f449e09d-366c-43ac-9d1d-9f7210d388a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-470-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00194-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Friday Productions“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2687-794/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Friday Productions“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Friday Productions“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 51 000 Eur kompensacijÄ už autorių teisių pažeidimus, 8 600 Eur tiesioginių ir 12 000 Eur netiesioginių nuostolių, 1 277,76 Eur iÅ¡laidų teisininkų paslaugoms iki ieÅ¡kinio pateikimo apmokėti, 6 procentų palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę tęstiniai sutartiniai santykiai dėl televizijos programos „Info diena“, transliuojamos Info TV kanalu, gamybos (kÅ«rimo), prasidėję 2011 m. gruodžio 15 d. Å¡alims pasiraÅ¡ius sutartį dėl audiovizualinio kÅ«rinio – informacinės žinių programos – sukÅ«rimo ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo, kuria Å¡alys susitarė bendradarbiauti gaminant (kuriant) bei transliuojant televizijos programoje (kanale) „Info TV“ originaliÄ ir naujÄ informacinę žinių programÄ .

Pasibaigus sutarčiai, bendradarbiavimas buvo tęsiamas vadovaujantis 2015 m. sausio 2 d. sudaryta sutartimi dėl audiovizualinio kÅ«rinio – programos „Info diena“ – gamybos (sukÅ«rimo) ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo. Pagal sutartį ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė bendradarbiauti gaminant (kuriant) bei transliuojant televizijos programoje (kanale) „Info TV“ originalų ir naujÄ sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį, t. y. programÄ (televizijos laidÄ ) „Info diena“ ir jo anonsus.

Be to, Å¡alys 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡nuomojo patalpas, reikalingas laidos gamybai, tarp jų televizijos studijÄ , aparatinę, montažines, žurnalistų darbo patalpas, o taip pat įrangÄ , reikalingÄ minėtam tikslui – televizijos studijos bazinę įrangÄ , montažinių bazinę įrangÄ , kilnojamÄ jÄ bei kitÄ Ä¯rangÄ . 2015 m. gruodžio 28 d. Å¡alys pasirašė du susitarimus dėl sutarčių pratęsimo – vienu jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas sutarties galiojimas, kitu – nuomos sutarties galiojimas tokiam pačiam laikotarpiui.

Pasibaigus nustatytam terminui, tiek sutartis, tiek nuomos sutartis buvo pratęstos abiejų Å¡alių žodiniu susitarimu ir buvo toliau vykdomos visos minėtų sutarčių sÄ lygos. Galutiniais susitarimų tekstais Å¡alys pasikeitė elektroniniu paÅ¡tu. 2018 m. balandžio mėn. Å¡alys pradėjo derybas dėl tolesnio sutarties pratęsimo, tačiau, nesutarus dėl finansinių bendradarbiavimo sÄ lygų, buvo nuspręsta 2018 m. gegužės 31 d. nutraukti sutarties ir nuomos sutarties galiojimÄ . 2018 m. gegužės 17 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei raÅ¡tÄ â€žDėl sutarčių nutraukimo sÄ lygų“, kuriame iÅ¡dėstė reikalavimus dėl atsiskaitymo pagal sutartį bei atlyginimo už atsakovės žinioje pasiliekantį ieÅ¡kovės materialų ir nematerialų turtÄ , naudojamÄ laidos gamyboje.

Abi Å¡alys minėtuose savo raÅ¡tuose konstatavo, kad sutartis pasibaigė 2018 m. gegužės 31 d., tad ginčo dėl sutarties pasibaigimo tarp Å¡alių nėra. Nepaisant to, kad sutarties pasibaigimas buvo užfiksuotas abiejų Å¡alių ir nuo 2018 m. birželio 1 d. imtinai ieÅ¡kovė nebegamino (nebekÅ«rė) laidos, atsakovė toliau savarankiÅ¡kai gamina ir transliuoja laidÄ â€žInfo diena“, kuri yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka ieÅ¡kovės kurtai laidai, ir tuo tikslu neteisėtai naudojasi ieÅ¡kovės finansiniais ir organizaciniais iÅ¡tekliais sukurtais intelektinės nuosavybės objektais bei ieÅ¡kovės įgytu ilgalaikiu materialiuoju turtu.

Tai, jog atsakovės savarankiškai ar pasitelkiant kitus asmenis gaminama ir transliuojama laida „Info diena“ yra iš esmės analogiška ieškovės kurtai laidai, įrodo tas pats laidos pavadinimas, laidų įrašų ištraukos, iš kurių akivaizdu, kad minėtose laidose yra naudojami tie patys formato elementai, tokie kaip specifinė laidos vedėjų kaita, pozicijos, tiesioginės transliacijos indikacija, specialios rubrikos, pokalbių su svečiais stilius, jų momentų kartojimas, studijos apipavidalinimas, specialūs kompiuterinės grafikos skirtukai, specifinis titrų išdėstymas, vizualiniai efektai.

Taigi atsakovė, nepaisydama, kad sutartis pasibaigė, ir toliau naudoja laidos titravimo programinę įrangÄ , į kuriÄ ieÅ¡kovė yra įgijusi autorių turtines teises pagal sutartis su R. M. ir T. U.. IeÅ¡kovė dėl autorių turtinių teisių į laidos titravimo programinę įrangÄ pažeidimo reikalauja 7 500 Eur kompensacijos, 1 500 Eur kompensacijos dėl autorių turtinių teisių į TV pulto numatytųjų elementų programavimÄ pažeidimo, 12 000 Eur kompensacijos už autorių teisių į laidos formatÄ pažeidimo, 30 000 Eur kompensacijos už autorių teisių į dekoracijas pažeidimo, iÅ¡ viso už autorių teisių pažeidimus ieÅ¡kovė reikalauja 51 000 Eur kompensacijos.

Be to, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 8 600 Eur tiesioginių ir 12 000 Eur netiesioginių nuostolių dėl neteisėto atsakovės naudojimosi technologine įranga, pasibaigus sutarties galiojimui.

2. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jokie ankstesni 2012 metais ar kitais metais R. M. ar kitų asmenų sukurti programiniai kodai ar programinė įranga nebuvo naudojami tuo metu, kai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nutrÅ«ko sutartinis bendradarbiavimas. Be kita ko, iÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kinio priedų akivaizdu, kad R. M. pagal sutartį su ieÅ¡kove įsipareigojo suteikti platų paslaugų spektrÄ , kuris daugiausia net nesusijęs su autorių teisių objektų sukÅ«rimu: atlikti sukurtos programinės įrangos integravimÄ Ä¯ LNK mažosios studijos transliavimo įrangÄ , atlikti LNK grafikos serverio ir programinės įrangos derinimo darbus, užtikrinti nuolatinę programinės įrangos veikimo priežiÅ«rÄ sutarties galiojimo laikotarpiu.

Todėl ieÅ¡kinyje ir jo prieduose apskritai neįrodyta, kad R. M. pagal sutartį sukÅ«rė autorių teisių objektÄ , o atvirkščiai – tiesiog suteikė nematerialaus pobÅ«džio paslaugas, nesusijusias su bet kurio objektų sukÅ«rimu (pagaminimu). Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės reikalavimas ir iÅ¡vada dėl autorių teisių pažeidimo neturi teisinio pagrindo. G. D. iÅ¡ tiesų atliko laidos „Info Diena“ vaizdo efektų apipavidalinimo ir vaizdo efektų kÅ«rimo paslaugas. Tačiau abejotina, ar techninis TV pulto numatytųjų elementų suprogramavimas laikytinas veikla, iÅ¡ kurios gimsta autorių teisės saugomas kÅ«rybinės veiklos rezultatas.

Bet kuriuo atveju G. D. suteikė nematerialaus pobÅ«džio paslaugas ieÅ¡kovei, už tai iÅ¡rašė sÄ skaitÄ , gavo apmokėjimÄ . Jokių sutarčių ar susitarimų dėl autorių teisių perdavimo ir (ar) suteikimo ieÅ¡kovei G. D. nesudarė. Atvirkščiai, jis mano, kad jeigu buvo sukurtas kÅ«rinys, tai visos autorių teisės į šį rezultatÄ priklauso bÅ«tent jam. Programuodamas TV pultÄ G. D. visada žinojo ir norėjo, kad jo sukurti vaizdo efektai bÅ«tų naudojami ir transliuojami bÅ«tent „Info TV“ kanale, dėl jų naudojimo pretenzijų atsakovei niekada neturėjo ir neturi.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei nebuvo perduotos ir nepriklauso jokios autorių teisės į TV pulto numatytųjų elementų (angl. presets) programavimo rezultatÄ (jeigu jis yra saugomas kaip autorių teisių objektas), kuris galimai buvo naudojamas sutartinių santykių tarp Å¡io ginčo Å¡alių pasibaigimo dienÄ . Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl jai priklausančių autorių teisių į titravimo programinę įrangÄ pažeidimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė taip pat nesutiko, kad egzistuoja papildomas autorių teisių apsaugos objektas – televizijos laidos „Info diena“ formatas, į kurį visos autorių teisės neva priklauso ieÅ¡kovei, o atsakovė jas pažeidžia, toliau gamindama ir transliuodama televizijos laidÄ â€žInfo diena“, nes ieÅ¡kovė sutartimi perdavė visas autorių ir gretutines teises į pagamintÄ televizijos laidÄ â€žInfo diena“ kaip visumÄ ir visas jÄ sudarančias atskiras dalis (serijas) atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio nuostatas, ieškovės nurodyti laidos titravimo įranga, TV pulto numatytieji elementai, laidos formatas ir dekoracijos yra galimai laikytini autorių teisių objektai.

5. Nors Å¡alys nesutaria dėl to, ar ieÅ¡kovė turėjo ir ar perdavė visas autorių teises atsakovei, kas pagamino autorių teisių objektus, teismo vertinimu, Å¡ios ir kitos susijusios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimus, nėra itin svarbios, kadangi Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties 4.6 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad Å¡alys siekdamos iÅ¡vengti neaiÅ¡kumų, pažymi, jog pagal sutartį yra perduodamos visos autorių turtinės teisės ir gretutinės teisės tiek į kiekvienÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, tiek į sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį kaip visumÄ (kaip televizijos laidÄ , turinčiÄ specifinį pavadinimÄ , scenarijų, dekoracijas, formatÄ ir kt.).

Dėl šios priežasties prodiuseris, inter alia (liet. be kita ko), netenka teisės gaminti (kurti) papildomus sudėtinio audiovizualinio kūrinio epizodus, sezonus ir pan. be Televizijos (kaip visų autorių teisių ir gretutinių teisių į sudėtinį audiovizualinį kūrinį subjekto) leidimo (sutikimo).

6. Sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, jog prodiuseris, t. y. ieÅ¡kovė, nuo kiekvieno atskiro audiovizualinio perdavimo momento visiÅ¡kai perduoda televizijai (atsakovei) visų autorių visas autorių turtines teises, visų atlikėjų turtines (gretutines) teises į jų visus atlikimus, nuosavybę į kiekvienÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį bei į sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį, įskaitant iÅ¡imtines teises atlikti ir leisti atlikti Å¡iuos veiksmus – atgaminti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bet kokia forma ar bÅ«du, iÅ¡leisti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bet kokia forma ar bÅ«du; versti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį į bet kokiÄ kalbÄ ir bet kuriuo bÅ«du; savo nuožiÅ«ra adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bet kuriuo bÅ«du;

įvairiomis formomis (bÅ«dais) platinti (pardavimas, nuoma, panauda ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant) kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bei jų kopijas; vieÅ¡ai rodyti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bei jų kopijas; vieÅ¡ai atlikti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bet kokiais bÅ«dais ir priemonėmis; transliuoti ir retransliuoti, įskaitant transliavimÄ bei retransliavimÄ per internetÄ , į mobiliuosius telefonus ir bet kuriais kitais bÅ«dais bei technologijomis, ir kitaip vieÅ¡ai skelbti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį neribotÄ skaičių kartų, įskaitant padaryti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį vieÅ¡ai prieinamais kompiuterių tinklais (internete); subtitruoti ir dubliuoti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį;

įtraukti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį į kitÄ (-us) audiovizualinį (-ius) kÅ«rinį (-ius); taip pat atlikti visus kitus veiksmus ir gauti bet kuriuos atlyginimus (pvz., kompensacijas už atgaminimÄ asmeniniais tikslais), kuriuos pagal galiojančius teisės aktus turi teisę atlikti ir (ar) gauti visų autorių turtinių teisių subjektas (turėtojas, perėmėjas) ir visų gretutinių teisių subjektas (turėtojas, perėmėjas).

7. Remiantis Å¡alių sudarytos sutarties 2.2 punktu, Å¡ia sutartimi prodiuseris, kaip audiovizualinio kÅ«rinio pirmojo įraÅ¡o gamintojas ir visų autorių bei gretutinių teisių subjektas (perėmėjas), įsipareigoja: inicijuoti, organizuoti ir finansuoti Sudėtinio audiovizualinio kÅ«rinio sukÅ«rimÄ (gamybÄ ) ir iki galo pagaminti (sukurti) Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį (įskaitant kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį). Prodiuseris garantuoja ir užtikrina Sudėtinio audiovizualinio kÅ«rinio sukÅ«rimÄ (gamybÄ ) pagal Å¡ios Sutarties sÄ lygas; organizuoti gamybÄ bei pagaminti kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis taip, jog kiekvienas Atskiras audiovizualinis kÅ«rinys bÅ«tų (galėtų bÅ«ti) transliuojamas tiesiogiai televizijos programos eteryje, iÅ¡skyrus atskirus reportažus, kurie parengiami ir pagaminami iÅ¡ anksto; perduoti iki galo pagamintÄ (sumontuotÄ ir parengtÄ televizijos transliacijai) kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, jo įraÅ¡Ä Televizijai Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis; perduoti prodiuseriui priklausančias autorių turtines teises, atlikėjų turtines teises, audiovizualinio kÅ«rinio pirmojo įraÅ¡o gamintojų teises bei kitas autorių ir gretutines teises į Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį, į kiekvienÄ AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, į kiekvienÄ autorių ir (ar) gretutinių teisių objektÄ , panaudotÄ ar kitaip įtrauktÄ Ä¯ bet kurį AtskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, Sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bei į visų minėtų autorių ir gretutinių teisių objektų įraÅ¡us Televizijai.

8. Sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovei kaip prodiuseriui atlyginimas yra fiksuotas bei pilnas atlyginimas už visas jo televizijai perduotas autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį bei visus kitus autorių ir gretutinių teisių objektus, panaudotus tokiame atskirame audiovizualiniame kÅ«rinyje pagal sutartį, visus atskiro audiovizualinio kÅ«rinio panaudojimo bÅ«dus. Prodiuseris neturi teisės reikalauti jokio papildomo atlyginimo už televizijai perduodamas autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį bei visus kitus autorių ir gretutinių teisių objektus, panaudotus tokiame atskirame audiovizualiniame kÅ«rinyje.

9. Taigi, įvertinus Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas ir jų turinį, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė kaip prodiuseris perdavė atsakovei kaip televizijai visas, be jokių iÅ¡imčių, autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį ir neturi teisės reikalauti jokio papildomo atlyginimo už televizijai perduodamas autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį bei visus kitus autorių ir gretutinių teisių objektus, panaudotus tokiame atskirame audiovizualiniame kÅ«rinyje.

10. Atsižvelgdamas į ATGTÄ® nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas pritarė ieÅ¡kovei, jog pagal 2012 m. sausio 3 d. sutartį su R. M. (sutarties 1.5 punktas) arba ieÅ¡kovės darbuotojui sukÅ«rus programas, visos intelektinės teisės galimai perėjo ieÅ¡kovei. Tačiau esminę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi tai, ar bÅ«tent ta pati programinė įranga buvo naudojama atsakovės, pasibaigus sutarčiai. Byloje esantis D. K. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas ir teismo posėdžio metu jo duoti parodymai patvirtina, jog laidos „Info diena“ titravimo programinė įranga nuo 2017 metų pabaigos buvo naudojama T.

U. sukurta įranga, o ankstesnis R. M. pirminis pagamintos programos kodas nebuvo naudojamas. Todėl, nesant kitų duomenų, vien tik ieškovės ar jos vadovo deklaratyvių niekuo nepagrįstų paaiškinimų nepakanka, dėl to darytina išvada, jog ankstesni R. M. ar kitų asmenų sukurti programiniai kodai ar programinė įranga nebuvo naudojama tuo metu, kai tarp ieškovės ir atsakovės nutrūko sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl tų pačių priežasčių, anot teismo, atmestinas reikalavimas ir dėl TV pulto numatytųjų elementų, nes byloje esantis G.

D., kuris atliko laidos „Info diena“ vaizdo efektų apipavidalinimo ir vaizdo efektų kūrimo paslaugas, paaiškinimas patvirtina, jog su ieškove jokių susitarimų nebuvo, o jis pretenzijų atsakovei neturėjo ir neturi.

11. Taigi remdamasis Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, aiÅ¡kinant sudarytų sutarčių turinį, yra akivaizdu, jog visos autorių teisės, įskaitant ir dekoracijas, kaip savarankiÅ¡kÄ autorių teisių objektÄ , panaudotÄ audiovizualiniuose kÅ«riniuose, pagal sutartį buvo perduotos atsakovei, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas, kas gali būti autorių teisių objektu, o teismui konstatavus, jog bet kuriuo atveju visos autorių teisės (kokios jos bebūtų) buvo perduotos atsakovei, nes tiek laidos formatas, tiek dekoracijas ir kita, atsižvelgiant į sutarties turinį, neabejotinai yra sudėtinė audiovizualinio kūrinio dalis, teismas plačiau nepasisakė dėl laidos formato ar dekoracijų kaip autorių teisių saugomų objektų.

13. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo už technologinės įrangos naudojimÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neteisėtai naudojasi technologine įranga, kuriÄ sudaro studijos apipavidalinimo dalis, susidedanti iÅ¡ TV ekranų sienos, liečiamo funkcionalaus ekrano / kompiuterio, LCD ekrano, kitų monitorių, kėdžių ir programinės bei kitokios įrangos, ir dėl to privalo atlyginti nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Todėl teismas atmetė kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, jog atsakovė neteisėtai naudojasi tam tikra technologine įranga ir juo labiau privalo atlyginti nuostolius.

14. Pirmiausia teismas nurodė, kad tai, jog ieÅ¡kovės įvardinta technologinė įranga yra ne kas kita kaip laidos dekoracijų dalis, iÅ¡ esmės neginčija ir pati ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė teigdama, kad nurodyta technologinė įranga nėra dekoracijos dalis, pati patvirtina, jog technologinė įranga buvo pavaizduota dekoracijų eskizuose, Å¡i įranga buvo sumontuota atsakovei priklausančioje studijoje. IeÅ¡kovės nurodoma, jog Å¡iÄ aplinkybę patvirtina sutartis, pasiraÅ¡yta tarp ieÅ¡kovės ir MB „Golden hands“, konkrečiai sutarties 3.2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad bet kokia technologinė įranga nėra dekoracijų dalis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, nes byloje sprendžiamas ginčas ne su MB „Golden hands“, o su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, o su pastarÄ ja ieÅ¡kovė nėra sudariusi panaÅ¡ių susitarimų.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog dekoracijas įsigijo iÅ¡ kelių asmenų, ir tai, kad dekoracijų gamybai iÅ¡leido didesnę pinigų sumÄ , nei gavo iÅ¡ atsakovės, taip pat nėra reikÅ¡mingos, nes jos nepaneigia buvus susitarimÄ su atsakove dėl dekoracijų pagaminimo visa apimtimi. Antra, Å¡alių susitarime dėl dekoracijų gamybos 1.1 punkte ieÅ¡kovė kaip prodiuseris įsipareigojo užtikrinti dekoracijų kokybę, kad dekoracijos atitiks aukščiausius Lietuvos rinkos standartus, t. y.

įprastai Lietuvoje nacionalinio masto transliuotojų žinių ir informacinėse programose naudojamų dekoracijų kokybę. Todėl teismas pritarė atsakovės argumentams, jog visuotinai žinoma ir suprantama aplinkybė, kad minėtos žinių laidos naudoja dekoracijas, kurių integrali dalis yra tiek LCD ekranai, tiek monitoriai, tiek visa kita reikalinga atitinkama technologinė įranga. Trečia, kaip minėta, prodiuseris įsipareigojo pagaminti dekoracijas, o televizija kaip užsakovas įsipareigojo sumokėti papildomÄ vienkartinį atlyginimÄ už dekoracijų pagaminimÄ .

Å is Å¡alių susitarimas, pasak teismo, atitinka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos rangos sutarties požymius (rangos sutartimi viena Å¡alis įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ ). Taigi, konstatavęs tarp Å¡alių esant rangos sutartinius teisinius santykius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisė į pagamintÄ daiktÄ pereina užsakovui, Å¡iuo atveju atsakovei, dėl to ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neteisėtos įrangos naudojimo atmetė (CK 6.645 straipsnio 2 dalis).

15. Papildomai teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ teismui padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ (CPK 178 straipsnis). Nei vienoje iÅ¡ Å¡alių sudarytų sutarčių nuostatų nėra nustatyta, kam atitenka vienokia ar kitokia įranga po sutarties nutraukimo ir kt. IeÅ¡kovė, kaip savo srities profesionalas, ilgÄ laikÄ veikdama kuriant ir gaminant audiovizualinius kÅ«rinius, turėjo ir galėjo suprasti tokio sandorio sudarymo padarinius, nepasirÅ«pino ir nesusitarė su atsakove dėl visų galimų padarinių, pasibaigus sutarties galiojimui, todėl prisiėmė visÄ rizikÄ dėl neigiamų pasekmių atsiradimo.

Be to, Å¡alys iki kreipimosi į teismÄ bendradarbiavo ir siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, atsakovė net buvo pateikusi pasiÅ«lymÄ 16 542,59 Eur sumai. Tačiau net ir esant tokiam atsakovės pasiÅ«lymui, dėl anksčiau aptartų aplinkybių, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio ir Å¡ioje dalyje, kadangi tai gali bÅ«ti vertinama tik kaip atsakovės geranoriÅ¡kas siekis ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, o ne ieÅ¡kinio reikalavimų ar jų dalies pripažinimas.

16. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, pasirinko ieÅ¡kovės interesų gynimo bÅ«dÄ , reikalaudama nuostolių atlyginimo, tačiau neprašė teismo spręsti dėl nurodytos technologinės įrangos nuosavybės pripažinimo ar jos iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo, nors, kaip minėta, Å¡alis siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl audiovizualinio kÅ«rinio sukÅ«rimo ir perdavimo atsakovei su visomis iÅ¡ to atsirandančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, todėl dėl Å¡ių aplinkybių teismas plačiau nepasisakė (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnis;

CPK 13 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 17. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Friday Productions“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Klausimas dėl laidos formato ir dekoracijų buvimo autorių teisių objektais yra vienas iÅ¡ esminių bylos klausimų, atsakymas į kurį yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Nepaisant to, teismas sprendime iÅ¡ esmės atsiribojo nuo Å¡io klausimo sprendimo, negana to, iÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taringÄ , nelogiÅ¡kÄ ir neargumentuotÄ pozicijÄ Å¡iuo klausimu. 17.2.

Nesant aiÅ¡kios pozicijos dėl to, ar paminėti kÅ«riniai yra autorių teisių objektai, neįmanoma konstatuoti, jog autorių teisės į juos perėjo atsakovei. Be to, bÅ«tent vienas iÅ¡ pagrindinių byloje ginčijamų klausimų ir yra, ar apeliantė kokiu nors bÅ«du perdavė atsakovei autorių teises į minimus objektus, kadangi tik tokiu atveju galima atsakyti į pagrindinį bylos klausimÄ , ar atsakovė įvykdė autorių teisių pažeidimus. 17.3. Teismo sprendimas, kuris stokoja loginio ryÅ¡io tarp atskirų sprendimo dalių, pastraipų, kurio motyvai prieÅ¡tarauja vienas kitam, kuriame nėra aiÅ¡kiai atsakyta į esminį bylos klausimÄ , negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu įstatymus ir yra naikintinas. 17.4.

Apeliantė į bylÄ yra pateikusi atitinkamus įrodymus dėl to, kad tiek laidos formatas, tiek dekoracijos turi bÅ«ti traktuojami kaip atskiri autorių teisių objektai, o ne sudėtinės audiovizualinio kÅ«rinio dalys. 17.5. Spręsdamas klausimÄ dėl autorių teisių į laidos formatÄ ir dekoracijas perdavimo, teismas iÅ¡ esmės atkartojo atsakovės pozicijÄ , neiÅ¡sakydamas jokių papildomų argumentų, kodėl rėmėsi vien Å¡ia pozicija ir kodėl atmetė apeliantės prieÅ¡ingus argumentus bei įrodymus.

Teismo argumentacija paremta vien tik bendro pobūdžio, abstrakčiu teiginiu, jog tai yra „akivaizdu“. Tačiau toks teismo sprendimas neatitinka CPK 268 ir 270 straipsnių reikalavimų sprendimo turiniui. 17.6. Teismas visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl apeliantės nurodytų argumentų, jog audiovizualinių kūrinių, į kuriuos pagal sutartį perduotos teisės, prigimtis ir forma yra visiškai kita, negu ginčijamų objektų, t. y. laidos formato ir dekoracijų, tad sutartimi perdavus teises į audiovizualinius kūrinius ir tuo pačiu nustačius būdus, kaip atsakovė gali naudoti audiovizualinius kūrinius, tai negali reikšti, jog perduodamos teisės ir į visiškai kitos formos ir prigimties kūrinius kaip laidos formatas ir dekoracijos (kaip materialus, fizinis turtas). 17.7.

Teismas niekaip nevertino apeliantės argumentų, kad atsakovė painioja tokius autorių teisių objektus kaip kÅ«rinys (Å¡iuo atveju – dekoracija) ir jo atvaizdas (Å¡iuo atveju – vaizdas laidoje), kuris tam tikrais atvejais taip pat gali tapti autorių teisių objektu. Net jeigu teisės į kÅ«rinio atvaizdÄ , panaudotÄ kitame kÅ«rinyje, pereina asmeniui, kaip kad Å¡iuo atveju, tai nereiÅ¡kia, kad teisės į patį kÅ«rinį taip pat automatiÅ¡kai pereina tam asmeniui. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitinka siaurinamojo teisės aiÅ¡kinimo principo, taikomo su autorių teisėmis susijusiuose klausimuose.

Teismas sprendime visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino, kokiais kriterijais remdamasis bÅ«tent taip plečiamai vertina sutarties sÄ lygose nurodomÄ autorių teisių objektų „panaudojimÄ â€œ, „įtraukimÄ â€œ. Taigi, teismas netinkamai įvertino Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas. 17.8. Sutarties 4.6 punkto nuostata, kuriÄ citavo teismas, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti atsakovei teises į Å¡ios nuostatos skliausteliuose iÅ¡vardytus objektus. Nurodytoje sutarties nuostatoje esanti ginčijama gramatinė konstrukcija pirmiausia nurodo laidÄ identifikuojančius elementus, o, antra, reiÅ¡kia tai, kad apeliantė užtikrina, kad iÅ¡vardyti elementai gali bÅ«ti atsakovės teisėtai naudojami, kai ir tiek, kiek atsakovė sutartyje nustatytais bÅ«dais naudoja perduotus jai audiovizualinius kÅ«rinius, kuriuose yra Å¡ie elementai, ir tai nepažeis niekieno teisių.

Jeigu Å¡i konstrukcija bÅ«tų aiÅ¡kinama kaip suteikianti visas autorių teises į iÅ¡vardytus objektus, tuomet sutartis taptų taip pat autorine sutartimi dėl teisių į iÅ¡vardytus objektus perdavimo. Tačiau toks objektų iÅ¡vardijimas niekaip negali atstoti privalomų autorinių sutarčių sÄ lygų, iÅ¡vardytų ATGTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje. 17.9. Kadangi sutartis buvo sudaryta pagal atsakovės pasiÅ«lytas sÄ lygas, visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami jas priėmusios Å¡alies, t. y. apeliantės, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Sutarties sÄ lygos, pagal kurias atsakovei perduodamos teisės į bet kurį audiovizualiniame kÅ«rinyje panaudotÄ (įtrauktÄ ) autorių teisių objektÄ , reiÅ¡kia tai, kad atsakovė įgyja teises naudoti ginčijamo objekto – dekoracijų – atvaizdÄ apeliantės sukurtuose ir perduotuose atsakovei audiovizualiniuose kÅ«riniuose, taip pat ir laidos formato elementus jau sukurtose ir perduotose atsakovei laidose, tiek, kiek ir kai Å¡ie audiovizualiniai kÅ«riniai yra naudojami sutartyje aptartais bÅ«dais, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovė pagal sutartį įgyja teises naudoti laidos dekoracijas kaip materialų, fizinį turtÄ , taip pat ir laidos formatÄ , jo elementus pati savarankiÅ¡kai toliau kurdama laidas „Infodiena“. 17.10.

Teismas sprendime nepasisakė ir dėl daugelio argumentų bei įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog ginčijamas objektas – laidos dekoracijos – yra jos nuosavybė, ir jokios teisės atsakovei į jas, kaip materialų turtÄ , nebuvo perduotos. Be kita ko, susiklosčiusiÄ praktikÄ atsakovės transliuojamose žinių laidose, jog dekoracijų nuosavybę iÅ¡laiko laidÄ kurianti įmonė, t. y. įtraukia jas į savo apskaitÄ , patvirtino teisme duodamas žodinius parodymus UAB „Žinių studija“ vadovas ir vienintelis akcininkas R.

A., kurio vadovaujama bendrovė kuria atsakovei, be kitų laidų, dabartinę laidÄ â€žInfo diena“. Atsakovės pateikti dekoracijos apskaitos dokumentai ir teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, neatitinka atsakovės vidinių teisės aktų, todėl negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais, kad dekoracijos buvo tinkamai įtrauktos į atsakovės turto apskaitÄ , ir negali patvirtinti fakto apie nuosavybės teisės į konkrečias dekoracijas perėjimÄ atsakovei. 17.11.

Teismas, spręsdamas dėl laidos titravimo programinės įrangos naudojimo, buvusio ieÅ¡kovės darbuotojo D. K. parodymus įvertino visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjęs visų aplinkybių, kurias įrodinėjo apeliantė proceso metu. 17.12. D. K., duodamas žodinius parodymus, patvirtino, kad tiek R. M., tiek T. U. sukurtos programinės įrangos vartotojo sÄ saja ir funkcionalumai buvo tokie patys, kardinalių skirtumų tarp jų nebuvo, o programų veikimo principas taip pat buvo panaÅ¡us – valdyti titravimo sistemÄ , iÅ¡leisti (t. y. generuoti) titrus.

D. K. taip pat pažymėjo, kad vertinant programas „reikia žiÅ«rėti į kodÄ â€œ, tačiau patvirtino, kad nėra lyginęs R. M. ir T. U. sukurtų programinių kodų ir negali pasakyti, kiek procentų Å¡ie kodai sutampa, o kiek skiriasi. Vadinasi, savo nuomonės, jog T. U. nenaudojo R. M. sukurto programinio kodo ir sukÅ«rė naujÄ programinę įrangÄ , D. K. negali paremti jokiais objektyviais duomenimis. Todėl Å¡i nuomonė teismo turėjo bÅ«ti įvertinta kritiÅ¡kai, ypač dar ir dėl to, kad D.

K. yra Å¡aliÅ¡kas liudytojas, nes parodymų davimo metu yra atsakovės darbuotojas. 17.13. D. K. žodiniuose parodymuose, be kita ko, nurodė, kad T. U. nebuvo dirbęs televizijoje, todėl neturėjo specifinių žinių, reikalingų kuriant tokias programas. R. M. buvo papraÅ¡ytas atsiųsti savo programinės įrangos pirminį kodÄ , kad T. U. galėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti „kaip viskas vyko“. Taigi T. U. programinė įranga, turinti tuos pačius funkcionalumus, veikimo principus ir vartotojo sÄ sajÄ , buvo sukurta naudojant R.

M. įdirbį, atliktÄ kuriant ankstesnę laidos programinę įrangÄ , todėl neturi bÅ«ti laikoma nauja programine įranga (nebent programinės įrangos modifikacija, kÄ apeliantė nuo pat pradžių ir nurodė savo procesiniuose dokumentuose). 17.14. IeÅ¡kovės vadovo J. J. duotų žodinių parodymų atveju teismas laikėsi visiÅ¡kai prieÅ¡ingos pozicijos – sprendime iÅ¡reiÅ¡kė bendro pobÅ«džio vertinimÄ , kad jo paaiÅ¡kinimai yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti, todėl juos atmetė, tokios savo pozicijos niekaip nemotyvuodamas ir nepaisydamas teismo pareigos sprendžiant faktinių aplinkybių nustatymo klausimus konkrečiai nurodyti, kodėl tam tikrus įrodymus atmeta. 17.15.

Skundžiamame sprendime yra ir faktinė klaida – nurodoma, kad R. M. buvo ieÅ¡kovės darbuotojas, su tuo siejama ir dalis argumentacijos. Toks faktas neatitinka tikrovės, nė viena Å¡alis procese to nenurodė. 17.16. Teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, jog autorių teisės į programinę įrangÄ (programinės įrangos modifikacijÄ ), sukurtÄ T. U., taip pat perėjo ieÅ¡kovei pagal jos 2017 m. sausio 2 d. su T. U. sudarytÄ sutartį ir kad Å¡ios teisės niekaip nebuvo perduotos atsakovei, dėl ko turėjo bÅ«ti konstatuota, kad atsakovė, toliau naudodama T.

U. sukurtÄ programinę įrangÄ (programinės įrangos modifikacijÄ ), pažeidžia ieÅ¡kovės teises į jÄ . 17.17. Nors su T. U. sudarytoje sutartyje nėra iÅ¡vardyta konkrečių autorių teisių ir programos naudojimo bÅ«dų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sutartyje įvardintas kÅ«rinys, Å¡i sutartis numato terminÄ kÅ«rinio sukÅ«rimui (1.4 punktas), autorinio atlyginimo dydį, mokėjimo tvarkÄ ir terminus (2.1 punktas), įtvirtina, kad darbų atlikimas yra patvirtinamas darbų priėmimo perdavimo aktu (1.3.punktas), ji turi bÅ«ti laikoma autorine kÅ«rinio užsakymo sutartimi. 17.18.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į kitas apeliantės detalizuotas aplinkybes, įrodančias, kad T. U. sutartimi perdavė apeliantei autorių teises į savo sukurtÄ programinę įrangÄ , ir kokia apimtimi jos buvo perduotos. 17.19. Teismas sprendime ne tik nepateikė jokių argumentų, kodėl minėtos aplinkybės nebuvo teismo įvertintos, tačiau ir visiÅ¡kai nemotyvavo, kokiu pagrindu atsakovė turi teisę naudotis T. U. sukurta laidos titravimo programine įranga, tuo pažeisdamas įstatymų reikalavimus (CPK 263, 270 straipsniai). 17.20.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , neįsigilino ir nesiaiÅ¡kino tarp apeliantės ir G. D. susiklosčiusių teisinių santykių esmės, neįvertino apeliantės pateiktų įrodymų, jog ji yra iÅ¡imtinių turtinių autorių teisių į TV pulto numatytųjų elementų (angl. presets) perėmėja ir Å¡ių teisių nebuvo suteikusi ar perdavusi atsakovei nei sutartimi, nei kaip nors kitaip, ir apsiribojo tik atsakovės pateiktų argumentų pakartojimu bei bendro pobÅ«džio teiginiais. 17.21. KÅ«rinio autoriaus G.

D. paaiÅ¡kinimuose nurodomos jo intencijos dėl kÅ«rinių naudojimo bÅ«tent „Info TV“ kanale ar pretenzijų neturėjimas atsakovei Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl apeliantės teisių į kÅ«rinį, sukurtÄ jos užsakymu ir iÅ¡tekliais, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tos pačios apimties teisių autorius negali perduoti du kartus, o jas jau buvo įgijusi apeliantė ir atsakovei jų niekaip neperdavė. 17.22. Vieninteliai byloje pateikti dekoracijų eskizai yra bÅ«tent apeliantės ir MB „Golden hands“ sutarties priedai.

Todėl jų sudarytos sutarties 3.2. punktas turi bÅ«ti laikoma teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe Å¡ioje Byloje (prieÅ¡ingai negu teigia teismas), kadangi Å¡is punktas turi bÅ«ti vertinamas kaip įrodymų visetas kartu su dekoracijų eskizais, esančiais tos pačios sutarties priedais, ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kina tÄ aplinkybę, jog nors technologinė įranga ir pavaizduota eskizuose, abiejų Å¡alių (apeliantės ir MB „Golden hands“) bendru sutarimu ir supratimu, į dekoracijų sudėtį ji neįeina ir eskizuose pateikta tik informaciniu tikslu. 17.23.

Teismo sprendimo motyvacija technologinės įrangos kaip laidos dekoracijų dalies klausimu yra nenuosekli ir prieÅ¡taringa, nes toje pačioje sutartyje, kuriÄ sudarė apeliantė ir jos kontrahentė, nurodytos aplinkybės vienu atveju laikomos nereikÅ¡mingomis bylos kontekste, motyvuojant, kad Å¡i sutartis nėra sudaryta tarp Å¡alių, o kitu atveju jomis yra paremta teismo motyvacija. 17.24. Ä®ranga buvo sumontuota studijoje, kuriÄ pagal nuomos sutartį valdė apeliantė, taigi, aplinkybė, kad studija nuosavybės teise priklauso atsakovei, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. 17.25.

Teismas nekvestionavo atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, sprendime nepateikė nei savarankiškai atlikto šių argumentų vertinimo, nei paaiškinimo, kodėl apeliantės procesiniuose dokumentuose pateiktų priešingų argumentų ir skirtingos pozicijos palaikymas prieštarautų teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams. Toks sprendimas negali būti laikomas pakankamu, įtikinamu ar pagrįstu, taigi neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos. 17.26.

Teismo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos visuotinai žinomomis, kadangi savo prigimtimi skiriasi nuo aplinkybių, įprastai teismų pripažįstamų tokiomis. Netgi iÅ¡prususiam asmeniui gali nebÅ«ti aiÅ¡ku, kokia konkrečiai įranga (LCD ekranai, monitoriai ar pan.) yra matoma žinių laidų transliacijose, juo labiau, ar ji yra integrali dekoracijų dalis, ar ne. 17.27. Susitarimas dėl dekoracijų nelaikytinas rangos sutartimi, pagal kuriÄ nuosavybės teisės į dekoracijas perėjo atsakovei.

Esminis rangos sutarties elementas yra susitarimas dėl darbų perdavimo, tuo tarpu Å¡alys susitarimu dėl dekoracijų nebuvo susitarusios perduoti dekoracijų atsakovei, nebuvo nustačiusios jokios perdavimo ir priėmimo akto formos, joks perdavimo ir priėmimo aktas niekada nebuvo pasiraÅ¡ytas, nebuvo nustatyti konkretÅ«s reikalavimai susitarimo objektui, iki 2018 m. gegužės dekoracijas faktiÅ¡kai valdė ir jomis naudojosi apeliantė. 17.28. Susitarimas dėl dekoracijų buvo sudarytas pagal atsakovės pasiÅ«lytas sÄ lygas, todėl visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami jas priėmusios Å¡alies, t. y. apeliantės, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). 17.29.

Teismo teiginys, kad ieÅ¡kovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ teismui padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , neatitinka tikrovės. Atvirkščiai, teismas sprendime sistemingai vengė nagrinėti ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus bei argumentus ir nenurodė, kodėl jų nevertino. Tuo pačiu, darydamas iÅ¡vadas, teismas iÅ¡ esmės rėmėsi vien atsakovės argumentais, neatlikdamas savarankiÅ¡ko vertinimo. 17.30.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, technologinė įranga nėra nė vienos iÅ¡ Å¡alių sudarytų sutarčių objektas, kadangi ji priklauso apeliantei nuosavybės teise, sutarties galiojimo metu jÄ valdė ir naudojosi apeliantė, todėl apeliantė neturėjo reikalo dėl jos sudaryti susitarimų su atsakove. Apeliantė, nors ir bÅ«dama profesionali laidų kÅ«rimo paslaugų teikėja, negalėjo numatyti, kad atsakovė neteisėtai užvaldys technologinę įrangÄ ir pradės ja naudotis, kadangi sutarties sudarymo ir galiojimo metu atsakovė į tai nepretendavo ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

18. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 18.1. Teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, todėl logiÅ¡ka ir natÅ«ralu, kad teismo sprendimo motyvai yra kitokie, prieÅ¡ingi apeliantės procesiniuose dokumentuose pateiktiems argumentams ar daromoms iÅ¡vadoms įrodymų pagrindu. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas nenagrinėjo, nevertino apeliantės pateiktų argumentų, aplinkybių, įrodymų. 18.2.

Apeliantė tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde kelia teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus klausimus, versijas, diskusijas, kurias vėliau pateikia kaip teismo sprendimo trÅ«kumÄ , kad teismo sprendime nėra dėl to iÅ¡samiai pasisakoma, pavyzdžiui, apeliaciniame skunde vėl keliamas klausimas dėl atsakovės finansų apskaitos vedimo principų ir apskaitos operacijų atitikimo atsakovės lokaliniams teisės aktams ir verslo apskaitos standartams. Apeliantė tai vertina kaip jos įrodymų atmetimÄ ir (ar) neįvertinimÄ . 18.3.

Teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad apeliantė sutarties pagrindu perdavė atsakovei visas autorių turtines teises tiek į TV laidÄ (kaip audiovizualinį kÅ«rinį), tiek ir į TV laidÄ Ä¯trauktus (panaudotus) galimai atskirai (savarankiÅ¡kai) saugomus autorių teisių objektus, dėl kurių keliami ieÅ¡kinio reikalavimai (dekoracijos, TV laidos formatas), akivaizdu, kad papildoma argumentacija dėl konkrečios TV laidos formato pripažinimo autorių teisių objektu tampa neaktuali, teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga galutiniam ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės. 18.4.

Esant aiÅ¡kiam ir itin detaliam sutarties turiniui, kuriame daug kartų kartojama, kad perduodamos visos autorių turtinės teisės į integralius TV laidos elementus, galinčius bÅ«ti savarankiÅ¡kais autorių teisių objektais, įsakmiai įvardijant TV laidos formatÄ ir dekoracijas (dėl kurių reiÅ¡kiami ieÅ¡kinio reikalavimai), akivaizdu, kad teismui nekyla pareiga iÅ¡skirtinai ar ypatingai motyvuoti, kodėl sutarties sÄ lygos neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kaip jos Å¡alių sulygtos raÅ¡tu. 18.5.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nei atsakovė, nei teismas nesirėmė plečiamuoju sutarties aiÅ¡kinimu. Teismo sprendime tiesiog cituojama sutartis taip, kaip joje Å¡alys pažodžiui susitarė. Nors apeliantė teigia, kad taip nepagrįstai ar net nelogiÅ¡kai iÅ¡plečiamas objektų, į kuriuos perduodamos autorių teisės, sÄ raÅ¡as, tačiau Å¡iuo atveju ginčas kyla dėl akivaizdžių ir įprastų audiovizualinio kÅ«rinio integralių dalių – dekoracijų ir to, kÄ apeliantė vadina „formatu“. 18.6.

Apeliantės akcentuojama siaurinamojo autorinės sutarties aiÅ¡kinimo taisyklė Å¡iuo atveju neaktuali, nes teismų praktikoje Å¡i taisyklė taikoma tais atvejais, kai Å¡alys neaptaria perduodamų teisių apimties, ar ji lieka neaiÅ¡ki. Be to, net vertinant sutartimi apeliantės atsakovei perduotų teisių apimtį, kiek tai reikalinga sutarties tikslui pasiekti, ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes jie keliami dėl įprastinio ir neabejotinai į sutarties tikslÄ patenkančio TV laidos dekoracijų ir kitų integralių elementų naudojimo. 18.7.

CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė netaikytina, nes byloje Å¡ios aplinkybės nebuvo nustatytos ir (ar) įrodytos, t. y. kuri iÅ¡ Å¡alių kurias sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė. Dėl to nekilo ginčo, Å¡ios aplinkybės liko neatskleistos, neįrodytos. Net ir taikant Å¡iÄ sÄ lygÄ , sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios. 18.8. Pati apeliantė ieÅ¡kinyje įvardijo asmenį, kuris turi specialių žinių ir betarpiÅ¡kai bendravo su pirminiais programuotojais apeliantės vardu. D. K. davus parodymus ir paaiÅ¡kėjus, kad jie nepalankÅ«s apeliantės pozicijai byloje, apeliantė apeliaciniame skunde jau kritiÅ¡kai vertina tiek D.

K. parodymų teisingumÄ , tiek jo kompetencijÄ , o siÅ«lo vadovautis jos vadovo J. J. parodymais, kuris apskritai neturi specialių žinių ir pats pripažino, kad buvo pavedęs Å¡iuos klausimus spręsti savo tuometiniam darbuotojui D. K.. 18.9. Kompiuterių programų pirminių kodų palyginimas reikalauja atskiros detalios ekspertizės, kuri byloje nebuvo atlikta. Taip į klausimÄ atsakė ir liudytojas D. K., kad galutinių programų pirminiai kodai ekspertizės bÅ«du detaliai nebuvo lyginti. Kita vertus, liudytojas (pačios apeliantės nurodytas kaip viskÄ organizavęs ir specialių žinių turintis asmuo) aiÅ¡kiai paliudijo tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu, kad, kiek jam yra žinoma ir kiek jis supranta, tai buvo kurtas visiÅ¡kai naujas pirminis programinis kodas, kurį sukÅ«rė T.

U.. Todėl iÅ¡ procese pateiktų įrodymų visumos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo programÄ sukÅ«rė T. U.. 18.10. Net ir vadovaujantis visomis apeliantės dublike iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisinėmis kvalifikacijomis, darytina iÅ¡vada, kad T. U. neperdavė apeliantei jam priklausančių autorių teisių, o tik suteikė licencijÄ (leidimÄ ) panaudoti jo sukurtÄ titravimo programÄ sutarties tikslui pasiekti – naudoti titrams generuoti transliuojant laidÄ â€žInfo diena“.

Dėl to jokio ginčo nekilo, T. U. dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia. 18.11. Tiek proceso metu, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantė iÅ¡ esmės teigia, kad vien tik iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros (nesant jokių sutarčių ar kitų dokumentų) patvirtina, kad jai buvo perduotos autorių turtinės teisės į G. D. galimai sukurtÄ kÅ«rinį. Tokiai iÅ¡vadai nėra jokio teisinio pagrindo. G. D. galimai suteikė nebent teisių minimumÄ , bÅ«tinÄ Å¡alių susitarimo tikslui įgyvendinti – licencijÄ (leidimÄ ) naudoti pulto nustatymus kartu su tuo pultu generuojant vaizdo efektus „Info TV“ kanale.

Toks susitarimo tikslas nurodytas ir G. D. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime. 18.12. Apeliantės teisiniai argumentai yra prieÅ¡taringi. Kai kalbama apie dviejų verslininkų (apeliantės ir atsakovės) sudarytÄ sutartį (dėl programos „Info TV“ gamybos) ir joje aiÅ¡kiai, detaliai, daug kartų aptartas sÄ lygas dėl autorių teisių perdavimo, apeliantė kelia abejones dėl autorių teisių perdavimo apimties ir siÅ«lo sutartį aiÅ¡kinti siaurinamai taip, kad aiÅ¡kiai nurodytos sÄ lygos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos prieÅ¡ingai sutarties pažodiniam tekstui.

Tačiau, kai kalbama apie situacijÄ , kurioje apskritai nebuvo sudaryta jokios raÅ¡ytinės formos sutarties, o sutartinių santykių vienintelis įrodymas yra sÄ skaita, apeliantė jÄ aiÅ¡kina ir interpretuoja kaip Å¡alių susitarimÄ , kuriuo buvo perduotos visos iÅ¡imtinės autorių teisės į kompiuterių programÄ . 18.13. Apeliantės ir MB „Golden hands“ sudarytos sutarties 3.2 punktas tik įrodo, kad apeliantė iÅ¡ MB „Golden hands“ užsakė dekoracijų gamybÄ be technologinės įrangos, kuriÄ vėliau įsigijo iÅ¡ kitų trečiųjų asmenų ir įmontavo į galutines dekoracijas, kurias sumontavo atsakovei priklausančioje TV studijoje jau apeliantės ir atsakovės sudaryto susitarimo (sutarties) pagrindu.

Kita vertus, tai visiÅ¡kai įrodo, kad iki galo pagamintų dekoracijų integralia dalimi yra ir technologinė įranga, kuri buvo suplanuota tvirtinant dar pirminius dekoracijų eskizus. 18.14. Liudytojas R. A. teisme patvirtino, kad įprastai informacinių laidų dekoracijose yra įmontuoti TV ekranai, LCD ekranai, kiti monitoriai. TÄ gali pamatyti ir kiekvienas asmuo, matęs bent vienÄ Lietuvos Respublikoje transliuojamÄ Å¾inių programÄ , tam nereikia rinkti ar vertinti specialių papildomų įrodymų. BÅ«tent tai ir konstatuota teismo sprendime panaudojant lingvistinę formuluotę apie visuotinai žinomÄ ir suprantamÄ aplinkybę. 18.15.

Tiek doktrina, tiek ir teismų praktika vienareikÅ¡miÅ¡kai bei nuosekliai konstatuoja, kad rangos sutarties esminė sÄ lyga yra tik dalykas. Apeliantės nurodomos sÄ lygos nėra esminės, Å¡alims dėl jų nesusitarus, sutartis laikoma sudaryta ir atitinkamai taikomos CK normos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimus priteisimo ir nuostolių atlyginimo. Dėl laidos formato ir dekoracijų kaip autorių teisių objektų ir autorių teisių į juos perdavimo 21. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad reikalavimai dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimus, atsakovei neteisėtai naudojant laidos formatÄ ir dekoracijas, yra paremti faktu, kad Å¡ie objektai yra kÅ«riniai, dėl ko egzistuoja autorių turtinės teisės į juos. Taigi, klausimas dėl laidos formato ir dekoracijų buvimo autorių teisių objektais yra vienas iÅ¡ esminių bylos klausimų, atsakymas į kurį yra bÅ«tinas, siekiant iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsiribojo nuo Å¡io klausimo sprendimo, negana to, anot apeliantės, iÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taringÄ , nelogiÅ¡kÄ ir neargumentuotÄ pozicijÄ Å¡iuo klausimu.

22. Iš tiesų, kaip teisingai nurodo apeliantė, bylose dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimus priteisimo autorių teisių objekto nustatymas paprastai būna vienas svarbiausių byloje sprendžiamų klausimų – pagal ATGTĮ 83 straipsnį kompensacija yra priteisiama už autorių teisių, kurios atsiranda sukūrus kūrinį (ATGTĮ 13 straipsnis), pažeidimus. Vis dėlto konkreti šio klausimo nagrinėjimo apimtis priklauso nuo individualios bylos faktinių aplinkybių.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alių 2015 m. sausio 2 d. pasiraÅ¡ytos Sutarties dėl audiovizualinio kÅ«rinio – programos „Info diena“ gamybos (sukÅ«rimo) ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo (toliau – ir Sutartis) 2.2.4 punktu prodiuseris (apeliantė), kaip audiovizualinio kÅ«rinio pirmojo įraÅ¡o gamintojas ir visų autorių bei gretutinių teisių subjektas (perėmėjas), įsipareigojo perduoti jam priklausančias autorių turtines teises, atlikėjų turtines teises, audiovizualinio kÅ«rinio pirmojo įraÅ¡o gamintojų teises bei kitas autorių ir gretutines teises į sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį, į kiekvienÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, į kiekvienÄ autorių ir (ar) gretutinių teisių objektÄ , panaudotÄ ar kitaip įtrauktÄ Ä¯ bet kurį atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį bei į visų minėtų autorių ir gretutinių teisių objektų įraÅ¡us Televizijai (atsakovei).

24. Pagal Sutarties 4.3 punktÄ prodiuseris perdavė (perleido) Televizijai visas Å¡ios Sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodytas teises į kiekvienÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį, į kiekvienÄ kitÄ autorių ir (ar) gretutinių teisių objektÄ , panaudotÄ ir (ar) įtrauktÄ Ä¯ bet kurį atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį ir (ar) į kiekvienÄ atlikimÄ viso pasaulio atžvilgiu ir neribojant teritorija, visam autorių turtinių teisių bei gretutinių teisių galiojimo laikotarpiui, numatytam Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, įskaitant tarptautinių sutarčių normas.

25. Sutarties 4.6 punkte nurodyta, jog, siekdamos iÅ¡vengti neaiÅ¡kumų, Å¡alys pažymi, jog pagal Sutartį yra perduodamos visos autorių turtinės teisės ir gretutinės teisės tiek į kiekvienÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, tiek į sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį kaip visumÄ (kaip televizijos laidÄ , turinčiÄ specifinį pavadinimÄ , scenarijų, dekoracijas, formatÄ ir kt.). Dėl Å¡ios priežasties prodiuseris inter alia (liet. be kita ko) netenka teisės gaminti (kurti) papildomus sudėtinio audiovizualinio kÅ«rinio epizodus, sezonus ar pan. be Televizijos (kaip visų autorių teisių ir gretutinių teisių į sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį subjekto) leidimo (sutikimo).

26. Taigi pačioms Å¡alims sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodžius, kad atsakovei yra perduodamos visos autorių turtinės teisės tiek į kiekvienÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, tiek į sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį kaip visumÄ (kaip televizijos laidÄ , turinčiÄ specifinį pavadinimÄ , scenarijų, dekoracijas, formatÄ ir kt.), be kita ko, pateikiant pavyzdinį, bet nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä , kuriame minimas laidos formatas ir dekoracijos, taip pat į kiekvienÄ autorių ir (ar) gretutinių teisių objektÄ , panaudotÄ ar kitaip įtrauktÄ Ä¯ bet kurį atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (procesinės bÅ«tinybės) atskirai analizuoti apeliantės argumentų dėl laidos formato ir dekoracijų pripažinimo autorių teisių objektais.

27. Viena vertus, net ir pripažinus, kad televizijos laidos formatas ir dekoracijos savaime galėtų bÅ«ti laikomi atskirais autorių teisių objektais, tuo pačiu tektų konstatuoti, kad pagal Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas (Sutarties 2.2.4, 4.3, 8.1 punktai) visos autorių turtinės teisės į juos, kaip panaudotų ar kitaip įtrauktų į sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį, buvo perduotos atsakovei, atitinkamai atsakovės veiksmai, juos naudojant, negali bÅ«ti vertinami kaip autorių teisių pažeidimas ir todėl apeliantei nepriklauso jokia kompensacija pagal ATGTÄ®.

Kita vertus, teismui atmetus apeliantės pozicijÄ dėl minėtų objektų laikymo kÅ«riniais, apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo taip pat negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nes, kaip minėta, kompensacija pagal ATGTÄ® yra priteisiama už autorių teisių į kÅ«rinius pažeidimus. Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovė, papildoma argumentacija dėl laidos formato (ir atitinkamai dekoracijų) pripažinimo autorių teisių objektu tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės.

28. Apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas, (nepagrįstai) taikė plečiamÄ jį sutarties aiÅ¡kinimÄ , yra nepagrįsta. Sutartimi perduotų teisių apimtis aiÅ¡kiai nustatyta pačioje sutartyje, todėl, konstatuodamas, kad apeliantė atsakovei perdavė autorių turtines teises į kiekvienÄ autorių teisių objektÄ , panaudotÄ audiovizualiniame kÅ«rinyje, pirmosios instancijos teismas ne plečiamai aiÅ¡kino sutartį, kaip teigia apeliantė, o tiesiogiai rėmėsi pačių Å¡alių sutartomis sÄ lygomis.

Nors apeliantė teigia, kad taip buvo nepagrįstai iÅ¡plėstas objektų, į kuriuos perduodamos autorių teisės, sÄ raÅ¡as, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pastebėjimui, kad ginčas Å¡iuo atveju yra kilęs tiek dėl įprastų audiovizualinio kÅ«rinio integralių dalių (ir (ar) su juo susijusių atskirų kÅ«rinių) (formato, dekoracijų), tiek dėl įprasto ir į Sutarties tikslÄ patenkančio jų naudojimo (susijusio su laidos gamyba ir transliacijomis).

29. Apeliantės argumentas, kad laidos dekoracijos yra jos nuosavybė, ir jokios teisės atsakovei į laidos dekoracijas kaip materialų turtÄ nebuvo perduotos, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes byloje nebuvo pareikÅ¡ti jokie reikalavimai, susiję su dekoracijų nuosavybės, kaip daiktinės teisės, gynimu.

30. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dėl kompensacijos už laidos formato ir dekoracijų naudojimÄ priteisimo, iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė apeliantės iÅ¡keltÄ autorių teisių į laidos formatÄ ir dekoracijas (ne)perdavimo klausimÄ . Dėl laidos titravimo programinės įrangos naudojimo ir teisių į laidos titravimo programinę įrangÄ perdavimo 31. Apeliaciniame skunde apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad, nutrÅ«kus Å¡alių sutartiniams santykiams, ankstesni R. M. ar kitų asmenų sukurti programiniai kodai ar programinė įranga nebuvo naudojama, todėl apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos už autorių turtinių teisių į laidos titravimo programinę įrangÄ pažeidimo atmestinas.

32. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų, minėtÄ iÅ¡vadÄ dėl laidos titravimo programinės įrangos (ne)naudojimo pasibaigus Å¡alių sutartiniams santykiams, pirmosios instancijos padarė įvertinęs liudytojo D. K. parodymus ir konstatavęs, kad jokių kitų duomenų, pagrindžiančių apeliantės pozicijÄ , byloje nėra.

33. IÅ¡ tiesų apeliantei praÅ¡ant priteisti kompensacijÄ už autorių turtinių teisių į laidos titravimo programinę įrangÄ pažeidimÄ , pareiga (naÅ¡ta) įrodyti aplinkybę, kad nutrÅ«kus Å¡alių sutartiniams santykiams atsakovė toliau naudojo tÄ pačiÄ laidos titravimo programinę įrangÄ , kuriÄ ankstesniais metais sukÅ«rė R. M. ar kiti asmenys, teko bÅ«tent apeliantei (CPK 178 straipsnis). Tačiau apeliaciniame skunde, ginčydama liudytojo D. K. parodymų patikimumÄ , pati apeliantė akcentuoja Å¡io liudytojo nurodytÄ aplinkybę, kad vertinant programas (jų tapatumÄ ) bÅ«tina lyginti Å¡ių programų kodus, o tokių duomenų byloje nebuvo pateikta.

34. Taigi, esant tokiai procesinei situacijai, kai apeliantė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių naudojamos laidos titravimo programinės įrangos tapatumÄ , iÅ¡skyrus pačios teiginius ir vadovo paaiÅ¡kinimus, nepateikė, o byloje apklaustas liudytojas D. K., kurį pati apeliantė įvardijo kaip jos vardu darbus organizavusį asmenį, parodė, kad nuo 2017 metų pabaigos buvo naudojama T. U. sukurta įranga, o ankstesnės R. M. pagamintos programos pirminis kodas nebuvo naudojamas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti su prieÅ¡inga apeliantės pozicija.

35. Nors pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovės naudojama laidos titravimo programinė įranga nėra tapati sukurtai R. M., nepasisakė dėl apeliantės argumentų, kad autorių teisės į programinę įrangÄ , sukurtÄ T. U., taip pat perėjo apeliantei pagal 2017 m. sausio 2 d. su T. U. sudarytÄ sutartį (kÄ apeliaciniame skunde nurodo apeliantė), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui.

36. Kaip minėta, pagal Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatas (Sutarties 2.2.4, 4.3 punktai), apeliantė įsipareigojo perduoti atsakovei visas turtines teises į autorių ir (ar) gretutinių teisių objektÄ , panaudotÄ ir (ar) įtrauktÄ Ä¯ bet kurį atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį, sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį.

37. PareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje apeliantė pati nurodė, kad „viena iÅ¡ Laidos sudėtinių dalių yra titrai – tekstinė kompiuterinė grafika, kuri yra „uždedama“ ant Laidos kadrų ir suteikia papildomos informacijos Laidos žiÅ«rovams. Laidos titrų grafikos koncepcija yra unikali: kiekvienas titrų elementas skirtas pateikti tam tikrÄ informacijÄ â€“ rodomo veiksmo vietÄ , datÄ (laikÄ ), vaizdo Å¡altinį, kalbančio asmens vardÄ ir pavardę bei pareigas, taip pat temos pavadinimÄ ir citatas. Laidoje atitinkamu metu pasirodo skirtingi titrai, kurių kiekvienas turi tam tikrÄ vietÄ ekrane. Titrų pasirodymas konkrečiu momentu, vieta, eiliÅ¡kumas, turinys yra iÅ¡gaunami naudojant specialiÄ kompiuterinę programinę titravimo įrangÄ â€œ.

38. Taigi, net ir pripažinus, kad T. U. pagal su apeliante sudarytÄ sutartį sukÅ«rė autorių teisės saugomÄ objektÄ ir teises į jį perdavė apeliantei, tuo pačiu tektų konstatuoti, kad pastaroji įgytas teises į T. U. kÅ«rybos rezultatÄ , kaip panaudotÄ audiovizualiniame kÅ«rinyje, pagal Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatas perleido atsakovei. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų ir apeliantės akcentuojamo siaurinamojo sutarties aiÅ¡kinimo, nes ginčijamas titravimo programinės įrangos naudojimas ir buvos bÅ«tinas Å¡alių sudarytos Sutarties tikslams pasiekti.

Dėl teisių į TV pulto numatytųjų elementų programavimÄ 39. Apeliantės reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ už autorių turtinių teisių į TV pulto numatytųjų elementų programavimÄ pažeidimÄ pirmosios instancijos teismas atmetė, pasivadovavęs byloje pateiktu G. D., kuris atliko laidos „Info diena“ vaizdo efektų apipavidalinimo ir vaizdo efektų kÅ«rimo paslaugas, raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, kad su apeliante jokių sutarčių dėl autorių teisių perdavimo ir (ar) suteikimo nesudarė, o pretenzijų atsakovei neturėjo ir neturi.

40. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tarp apeliantės ir G. D. susiklosčiusius teisinius santykius ir nesiaiškino jų esmės, neįvertino apeliantės argumentų, jog ji yra išimtinių turtinių autorių teisių į TV pulto numatytųjų elementų perėmėja, ir apsiribojo tik atsakovės pateiktų argumentų pakartojimu bei bendro pobūdžio teiginiais.

41. Nors skundžiamo teismo sprendimo motyvuose iÅ¡ tiesų nėra plačiau aptarti apeliantės argumentai dėl jÄ ir G. D. siejusių teisinių santykių pobÅ«džio, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į G. D. atliktų darbų pobÅ«dį (laidos „Info diena“ vaizdo efektų kÅ«rimas, laidos „Info diena“ vaizdo efektų apipavidalinimas) ir minėtus Å¡alių sudarytos Sutarties 2.2.4, 4.3 punktus, daro iÅ¡vadÄ , kad visos galimos apeliantės autorių turtinės teisės į G.

D. kÅ«rybos rezultatÄ , kaip objektus, panaudotus audiovizualiniame kÅ«rinyje, buvo perduotos atsakovei, atitinkamai apeliantei negali priklausyti kompensacija už jų panaudojimÄ . Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės skundo argumentų plačiau nepasisako. Dėl nuostolių už technologinės įrangos naudojimÄ atlyginimo 42. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimÄ dėl nuostolių už technologinės įrangos naudojimÄ priteisimo, padaręs iÅ¡vadÄ , kad apeliantės nurodyta technologinė įranga yra pagal su atsakove sudarytÄ susitarimÄ pagamintų dekoracijų dalis, už kurias atsakovė su apeliante yra atsiskaičiusi.

43. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo technologinė įranga yra laidos dekoracijų dalis, ir teigia, kad teismo sprendimo motyvacija šiuo klausimu yra nenuosekli ir prieštaringa.

44. Iš tiesų, atmesdamas apeliantės argumentus dėl technologinės įrangos nepriklausymo laidos dekoracijoms, pirmosios instancijos teismas, viena vertus, nurodė, kad technologinė įranga buvo pavaizduota dekoracijų eskizuose, kita vertus, sprendė, kad ieškovės ir MB „Golden hands“ sudarytos sutarties 3.2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad bet kokia technologinė įranga nėra dekoracijų dalis, nepaisant to, kad yra pavaizduota dekoracijų eskizuose, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė (nes byloje sprendžiamas ginčas ne su MB „Golden hands“, o su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų argumentų atveju turimi omenyje tie patys dekoracijų eskizai, sutiktina su apeliante, kad teismo motyvai šioje dalyje yra prieštaringi.

45. Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. sausio 10 d. šalių sudaryto papildomo susitarimo prie Sutarties, pagal kurį apeliantė įsipareigojo pagaminti naujas programos „Info diena“ dekoracijas, šalys jame nepateikė dekoracijų apibrėžimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad tai, kas yra laikoma laidos dekoracijų dalimi, neatitinka visiems žinomų aplinkybių CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme požymių, todėl yra byloje įrodinėtina ir, atitinkamai, teismo vertintina aplinkybė. Pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai dėl technologinės įrangos laikymo dekoracijomis – kad tai yra visuotinai žinoma ir technologinė įranga buvo pavaizduota minėtuose dekoracijų eskizuose – iš tiesų nėra pakankami.

46. Kita vertus, pagal Å¡alių sudarytos Sutarties dėl audiovizualinio kÅ«rinio – programos „Info diena“ gamybos (sukÅ«rimo) ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo 2.2 punktÄ , apeliantė įsipareigojo, be kita ko, finansuoti sudėtinio audiovizualinio kÅ«rinio sukÅ«rimÄ (gamybÄ ) ir iki galo pagaminti (sukurti) sudėtinį audiovizualinį kÅ«rinį (įskaitant kiekvienÄ atskirÄ audiovizualinį kÅ«rinį).

47. Apeliantė neginčija, kad jos nurodoma technologinė įranga (TV ekranų siena, liečiamas funkcionalus ekranas / kompiuteris, LCD ekranas, kiti monitoriai, kėdės ir programinė bei kita įranga) buvo naudojama jos pagamintoje programoje „Info diena“. Ir nors, nutrÅ«kus Å¡alių sutartiniams santykiams, apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovė tÄ pačiÄ Ä¯rangÄ naudoja neteisėtai, kad Å¡i įranga nebuvo nė vienos iÅ¡ Å¡alių sudarytų sutarčių objektas, vis dėlto apeliantė taip ir neatskleidžia, kokiu teisiniu pagrindu Å¡i technologinė įranga buvo naudojama sutarties galiojimo metu, t. y. kokie galimi kiti teisiniai santykiai dėl Å¡ios įrangos naudojimo buvo susiklostę tarp Å¡alių iki sutarties nutraukimo.

48. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria galutinei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantės pozicija dėl technologinės įrangos neteisėto naudojimo nėra pakankamai pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Å iame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantė, kaip savo srities profesionalė, ilgÄ laikÄ veikdama kuriant ir gaminant audiovizualinius kÅ«rinius, turėjo ir galėjo suprasti tokio sandorio sudarymo padarinius, todėl, jeigu nepasirÅ«pino ir nesusitarė su atsakove dėl visų galimų padarinių pasibaigus sutarties galiojimui, prisiėmė visÄ rizikÄ dėl neigiamų pasekmių atsiradimo, konkrečiai nagrinėjamu atveju – kad jos vertinimui dėl įrangos naudojimo (ne)teisėtumo nebus pritarta.

49. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės aptariamo ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 50. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

51. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės 1 815 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. PraÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatytÄ maksimalų dydį, todėl atsakovei iÅ¡ apeliantės priteisiama 1 675,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Friday Productions“ 1 675,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus, 70 ct) dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Vytautas Zelianka