f44adbac-5d04-4e70-a07e-1ca2d72008be · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-256-1150/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01482-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

Â

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. T. pareiÅ¡kimÄ dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei suinteresuoto asmens D. G. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. G., A. T., Ž. T., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas S. T. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu (toliau – PareiÅ¡kimas 1), praÅ¡ydamas atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ terminÄ tėvo R. T. (toliau – ir velionis) palikimui priimti. Nurodo, kad:

1.1. Pareiškėjas su kitais velionio įpėdiniais laiku dėl palikimo, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), priėmimo nesikreipė, kadangi neturėjo patirties dėl palikimo priėmimo ir terminų.

1.2. PareiÅ¡kėjo mama mirė, kai pareiÅ¡kėjui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Po motinos mirties, su pareiÅ¡kėju ir kitais velionio įpėdiniais gyveno pamotė, kuri nenorėjo, jog bÅ«tų dalinamas Butas, jai esant gyvai. Todėl pareiÅ¡kėjas su kitais įpėdiniais tokiame emociniame fone nenorėjo pamotės erzinti ir turto nesidalino. Pamotei numirus, nusprendė iÅ¡spręsti palikimo klausimÄ .

2. Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimu sutinka su Pareiškimu 1.

3. Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ PareiÅ¡kimÄ 1, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo pateiktais reikalavimais dėl žemiau nurodytų motyvų:

3.1. Butas įgytas velioniui ir K. T. bÅ«nant santuokoje, tad turtas laikomas įgytu bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, ½ dalis Buto priklauso velioniui, o likusi ½ dalis – K. T..

3.2. Terminas palikimui priimti praleistas 19 metų. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių argumentų ir (ar) įrodymų, kad jis per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ir (ar) negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savo teisėmis bei terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, pareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, jog žymiai ankščiau žinojo apie palikimÄ ir tai, kad reikia tvarkyti palikimo priėmimo dokumentus. PareiÅ¡kėjas sužinojęs, kad po tėvo mirties jis nepaveldėjo jo turto, turėjo galimybę kreiptis į notarÄ arba vėliau į teismÄ dėl termino atnaujinimo žymiai anksčiau, bet to nepadarė. Tad pareiÅ¡kėjo nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, nelaikytinos svarbiomis.

4. Suinteresuotas asmuo D. G. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (toliau – PareiÅ¡kimas 2), praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. T. priėmė sutuoktinio R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. Nurodo, kad:

4.1. Senelė K. T. mirė (duomenys neskelbtini), o senelis R. T. – (duomenys neskelbtini) Seneliai iki mirties gyveno Bute.

4.2. K. T. (duomenys neskelbtini) stipriai pablogėjus sveikatai spalio mėnesį buvo paguldyta į slaugos ligoninę, kur mirė. Dėl senelės K. T. palikimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo ir jos nepilnametis brolis. Tvarkant dokumentus dėl palikimo priėmimo, paaiÅ¡kėjo, jog Butas seneliams priklauso bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tad ½ dalis iki Å¡iol priklauso mirusiam senelės sutuoktiniui R. T..

4.3. Velionis testamento nepaliko, o jo įpėdiniai pagal įstatymÄ buvo: sutuoktinė K. T., vaikai – A. T., S. T., Ž. T. ir E. G., mirusi (duomenys neskelbtini). Mirusiojo turtu, kurį sudaro Butas, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys ir kiti kilnojamieji daiktai, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi K. T..

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ 2, kuriuo praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo Ž. T. atsiliepimų į pareiškimus nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pareiÅ¡kimÄ , jame iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus palaikė, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. G. paaiÅ¡kino, jog kai mirė senelis, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Po senelio mirties ji su mama (E. G.) liko gyventi Bute, jÄ augino močiutė K. T.. Apie velionio vaikų susitarimÄ dėl palikimo priėmimo nieko nežino. Atsimena, kad močiutė norėjo sutvarkyti palikimo dokumentus, tačiau buvo sudėtinga močiutei susikalbėti su visais velionio vaikais, tad buvo nuspręsta dokumentus tvarkytis po močiutės mirties. Suinteresuotas asmuo iki mirties lankė močiutę, stengėsi prisidėti prie močiutės gerovės, kadangi močiutė savo visÄ pensijÄ iÅ¡leisdavo komunaliniams mokesčiams. Suinteresuotam asmeniui taip pat padėdavo Ž. T.. Tuo tarpu nei pareiÅ¡kėjas, nei A. T. materialiai ar fiziÅ¡kai nepadėjo. Tik močiutės sveikatai stipriai pablogėjus, prieÅ¡ pat mirtį, pareiÅ¡kėjas pradėjo domėtis močiutės sveikata, siuntė jai maisto siuntinius. Kadangi pareiÅ¡kėja atstovauja ne tik save, bet ir nepilnametį brolį, priėmė sprendimÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. T. sutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atnaujinti terminÄ . PaaiÅ¡kino, kad dar mamai (t. y. K. T.) esant gyvai, jis su žmona užsiminė, kad reikia tvarkytis palikimo dokumentus, kol nepraėjo 3 mėnesių terminas. Mamai tai nepatiko, nenorėjo, kad turtas bÅ«tų dalinamas, jai esant dar gyvai. Visgi, 2007 m. buvo pradėti veiksmai dėl palikimo priėmimo, tačiau mama teigė, kad galima bet kada susitvarkyti dokumentus, todėl iki Å¡ios dienos taip ir liko dokumentai nesutvarkyti iki galo. Tai, kad mama nenorėjo tvarkyti palikimo dokumentų, žinojo visi įpėdiniai. Kai visi įpėdiniai kalbėjosi, buvo susitarę, kad pareiÅ¡kėjui ir A. T. atiteks po 1/8 dalį Buto, tačiau notaras patarė nustatyti juridinį faktÄ , kad viskas bÅ«tų sÄ Å¾iningai. Po senelio mirties buvo likusios skolos už elektrÄ , kurias padengė po truputį mama. Mamai mokėti skolos nepadėjo ir su broliais dėl paramos mamai nekalbėjo, kadangi mama kategoriÅ¡kai atsisakydavo pagalbos, visada buvo savarankiÅ¡ka. Kiek žino, broliai bendraudavo su mama, tačiau, kiek padėdavo negali atsakyti. Pats taip pat paskambindavo pasiteirauti, kaip jai sekasi. Kai mamai kažko reikėdavo, pati paskambindavo, papraÅ¡ydavo. Mama prašė vaikų iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Buto tam, kad padėtų suinteresuotam asmeniui D. G. ir jos nepilnamečiam broliui, savo visas jėgas atidavė jiems, o vaikų iÅ¡sižadėjo.

10. Liudytoja A. D. paaiÅ¡kino, kad su K. T. buvo draugės. Mirus jos sutuoktiniui, buvo palikta didelė skola už komunalinius mokesčius, niekas nepadėjo jos mokėti. K. T., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ėjo dirbti indų plovėja, kad sumokėtų skolas, tad dalim kiekvienÄ mėnesį mokėjo įsiskolinimÄ . Po sutuoktinio mirties nematė, kad kas jÄ lankytų, iÅ¡skyrus D. G.. K. T. buvo užsiminus, kad atvažiuoja sÅ«nus Ž., tačiau pareiÅ¡kėjo liudytoja nėra mačiusi. Sutrikus K. T. sveikatai, ja rÅ«pinosi D., nuveždavo į ligoninę, maisto nupirkdavo ir pan.

Pareiškimai tenkinami.

11. Byloje nagrinėjami klausimai dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ (t. y. terminui, skirtam palikimui, atsiradusiam po velionio R. T. mirties, priimti) bei dėl suinteresuoto asmens D. G. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti – nustatymo.

12. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės:

12.1. Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad Butas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi registruotas R. T. vardu.

12.2. Iš VĮ „Registrų centro“ testamentų registro išrašo teismas nustatė, jog velionis testamento sudaręs nebuvo.

12.3. Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, jog velionis yra pareiškėjo tėvas.

12.4. IÅ¡ Elektrėnų notaro Č. T. pateiktų liudijimų teismas nustatė, jog po velionio mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo tarpu dėl velionio sutuoktinės palikimo buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palikimÄ priėmė sÅ«nus Ž. T. ir vaikaitė D. G..

12.5. Iš mirties liudijimų teismas nustatė, kad velionis mirė (duomenys neskelbtini), velionio sutuoktinė K. T. – (duomenys neskelbtini).

12.6. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pažymos apie asmens duomenis teismas nustatė, jog velionis 1(duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su K. T.. Velionis turėjo iÅ¡ viso 4 vaikus, t. y. A. T., pareiÅ¡kėjÄ , E. G., Ž. T..

12.7. Iš gimimo liudijimo bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties nustatyta, jog M. L. yra E. G. sūnus. Nepilnamečio M. L. globėja paskirta suinteresuotas asmuo D. G. (M. L. sesuo).

12.8. IÅ¡ Elektrėnų savivaldybės administracijos Elektrėnų seniÅ«nijos pažymos teismas nustatė, jog K. T. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo Bute.

12.9. Iš mirties liudijimo teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens D. G. mama, t. y. pareiškėjo sesuo E. G., mirė (duomenys neskelbtini).

12.10. Iš Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2007 m. sutarties teismas nustatė, kad sutartis sudaryta K. T. vardu.

12.11. Byloje esantys kvitai, UAB „Elektrėnų komunalinio ūkio“ mokėjimo pranešimai, atsiskaitymo knygutės duomenys patvirtina, jog po velionio mirties Butu rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius K. T..

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

13. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui, likusiam po tėvo R. T., mirties, priimti. Suinteresuoti asmenys A. T. bei Ž. T. su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutinka, tačiau suinteresuotas asmuo D. G. nesutinka.

3. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimÄ , įpėdinis turi palikimÄ priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

4. Teismas nustatė, jog R. T. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl laikytina, jog R. T. palikimas turėjo bÅ«ti priimtas iki 2003 m. rugpjūčio 19 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kimas teisme gautas 2022 m. liepos 14 d., taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ palikimui priimti 19 metų.

5. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiÅ¡kų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ , gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

6. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad po jo motinos mirties, su pareiÅ¡kėju ir kitais velionio įpėdiniais gyveno pamotė, kuri nenorėjo, jog bÅ«tų dalinamas Butas, jai esant gyvai. Be to, pareiÅ¡kėjas neturėjo pakankamų teisinių žinių, sunkiai bendrauja, yra neįgalus.

7. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog: 1) terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; 2) teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino atnaujinimo; 3) įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; 4) vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

8. Teismas, vadovaudamasis Å¡io sprendimo 7 punkte pateikta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad:

1) pareiÅ¡kėjas yra įpėdinis, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų – o konkrečiai: pareiÅ¡kėjas gerbė pamotės (K. T.) pozicijÄ ir įpėdinių susitarimÄ , jog Butas nebÅ«tų dalinamas, pamotei esant gyvai; neturėjo pakankamų teisinių žinių; yra neįgalus, kas apsunkina savarankiÅ¡kÄ jo teisių gynybÄ ;

2) pirma, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės egzistavo (aplinkybę dėl pamotės valios patvirtino liudytojas Ž. T.; dėl aplinkybės dėl teisinių žinių neturėjimo ginčo nėra; pareiÅ¡kėjo neįgalumÄ patvirtina byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas, teismo posėdžio metu buvo matyti pareiÅ¡kėjo dėl jo neįgalumo patiriami sunkumai); antra, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės pateisina termino praleidimÄ , nes Lietuva yra konservatyvi visuomenė, kurioje nepriimtina spręsti turtinius palikimo klausimus, palikėjui esant gyvam, nebent jis pats to norėtų (CPK 82 straipsnio 1 punktas), tuo tarpu neįgaliam asmeniui, neturinčiam teisinių žinių, veikti prieÅ¡ tokias plačiai priimtas nuoatatas yra pakankamai sunku; trečia, A. T. bei Ž. T. sutinka, kad nagrinėjamas terminas bÅ«tų atnaujintas, o D. G. – ne;

3) Å¡iuo atveju svarbi aplinkybė yra ir tai, kad pareiÅ¡kėjas yra vienintelis palikėjo sÅ«nus iÅ¡ kitos santuokos, tačiau nepaisant to, A. T. bei Ž. T. palaiko pareiÅ¡kėjÄ ; terminas praleistas itin ilgÄ laikotarpį – 19 metų – tačiau pareiÅ¡kėjo padėtis, įskainat jo neįgalumÄ ir padėtį Å¡eimoje (pamotė jo motinÄ pakeitė, kai Å¡is buvo (duomenys neskelbtini) metų), pateisina tokį laikotarpį, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi veiksmų įgyvendinti savo teises į tėvo palikimÄ K. T. mirus (kas taip pat patvirtina jo nurodomÄ Ä¯vykių versijÄ ); 4) teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu negali bÅ«ti konstatuotas joks aplaidumas, prieÅ¡ingai – pagarba Å¡eimos narių įsitikinimams sudarė prielaidas jam patekti teisiÅ¡kai nepalankiÄ pozicijÄ , o tai tik parodo pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ .

3. Tad teismas, atsižvelgdamas į Å¡iame sprendime nagrinėjamu klausimu iÅ¡dėstytus motyvus, sprendžia, jog yra pagrindas PareiÅ¡kimÄ 1 tenkinti ir atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ terminÄ tėvo R. T. palikimui priimti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo

14. Suinteresuotas asmuo D. G. pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad suinteresuoto asmens senelė K. T. priėmė palikimÄ , atsiradusį mirus jos sutuoktiniui R. T., pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal kasacinio teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananaÅ¡iai, t. y. aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

8. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Vertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiÅ¡kėjas turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tačiau vien Å¡i aplinkybė nenulemia, kad jo paaiÅ¡kinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiÅ¡kimu dėl Å¡io juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. PareiÅ¡kėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimÄ faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti šį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

9. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas mirusiojo R. T. vardu. Nors mirusi sutuoktinė K. T. nagrinėjamame išraše neminima, įvertinus aplinkybę, kad pastarasis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, spręstina, kad jis priklausė mirusiam R. T. ir jo mirusiai sutuoktinei K. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

11. Teismas taip pat nustatė, kad po R. T. mirties niekas nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad K. T., mirus sutuoktiniui, priėmė jo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Tokia iÅ¡vada grindžiama žemiau iÅ¡dėstytais motyvais.

12. D. G. paaiÅ¡kino, kad po senelio mirties Bute iki mirties liko gyventi senelė, be to, ji buvo deklaravusi ir gyvenamÄ jÄ vietÄ Bute. Senelė likusi gyventi Bute darė smulkų ir einamÄ jį remontÄ , užsakė ir apmokėjo už Buto kadastrinius matavimus, mokėjo komunalinius mokesčius. Tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – VÄ® „Registro centro“ iÅ¡raÅ¡ai, Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties kopijos, Elektrėnų komunalinio Å«kio pažymos, mokėjimų už komunalines paslaugas mokėjimų nurodymai.

13. Teismo vertinimu, byloje pateikti suinteresuoto asmens D. G. paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindÄ jais abejoti, nenustatytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti.

14. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas PareiÅ¡kimÄ Â 2 tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. T. priėmė sutuoktinio R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

15. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suinteresuotam asmeniui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti pareiÅ¡kėjui S. T. praleistÄ terminÄ jo tėvo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Suinteresuoto asmens D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio R. T. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas D. G. ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė