f44c44d2-da87-48b9-81be-449b7a998f72 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1197-1090/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23587-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.3.2.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski, sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. D., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Giedrei G. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys – UAB „Julianus Inkaso“, AB SEB bankas, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1.1. IeÅ¡kovė J.

D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. D., kurį vėliau patikslino, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti santuokos, 2012 m. liepos 7 d. sudarytos (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. liepos 10 d. įtrauktos į apskaitÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įraÅ¡Ä Nr. 2224 dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko R. D. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove jos gyvenamojoje vietoje;

3) nustatyti, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja leisti ir netrukdyti atsakovui bendrauti su sÅ«numi atsakovui susitikimo su vaiku laikÄ suderinus su ieÅ¡kove ne vėliau, kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaiku;

4) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ;

5) santuokos metu įgytÄ kreditorinį įsipareigojimÄ UAB „Julianus Inkaso“ po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo palikti asmenine atsakovo prievole;

6) palikti ieškovei santuokinę pavardę – „D.“;

10) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.2. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad Å¡iuo metu Å¡alys bendro Å«kio nebeveda, visos galimybės susitaikyti ir iÅ¡saugoti santuokÄ yra iÅ¡naudotos. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja ir nurodo, kad nepilnamečio sÅ«naus R. D. santykis su ieÅ¡kove yra geras, vaikas prie mamos yra prisirišęs ir pripratęs bÅ«ti jos globojamas, ieÅ¡kovė užtikrina tinkamas buitines sÄ lygas bei kitus nepilnamečio vaiko poreikius, todėl nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas bÅ«tent su mama, t. y. ieÅ¡kove.

Ä®vertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-35925-726/2014 iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus naudai yra priteistas iÅ¡laikymas po 239,62 Eur iki sÅ«naus pilnametystės, ieÅ¡kovė reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo nereiÅ¡kia. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nurodo, jog leis ir netrukdys atsakovui bendrauti su sÅ«numi, susitikimo laikÄ suderinus su ieÅ¡kove ne vėliau, kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaiku. 1.3.

IeÅ¡kovė nurodo, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2015 m. liepos 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5630 pagrindu buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2019 m. sausio 1 d. duomenimis sudarė 53 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė didesne dalimi, nei jos sutuoktinis, t. y. iÅ¡ dalies savo asmeninėmis lėšomis, prisidėjo prie buto įgijimo, į tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi nepilnametis vaikas, į tai, kad butas yra nedalus ir nėra galimybių juo naudotis abiem Å¡alims po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo, ieÅ¡kovė praÅ¡o minėtÄ butÄ natÅ«ra priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant jÄ atsakovui iÅ¡mokėti 7 918,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ .

Kompensacijos dydį ieÅ¡kovė nustato įvertinusi tai, kad pagal jos įneÅ¡tų lėšų buto pirkimui dalį atsakovui faktiÅ¡kai priklausytų tik 26,50 proc. buto, ir tai, kad ji iÅ¡ asmeninių lėšų padengė likusiÄ neiÅ¡mokėto kredito dalį (12 360,00 Eur) pagal Å¡alių santuokoje prisiimtÄ solidarų kreditorinį įsipareigojimÄ AB SEB bankui pagal 2015 m. liepos 27 d. Kredito sutartį (53 200 x 0,2650) – 6 180, t. y. 12 360 / 2). Santuokoje transporto priemonių Å¡alys neįgijo.

IeÅ¡kovė praÅ¡o santuokos metu atsakovo įgytÄ kreditorinį įsipareigojimÄ UAB „Julianus Inkaso“ po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo palikti asmenine atsakovo prievole, kadangi ieÅ¡kovei apie Å¡iÄ skolÄ nieko nebuvo žinoma. Teigia, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų Å¡alys neturi (1 t., el. b. l. 61–66).

2. Atsakovas R. D. ir trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“, kuriems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (1 t., el. b. l. 79, 120), per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.

3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad visi įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ 2015 m. liepos 27 d. kredito sutarties Nr. 15A1518212111-60, yra įvykdyti, AB SEB bankas neturi jokių pretenzijų Å¡alims dėl prievolių pagal minėtÄ sutartį vykdymo. PraÅ¡o klausimus, susijusius su Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimu, spręsti teismo nuožiÅ«ra (1 t., el. b. l. 137–138).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl ginčo ir Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ . Tarnyba nurodo, kad vyriausioji specialistė lankėsi Å¡alims nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieÅ¡kovė, atsakovas ir jų nepilnametis vaikas R. D. Nustatyta, kad butas yra 3 kambarių, bÅ«stas tvarkingas, Å¡viesus, erdvus, su visais patogumais. Berniukas turi atskirÄ kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, žaislai ir ugdymo priemonės. Sudarytos tinkamos sÄ lygos nepilnamečiui augti, ugdytis ir ilsėtis.

Ieškovė nurodė, jog dirba Vilniaus 1opšelyje / darželyje (duomenys neskelbtini), gauna 750,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovas šiuo metu nedirba. Ieškovė teigė, kad atsakovas neprisideda prie šeimos gerovės, piktnaudžiauja alkoholiu, todėl ji viena išlaiko sūnų ir juo rūpinasi, apmoka būsto komunalinius mokesčius. Be to, atsakovas mažai laiko leidžia su vaiku, mažai juo rūpinasi ir bendrauja. Tarnyba nurodo, kad R. D. lanko Vilniaus 1opšelį / darželį (duomenys neskelbtini).

Motinos teigimu, berniukui nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl kalbos neiÅ¡sivystymo, lanko specialiÄ jÄ grupę, jam reikalinga nuolatinė logopedo pagalba. Nepilnametis R. D. pateikė byloje savo nuomonę ir nurodė, kad jam patinka gyventi su mama, ji daro jam valgyti, perka rÅ«bus, batus, prižiÅ«ri, kai jis serga, nuveda į darželį ir pasiima iÅ¡ jo. Nepilnametis teigė, kad matęs tėvÄ iÅ¡gėrusį, niekada nebuvo likęs su juo vienas, nieko kartu nedaro, tėtis buvo nupirkęs LEGO konstruktorių, maÅ¡inÄ , vienÄ kartÄ važiavo į OzÄ .

Tarnyba nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau abu tėvai turėtų užtikrinti maksimalias sÄ lygas atsakovui bendrauti su vaiku (1 t., el. b. l. 88–90). II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 5. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais bei prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad Å¡alių santykiai pablogėjo faktiÅ¡kai nuo vaiko gimimo, po ko 2014 m. vasarÄ ieÅ¡kovė buvo iÅ¡sikrausčiusi gyventi pas savo motinÄ .

Å alims gyvenant skyriumi ir atsakovui neteikiant iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl iÅ¡laikymo priteisimo, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡davė įsakymÄ . Nurodė, kad Å¡alių santykiai pablogėjo ir dėl to, kad maždaug nuo 2014 m. atsakovui atsirado problemos dėl priklausomybės nuo loÅ¡imo. 2015 m. Å¡alims įsigijus bendrÄ bÅ«stÄ , Å¡alys nutarė pabandyti atkurti Å¡eimÄ ir pradėjo gyventi kartu. 2018 m. pavasarį atsakovui praradus darbÄ ir pradėjus nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, taip pat neatsikračius priklausomybės nuo loÅ¡imo Å¡alių santuoka iÅ¡iro galutinai.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kė tuo, jog ji nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimos. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepraÅ¡o nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos, nes tarp Å¡alių ginčo Å¡ioje dalyje nėra, t. y. ieÅ¡kovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su sÅ«numi, tačiau praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas prieÅ¡ susitikimÄ su sÅ«numi iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 kalendorines dienas, apie tai informuotų ieÅ¡kovę.

6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais (1 t., el. b. l. 197–200).

7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

8. Tretieji asmenys UAB „Julianus Inkaso“ ir AB SEB bankas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai (1 t., el. b. l. 179-182), UAB „Julianus Inkaso“ pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jo atstovui nedalyvaujant (1 t., el. b. l. 185). Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui AB SEB bankui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai bei gautas UAB „Julianus Inkaso“ praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, byla iÅ¡nagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

9. Tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant (1 t., el. b. l. 191). Atsižvelgiant į tai, kad gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados 10. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės J. D. ir atsakovo R. D. santuoka sudaryta 2012 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. liepos 10 d. apskaityta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 2224 (el. b. priedo l. 2).

Santuokos metu šalys susilaukė vaiko R. D., gimusio (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 8). Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Å alys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CPK 178 str.).

12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str.).

13. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro 2018 m. ir Å¡iuo metu Å¡alys bendro Å«kio nebeveda. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl tarpusavio nesutarimų. Tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė nedėjo jokių pastangų, kad iÅ¡saugoti santuokÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡alių gyvenimas santuokoje nebėra tikslingas ir prasmingas, Å¡alys nenori susitaikyti ir gyventi kartu, Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl ieÅ¡kovės nuomone, Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡as panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinys su priedais įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Taip pat atsakovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko ir nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju pasinaudojo procesine teise nereikšti savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

15. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, sutuoktiniai negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga Å¡alims skirti terminÄ susitaikyti.

16. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuokÄ , preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (Å¡eimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ , kai ji įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kuriÄ gali nutraukti civilinis teismas.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ , panaikinant santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ Ä¯traukus į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įraÅ¡Ä dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje ir iÅ¡sprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 str.)–(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

17. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abipusių nesutarimų, abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų Å¡eimos santykių, nedėjo pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir santuokÄ , dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir tai patvirtina, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimÄ bei bendrai tvarkyti Å«kį, todėl Å¡eimos iÅ¡saugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 19. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – D., o atsakovui paliekama jo turima pavardė – D. (CK 3.69 str. 1 d.). Dėl tarpusavio išlaikymo 20.

Å alys viena iÅ¡ kitos nepraÅ¡o iÅ¡laikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamas. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 21. IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡alių nepilnamečio vaiko R. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. Nurodo, kad Å¡alių nepilnametis vaikas visuomet gyveno su ieÅ¡kove, ji nuo pat gimimo juo rÅ«pinasi bei iÅ¡laiko, todėl ir ateityje gali užtikrinti tinkamÄ jo poreikių patenkinimÄ .

22. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų.

23. Nors iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena viename bute, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys bendro ūkio nebeveda (šalių santuoka iširusi) nuo 2018 m. ir nuo pat šalių bendro ūkio vedimo nutraukimo (iš esmės gyvenimo skyriumi) pradžios šalių nepilnamečiu sūnumi rūpinasi bei jį išlaiko viena ieškovė. Byloje pateikta Tarnybos išvada su priedais (1 t., el. b. l. 85–90), kurioje nurodoma, kad Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip motinos ar tėvo pareigas.

Atsižvelgdama į turimus duomenis, Tarnyba neturi pagrindo nesutikti, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos specialistė lankydamasi ieškovės namuose išklausė nepilnamečio R. D. nuomonės, kuris paaiškino, jog jam patinka gyventi su ieškove, o su atsakovu niekada nebuvo likęs vienas. Minėta, atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė, taip pat nepateikė prieštaravimų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove atitinka vaiko interesus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko R. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove tenkinamas. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo 25. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiam vaikui priteisimo iÅ¡ atsakovo klausimas yra iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d.

įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-35925-726/2014 (1 t., el. b. l. 44), teismas Å¡ioje byloje iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimo nesprendžia. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo 26. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pasisakydama dėl atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo, praÅ¡o nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, nustatant, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja leisti ir netrukdyti atsakovui bendrauti su sÅ«numi atsakovui susitikimo su vaiku laikÄ suderinus su ieÅ¡kove ne vėliau, kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaiku.

Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos abstrakčios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo nepareiškė, taip pat nepateikė prieštaravimų ir (ar) nekėlė ginčo dėl to, jog nebūtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

27. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).

28. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ riboti atsakovo bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku. Taip pat įvertinus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl atsakovo galimybių neribotai bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi. Tarnyba pateiktoje iÅ¡vadoje neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos (1 t., el. b. l. 85–87).

29. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , tai, kad bylos duomenimis tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka iÅ¡ esmės atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek abiejų tėvų teisėtus interesus, todėl tvirtintina.

30. Teismas pažymi, kad nustatyta abstrakti bendravimo tvarka suteikia teisę Å¡alims geranoriÅ¡kai susitarti dėl konkrečių Å¡ios tvarkos vykdymo sÄ lygų. Pažymėtina, jog vykdant teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kartu su vaiku gyvenantys asmenys privalo netrukdyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimui, kad jis vyktų sklandžiai (CK 3.170 str. 3 d.). Pasikeitus aplinkybėms, ieÅ¡kovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo 31. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.).

Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.).

Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

33. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡alys bÅ«dami santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtÄ : butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 12–15). Bylos duomenimis, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo (1 t., el. b. l. 10–13). Ginčo dėl Å¡alims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp Å¡alių nėra.

34. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

35. IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju praÅ¡o nustatyti, kad dalis minėto buto buvo įsigyta iÅ¡ jos asmeninių lėšų. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å¡alys butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5630 pagrindu už 47 000,00 Eur sumÄ (1 t., el. b. l. 35–42). Minėto buto įsigijimui Å¡alys 2015 m. liepos 27 d. kredito sutarties Nr. 15A1518212111-60 pagrindu iÅ¡ AB SEB banko pasiskolino 20 000,00 Eur sumÄ (1 t., el. b. l. 18-29).

Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Å¡alys įsipareigojo už įsigytÄ butÄ pirkėjui sumokėti tokia tvarka: 27 000,00 Eur iÅ¡ savo lėšų, o 20 000,00 Eur bankui suteikus paskolÄ (1 t., el. b. l. 37). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. liepos 9 d. pinigų dovanojimo sutarties Nr. JS-5016 pagrindu ieÅ¡kovės tėvai D. K. ir V. K. padovanojo ieÅ¡kovei 22 000,00 Eur sumÄ minėto buto įsigijimui (1 t., el. b. l. 16–17). Minėta pinigų suma į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ buvo pervesta 2015 m. liepos 8 d. (1 t., el. b. l. 43).

Byloje duomenų, jog minėti pinigai buvo padovanoti Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nepateikta. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad minėti pinigai buvo padovanoti ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos į minėto buto pardavėjo sÄ skaitÄ buvo pervesta 27 000,00 Eur suma (1 t., el. b. l. 43). IeÅ¡kovė nurodo, kad 22 000,00 Eur sumos dalį sudarė ieÅ¡kovės asmeninės (dovanotos) lėšos, o likusi 5 000,00 Eur suma sudarė Å¡alių santaupos, priklausančios Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Atsakovas minėtos aplinkybės neginčija. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad 46,81 proc., t. y. 46810/100000 dalys, minėto buto ieÅ¡kovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, o likusi – 53,19 proc., t. y. 53190/100000 dalys, Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, todėl konstatuotina, kad 53,19 proc., t. y. 53190/100000 dalys, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alims priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (po 26595/100000 dalis).

36. IeÅ¡kovė praÅ¡o ginčo butÄ natÅ«ra priteisti jai, o atsakovui priteisti kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). IeÅ¡kovė šį praÅ¡ymÄ grindžia ta aplinkybe, jog ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai priklauso net ¾ minėto buto, su ieÅ¡kove lieka gyventi Å¡alių nepilnametis vaikas, be to, ieÅ¡kovė turi galimybę iÅ¡ karto po sprendimo priėmimo iÅ¡mokėti atsakovui priklausančiÄ kompensacijÄ . Bylos duomenimis atsakovas niekur nedirba (1 t., el. b. l. 146), duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ar turtinę padėtį byloje nepateikta, atsakovas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei neginčija.

Teismas atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės nurodytus argumentus nedalinti turto natÅ«ra, taikant alternatyvų turto padalijimo bÅ«dÄ bei turtÄ natÅ«ra priteisiant ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisiant kompensacijÄ kitam sutuoktiniui, t. y. tai, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise faktiÅ¡kai priklauso ¾ dalintino buto ir ieÅ¡kovė turi finansines galimybes iÅ¡ karto iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ , taip pat tai, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ bendro turto padalijimo bÅ«dÄ , todėl butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), natÅ«ra po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo priteisia ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant jo dalį bendrame turte atitinkančio dydžio kompensacijÄ .

37. CK 3.117 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ . PrieÅ¡ apskaičiuojant atsakovui priteistinos kompensacijos už ieÅ¡kovei atitekusiÄ didesnę turto dalį sumÄ , nustatytina turto rinkos vertė (CK 3.119 str.). Dalijamo turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, Å¡alys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų VÄ® Registrų centro duomenų matyti, jog 2019 m. sausio 1 d. masinio vidutinės rinkos vertės nustatymo bÅ«du minėto buto vertė sudarė 53 200,00 Eur.

Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Taigi, buto dalies, šalims priklausančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vertė sudaro 28 297,08 Eur (53 200 x 0,5319). Atitinkamai atsakovui tenkančios turto dalies vertė sudaro 14 148,04 Eur (28 297,08 / 2).

38. IeÅ¡kovė praÅ¡o, apskaičiuojant atsakovui priteistinos kompensacijos sumÄ , iÅ¡ mokėtinos kompensacijos sumos atimti atsakovui tenkančios solidarios prievolės (bÅ«sto kredito), kuri buvo sumokėta ieÅ¡kovės asmeninėmis (jai dovanotomis) lėšomis, dalį. Minėta, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn suotuoktinių nuosavybėn įsigijimui Å¡alys 2015 m. liepos 27 d. kredito sutarties Nr. 15A1518212111-60 pagrindu iÅ¡ AB SEB banko pasiskolino 20 000,00 Eur sumÄ .

Å alių prievolė pagal minėtÄ kredito sutartį pripažintina solidaria (CK 3.109 str. 1 d. 1 p.). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. Pinigų dovanojimo sutarties Nr. 1-10199 pagrindu ieÅ¡kovės tėvai D. K. ir V. K. padovanojo ieÅ¡kovei asmeninėn nuosavybėn 12 360,00 Eur sumÄ (1 t., el. b. l. 70–71). Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. pavedimu sumokėjo AB SEB bankui 12 365,22 Eur sumÄ pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 (2020 m. vasario 26 d. dokumentas Nr. DOK-44971). 2019 m. rugpjūčio 30 d.

AB SEB banko pažyma patvirtina, jog visi įsipareigojimai pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 2019 m. rugpjūčio 29 d. pavedimu buvo pilnai įvykdyti (1 t., el. b. l. 69). Taip pat trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepimas patvirtina, jog jokių įsipareigojimų pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 Å¡alys trečiajam asmeniui nebeturi (1 t., el. b. l. 91–92). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių prievolė AB SEB bankui pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 buvo solidari, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus iÅ¡ savo asmeninių lėšų visÄ likusiÄ kredito sumos dalį, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, iÅ¡ atsakovui mokėtinos kompensacijos sumos CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu atimtina jam tenkanti solidarios prievolės, t. y. pusės iÅ¡mokėto kredito) dalis, t. y. 6 182,61 Eur (12 365,22 / 2).

39. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei priteisto turto vertė virÅ¡ija jos dalį bendrame turte, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 7 965,43 Eur (14 148,04 - 6 182,61) dydžio kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2015 m. liepos 27 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60, kurios pagrindu iÅ¡ AB SEB banko pasiskolino 20 000,00 Eur sumÄ (1 t., el. b. l. 18-29). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog su AB SEB banku pagal minėtÄ kredito sutartį yra visiÅ¡kai atsiskaityta (1 t., el. b. l. 69, 91–92), todėl teismas Å¡ios prievolės padalijimo klausimo nesprendžia.

41. IÅ¡ byloje pateikto 2019 m. liepos 8 d. praneÅ¡imo Nr. 2514686 matyti, jog atsakovas R. D. turi piniginę prievolę UAB „Julianus Inkaso“, skolos suma – 533,29 Eur (1 t., el. b. l. 30). IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo Å¡iÄ prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole. Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepimo į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nepateikė, praÅ¡ymo pripažinti Å¡iÄ prievolę atsakovo asmenine prievole neginčija. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog minėto įsiskolinimo pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui (CK 3.109 str. 3 d.), minėtas įsipareigojimas UAB „Julianus Inkaso“ po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pripažintinas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

43. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 979,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 51, 77), taip pat ieškovė patyrė 1 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., el. b. l. 49-50). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 279,00 Eur (979 + 1 300) bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas byloje nepateikta.

44. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, jog teismas atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė didesnę kompensacijos sumÄ nei apskaičiavo ieÅ¡kovė, įvertinus tai, jog tai įvyko dėl ieÅ¡kovės padarytos aritmetinės klaidos, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2 279,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

45. Nagrinėjant civilinę bylÄ , teismas patyrė 8,69 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 8,69 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos 2012 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. liepos 10 d. apskaitytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įraÅ¡Ä Nr. 2224 panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo J. D. palikti turimÄ pavardę „D.“, R. D. – turimÄ pavardę „D.“. Nustatyti nepilnamečio vaiko R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su vaiko motina J.

D., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti, kad vaiko tėvas R. D. su sÅ«numi R. D. bendrauja netrukdomai Å¡alių suderinta tvarka, susitikimo su vaiku laikÄ suderinęs su vaiko motina J. D. ne vėliau, kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaiku. Po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : - priteisti ieÅ¡kovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 53 200,00 Eur; - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 7 965,43 Eur (septynių tÅ«kstančiu devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių eurų 43 ct) dydžio piniginę kompensacijÄ . Pripažinti atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę UAB „Julianus Inkaso“ asmenine R. D. prievole iki visiÅ¡ko jos įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 279,00 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 8,69 Eur (aÅ¡tuonis eurus 69 ct) sumÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikiant teismui. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VÄ® Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Jan Maciejevski