f4468bca-b26c-4ce3-ae3a-3df0ea914eb4 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-903-1004/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02696-2017-5Procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.1.2.4; 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.5; 2.6.18.1; 3.2.3.1; 3.1.14.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 20 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DEPARTUS“ atstovui direktoriui L.

B., ieÅ¡kovo atstovui advokatui M. B., atsakovo UAB „TalÅ¡a“ atstovui teisininkui R. J., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. S. ir G. D. (bylos Å¡alys prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje),nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „DEPARTUS“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „TalÅ¡a“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo bei pagal atsakovo UAB „TalÅ¡a“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui UAB „DEPARTUS“ dėl sutarties ir PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, L.

S., G. D. (bylos Å¡alys prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje) ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (I t., b.l. 37-38) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10000,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad suteikė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugas.

Tuo pagrindu 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164. Minėtoje PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje buvo nurodyta, jog apmokėjimo terminas – 2017 m. sausio 29 d. Paslaugas priėmė ir sÄ skaitÄ pasirašė atsakovo darbuotojas L. S.. Atsakovas dalį sumos, nurodytos PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje, jau yra sumokėjęs, tačiau liko skolingas ieÅ¡kovui 10000,00 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas buvo pasikreipęs į atsakovÄ pretenzija ir prašė apmokėti susidariusiÄ skolÄ , tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.

Dubliku (I t., b.l. 66-67) ieškovas su atsakovo atsiliepimo argumentais nesutiko ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas atsiliepime nei paslaugų suteikimo fakto, nei suteiktų paslaugų vertės neginčijo. Pažymėjo, kad atsakovas jokių neva nekokybiškai atliktų paslaugų įrodymų nepateikė. Neva blogai atlikta transporto priemonės ratų geometrija atsakovo buvo užfiksuota tik 2017 m. balandžio 24 d. Paaiškino, kad ratų geometrijos pasikeitimas galimas ir po vienos didesniu greičiu pervažiuotos duobės kelyje.

Atsiliepimu į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (II t., b.l. 82-86) ieÅ¡kovas prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi ir iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad nekelia aplinkybės, kad vadybininkas G. D. neturėjo teisės pasiraÅ¡yti 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties bei pareiÅ¡kė, kad patvirtina šį vadybininko pasiraÅ¡ytÄ priedÄ prie priėmimo – perdavimo akto. Atsakovo atstovo L. S. pareigos jam dirbant pas atsakovÄ buvo technikos direktorius.

Technikos direktorius pats pristatė transporto priemonę remontui į ieÅ¡kovo autoservisÄ . Nurodė, jog iki tol ieÅ¡kovas keletÄ kartų yra remontavęs atsakovo transporto priemones, kurias pristatydavo ir dokumentus pasiraÅ¡ydavo (be jokių atskirai įgaliojimų) ir žemesnes pareigas užimantis atsakovo darbuotojas, t. y. vyr. mechanikas. Nekilo (ir negalėjo kilti) abejonių, kad L. S. yra atsakovo paskirtas jo atstovu ir tikrai turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su atsakovo atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu.

Atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo veiksmais patvirtino ir patį sandorį. Atsakovas iÅ¡ dalies apmokėjo ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164 (2018-01-10 neapmokėtas skolos likutis - 9806,40 Eur). Be to atsakovas buvo parengęs sutartį dėl minimos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros apmokėjimo dalimis per ilgesnį laikotarpį. Nurodė, jog atsakovui buvo pateikęs transporto priemonės remonto sÄ matÄ naujomis ir originaliomis detalėmis (kurioje, aiÅ¡ku, remonto kaina buvo didesnė).

Draudimo bendrovė atsakovui taip pat leido pasirinkti – ar gauti draudimo iÅ¡mokÄ pinigais ir pačiam savo nuožiÅ«ra remontuotis transporto priemonę, ar apmokėti draudimo bendrovei priimtinų autoservisų pateiktÄ transporto priemonės remonto sÄ skaitÄ . Atsakovas pasirinko tÄ variantÄ , kad gauti iÅ¡ draudimo bendrovės draudimo iÅ¡mokÄ pinigais ir iÅ¡ jų pats remontuotis transporto priemonę. Todėl atsakovui pačiam pasirinkus tokį transporto priemonės remonto variantÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsta atsakovo pozicija, jog jis pageidavo remontuoti transporto priemonę tik naujomis ir originaliomis detalėmis, o draudimo bendrovė bÅ«tų tokias remonto iÅ¡laidas apmokėjusi.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas direktorius L. B. ieÅ¡kinį prašė tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, jog susitarimas tarp Å¡alių buvo dėl transporto priemonės remonto dėvėtomis detalėmis ir susitarimu buvo užfiksuota remonto kaÅ¡tų suma. PaaiÅ¡kino, jog transporto priemonė priimta pagal paraiÅ¡kÄ , suremontuota ir perdavimo – priėmimo aktu grÄ Å¾inta. Garantijos nebuvo suteikta. Atsakovas dalį skolos sumokėjo, o likusios dalies sumokėti vengia.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas M. B. papildė ieÅ¡kovÄ , jog ieÅ¡kovas tinkamai atliko transporto priemonės remonto darbus pagal 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, sudarytÄ tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G. D. ir UAB „TalÅ¡a“ technikos direktoriaus L. S. dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto. Å ia sutartimi Å¡alys susitarė, kad remontas bus atliekamas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o remonto kaÅ¡tai fiksuojami 17208,00 Eur sumai be PVM, neatsižvelgiant į galimus, dar nenustatytus gedimus.

Atsakovas remontuodamas transporto priemonę senomis detalėmis sutaupė dalį lėšų, gautų iš draudimo kompanijos, ir tai buvo paties atsakovo pasirinkimas. Argumentus dėl galimai netinkamos transporto priemonės remonto kokybės atsakovas pareiškė teisme, tačiau priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. Atsakovas nepagrįstai reiškia byloje priešieškinį dėl to, jog neįgaliotas asmuo pasirašė sutartį dėl transporto priemonės remonto. Mano, jog atsakovas nėra tinkamai įforminęs L.

S., kuris tik vykdė vadovo nurodymus. Atsakovas atsiliepimu (I t., b.l.

55) prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Nurodė, jog vienu mokėjimu tuokart neturėjo galimybės apmokėti 20821,68 Eur sumos pagal ieÅ¡kovo 2016 m. gruodžio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164. Pažymėjo, jog po atlikto transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto, transporto priemonės eksploatacijos metu paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovo padaryto remonto brokas dėl ratų geometrijos. Minimos transporto priemonės ratai važiavo kreivai, dilo padangos, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė atlikti kokius nors veiksmus ir spręsti klausimÄ dėl remonto kokybės iÅ¡taisymo darbų.

PaaiÅ¡kino, jog kitoje įmonėje buvo naujai padarytas transporto priemonės ratų suvedimas ir toliau vykdytas transporto priemonės eksploatavimas, tačiau ji vis tiek keliÄ eksploatacinių problemų. ReiÅ¡kia pagrįstas pretenzijas dėl minimos transporto priemonės kokybės ir mano, jog ji nebuvo tinkamai suremontuota. IeÅ¡kovui siÅ«lė pasiraÅ¡yti sudarytÄ atsiskaitymo už remonto darbus grafikÄ , o dėl darbų kokybės pretenzijas siÅ«lė palikti ateičiai, kada paaiÅ¡kėtų pilnas transporto priemonės remonto kokybės mastas.

Tripliku (I t., b.l.

72) atsakovas su ieÅ¡kovo dubliku nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovas slepia nuo atsakovo kokius neva remonto darbus atliko ir kokias remonto darbams detales galimai naudojo. IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog atliko transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ . 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. DEP1612/164 iÅ¡raÅ¡ymas už remonto darbus tik parodo, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ kelia iÅ¡ nepagrįstai iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, nes jis anksčiau nei iki tripliko suraÅ¡ymo nepagrindė iÅ¡raÅ¡ytos Å¡ios PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros atliktais remonto darbais.

Tik ieÅ¡kovui pateikus minimos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros detalizacijÄ galima bÅ«tų patikrinti, ar kokius nors remonto darbus jis atliko, ar naudojo kokias nors naujas detales, ar tiesiog iÅ¡rašė minimÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ neatlikęs transporto priemonės remonto darbų. 2018 m. kovo 19 d. teismo nutartimi (II t., b.l. 73-74) nutarta atsakovo UAB „TalÅ¡a“ (patikslintÄ ) ieÅ¡kinį (II t., b.l. 1-3, 52-54) sujungtoje byloje (II t., b.l. 71-72) laikyti prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovui UAB „DEPARTUS“ dėl sutarties ir PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, L.

S. ir G. D. (bylos Å¡alys prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje). PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, sudarytÄ tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G. D. ir UAB „TalÅ¡a“ technikos direktoriaus L. S.; pripažinti negaliojančia nuo iÅ¡raÅ¡ymo momento 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164; taikyti restitucijÄ ir pripažinti, jog pagal 2016 m. gruodžio 30 d.

UAB „DEPARTUS“ iÅ¡raÅ¡ytÄ UAB „TalÅ¡a“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164, viso 20821,68 Eur sumai (2018-01-10 neapmokėtas likutis – 9806,40 Eur), UAB „TalÅ¡a“ nėra skolinga UAB „DEPARTUS“, bei priteisti iÅ¡ UAB „DEPARTUS“ UAB „TalÅ¡a“ 11015,28 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje pažymėjo, jog L. S. nebuvo įgaliotas pasiraÅ¡yti jokių sutarčių. Neturi duomenų, jog ir G. D. bÅ«tų įgaliotas UAB „DEPARTUS“ pasiraÅ¡yti minėtÄ sutartį.

Teigia, jog minima sutartis pasiraÅ¡yta neįgalioto asmens/asmenų ir nėra nurodyta, kokiu pagrindu veikia abi Å¡alys. Mano, kad teismui bÅ«tina įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius sprendžiant klausimÄ dėl sandorio negaliojimo pagrindo dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms, nes bylos medžiaga įrodo, kad tuometis atsakovo darbuotojas L. S. nebuvo įgaliotas sudaryti sutartis, kaip ir tuometis ieÅ¡kovo darbuotojas G. D.. Pažymėjo, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta. Minimos transporto priemonės remontas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis buvo žalingas, nes toks remontas buvo nekokybiÅ¡kas ir mažino transporto priemonės kainÄ , todėl teisėtas UAB „TalÅ¡a“ atstovas tokio turinio sutarties nebÅ«tų pasirašęs. Nepateiktos suraÅ¡ytos transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiÅ¡kos. PrieÅ¡ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės yra dėl niekinio sandorio negaliojimo padarinių panaikinimo, nes niekinio sandorio Å¡alys negalėjo sudaryti.

Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikytina dviÅ¡alė restitucija natÅ«ra ir visos ginčo sandorių Å¡alys grÄ Å¾intinos į pirmykÅ¡tę padėtį, t. y. UAB „DEPARTUS“ grÄ Å¾intinos naudotos ir neoriginalios dalys, o 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164 pripažintina negaliojanti nuo iÅ¡raÅ¡ymo momento, pripažintina, jog pagal 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164, viso 20821,68 Eur sumai (2018-01-10 neapmokėtas likutis – 9806,40 Eur), UAB „TalÅ¡a“ nėra skolinga UAB „DEPARTUS“ ir priteistini 11015,28 Eur, kuriuos UAB „TalÅ¡a“ sumokėjo.

 Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teisininkas R. J. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Pažymėjo, kad su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu sudarė lizingo sutartį dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Pagal lizingo sutarties sÄ lygas lizingo laikotarpiu už transporto priemonės remontÄ atsakingas atsakovas - UAB „TalÅ¡a“. 2016 m. rugsėjo 5 d. įvyko eismo įvykis ir transporto priemonė buvo apgadinta.

Nurodė, jog transporto priemonės remonto kaina paskaičiuota naujomis detalėmis. Jau po ieÅ¡kovo atlikto transporto priemonės remonto kilo bėdų dėl transporto priemonės priekinių ratų geometrijos atstatymo (suvedimo). PaaiÅ¡kino, kad transporto priemonę pirmÄ kartÄ 2017 m. balandžio 24 d. tvarkė kita įmonė, bet ratų suvedimo gedimas neiÅ¡nyko. Vėliau dar kitoje įmonėje remontuojant transporto priemonę dėl ratų suvedimo buvo sudėtos papildomos plokÅ¡telės. Papildė, jog dalį skolos ieÅ¡kovui apmokėjo todėl, kad buhalterijoje nebuvo sutikrinta.

Mokėjimus ieškovui nutraukė teisminio bylinėjimosi metu. Teisme sužinojo, kad transporto priemonės remontas atliktas naudotomis detalėmis, remontui nebuvo suteikta garantija, todėl priešieškiniu prašo panaikinti sutartį dėl minimos transporto priemonės remonto. Pažymėjo, jog L. S. nebuvo suteiktas įgaliojimas dėl sutarties su ieškovu sudarymo dėl transporto priemonės remonto. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S. (bylos šalis priešieškinio dalyje) nepateikė atsiliepimo į atsakovo priešieškinį.

Teismo posėdžio metu nepritarė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, paaiÅ¡kindamas, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė avarijÄ , reikėjo keisti kabinÄ , atlikti kitus remonto darbus. Draudimo kompanija pasiÅ«lė transporto priemonę remontuoti pas ieÅ¡kovÄ UAB „DEPARTUS“. Tuo metu buvo UAB „TalÅ¡a“ technikos direktorius ir nemanė, kad priduoti transporto priemonę ir jÄ atsiimti turėjo turėti raÅ¡ytinį įgaliojimÄ .

BÅ«damas technikos direktoriumi, viskÄ darė UAB „TalÅ¡a“ naudai. Atidavė minėtÄ transporto priemonę remontuoti ieÅ¡kovui senesnėmis detalėmis, nes tokia buvo UAB „TalÅ¡a“ generalinio direktoriaus valia. Po remonto transporto priemonę priėmė iÅ¡ G. D.. Pažymėjo, jog pretenzijų ieÅ¡kovui dėl remonto nebuvo. Ta transporto priemone vairuotojas iÅ¡važiavo į reisÄ , iÅ¡ reiso sugrįžus pasakė, kad kažkas yra su padangomis. Tada ir darė suvedimÄ , kuris tik patvirtino, kad reikalinga buvo pakeisti padangas.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, G. D. (bylos Å¡alis prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje) nepateikė atsiliepimo į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismo posėdžio metu nepritarė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, paaiÅ¡kindamas, jog dirba UAB „DEPARTUS“ autoserviso priėmime vadybininku. Pažymėjo, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ atliko tinkamai, prieÅ¡ingu atveju transporto priemonės vairuotojas bÅ«tų remonto defektÄ dėl ratų suvedimo iÅ¡ karto pajutęs. Priimant transporto priemonę nėra poreikio tikrinti įgaliojimų, o L.

S. matė ne pirmÄ kartÄ . Žino, jog ieÅ¡kovas už atliktÄ transporto priemonės remontÄ sumokėjo tik dalį sumos. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Dėl ieÅ¡kovo atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimas nuo ieÅ¡kinio atsisakymo dėl 193,60 Eur skolos dalies priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkintinas, atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalies priimamas, o civilinė byla dėl Å¡ios dalies nutraukiama. IeÅ¡kovas nurodė, jog po 2017 m. kovo 27 d. pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo (skolininko) iÅ¡ieÅ¡koti 12576,58 Eur sumÄ . Atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 2576,68 Eur sumÄ , o po ieÅ¡kinio padavimo (ieÅ¡kinio padavimo metu skolos suma buvo 10000,00 Eur), atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 193,60 Eur.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl skolos likučio ir dėl Å¡io ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas pateikė teismui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡ymÄ Å¾odžiu, kuriais atsisakė ieÅ¡kinio dėl 193,60 Eur skolos dalies priteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kinyje dėl 10000,00 Eur skolos priteisimo ir prašė nutraukti civilinę bylÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, ieÅ¡kovui atsisakius nuo dalies ieÅ¡kinio, teismas grÄ Å¾intino žyminio mokesčio dalies atskirai neskaičiuoja (CPK 87 str. 2 d.). IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintinos atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio ir bylos nutraukimo pasekmės. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl Å¡alių įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo. Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 str.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumÄ vienokioms ar kitokioms teisinėms iÅ¡vadoms daryti, vadovaujasi Å¡iuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). CPK 185 str. reikalauja, kad teismas, pateikiamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai reiÅ¡kia, kad vieno ar kito bylai reikÅ¡mingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bÅ«ti konstatuojami tada, kai tokioms iÅ¡vadoms pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ar sÄ sajumu. Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas yra ir buvo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (lizingo davėjas), o UAB „TalÅ¡a“ – valdytojas (lizingo gavėjas), pagal Å¡alių 2016 m. birželio 7 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 705317/01-06.

Pagal Å¡iÄ sutartį už turo priežiÅ«rÄ ir remontÄ lizingo sutarties laikotarpiu yra atsakingas lizingo gavėjas - UAB „TalÅ¡a“ (bendrųjų sutarties sÄ lygų 4 d.). 2016 m. lapkričio 16 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G. D. ir UAB „TalÅ¡a“ technikos direktoriaus L. S. dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto, Å¡alys susitarė, kad remontas bus atliekamas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o remonto kaÅ¡tai fiksuojami 17208,00 Eur sumai be PVM, neatsižvelgiant į galimus, dar nenustatytus gedimus (I t., b.l. 113,114, II t., b.l. 13).

IeÅ¡kovas 2016 m. gruodžio 30 d. iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164, pagal kuriÄ atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui 17208,00 Eur su PVM (viso 20821,68 Eur) už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ , PVM sÄ skaita – faktÅ«ra pasiraÅ¡yta L. S. (I t., b.l. 13,49, II t., b.l. 14). 2017-02-21 UAB „DEPARTUS“ ir UAB „TalÅ¡a“ pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktÄ (I t., b.l. 14,50), dalį skolos atsakovas sumokėjo, nuo 193,60 Eur skolos dalies priimtas ieÅ¡kovo atsisakymas, todėl atsakovo skolos likutis yra 9806,40 Eur.

Nors atsakovas minimÄ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ turėjo apmokėti iki 2017 m. sausio 29 d., tačiau 9806,40 Eur skolos dalies nesumokėjo iki Å¡iol. Ä® ieÅ¡kovo 2017 m. vasario 20 d. pretenzijÄ dėl skolos už atliktas remonto paslaugas apmokėjimo (pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164) (I t., b.l.

51) atsakovas nereagavo ir likusios skolos dalies ieÅ¡kovui neapmokėjo. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kaip buvo atlikti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ ratų geometrijos atstatymo (suvedimo) darbai (II t., b.l. 105-108). Atsakovas teismui pateikė 2017 m. balandžio 19 d. sudarytÄ taikos sutarties projektÄ , kuria įvertino, jog yra skolinga ieÅ¡kovui pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164, ir nurodė, kad įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui sumokės dalimis iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (I t., b.l. 33). PrieÅ¡taravimuose dėl priimto teismo įsakymo (I t., b.l.

73) ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovas pripažino, jog vienu mokėjimu apmokėti 20821,68 Eur sumos neturėjo galimybės. Dėl ieÅ¡kovo atliktų darbų kokybės atsakovui iÅ¡kilo abejonės tik pateikus 2017 m. balandžio 19 d. prieÅ¡taravimus dėl priimto teismo įsakymo, tačiau jų nekonkretizavo, bet siÅ«lė ieÅ¡kovui, kad atsakovas prisiims įsipareigojimÄ nekelti pretenzijų, kylančių iÅ¡ PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. DEP1612/164 su sÄ lyga, jog ieÅ¡kovas (kreditorius) skirs atsakovui (skolininkui) protingÄ terminÄ Ä¯siskolinimo likučiui padengti.

IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsakovas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas ieÅ¡kovui dėl atlikto transporto priemonės remonto kokybės. 2018 m. sausio 26 d. atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims dėl 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties ir PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme dėl skolos priteisimo, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo galimai netinkamai atlikus remonto paslaugas nepareiÅ¡kė, o ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ ginčijo tik praÅ¡ant pripažinti visų pirma 2016 m. lapkričio 16 d. sudarytÄ sutartį negaliojančiÄ nuo sudarymo momento.

Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutartinių santykių buvimo pasiraÅ¡ant 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį ir jos pagrindu ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , Å¡ių dokumentų turinio, atsakovo prievolės visiÅ¡kai atsiskaityti pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ . Tik įvertinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , teismas vertins ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ . Byloje yra 2016 m. lapkričio 16 d. sutartis dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) remonto. IÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymo aplinkybių nustatyta, kad ginčo Å¡alys buvo sutartiniuose santykiuose ir atsakovas UAB „TalÅ¡a“, veikdamas per technikos direktorių L. S., perdavė ieÅ¡kovui UAB „DEPARTUS“ remontuoti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog ne ieÅ¡kovas, bet atsakovas inicijavo paslaugos gavimÄ , pasirinko ieÅ¡kovÄ , kaip remonto įmonę, pristatė ieÅ¡kovui atsakovo lizingo sutarties pagrindu valdomÄ transporto priemonę.

Å ie veiksmai rodo, kad L. S., pasirašęs sutartį, veikė atsakovo pavedimu ir buvo jo įgalintas. Tai nustato ir CK 2.133 str. 2 d., numatanti, kad atstovo teisės gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Sutarties aplinkybės patvirtina, kad L. S. veikė atsakovo vardu, nes jis pasirašė sutartį ir dirbo pas atsakovÄ technikos direktoriumi. Tai įrodo ir kiti bylos įrodymai. Teismui duoti trečiojo asmens L. S. parodymai liudija, kad jis pagal darbo pobÅ«dį buvo atsakingas ir už atsakovo žinioje esančių transporto priemonių remonto darbus.

Atsakovui priklausančios transporto priemonės pateikimo remonto darbams faktÄ ieÅ¡kovui patvirtino ir liudytoja T. K.. Å ios aplinkybės taip pat rodo, kad L. S. veikė darbdavio pavedimu bei veikė jo naudai atlikdamas savo tiesiogines darbo funkcijas. 2016 m. lapkričio 16 d. sutartis yra sudaryta dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų. Sutarties turinyje aiÅ¡kiai, atsakovÄ atstovaujančio jo darbuotojo paraÅ¡u patvirtintuose duomenyse, įvardinama, kad remonto darbai bus atliekami naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o remonto kaÅ¡tai fiksuojami 17208,00 Eur sumai be PVM, neatsižvelgiant į galimus, dar nenustatytus gedimus.

Å alys susitarė, kad atsarginių dalių, medžiagų pavadinimų ir gamintojų duomenų atsakovas nepageidauja žinoti. Servisas įsipareigojo už minėtÄ sumÄ transporto priemonę suremontuoti pagal nustatytus remonto darbų reikalavimus, o užsakovas, gavęs suremontuotÄ transporto priemonę, laiku atsiskaityti už suteiktÄ paslaugÄ . Å ios sutarties susitarimo turinį patvirtino ir trečiasis asmuo L. S.. AiÅ¡kindamas teismui dėl pasiraÅ¡ytos sutarties trečiasis asmuo L. S. paliudijo, jog veikė atsakovo valia.

Vertinant Å¡iuos įrodymus nustatyta, kad byloje atsakovas neįrodė, kad siekė kitokio remonto, kitokios apimties remonto darbų negu yra suraÅ¡yta 2016 m. lapkričio 16 d. sutartyje. IÅ¡ teismui pateikto 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties turinio seka, kad ginčo Å¡alys susitarė dėl konkretaus remonto, dėl konkrečiai remontuojamos transporto priemonės detalių ir dėl konkrečių darbo apimčių, atsakovas garantavo apmokėjimÄ už nurodytus darbus. IeÅ¡kovui suremontavus transporto priemonę ir iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ už atliktus darbus, atsakovas neteikė iÅ¡lygų, pastabų ar nesutikimų dėl atliktų remonto darbų pagal 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį.

Tik po proceso teisme, t. y. 2017 m. kovo 28 d. teismui priėmus teismo įsakymÄ dėl likusios skolos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo (skolininko) (I t., b.l. 16), jis ėmė reikÅ¡ti ieÅ¡kovui pretenzijas dėl galimai netinkamai atliktų remonto darbų. Atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras už ieÅ¡kovo atliktas paslaugas laikotarpiu 2016 m. birželio 14 d. – 2016 m. gruodžio 5 d. (II t., b.l. 89-92, II t., b.l. 109-112) priimdavo ir pasiraÅ¡ydavo atsakovo vyr. mechanikas A. E..

Atsakovas už atliktus darbus pagal minimas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ieÅ¡kovui sumokėdavo (II t., b.l. 113-118). Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog tik Å¡is asmuo buvo įgaliotas įmonės priimti atliktus remonto darbus bei pasiraÅ¡yti PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras. Atsakovas pateikė įrodymus, kad Valstybė, vieÅ¡ojo administravimo subjektai ir verslo praktika įpareigoja kiekvienoje sutartyje nurodyti atstovaujamÄ jį ir atstovavimo pagrindÄ (II t., b.l. 97-103). Tačiau Å¡ie įrodymai nėra susiję su teisme nagrinėjamu Å¡alių ginču.

Teismui pakanka duomenų konstatuoti, kad pasiraÅ¡ant 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį UAB „TalÅ¡a“ atstovavo Å¡ios įmonės technikos direktorius L. S.. Pagal susiklosčiusiÄ ginčo Å¡alių bendradarbiavimo praktikÄ , Å¡ie duomenys buvo žinomi ir ieÅ¡kovui. Todėl Å¡ie atsakovo įrodymai, kad atsakovo darbuotojas neturėjo teisės sudaryti 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties, atmestini kaip nesusiję su ginču ir nedaro minimos sutarties ir jos sÄ lygų negaliojančiomis bei nesukelia kitų įstatyme numatytų sandorio negaliojimo pasekmių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 str. 5 d. nustatyta, kad niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktÄ ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas ieÅ¡kinyje, praÅ¡ymas Å¡alių procesiniuose dokumentuose ar pareikÅ¡tas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iÅ¡ bylos Å¡alių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktÄ ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.).

Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-483/2013; ir kt.).Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad teismas ginčo 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, jo pagrindu 2016 m. gruodžio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164, turėjo pripažinti niekiniais dėl imperatyvaus įstatymo nuostatų pažeidimo.

Manė, kad teismui bÅ«tina įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius sprendžiant klausimÄ dėl sandorio negaliojimo pagrindo dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms, nes bylos medžiaga įrodo, kad tuometis atsakovo darbuotojas L. S. nebuvo įgaliotas sudaryti sutartis, kaip ir tuometis ieÅ¡kovo darbuotojas G. D.. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra vienas iÅ¡ negaliojančių sandorių rÅ«Å¡ių. Jo ypatybė yra ta, kad Å¡is sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 str. 1 d.).

Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 str. sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties juos kaip niekinius vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas dėl sandorio pripažinimo niekiniu.

Asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos savo teisės, t. y. jis gali praÅ¡yti teismo iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl konkretaus sandorio, kurį atsakovas traktuoja kaip niekinį, o ieÅ¡kovas gali Å¡iÄ nuostatÄ ginčyti. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktikÄ , lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jos iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriÅ¡ka ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., aiÅ¡kiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobÅ«dį.

Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Ginčo sutartis ir jos pagrindu iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas pripažinta Å¡alių sandorį negaliojančiu. Å ioje byloje nenustatyta, jog atsakovo UAB „TalÅ¡a“ technikos direktorius L. S. bÅ«tų pažeidęs imperatyviuosius įmonės veiklÄ reglamentuojančius nuostatus, kitus atsakovo atstovo nurodytus teisės aktus, kad sandorį laikyti niekiniu. Atsakovas taip pat nurodė, jog neturi duomenų, jog ir G.

D. bÅ«tų įgaliotas UAB „DEPARTUS“ pasiraÅ¡yti minėtÄ sutartį. Teigia, jog minima sutartis pasiraÅ¡yta neįgalioto asmens ir nėra nurodyta, kokiu pagrindu veikė Å¡i Å¡alis. Teismas su Å¡iuo atsakovo argumentu nesutinka ir pritaria ieÅ¡kovui, kuris nekelia aplinkybės, kad vadybininkas G. D. neturėjo teisės pasiraÅ¡yti 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad patvirtina šį vadybininko pasiraÅ¡ytÄ priedÄ prie priėmimo – perdavimo akto.

Atsakovo argumentai, kad G. D. nebuvo įgaliotas pasiraÅ¡yti ginčo sutartį, atmestini kaip neįrodyti. Darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nebuvo konkrečiai su įmonės darbuotoju aptaręs jo darbų apimties, be to, pavedęs jam priduoti ir paimti transporto priemonę, atsakovas turėjo suprasti ir numatyti, kad su transporto priemonę priduodančiu asmeniu bus sudaryta sutartis dėl transporto priemonės remonto, jo apimties, kaÅ¡tų ir k. t., o kaip pasiimančiam asmeniui bus pateikta pasiraÅ¡yti ir darbų priėmimo aktui prilygstanti PVM sÄ skaita – faktÅ«ra.

Atsakovas neįrodė, jog minimos transporto priemonės remontas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis buvo žalingas bei, kad toks remontas buvo nekokybiÅ¡kas ir mažino transporto priemonės kainÄ . Å ias aplinkybes paneigia faktas, kad po remonto transporto priemonė iÅ¡vyko į reisÄ . O nepateiktos suraÅ¡ytos transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiÅ¡kos neturi įtakos įrodymų pakankamumui teismo iÅ¡vadoms dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Å ių nustatytų aplinkybių visuma, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kad pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, sudarytÄ tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G.

D. ir UAB „TalÅ¡a“ technikos direktoriaus L. S.; pripažinti negaliojančia nuo iÅ¡raÅ¡ymo momento 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164; taikyti restitucijÄ ir pripažinti, jog pagal 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ iÅ¡raÅ¡ytÄ UAB „TalÅ¡a“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164, viso 20821,68 Eur sumai (2018-01-10 neapmokėtas likutis – 9806,40 Eur), UAB „TalÅ¡a“ nėra skolinga UAB „DEPARTUS“, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini (CPK 176,178,185 str.).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių 2016 m. lapkričio 16 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas transporto priemonės remonto, darbų atlikimo naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, remonto kaÅ¡tų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui nebuvo pristatyta remontui. Å iuos argumentus patvirtino trečiojo asmens L. S. ir liudytojos T. K. parodymai. Tretysis asmuo L. S. nurodė, jog vykdė UAB „TalÅ¡a“ generalinio direktoriaus valiÄ dėl minimos transporto priemonės pristatymo remontui pas ieÅ¡kovÄ .

Liudytoja T. K. taip pat patvirtino, jog UAB „TalÅ¡a“ generalinio direktoriaus sprendimu minimos transporto priemonė remontui pasirinktas UAB „DEPARTUS“ automobilių servisas. Atmetus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, jog dėl transporto priemonės remonto pas ieÅ¡kovÄ sutartį pasirašė atsakovo neįgaliotas asmuo, todėl sprendžia, kad Å¡alys dėl transporto priemonės remonto darbų atlikimo naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, remonto kaÅ¡tų sumos ir kitų sutarties sÄ lygų susitarė bei jas aptarė.

Atsakovas raÅ¡ytiniais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu siekė paneigti aplinkybę, jog su ieÅ¡kovu susitarė dėl darbų atlikimo naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis. Atsakovas taip pat turėjo pretenzijų dėl transporto priemonei atlikto ratų suvedimo darbų kokybės. Tačiau teismo vertinimu PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodytus darbus ieÅ¡kovas atliko tinkamai ir pagal Å¡alių susitarimÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktas Å¡alių 2017 m. balandžio 26 d. elektroninio susiraÅ¡inėjimo duomenys (I t., b.l. 58).

IeÅ¡kovas atsakyme atsakovui pažymėjo, kad kol nepradėjo reikalauti skolos per teismÄ , tol dėl (remonto darbų) kokybės jokių kalbų nebuvo, o jos (pretenzijos) atsirado, kai pareikalavo savo pinigų už atliktas paslaugas. Kaip jau buvo pažymėta, dėl likusios skolos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo (skolininko) 2017 m. kovo 28 d. buvo iÅ¡duotas teismo įsakymas. Ratų suvedimo remonto darbus transporto priemonei atsakovas UAB „Šiaulių skuba“ atliko tik 2017 m. balandžio mėn. 24 d. (I t., b.l. 59-61), t. y. daugiau kaip po 4 mėn. nuo remonto pabaigos ir prasidėjus teisminiams procesams.

Tai, jog 2017 m. liepos 13 d. UAB „Centrako“ buvo atliktas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ ratų geometrijos patikra ir reguliavimas, plokštelių sudėjimas (I t., b.l. 79), ir padangų pirkimas, jų sumontavimas ir balansavimas UAB „Motorida“ (I t., b.l. 80), taip pat neįrodo ieškovo atlikto remonto kokybės trūkumų. Sutiktina su ieškovu ir yra visuotinai žinoma aplinkybė, kad ratų geometrijos pasikeitimas galimas ir po vienos didesniu greičiu pervažiuotos duobės kelyje.

Nustatyta, jog Å¡alys dėl atliktų darbų garantijos nesitarė. Nors Å¡alys ir nebuvo susitarę dėl atlikto transporto priemonės remonto garantijos, tačiau atsiradus ieÅ¡kovo remontuotos transporto priemonės gedimams, atsakovas nesikreipė į transporto priemonę remontavusį ieÅ¡kovÄ per protingÄ laiko tarpÄ nuo remonto pabaigos, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į reisÄ , kas patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog dėl transporto priemonės ratų suvedimo geometrijos gedimo jis nėra atsakingas.

Pažymėtina, jog teismas nesutinka, jog ratų geometrijos (suvedimo) gedimo priežastis buvo padangos, kaip, kad nurodė tretysis asmuo L. S.. Å i aplinkybė byloje nenustatyta. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kaip buvo atlikta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ ratų geometrijos atstatymo (suvedimo) darbai pagal reikÅ¡mes nurodytas paveikslėliuose (II t., b.l. 105-108) įrodo, jog Å¡ie darbai buvo atlikti, o dėl jų atlikimo kokybės atsakovas per protingÄ laiko tarpÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ nesikreipė.

Konstatuotina, jog ieÅ¡kovas 2016 m. lapkričio 16 d. pasiraÅ¡ytÄ Å¡alių susitarimÄ dėl transporto priemonės remonto įvykdė. 2016 m. gruodžio 30 d. dėl atliktų transporto priemonės darbų buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra. Nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 16 d. pasiraÅ¡ytas Å¡alių susitarimas dėl transporto priemonės remonto darbų ir aptarti kiti įrodymai patvirtina, kad Å¡alis siejo transporto priemonės remonto rangos teisiniai santykiai. Tarp Å¡alių buvo sudaryta transporto priemonės remonto sutartis, pagal kuriÄ vykdytojas, t. y. ieÅ¡kovas įsipareigojo suremontuoti transporto priemonę, remontÄ atliekant naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o užsakovas, t. y. atsakovas, įsipareigojo sumokėti už atliktas paslaugas pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ (2016 m. lapkričio 16 d. sutarties turinys).

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Ä®statymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos raÅ¡ytinės formos, todėl ji, kaip sandorio Å¡alių valia, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta (sudaryta) žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d., 1.71 str.).

Asmens valia gali bÅ«ti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Tai reiÅ¡kia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi bÅ«ti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrÄ jÄ CK 6.193 str. 5 d. nustatytÄ taisyklę sutarties aiÅ¡kinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo raÅ¡ytinis susitarimas dėl konkrečių transporto priemonės remonto darbų, reikalingų transporto priemonę suremontuoti po 2016 m. rugsėjo 5 d. įvykusio eismo įvykio. Nors ieÅ¡kovas nepateikė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros detalizacijos, tačiau akivaizdu, kad transporto priemonė buvo patyrusi eismo įvykį, žinomas jos apgadinimų mastas, remonto apimtys, įskaitant ir atsakovo minimÄ priekinių ratų geometrijos remontÄ (atstatymÄ ).

IeÅ¡kovas buvo pateikęs atsakovui sÄ matÄ dėl transporto priemonės remonto naujomis ir originaliomis detalėmis (I t., b.l. 85-91). Byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ lizingo davėjui, o atsakovas priėmė sprendimÄ savo nuožiÅ«ra remontuotis transporto priemonę, kas numatyta ir lizingo sutartyje. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad atsakovui pačiam pasirinkus tokį transporto priemonės remonto variantÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsta atsakovo pozicija, jog jis pageidavo remontuoti transporto priemonę tik naujomis ir originaliomis detalėmis, o draudimo bendrovė galimai bÅ«tų remonto iÅ¡laidas apmokėjusi.

Å iuos argumentus paneigia ir bylos raÅ¡ytinė medžiaga. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog draudimo bendrovė atsakovui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , nes bylos raÅ¡ytiniai duomenys Å¡iÄ aplinkybė paneigia. Kaip nustatyta iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojos T. K. parodymų, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ (I t., b.l. 94-103, II t., b.l. 15-24). Transporto priemonė 2016 m. rugsėjo 5 d.

įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta (II t., b.l. 125-126). AB „Lietuvos draudimas“ buvo apskaičiavęs transporto priemonės remonto sÄ matÄ , pagal kuriÄ UAB „DEPARTUS“ pateikta transporto priemonės remonto sÄ mata sudarė 25543,03 Eur (II t., b.l. 134, 149-158). 2016 m. spalio 8 d. draudimo bendrovė pervedė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui 21978,72 Eur draudimo iÅ¡mokos (II t., b.l. 167). Pateikti duomenys, jog UAB „TalÅ¡a“ praÅ¡ymu dėl patirto transporto priemonės eismo įvykio prašė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (II t., b.l. 127).

UAB „TalÅ¡a“ draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ už 1675,00 Eur dydžio gelbėjimo darbus (II t., b.l. 167). Atsakovas nepateikė duomenų apie lizingo sutarties vykdymÄ , o trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯trauktas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas nepateikė atsiliepimo į bylÄ , byla iÅ¡nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Dėl Å¡ių argumentų teismas negali ir nesiima vertinti, kokiÄ naudÄ galimai gavo atsakovas, remontuodamas transporto priemonę naudotomis ir neoriginaliomis detalėmis, o ir toks vertinimas nėra reikÅ¡mingas vertinant ginčo Å¡alių reikalavimų byloje pagrįstumÄ .

Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino ir patį sandorį, nes iÅ¡ dalies apmokėjo ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DEP1612/164 (2018-01-10 neapmokėtas skolos likutis - 9806,40 Eur (II t., b.l. 26-37). Å iuos argumentus patvirtina UAB „DEPARTUS“ pateiktas 2018 m. gegužės 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas (II t., b.l. 162) (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Atsakovas Å¡ios įstatymo prezumpcijos nepaneigė. Be to pažymėtina, jog atsakovas buvo parengęs sutartį ieÅ¡kovui dėl minimos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros apmokėjimo dalimis per ilgesnį laikotarpį, o ir ginčo pradžioje prievolės neįvykdymÄ atsakovas siejo su negalėjimu vienu kartu apmokėti PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros.

Tačiau ir sumokėjus dalį skolos sumos atsakovas nesutiko apmokėti likusios skolos sumos. Tai, jog atsakovas pažymėjo, kad buhalterijoje apmokėjimas ieÅ¡kovui dalies skolos nebuvo sutikrintas, teismas vertina kaip nepagrįstÄ atsakovo siekį Å¡iuo argumentu iÅ¡vengti prievolės tinkamai atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Å ių nustatytų aplinkybių visuma, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas leistinais raÅ¡ytiniais ir tinkamais įrodymais įrodė, kad jis atliko transporto priemonės remonto darbus, o atlikti darbai ir jų įkainiai buvo suderinti su atsakovu, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Negalima konstatuoti, jog UAB „TalÅ¡a“ nebėra skolinga UAB „DEPARTUS“. Kadangi atsakovas už ieÅ¡kovo suteiktas autoserviso darbų paslaugas su juo neatsiskaitė (CK 6.59 str.), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti, su ieÅ¡kovu atsiskaitė tik iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl likusios skolos dalies priteisimo ura pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ atsakovo 9806,40 Eur skolos sumÄ (CPK 176,178,185 str.). IeÅ¡kovas taip pat prašė jo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas (kai Å¡alys yra juridiniai asmenys) už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-05-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 2794,25 Eur sumos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 294,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 50,00 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kovo (kreditoriaus) praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir 2450,25 Eur (1210,00 Eur + 1240,25 Eur) (su PVM) iÅ¡laidų suma už advokato teisines paslaugas (I t., b.l. 15, 76-78, II t., b.l. 163-165) (CPK 80 str. 5 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Kadangi žyminis mokestis nuo 9806,40 Eur sumos sudaro 294,00 Eur, dėl ieÅ¡kovo (kreditoriaus) praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones žyminis mokestis sudaro 50,00 Eur, ieÅ¡kovo sumokėta 51,30 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka nuo 395,30 Eur sumos grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). 13,74 Eur iÅ¡laidų suma už procesinių dokumentų įteikimÄ virÅ¡ija nustatytÄ minimaliÄ priteistinÄ 3,00 Eur sumÄ , todėl Å¡i suma tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atmetus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį valstybei priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies (193,60 Eur skolos sumos), ieÅ¡kovui UAB „DEPARTUS“ sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimus iki 9806,40 Eur skolos.Nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl 193,60 Eur skolos dalies priteisimo pagal ieÅ¡kovo UAB „DEPARTUS” ieÅ¡kinį atsakovui UAB „TalÅ¡a”.

IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad bylÄ nutraukus minimoje ieÅ¡kinio dalyje, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „TalÅ¡a“, į.k. (duomenys neskelbtini), 9806,40 Eur (devynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus keturiasdeÅ¡imt euro centų) skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-05-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2794,25 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus dvideÅ¡imt penkis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB „DEPARTUS“ į.k. (duomenys neskelbtini).Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „DEPARTUS“ į.k. (duomenys neskelbtini), 51,30 Eur (penkiasdeÅ¡imt vieno euro trisdeÅ¡imties euro centų) žyminio mokesčio permokÄ iÅ¡ 2017-03-15 mokėjimo nurydymu Nr. 03407 „Swedbank“, AB, sumokėtos 395,30 Eur sumos per Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „TalÅ¡a“, į.k. (duomenys neskelbtini), 13,74 Eur (trylika eurų septyniasdeÅ¡imt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                                        Vaidotas Narvidas