2023-12-20 Nr. AB-22182-3-61-3-00928-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-943-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00928-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (po reorganizacijos – viešoji įstaiga „Klaipėdos universiteto ligoninė“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (po reorganizacijos – VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė“) (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti: 1) VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA, atsakovas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT08 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo); 2) CPVA 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2021-SF/2-291 dėl grąžintinų lėšų (toliau – ir Sprendimas dėl lėšų grąžinimo), 2022 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2022-SF/2-300 dėl grąžintinų administravimo lėšų (toliau – ir Sprendimas dėl administravimo lėšų grąžinimo; toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. viešai paskelbė atviro tarptautinio konkurso procedūras „Video fibrobronchoskopas“, pirkimo Nr. 485940 (toliau – ir Pirkimas I). Pirkimas I nebuvo skaidomas į dalis, pasiūlymą Pirkime I pateikė tik vienas tiekėjas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tradintek“. Pareiškėjas 2020 m. birželio 9 d. UAB „Tradintek“ pateiktą pasiūlymą atmetė, todėl Ligoninės Viešųjų pirkimo komisija 2020 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą vykdyti analogišką pirkimą (toliau – ir Pirkimas II). Pirkimas II buvo skaidomas į 3 dalis, Pirkimo II sąlygų 2.2. punkte buvo nustatyta kad „<...> Kiekvienai pirkimo daliai bus sudaroma atskira pirkimo sutartis arba viena bendra sutartis vieno tiekėjo laimėtomis pirkimo dalims“. Pareiškėjas 2020 m. liepos 20 d. su UAB „Tradintek“ (toliau – ir Tiekėjas) sudarė sutartį Nr. 14-20-0043 dėl Pirkimo 1–3 dalių, kurios vertė – 119 911 Eur (toliau – ir Sutartis).

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimo tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad pareiškėjas užsakymą Tiekėjui pateikė praėjus 15 dienų nuo Sutarties sudarymo ir tai paneigė skubos aplinkybes, kurių pagrindu buvo vykdoma Pirkimo II procedūra sutrumpintais terminais. Tačiau pareiškėjas CPVA išsamiai pagrindė, kad prekių užsakymai priklausė nuo projekto „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas) finansavimo.

2.3. Ligoninė įsivertino reikalingos įrangos poreikius (dėl Covid-19) ir nedelsdama pradėjo įrangos pirkimo procedūras, įskaitant Pirkimą I ir Pirkimą II. Lietuvos perkančiosios organizacijos tarptautinėje rinkoje konkuravo su daug didesnius finansinius išteklius turinčiomis valstybėmis. Aktualūs teisės aktų reikalavimai negali būti vertinami itin siauriai, lyginant su įprasta, iki pandemijos pradžios buvusia, praktika. Pirkimų vykdymo metu, ir net sudariusi Sutartį, Ligoninė neturėjo finansavimo įrangai įsigyti. Tik gavusi patikinimą, kad finansavimo sutartis bus sudaryta, Ligoninė 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė užsakymą.

2.4. CPVA nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas vykdė dvi atskiras pirkimo procedūras. Tai lėmė, kad CPVA klaidingai siejo 2023 m. kovo 10 d. protokolą (toliau – ir Protokolas I) su Pirkimu II ir be pagrindo skaičiavo 91 dienų terminą, kurio metu iš tiesų vyko Pirkimo I procedūra, ir tuo grindė skubos aplinkybių neegzistavimą. Pareiškėjo elgesys suponuoja jo atsakingumą ir siekį kuo greičiau įsigyti pagreitinta procedūros tvarka Pirkimų objektu buvusį video fibrobronchoskopą.

2.5. CPVA pati pažymėjo, kad pandemijos laikotarpiu skubos aplinkybės egzistavo. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nustatytą minimalų 30 dienų pasiūlymų pateikimo terminą sutrumpino 9 dienomis (iki 21 dienos) ir šis sutrumpinimas šiuo atveju laikytinas proporcingu. Pareiškėjas taip pat tinkamai įgyvendino pareigą skelbimuose apie pirkimus atskleisti pagreitintos procedūros pasirinkimą pagrindžiančias priežastis.

2.6. CPVA, aplaidžiai atlikdama tyrimą, vadovavosi Valstybės kontrolės pateikta išvada, tai lėmė svarbių faktinių aplinkybių neišsiaiškinimą ir nepagrįstų Sprendimų priėmimą, todėl CPVA pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nustatytą objektyvumo principą. Sprendimas dėl pažeidimo yra nemotyvuotas, priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių, dėl to neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Konstatuoti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo pritaikyti finansinę korekciją, o pati korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pirkimo organizavimo ir vykdymo aplinkybės patvirtina, kad skubos įsigyti Pirkimų objektą nebuvo. Covid-19 plitimas nepanaikino pareigos vykdyti pirkimus skaidriai ir laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų, todėl pareiškėjas privalėjo organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras, remiantis VPĮ įtvirtintomis pirkimo procedūromis.

3.2. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su finansavimo gavimu, tik patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo skubos įsigyti įrangą. Jeigu iš tikrųjų būtų egzistavusi skubos aplinkybė, pareiškėjas būtų nelaukęs finansavimo gavimo ir įsigijęs būtiną įrangą, o, pasirašęs Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, būtų galėjęs šias išlaidas susigrąžinti. Todėl pareiškėjas nepagrįstai sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą.

3.3. CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastebėjimus, turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą ir priimti Sprendimą dėl pažeidimo. CPVA pareiga vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą nėra apribota Valstybės kontrolės pastebėjimuose nurodytomis aplinkybėmis ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadomis. CPVA finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), o taip pat atsižvelgdama į aktualias aplinkybes.

3.4. Sprendime CPVA aiškiai ir detaliai nustatė bei įvertino su pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertino Pirkimų dokumentus, teisės aktų reikalavimus, aktualią teismų praktiką, Ligoninės pateiktus argumentus bei, remiantis atlikto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, aiškiai ir konkrečiai konstatavo VPĮ normų pažeidimą ir atitinkamai nustatytam pažeidimui taikė finansinę korekciją, todėl Sprendimas dėl pažeidimo atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą atliko tarptautinį pirkimą (atviro konkurso būdu) „Video fibrobronchoskopas“. Pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija 2020 m. kovo 10 d. protokolu, vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nusprendė vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2020 m birželio 9 d. Pirkimas buvo skaidomas į 3 dalis. Pasiūlymą visoms trims Pirkimo dalims pateikė UAB „Tradintek“, kuris buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Pareiškėjas su Tiekėju 2020 m. liepos 20 d. pasirašė Sutartį.

5.2. Pirkimo II audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą II, nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą bei nustatė netinkamą pasiūlymų pateikimo terminą.

5.3. CPVA 2021 m. gruodžio 14 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT08 Projekte irinformavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 17 d. raštu pateikė savo paaiškinimus.

5.4. CPVA Sprendimu dėl pažeidimo konstatavo, kad Projekto įgyvendinimo metu buvo atlikti pažeidimai ir dėl to buvo nustatyta 10 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija. CPVA, vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, pažymėjo, kad minimalus pasiūlymų pateikimo terminas galėjo būti 30 kalendorinių dienų, tačiau Ligoninė nustatė 21 dienos terminą. CPVA vertino, kad Perkančiosios organizacijos veiksmai (pirkimo paskelbimas praėjus 91 dienai), šiuo konkrečiu atveju paneigia poreikį vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą, sutrumpinant pasiūlymo pateikimo terminus. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto, 4 dalies nuostatas. CPVA pritaikė 10 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, dėl to įpareigojo pareiškėją grąžinti 11 991,10 Eur

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VPĮ (29, 40, 60 str.) nuostatas, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su išvada, kad Ligoninė po skelbimo apie pirkimą paskelbimo, norėdama pakeisti pirkimo sąlygą, susijusią su pirkimo objekto skaidymu ir pirkimo sąlygose apibrėžti, kad pirkimo objektas yra skaidomas, privalėjo nutraukti pirkimą ir skelbti jį iš naujo, nes ši pirkimo sąlyga yra esminė. Atsižvelgdamas į tai, kad minėta sąlyga laikoma esmine, o 2020 m. gegužės 5 d. paskelbtose pirkimo sąlygose pirkimo objektas nebuvo skaidytas į pirkimo dalis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 9 d. paskelbė naują Pirkimą, o ne jį vykdė pakartotinai.

7. Teismo teigimu, laikotarpis po to, kai buvo priimtas sprendimas vykdyti pirkimą (nuo 2020 m. kovo 10 d.) iki pirkimo paskelbimo (2020 m. gegužės 5 d.), taip pat vertintinas paneigiančiu poreikį vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų šį laiko tarpą pateisinančių aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis pagreitintų ir įprastinių pirkimo procedūrų taikymo skirtumas yra trumpesni terminai, kurie suteikia galimybę perkančiajai organizacijai greičiau įsigyti pirkimo objektą, tačiau labiau riboja tiekėjų teises. Pagreitintos procedūros taikymas, jeigu toks pats rezultatas gali būti pasiekiamas ir vykdant įprastines pirkimo procedūras, netenka prasmės, todėl perkančioji organizacija, prieš pasirinkdama konkrečią pirkimo vykdymo procedūrą, turi įsivertinti visas tuo metu žinomas aplinkybes bei perspektyvią jų įtaką pirkimo vykdymo eigai.

8. Teismas, pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su skuba, pažymėjo, kad šiuo atveju pati Ligoninė nurodė, 2020 m. liepos 20 d. (praėjus 41 dienoms po Pirkimo) ji sudarė Sutartį, tačiau neturėjo Europos Sąjungos finansavimo įrangai pagal Sutartį įsigyti, todėl tik gavusi finansavimą 2020 m. rugpjūčio 4 d. (praėjus 15 dienų po Sutarties sudarymo), pateikė užsakymą. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, aplinkybės, susijusios su medicininės įrangos finansavimu, nulėmė, kad prekės buvo užsakytos ne iš karto po Sutarties sudarymo, o pareiškėjui tik įsitikinus, kad finansavimas yra gautas.

9. Teismo vertinimu, Pirkimo, Sutarties sudarymo ir prekės užsakymo faktinių aplinkybių chronologija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neturėjo skubos poreikio įsigyti prekę. Pareiškėjas video fibrobronchoskopą užsakė ne po Sutarties pasirašymo, o pradelsęs ilgą laikotarpį. Jeigu iš tikrųjų būtų egzistavusi skubos aplinkybė, pareiškėjas prekę būtų įsigijęs nedelsdamas, susitardamas dėl vėlesnio apmokėjimo (jei egzistavo lėšų trūkumas) arba patirtas išlaidas padengęs vėliau gautu Europos Sąjungos finansavimu arba iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, kadangi 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) rašte Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 įstaigoms nurodyta užtikrinti tinkamą Covid-19 sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį bei kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš ES fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų. Taigi, teismo teigimu, akivaizdu, kad net ir jeigu nebūtų gautas Europos Sąjungos finansavimas, pareiškėjo Pirkimui išleistos lėšos būtų kompensuotos valstybės biudžeto lėšomis, kas paneigė pareiškėjo argumentus dėl Europos Sąjungos finansavimo gavimo reikšmės. Todėl, teismo vertinimu, prekės vėlesnį užsakymą pareiškėjas nepagrįstai susiejo su vėliau gautu ES finansavimu ar lėšų trūkumu.

10. Teismas pažymėjo, kad dėl Covid-19 atsakovas neneigė skubos aplinkybės egzistavimo ir teisinės bei faktinės galimybės pareiškėjui Pirkimą vykdyti pagreitintos procedūros būdu. Tačiau Covid-19 plitimas, teismo teigimu, nepanaikino pareigos vykdyti pirkimus skaidriai ir laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų, todėl Ligoninė, turėdama perkančiosios organizacijos statusą, privalėjo organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras, remiantis VPĮ įtvirtintomis pirkimo procedūromis. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba savo tinklalapyje 2020 m. balandžio 23 d. nurodė, jog Covid-19 virusas, jo plitimas ar kitos nenumatytos aplinkybės nepanaikina pareigos vykdyti viešuosius pirkimus skaidriai bei laikantis viešųjų pirkimų principų. Taigi, teismo vertinimu, susiklosčiusios faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjui buvo kilęs skubos poreikis įsigyti video fibrobronchoskopą. Byloje nustatyta, kad Pirkimas buvo paskelbta tik 2020 m. birželio 9 d. (praėjus net 91 dienai nuo Pirkimo sąlygų patvirtinimo).

11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo vadovaudamasi VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu konkursą vykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, nes nebuvo pagreitintos procedūros taikymo būtinoji sąlygos – skubos poreikio egzistavimas dėl kurio neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

12. Teismo įsitikinimu, aplinkybės, egzistavusios sprendimo vykdyti pirkimą taikant pagreitintą procedūrą priėmimo metu, neturėtų būti vertinamos atsietai nuo aplinkybių, egzistavusių Sutarties sudarymo ar vykdymo metu, nes visų aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant, ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimą vykdyti taikydama pagreitintą pirkimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai buvo atmesti pareiškėjo argumentai, kad svarbios tik aplinkybės, egzistavusios sprendimo vykdyti pirkimą taikant pagreitintą procedūrą priėmimo metu.

13. Apibendrindamas teismas sprendė, kad pareiškėjo delsimas paskelbti pirkimą, sudaryti Sutartį, o vėliau ir užsakyti prekę, patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo kilęs skubos poreikis dėl video fibrobronchoskopo įsigijimo. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime buvo suvaržytos. Ligoninė, pasirinkusi Pirkimo procedūras vykdyti įprastu būdu ir terminais, iš esmės būtų pasiekusi tokį patį rezultatą, o tuo pačiu ir užtikrinusi tiekėjų galimybę teikti pasiūlymus. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo išvada, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto, 4 dalies nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai teismas vertino, kad vykdant Pirkimą kartu buvo pažeistos ir potencialių tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime ir teikti konkurencingus pasiūlymas. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalį ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 60 straipsnio 4 dalį nėra būtina įrodyti, kad šių nuostatų pažeidimas realiai apribojo tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime ir teikti konkurencingus pasiūlymas, kadangi pakanka konstatuoti ir potencialios galimybės dalyvauti Pirkime apribojimo egzistavimą.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde rėmėsi 2022 m. sausio 11 d. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada Nr. 4S-33, tačiau CVPA nėra saistoma kitų institucijų išvadomis ir gali savarankiškai atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, priimti sprendimus, susijusius su nustatytu pažeidimu.

15. Vertindamas Perkančiajai organizacijai pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumą ir proporcingumą teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl sankcijų proporcingumo, taip pat aktualiais PAFT bei Gairių nuostatas, nurodė, kad atsakovas finansinę korekciją pritaikė pagal Gairių 2.1 lentelės 4 punktą, kuriame reglamentuota, jog pažeidimas nustatomas kai Direktyvose nustatyti terminai sutrumpinami 30 proc., arba daugiau (bet mažiau nei 50 proc.) ir taikoma 10 proc. pataisos norma. Teismas nustatė, kad pažeidimo tyrimo metu nustatyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 119 911 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 11 991 10 Eur. CPVA, nustatydama finansinės korekcijos dydį, vertino tai, kad: buvo vykdomas tarptautinis vertės pirkimas atviro konkurso būdu; prie Pirkimo buvo prisijungęs 1 tiekėjas; pasiūlymų pateikimo terminas buvo 9 dienomis (t. y. 30 proc.) trumpesnis nei minimalus galimas nagrinėjamo pirkimo pasiūlymo terminas, taikomas tarptautiniams pirkimams.

16. Vertindamas finansinės korekcijos proporcingumą teismas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo pažeisti viešųjų pirkimų esminiai principai, sumažinta potencialių tiekėjų dalyvavimo pirkimuose galimybė, todėl nebuvo pagrindo padaryto pažeidimo laikyti formaliu. Teismo vertinimu, pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reguliavimą.

17. Teismas vertino, kad Sprendimas dėl pažeidimo atitinka teisės aktų reikalavimus, jame pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, o pareiškėjo argumentai dėl sprendimo neatitikimo VAĮ reikalavimams yra tik deklaratyvūs.

III. 18. Pareiškėjas Ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas iš tikrųjų vykdė dvi pirkimo procedūras – Pirkimą I ir Pirkimą II – tam, kad įsigytų pirkimų objektu buvusius video fibrobronchoskopus. Pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. nusprendė pagreitinta procedūra vykdyti Pirkimą I, kuris buvo nutrauktas 2020 m. birželio 9 d., kadangi dalyvavo tik vienas tiekėjas ir pasiūlyme nurodyta kaina buvo per didelė. Tai lėmė, kad Ligoninė tą pačią dieną – 2020 m. birželio 9 d. protokolu nedelsdama nusprendė pakartotinai vykdyti pirkimą ir nustatė pasiūlymų pateikimo terminą – 2020 m. liepos 1 d. Minėtas protokolas buvo pagrindas, kuriuo buvo nuspręsta iš naujo paskelbti pirkimą ir pradėti Pirkimo II procedūras pagreitinta procedūra. Pirkimas II buvo skaidomas į tris dalis. Visose trijose Pirkimo dalyse laimėtoju buvo pripažintas Tiekėjas, su kuriuo Ligoninė sudarė Sutartį ir įsigijo video fibrobronchoskopus. CPVA neįvertino, kad Ligoninė vykdė net dvi atskiras pirkimo procedūras. Ši klaida lėmė, kad CPVA klaidingai susiejo Protokolą I su Pirkimu II ir be pagrindo skaičiavo 91 dienų terminą, kurio metu iš tiesų vyko Pirkimo I procedūra, ir tuo grindė skubos aplinkybių neegzistavimą. CPVA be pagrindo pareiškėją pripažino atlikusia pažeidimą. Pareiškėjo veiksmai suponuoja jo atsakingumą ir siekį kuo greičiau įsigyti video fibrobronchoskopus.

19.2. Teismas, neatsižvelgdamas į priešingą Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadą analogiškame pirkime, nepagrįstai nusprendė, kad 10 proc. dydžio finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta pagrįstai. Teismas, priešingai nei VPT analogišku atveju, tinkamai neįvertino aplinkybės, kad keli Ligoninės darbuotojai Pirkimo procedūrų metu vykdė daugiau kaip 80 viešųjų pirkimų kovai su Covid-19 skirtai įrangai įsigyti, kartu skubėdami vykdyti valstybės institucijų nurodymus, koordinuodami kovos su Covid-19 priemones Klaipėdos regiono mastu, ir neturėdami tam reikiamo finansavimo.

19.3. Pareiškėjas sprendimą sutrumpinti Pirkimo procedūrų terminą priėmė pagristai, kadangi egzistavo visos būtinos VPĮ nustatytos sąlygos, todėl nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo formuojama pozicija, jog vertinant „skubos“ egzistavimą būtina atsižvelgti į sprendimo priėmimo metu pareiškėjo nekontroliuojamas, ateityje įvyksiančias, aplinkybes.

19.3.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vertinant Ligoninės veiksmų teisėtumą VPĮ aspektu galima atsižvelgti ir į Pirkimo sutarties vykdymo aplinkybes. Pareiškėjas, remdamasis VPĮ (29 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 60 str. 3 d.) nuostatomis, pažymi, kad egzistavo abi sąlygos Pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu sutrumpintu terminu: 1) Ligoninei Protokolu II 2020 m. birželio 9 d. priimant sprendimą vykdyti Pirkimą II atviro konkurso būdu sutrumpintu terminu metu buvo susiklosčiusios faktinės aplinkybės, kurių visumą galima kvalifikuoti „skuba“. Tą atsiliepime į skundą patvirtino ir CPVA. Šios pozicijos taip pat laikėsi ir VPT analogiškame pirkime; 2) Kadangi pareiškėjas įvykdė VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, o kitų sąlygų nenustatyta, pareiškėjas daro išvadą, kad CPVA neturėjo pagrindo nustatyti pažeidimą.

19.3.2. Teismas nepagrįstai ignoravo objektyvias aplinkybes, pateisinančias „vėluojantį“ faktinį prekių užsakymą, kurias reikšmingomis laikė VPT. VPT, vertindama analogišką pirkimo procedūrą, konstatavo, kad pareiškėjas, pasirinkdamas analogišką pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu sutrumpinant pasiūlymų pateikimo terminą, jokių VPĮ nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas pabrėžia, kad CPVA vadovavosi VPT specialiai Covid-19 akivaizdoje vykdomiems pirkimams parengtomis gairėmis dėl pirkimų vykdymo procedūrų, jas taikė ir aiškino jų nuostatas. CPVA nesivadovavo VPT išvadomis, o pirmosios instancijos teismas neįvertino: 1) pasaulyje susiklosčiusios krizinės situacijos reikšmės; 2) SAM įpareigojimų vykdyti medicininės įrangos pirkimus ir aprūpinti kitas gydymo įstaigas; 3) Europos Sąjungos finansavimo reikšmės vykdant sutartinius įsipareigojimus.

19.4. Sprendimas dėl pažeidimo priimtas remiantis teisiškai neaktualiomis aplinkybėmis. Teismas, darydamas išvadą dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, savo poziciją motyvavo dalimi argumentų, kurie negalėjo turėti reikšmės priimant sprendimą, ir dalimi argumentų, kurių esmę interpretavo selektyviai.

19.4.1. Pareiškėjas nesutinka, kad jis privalėjo nustatyti 15 d. terminą pasiūlymams pateikti, kadangi VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkančiosios organizacijos, vykdydamos pirkimus pagreitinta tvarka, turi pareigą nustatyti ne trumpesnį kaip 15 d. terminą, tačiau tai nereiškia, kad iš perkančiųjų organizacijų yra atimama teisė terminą trumpinti iki 21 d. Be to, aplinkybė, kad atitinkama perkančioji organizacija pasirinko ne minimalų galimą terminą, negali paneigti „skubos“ egzistavimo.

19.4.2. Dėl Pirkimo sutarties sudarymo praėjus 19 d. po pasiūlymų pateikimo termino dienos pareiškėjas pažymi, kad laikotarpis, per kurį perkančioji organizacija sudaro sutartį su atitinkamą pirkimą laimėjusiu tiekėju, nėra viena iš VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurios įteisina sprendimą atitinkamą pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu sutrumpinant pasiūlymų pateikimo terminą. Be to, nors ir aptariama aplinkybė neturi reikšmės „skubos“ kvalifikavimui, pareiškėjas pažymi, jog teismas nepagrįstai ją suabsoliutino ir be pagrindo nevertino argumentų, kodėl buvo užvilkintas Pirkimo sutarties pasirašymas.

19.4.3. Teismas negalėjo vadovautis aplinkybe dėl prekių užsakymo praėjus 15 d. nuo Sutarties sudarymo dienos, kaip aplinkybe, paneigiančia „skubą“, kadangi, Ligoninė neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo įvertinti aplinkybių, kurios susiklostys ateityje. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo argumentus dėl „vėluojančio“ prekių užsakymo.

19.4.4. 2020 m. kovo 4 d. SAM įsakymu Nr. V-281 Ligoninė buvo priskirta prie pagrindinių ir paslaugų teikimą organizuojančių įstaigų, kurios funkcijos pandemijos laikotarpiu – diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas koronavirusas, teikimas bei buvo paskirta organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse. Tai lėmė, jog Ligoninė 2020 m. kovo 10 d.–2020 m. birželio 9 d. laikotarpiu vykdė 46 tarptautinius atvirus konkursus, 6 supaprastintus atvirus, 19 neskelbiamų derybų, 16 mažos vertės skelbiamų apklausų. Pareiškėjas įrangą pirko ne tik sau, o ir kitų apskričių ligoninėms, kas lėmė, jog vykdomų pirkimų apyvarta kelių mėnesių laikotarpiu viršijo pareiškėjo metinį biudžetą net kelis kartus. Dėl to pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad, jeigu būtų buvusi skuba, pareiškėjas būtų nedelsdamas nusipirkęs reikiamą įrangą. Pareiškėjas pažymi, kad neturėjo lėšų atlikti tokio masto pirkimams, todėl Europos Sąjungos finansavimo gavimo aplinkybė buvo esminė Pirkimo sutarties vykdymui. Be to, būtent dėl vykdytų pirkimų mąsto pareiškėjas tikslingai Pirkimo sutarties 3.1 punkte nustatė, jog tuo atveju, jeigu nebus gautas Europos Sąjungos finansavimas, pareiškėjas turės teisę nutraukti Pirkimo sutartį. Ši nuostata buvo numatyta su tikslu išvengti pirkimų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kurių pareiškėjas negalėtų įvykdyti dėl turimų lėšų trūkumo, jeigu Europos Sąjungos lėšų finansavimas nebūtų gautas.

19.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sutrumpinusi pasiūlymų pateikimo terminą Ligoninė pažeidė VPĮ įtvirtintus principus.

19.5.1. Pareiškėjas, vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika dėl lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principo sampratos, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Ligoninė, vykdydama Pirkimą pagreitintos procedūros būdu, būtų šį principą pažeidusi.

19.5.2. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo konstatuotos ir VPT analogiško pirkimo metu.

19.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, atliko pažeidimą. Teismas nepasisakė dėl tariamo pažeidimo pobūdžio, atliko deklaratyvų pažeidimo ir skirtos sankcijos proporcingumo vertinimą. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kodėl pažeidimai privalėjo būti pripažinti formaliais, taip pat nepateikė priešingų motyvų. Teismas neatliko pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo, o Sprendime dėl pažeidimo tik formaliai nurodyta, kad sankcijos proporcingumo vertinimas buvo atliktas.

19.7. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai reikia taikyti nacionalinį teisės aktą (VPĮ 60 str. 3 d.), kurios nuostatos yra analogiškos Europos Sąjungos teisės normai (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – ir Direktyva) 27 str. 3 d.), pareiškėjas mano, jog nagrinėjamu atveju yra būtinybė kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: 1) ar Direktyva, ir ypač jos 27 straipsnio 3 dalis, aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą turėtų būti atsižvelgiama išskirtinai į tokio sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes?; 2) ar Direktyva ir jos 26 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą neturėtų būti atsižvelgiama į faktines sutarties vykdymo aplinkybes?

20. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21. CPVA pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines Pirkimo aplinkybes. Faktinės Pirkimo aplinkybės teismo sprendime buvo nustatytos remiantis byloje esančiais įrodymais ir ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu. Teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl sprendimą Pirkimą vykdyti taikant pagreitintą pirkimo procedūrą priėmė 2020 m. kovo 10 d. o skelbimą apie Pirkimą paskelbė praėjus trims mėnesiams – 2020 m. birželio 9 d. Be to, pareiškėjas kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde, išskyrus nepagrįstą prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

21.2. Dėl sutrumpinto pasiūlymų pateikimo termino nustatymo, esant skubos atvejui, taikymo sąlygų.

21.2.1. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, VPĮ 60 straipsnio 3 dalies analizė leidžia teigti, kad perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą vykdyti taikydama pagreitintą procedūrą tuo atveju, jeigu yra įgyvendinamos ne dvi, bet trys privalomos sąlygos: 1) egzistuoja skuba; 2) pirkimo neįmanoma atlikti laikantis įprastinių pirkimo procedūrų; 3) perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą pateikia sprendimo sutrumpinti terminą pagrindimą. Antrosios kumuliatyvios privalomos sąlygos taikymą pareiškėjas ignoruoja, todėl daro teisiniu reglamentavimu nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar nagrinėjamo Pirkimo nebuvo įmanoma atlikti laikantis įprastiniu pirkimo procedūrų.

21.2.2. Sprendžiant dėl pirkimo procedūros vykdymo pagreitintu būdu (sutrumpinant pasiūlymų pateikimo terminus), skubos aplinkybė egzistavo, ir pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, turėjo objektyvų poreikį per įmanomai trumpiausius terminus įsigyti būtiną medicinos įrangą ir priemones. Tačiau Pirkimo organizavimo ir vykdymo aplinkybės paneigia, kad nagrinėjimo Pirkimo atveju pareiškėjo tikslas buvo skubiai įsigyti įrangą, nes, skubos atveju, pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. patvirtinęs Pirkimo sąlygas, nedelsiant būtų paskelbęs apie Pirkimą, tačiau apie Pirkimą buvo paskelbta tik 2020 m. birželio 9 d., t. y. praėjus 91 dienoms po to, kai buvo priimtas sprendimas tokį pirkimą vykdyti. Taigi, skubos įsigyti Pirkimo objektą nebuvo ir pareiškėjas perkamą įrangą galėjo įsigyti taikant įprastas pirkimo procedūras. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šios aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas nustatė, remiantis byloje esančiais įrodymais, pareiškėjui buvo žinomos Pirkimo procedūrų atlikimo metu, o ne Sutarties įgyvendinimo metu, todėl teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai (Pirkimo paskelbimas praėjus 91 dienai), paneigia jo poreikį vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą, sutrumpinant pasiūlymo pateikimo terminą.

21.2.3. Atsakovas, vertindamas 91 dienų terminą, pažymi, kad vidutiniškai tiek trunka tarptautinio pirkimo (atviro konkurso būdu) procedūros, todėl faktinės Pirkimo procedūrų organizavimo aplinkybės paneigia vienos iš VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos kumuliatyvios sąlygos egzistavimą, įpareigojančios vertinti, ar Pirkimo nebuvo galima atlikti laikantis įprastinių pirkimo procedūrų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, aplinkybės, kuriomis buvo nustatytas nepagrįstas pagreitintų pirkimo procedūrų taikymas, pareiškėjui buvo žinomos Pirkimo procedūrų organizavimo ir vykdymo metu, todėl teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas šias aplinkybes turėjo vertinti, vadovaudamasis VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje apibrėžtais reikalavimais.

21.2.4. Covid-19 viruso plitimas nepanaikino pareigos vykdyti pirkimus skaidriai ir laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų, todėl pareiškėjas privalėjo organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras, remiantis VPĮ įtvirtintomis pirkimo procedūromis. Šiuos argumentus patvirtina ir VPT išvados.

21.2.5. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad „net 2020-07-20 sudarius Sutartį, Pareiškėja neturėjo finansavimo įrangai pagal Sutartį įsigyti. Vos tik gavusi patikinimą, jog Finansavimo sutartis bus sudaryta, nieko nelaukdama, Pareiškėja 2020-08-04 pateikė užsakymą“. Šios aplinkybės, susijusios su finansavimo gavimu, tik patvirtina, kad Pirkimo atveju buvo ne skuba įsigyti įrangą, o gavus finansavimą – įsigyti įrangą. Jeigu iš tikrųjų būtų egzistavusi skubos aplinkybė, pareiškėjas būtų nelaukęs finansavimo gavimo ir įsigijęs būtiną įrangą, o pasirašęs Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, būtų galėjęs šias išlaidas susigrąžinti. Todėl pareiškėjas nepagrįstai sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat patvirtina, kad jis neturėjo lėšų atlikti tokio masto pirkimams, todėl Europos Sąjungos finansavimo gavimo aplinkybė buvo esminė Pirkimo sutarties vykdymui. Taigi, pareiškėjas patvirtino, kad Pirkimo procedūrų organizavimo metu žinojo, kad perkamos įrangos negalės įsigyti tol, kol nebus gautas finansavimas.

21.2.6. Pareiškėjas pažymi, kad, vertinant VPĮ 60 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, neturi būti vertinamos aplinkybės, susidariusios pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, kurių pareiškėjas negalėjo įvertinti Pirkimo procedūrų vykdymo metu. Tačiau Sutarties projektas buvo sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, todėl Pirkimo procedūrų organizavimo ir vykdymo metu pareiškėjas šias aplinkybes turėjo ir galėjo įvertinti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, jog valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Be to, ESTT ne kartą yra pripažinęs, jog valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjui „<...> buvo paskirta organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse. Tai lėmė, jog Pareiškėja 2020-03-10-2020–06-09 laikotarpiu vykdė 46 tarptautinius atvirus konkursus, 6 supaprastintus atvirus, 19 neskelbiamų derybų, 16 mažos vertės skelbiamų apklausų <...>“ negali būti vertinamos kaip aplinkybės, pateisinančios imperatyvių VPĮ normų pažeidimą.

21.3. Dėl pareigos inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūras ir atsakomybės už viešųjų pirkimų vykdymą apibrėžimo.

21.3.1. Tiek įtarime dėl pažeidimo, tiek Sprendime buvo aiškiai apibrėžta, kad įtariamas pažeidimas ir atitinkamai nustatytas pažeidimas yra dėl to, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą ir sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą.

21.3.2. CPVA, remdamasi PAFT nuostatomis, pabrėžia, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakingas pareiškėjas, o ne CPVA. CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) pastebėjimus, turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą, ir įvertinusi su Pirkimu susijusias aplinkybės, priimti Sprendimą dėl pažeidimo. CPVA pareiga vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą nėra apribota VK ar VPT išvadomis. Pareiškėjo argumentas, kad CPVA turėjo vadovautis pareiškėjo nurodoma VPT išvada, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas, yra nepagrįstas, nes šių dviejų savarankiškų institucijų kompetencijos yra skirtingos, be to, minėtoje VPT išvadoje buvo vertintos skirtingo pirkimo skirtingos pirkimo organizavimo ir vykdymo aplinkybės.

21.4. Dėl formalaus pobūdžio pažeidimo ir žalos, kaip būtinosios atsakomybės elemento taikymo.

21.4.1. CPVA finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi PAFT ir Gairėmis, o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinės korekcijos dydį. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes ir vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 4 punktu, atkreipiant dėmesį, kad pačiose Gairių punktuose yra įvertintas pažeidimo sunkumas, buvo priimtas sprendimas taikyti 10 proc. finansinę korekciją, kuri yra teisėta, proporcinga padarytam pažeidimui ir pagrįsta.

21.4.2. CPVA, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė ir pagrindė pažeidimą. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą ir sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą ir šiais veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

21.5. Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

21.5.1. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas, kuris atitinka Direktyvos nuostatas, aiškiai apibrėžia tris kumuliatyvias sąlygas, kurioms esant Pirkimas gali būti vykdomas, taikant pagreitintą pirkimo procedūrą, sutrumpinant pasiūlymų pateikimo terminą, o pareiškėjo siūlymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, yra dėl to, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų privalomų sąlygų taikymą, atsakovas daro išvadą, kad vien aplinkybė, jog nagrinėjamo ginčo atveju nėra priimtų teismo sprendimų, kuriais galėtų vadovautis nacionaliniai teismai, nepagrindžia pareiškėjo siūlymo kreiptis į ESTT, atkreipiant dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo atveju teisinis reglamentavimas yra aiškus ir konkretus.

21.5.2. Pareiškėjas ignoruoja antrosios kumuliatyvios sąlygos taikymą, todėl apeliaciniame skunde daro teisinio reglamentavimo neatitinkančias išvadas.

21.6. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi Ligoninė galėjo savo vidiniais resursais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisminiame ginče, nebuvo jokio poreikio pasitelkti advokato pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CVPA sprendimų, kuriais pripažintos netinkamomis finansuoti su nustatytu pažeidimu susijusios Projekto išlaidos ir pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės,o pareiškėjas įpareigotas grąžinti lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pareiškėjas su Sprendimais nesutiko, savo poziciją grįsdamas tuo, kad Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo jų turiniui keliamų reikalavimų, CPVA neatliko savarankiško tyrimo, klaidingai nurodė faktines aplinkybes ir be pagrindo iš pareiškėjo reikalavo numatyti ateityje būsiančią situaciją.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pripažino, kad po pareiškėjo sprendimo taikyti pagreitintą procedūrą viešajam pirkimui jo vėlesni veiksmai rodo, jog nebuvo realaus poreikio vykdyti pagreitintą pirkimo procedūrą bei sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminą, o tai lėmė, kad Pirkimas galėjo būti vykdytas taikant įprastines procedūras ir terminus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad CVPA ginčo Sprendime pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto bei 4 dalies nuostatų pažeidimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas dėl pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas, jo pagrindu priimti Sprendimai dėl lėšų grąžinimo taip pat laikytini teisėtais ir pagrįstais.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo VPT Išvadą, patvirtinančią Pirkimų pagreitintos procedūros pasirinkimo teisėtumą, ir objektyvias aplinkybes, pateisinančias „vėluojantį“ faktinį prekių užsakymą, o teismo sprendimas priimtas remiantis teisiškai neaktualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas ydingai nustatė, esą sutrumpinęs pasiūlymų pateikimo terminą pareiškėjas pažeidė VPĮ įtvirtintus principus ir netinkamai įvertino tariamo pažeidimo pobūdį. Be to, teismas neatliko skirtos sankcijos vertinimo jos individualizavimo ir proporcingumo aspektu, nors tą ir privalėjo padaryti, priėmė tinkamai nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, dėl to šis yra neteisėtas ir naikintinas.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis numato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad Ligoninė, siekdama įsigyti video fibrobronchoskopus, atliko tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu, taikydama pagreitintą pirkimo procedūrą. Sprendimas taikyti tokią procedūrą buvo priimtas Ligoninės viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. kovo 10 d. posėdyje. Apie Pirkimą I buvo paskelbta 2020 m. gegužės 5 d., pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas, tačiau jo pasiūlyta kaina buvo pripažinta per didele ir pasiūlymas atmestas. Ligoninės viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. birželio 9 d. posėdyje vėl buvo nuspręsta taikyti pagreitintą procedūrą minėtai įrangai įsigyti, skaidyti Pirkimą į dalis. Skelbimas apie Pirkimą II CVP IS paskelbtas tą pačią dieną. Pirkimą II laimėjo tiekėjas UAB „Tradintek“, su kuriuo 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjas pasirašė 119 911 Eur vertės Sutartį, o 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė užsakymą įrangai tiekti. Valstybės kontrolė, atlikusi Pirkimų auditą, nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą bei nustatė sutrumpintą pasiūlymų pateikimo terminą. Remdamasi audito metu nustatytomis aplinkybėmis, CVPA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT08, ir atlikusi numatytas procedūras 2022 m. sausio 18 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai taikė pagreitintą pirkimo procedūrą ir sutrumpino pasiūlymų pateikimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, kad vykdant Pirkimą buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatos ir, įvertinęs Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, pritaikė 10 proc. finansinę korekciją.

28. Pareiškėjas, be kita ko, mano, kad susiklosčius situacijai, kuomet reikia taikyti nacionalinį teisės aktą (VPĮ 60 str. 3 d.), kurio nuostatos yra analogiškos Europos Sąjungos teisės normai (Direktyvos 27 str. 3 d.), yra būtinybė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: 1) ar Direktyva ir ypač jos 27 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama išskirtinai į tokio sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes? 2) tuo pačiu, ar Direktyva ir jos 26 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad atliekant perkančiosios organizacijos sprendimo sutrumpinti atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminą dėl skubos teisėtumo ex post vertinimą, neturėtų būti atsižvelgiama į faktines sutarties vykdymo aplinkybes?

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

31. Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Nagrinėjamoje byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą bei ginčų sprendimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Toks terminas turi būti ne trumpesnis kaip šio įstatymo 60, 62, 65, 69, 74 straipsniuose nurodyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai. VPĮ 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. Tarptautinio pirkimo atveju Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Pagal VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą, skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju. Pagal VPĮ 60 straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija paskelbtame skelbime apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus (Pirkimų I ir II, Sutarties sudarymo, įrangos užsakymo faktinių aplinkybių chronologiją) nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo vadovaudamasis VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu pirkimą vykdyti taikydamas pagreitintą procedūrą, nes nebuvo įvykdyta pagreitintos procedūros taikymo būtinoji sąlyga – skubos poreikio egzistavimas, dėl kurio neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

35. Teisėjų kolegija nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo veiksmų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo pasirinkto Pirkimo būdo – atviro tarptautinio konkurso, taikant pagreitintą procedūrą, pagrįstumo, pažymi, kad byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 Ligoninė buvo priskirta prie pagrindinių paslaugų teikimą organizuojančių įstaigų, kurios funkcijos pandemijos laikotarpiu - diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas koronavirusas, teikimas bei buvo paskirta organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse. Vėliau, Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 pareiškėjui buvo nurodyta užtikrinti tinkamą Covid-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą beiinicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Pareiškėjas, įsivertinęs įrangos poreikį bei vykdydamas Ministerijos pavedimą, pradėjo įrangos pirkimo procedūras, kartu tęsė susirašinėjimą su Ministerija dėl galimų projektinių pasiūlymų ir dalyvavimo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ įgyvendinime.

36. Įvertinus šias faktines aplinkybes bei turint omenyje tuo metu tiek Lietuvos Respublikoje, tiek visoje Europos Sąjungoje buvusią ekstremalią situaciją dėl Covid-19 pandemijos, pripažintina, kad egzistavo pagrindas taikyti pagreitintą procedūrą medicininės įrangos pirkimui, toks pirkimo būdas buvo nulemtas ne vien viešąjį pirkimą organizavusio asmens valios, o epidemiologinės išorės situacijos ir siekio užtikrinti tinkamą Covid-19 susirgusių pacientų gydymą. Iš principo tai yra pripažinęs ir atsakovas skundžiamame Sprendime dėl pažeidimo.

37. Atsakovas nustatytus pažeidimus Sprendime dėl pažeidimo sieja pirmiausia su tuo, jog pareiškėjo veiksmai po Pirkimo paskelbimo nepatvirtino poreikio taikyti pagreitintą procedūrą. Pažymėtina, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek atsakovas savo sprendime neteisingai nurodė egzistavusias faktines aplinkybes ir neteisingai skaičiavo terminą nuo Skelbimo apie Pirkimą II iki užsakymo pateikimo. Šią klaidą pakartojo ir pirmosios instancijos teismas. Kaip teigia pareiškėjas, o atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, Pirkimą II skelbti buvo nutarta 2020 m. birželio 9 d., sutartis pasirašyta 2020 m. liepos 20 d., užsakymas pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taigi Sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas Pirkimą II paskelbė po trijų mėnesių nuo sprendimo taikyti pagreitintą procedūrą, neatitinka tikrovės. Tuo tarpu aplinkybės, ar 2020 m. birželio 9 d. dar egzistavo pagreitintos procedūros Pirkimui II būtinybė, ar laikotarpis nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. taip pat laikytinas paneigiančiu poreikį taikyti pagreitintą procedūrą, atsakovo tirtos ir vertintos Sprendime dėl pažeidimo nebuvo.

38. Kitas atsakovo argumentas, nurodytas Sprendime dėl pažeidimo, yra tas, jog pareiškėjas delsė užsakyti medicininę įrangą po Sutarties pasirašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1746 pareiškėjui buvo skirtos ES investicinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos būtinai įrangai įsigyti. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. Pareiškėjas, iš karto po finansavimo patvirtinimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė užsakymą Tiekėjui dėl video fibrobronchoskopų pristatymo. Atsižvelgus į Ligoninės minėtu laikotarpiu vykdytų viešųjų pirkimų kiekį bei jiems reikalingų lėšų poreikį, pripažintini pagrįstais apelianto argumentai, jog tokį jo elgesį – delsimą užsakyti įrangą - nulėmė netikrumas dėl finansavimo užtikrinimo ir nuosavų lėšų stoka.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas Pirkimo II, Sutarties sudarymo, prekės užsakymo faktinių aplinkybių chronologijos vertinimas nepagrindžia išvados, kad pareiškėjas neturėjo skubos poreikio įsigyti prekę, to nepatvirtina ir pareiškėjo veiksmai po Pirkimo II atlikimo ir Sutarties sudarymo. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo sprendimas vykdyti Pirkimą II pagreitintos procedūros būdu nepažeidė VPĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, pareiškėjo pasirinkimas vykdyti skelbiamą Pirkimą atviro tarptautinio konkurso, taikant pagreitintas procedūras, būdu pakankamai užtikrino skaidrumo principą ir tiekėjų konkurenciją.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime dėl pažeidimo nepagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 60 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, todėl šis Sprendimas naikintinas. Panaikinus Sprendimą dėl pažeidimo, kaip išvestiniai naikintini ir Sprendimai dėl lėšų bei administravimo lėšų grąžinimo.

41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimų panaikinimo, vien sutikdamas su Sprendime dėl pažeidimo atsakovo išdėstytais motyvais. Įvertinus tai, skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

42. Pareiškėjas prašo priteisti 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme ir 3 409,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti apeliaciniame teisme, nurodydamas, jog pastaroji suma priteistina atlyginti advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, tame tarpe 15 Eur žyminis mokestis.

43. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

44. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

45. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 2 punkte nustatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į įvairius kriterijus, tame tarpe į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

46. Susipažinusi su pareiškėjo prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei įrodymais, kuriais grindžiami šie prašymai (PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimus patvirtinančiais dokumentais bei vyr. buhalterės paaiškinimais), ir įvertinusi juos pagal ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie patvirtina patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su suteiktomis teisinėmis paslaugomis šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo struktūroje nėra teisininkų padalinio, kuris galėtų kokybiškai atstovauti pareiškėjui, todėl jo sprendimas pasitelkti advokatų kontoros pagalbą yra pagrįstas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje nebuvo nagrinėjami fakto ar teisės požiūriu nauji klausimai, o apeliaciniame skunde iš esmės nebuvo išdėstytos naujos faktinės ar teisinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstomis ir atlygintinomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis šiuo atveju pripažintina 4 000 Eur suma. Įvertinus tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteisiama 4 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (po reorganizacijos – viešoji įstaiga „Klaipėdos universiteto ligoninė“) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ skundą tenkinti.

Panaikinti Viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2022 m. sausio 18 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT08, 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2021-SF/2-291 dėl grąžintinų lėšų ir 2022 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2022-SF/2-300 dėl grąžintinų administravimo lėšų .

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ iš viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius