kūno sumušimas – nuo patirtų sužalojimų A. B. 2021 m. rugpjūčio 5 d. 18 val. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

5. Nuteistojo A. Ž. gynėja advokatė D. Takvareli prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą pagal BK 176 straipsnio 1 dalį A. Ž. nutraukti, civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Pareiškime nurodyta:

5.1. Pagrindinis nuteistojo gynėjos apeliacinio ir kasacinio skundų argumentas buvo tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai suformuota praktika, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį kyla tik už tuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su BK 176 straipsnyje nurodytais padariniais. Taip pat kasaciniu skundu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai faktiškai pripažino, jog nuteistojo A. Ž. veiksmai (neveikimas) nebuvo tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su A. B. mirtimi, skundžiamuose sprendimuose frazė „tiesioginis priežastinis ryšys“ nurodyta tik aprašomosiose dalyse aprašant gynybos argumentus. Tiesioginio priežastinio ryšio sąvoką teismai nepagrįstai pakeitė kitomis: pirmosios instancijos teismas – „teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu“, o apeliacinės instancijos teismas – „atsakingų asmenų veiksmų grandine“. Kasacinės instancijos teismas savo nutarties 21 punkte sutiko su kasaciniame skunde dėstoma pozicija, kad šioje byloje naudojama teismų argumentacija nėra visiškai tiksli teisiniu požiūriu, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamas dokumentacijos neparengimas (stropavimo schemos, technologinių kortelių neparengimas, neužpildymas) savaime nesudarė prielaidų nusikalstamos veikos padariniams kilti, ir šios aplinkybės nebuvo inkriminuotos A. Ž. pateiktame kaltinime.

5.2. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta apibendrinanti išvada taip pat nėra visiškai tiksli – joje priežastiniu ryšiu su padariniais yra saistoma kelių asmenų veiksmų grandinė, o ne konkreti kaltinamojo veika, lėmusi neigiamų padarinių atsiradimą. Kasacinės instancijos teismas sutiko, kad priežastiniu ryšiu su padariniais šiuo atveju susaistomi ir ekskavatoriaus operatoriaus J. S. veiksmai, o tai prieštarauja A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, būtinojo požymio – priežastinio ryšio – konstatavimui. Vis dėlto teisėjų kolegija nusprendė, kad tokie teisinės argumentacijos netikslumai nesukliudė žemesnės instancijos teismams tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš esmės teisingai nustatė būtinosios sąlygos, lėmusios neigiamus padarinius, buvimą ir ją tinkamai įvardijo.

5.3. Atsižvelgiant į bendrąjį principą ex injuria jus non oritur (teisė neatsiranda iš neteisybės), manytina, kad kasacinės instancijos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartyje aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą, nes, konstatuodamas žemesnės instancijos teismų padarytas akivaizdžias klaidas nustatant inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nepanaikino ar nepakeitė nuosprendžio ir nutarties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio tvarka. Kartu kasacinės instancijos teismas pažeidė dvi pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, nurodytas BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

5.4. Dėl šių priežasčių manytina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų prieštaringos motyvacijos pateisinimas kasacinės instancijos teismo nutartyje turi šališkumo požymių, todėl prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) garantuojamiems standartams, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnis).

5.5. Paminėtina, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje įvykdyti neteisingumo. Teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės D. Takvareli pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

7. Pagal BPK 451 straipsnio 1 punktą, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti.

8. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms klausimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3/2011, 2A-7-11-489/2019, 2A-15-697/2021).

9. Nuteistojo A. Ž. gynėjos pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduotas nenurodant konkretaus BPK 451 straipsnyje nurodyto pagrindo, tačiau iš suformuluoto prašymo (panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą A. Ž. nutraukti) matyti, kad pareiškimas paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškime kritikuojama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų kiek skirtinga argumentacija, susijusi su priežastinio ryšio nustatymu, taip pat kritikuojamas kasacinės instancijos teismo sprendimas atmesti kasacinį skundą. Pareiškimu iš esmės prašoma dar kartą išnagrinėti bylą ir patikrinti, ar nuteistajam A. Ž. inkriminuotas netinkamas darbų statybų objekte organizavimas buvo būtina sunkių padarinių (darbuotojo A. B. mirties) kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis. Tačiau šioje byloje kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir patikrinęs ją teisės taikymo aspektu, į šiuos klausimus atsakė (kasacinės instancijos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties 22–27 punktai) ir teisės taikymo klaidų nenustatė. Kartojami iš esmės kasacinio skundo argumentai ir kiti prieštaravimai kasacinei nutarčiai nesudaro BPK 451 straipsnio 1 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą.

10. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad pagal pareiškėjos nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo manyti, jog pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų baudžiamąją bylą atnaujinti BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Dianos Takvareli pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas