Legislator Case Law & Legislation
f4448cf8-ecd2-4cbc-aa68-2fa37aa2229d AI generated

Court partially allowed appeal, ordering lower court to retry divorce property division due to insufficient evidence on asset ownership.

Case Number f4448cf8-ecd2-4cbc-aa68-2fa37aa2229d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially allowed the appeal against a lower court order suspending the divorce proceedings and setting a deadline for property division. The parties argued they lived apart immediately after marriage and had no joint assets, while tax authorities contested the divorce terms citing significant debts owed by one spouse. The court ruled that the first-instance judge failed to resolve the substantive dispute regarding whether specific bank accounts and shares were marital property, necessitating a full trial on the property division rather than a procedural suspension.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 337(1)3; Civil Code Art. 3.59; The court must resolve substantive property disputes arising from divorce proceedings rather than suspending the case when evidence regarding asset ownership is insufficient.

Keywords

AI generated
divorce property division marital joint ownership appellate court review procedural suspension asset ownership dispute civil procedure code separation after marriage

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 290
Civil Procedure Code Art. 291
Civil Procedure Code Art. 337(1)3
Civil Code Art. 3.59
Civil Code Art. 3.49(2)
Civil Code Art. 3.53(3)
Civil Code Art. 3.62(3)
Civil Code Art. 3.116

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court Civil Chamber 2014-07-09, Case No. 3K-7-246/2014

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-795-936/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00429-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.2.8; 2.3.2.6.2; 3.3.1.14; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.16.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų (apeliantų) O. Č. ir A. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjų O.

Č. ir A. L. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sustabdyta ir nustatytas terminas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių trÅ«kumams paÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai O. Č. ir A. L. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti jų (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinti 2021 m. rugsėjo 14 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių joje nurodytomis sÄ lygomis, iÅ¡spręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimÄ , nenustatyti sutuoktiniams termino susitaikymui. 1.1.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad po vestuvių, sekančiÄ savaitę, suprato, kad jų požiÅ«riai į viskÄ yra skirtingi, todėl iÅ¡ karto nustojo gyventi kartu. Jokie turtiniai ir Å¡eimyniniai santykiai Å¡alių nesiejo, jie nesukÅ«rė tikros Å¡eimos, neįgijo turto, nevedė bendro Å«kio ir Å¡eimyninio gyvenimo, tarp Å¡alių santykiai nutrÅ«ko (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjai (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kuria nuo sutarties sudarymo dienos nustatytas atskiras turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. L. fondo biudžetui yra skolingas 2 900,49 Eur.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė netenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ praÅ¡omomis sÄ lygomis, netvirtinti 2021 m. rugsėjo 14 d. sutarties. Nurodė, kad O. Č. valstybės biudžetui neskolinga, o A. L. nepriemoka sudaro 868 313,01 Eur (850 Eur bauda ir 867 463,01 Eur pagal vykdomuosius užsienio institucijų dokumentus). Pažymėjo, kad antstolės L. P. vykdo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A.

L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 870 323,97 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal VMI 2014 m. liepos 29 d. sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti pagal užsienio valstybės (Belgijos) praÅ¡ymÄ Nr. (23.25-08)-328-11476. A. L. ir O. Č. yra vedę, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) IÅ¡ antstolės pateiktų dokumentų nustatyta, kad antstolė skolininkui A. L. ir jo sutuoktinei O. Č. buvo iÅ¡siuntusi siÅ«lymÄ Nr. S-21-109-29727 dėl turto dalies nustatymo ar turto / lėšų padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (duomenys neskelbtini) tarp A.

L. ir sutuoktinės O. Č. sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis, kurios 2.9 punkte nurodyta, jog piniginės lėšos banko sÄ skaitose ar kitose kredito ar finansinių organizacijų įstaigose, atidarytose vieno sutuoktinio vardu, ir už jas gaunamos palÅ«kanos, taip pat indėliai, bet kokio pobÅ«džio vertybiniai popieriai, iÅ¡vestinės finansinės priemonės ir bet kokie kiti investavimo vienetai yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. VMI kreipėsi į teismÄ dėl pareiÅ¡kėjų (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, pareiÅ¡kėjų pateikta 2021 m. rugsėjo 14 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudaryta tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybinė) sutartis. Pažymėjo, kad areÅ¡tuotas turtas negali bÅ«ti dalijamas tokiu bÅ«du, kuomet vienam iÅ¡ sutuoktinių atitenka didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeista imperatyvi įstatymo norma, draudžianti perleisti areÅ¡tuotÄ turtÄ .

Atkreipė dėmesį, kad jokio nurodymo O. Č. sumokėti A. L. skolÄ nėra. Nekeliamas klausimas dėl O. Č. kaip skolininkės ar bendraskolės atsakomybės. IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Nepriklausomai nuo to, kad nepriemoka yra asmeninė skolininko A. L. prievolė, už jÄ atsakoma asmeniniu turtu arba jo dalimi bendrame turte, kai nepakanka skolininko asmeninio turto.

4. Antstolė L. P. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Å iame praÅ¡yme antstolė nurodė, kad ji vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ sprendimÄ dėl 870 323,97 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. L., trečiosios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymu. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl A. L. ir O. Č. santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodyta, kad Å¡alys santuokos metu jokio joms bendros jungtines nuosavybes teise priklausančio turto neįgijo, tačiau vykdymo procese 2021 m. rugpjūčio 10 d. turto areÅ¡to aktu Nr. S-21-109-29732 areÅ¡tuotas skolininkui A.

L. ir sutuoktinei O. Č. bendros jungtines sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – lėšos, esančios ir / ar pateksiančios į sutuoktinės O. Č. sÄ skaitas, esančias kredito įstaigose. 2021 m. rugpjūčio 16 d. skolininko sutuoktinė O. Č. pateikė kredito įstaigose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, pagal kuriuos nustatyta, kiek piniginių lėšų buvo areÅ¡tuota 2021 m. rugpjūčio 10 d. turto areÅ¡to aktu Nr. S-21-109-29732 iki vedybų (povedybines) sutarties sudarymo.

Vedybų sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ir yra neterminuota. 2021 m. rugpjūčio 17 d. turto areÅ¡to aktu Nr. 3.5.-183 buvo patikslintas 2021 m. rugpjūčio 10 d. turto areÅ¡to aktas Nr. S-21-109-29732, Å¡iame akte nurodyta, kad areÅ¡tuotos A. L. ir sutuoktinei O. Č. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – lėšos esančios ir / ar pateksiančios į banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), apribota suma – 21 295,15 Eur, taip pat į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), apribota suma – 7 882,68 Eur, kadangi lėšoms areÅ¡tuotoms iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio normos, taigi Å¡ioms lėšoms turi bÅ«ti nustatytas teisinis režimas.

Paminėjo, kad Vilniaus apylinkes teismas civilinėje byloje Nr. e2-1610-545/2022 pažymėjo, kad areÅ¡tuoto turto susidarymo momentas bei paskirtis turi bÅ«ti sprendžiamas bÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ Nr. e2YT-474-1102/2023 pagal pareiÅ¡kėjų O. Č. ir A. L. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustatant pareiÅ¡kėjams 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, sudaryti naujÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje bÅ«tų paÅ¡alinti nurodyti sutarties trÅ«kumus. 5.1.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra aiÅ¡kus 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punktas, kuriame nurodyta, kad Å¡alys susitaria pripažinti, kad santuokos nutraukimas Å¡alių santuokinis gyvenimas baigėsi (duomenys neskelbtini) Galimai pareiÅ¡kėjai siekė nurodyti, kad jų santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi.

Kad bÅ«tų patikrinta tokia aplinkybė, teismas bylÄ nagrinėjo žodinio proceso tvarka. 5.2. Teismo vertinimu, Å¡alių ir liudytojos parodymai bei kita bylos medžiaga nėra pakankama laikyti įrodytu, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus savaitei po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) Nei bylos medžiagoje nėra įrodymų, nei Å¡alys ir liudytoja savo parodymuose nenurodė jokio konkretaus ir aiÅ¡kaus įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) (pavyzdžiui, policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje ar pan.), kuris neginčijamai liudytų santuokos iÅ¡irimÄ bÅ«tent tÄ dienÄ .

Abejotina, ar per savaitę pareiškėjai spėjo ir pagyventi santuokoje, ir susipykti, ir galutinai išsiskirti. Kilę tarpusavio nesutarimai veikiau liudija tai, kad abiem pareiškėjams rūpėjo jų santykiai, o ne kad santykiai jau buvo galutinai nutrūkę, nes nesutarimai yra veikiau norma nei išimtis santuokiniame gyvenime, kuomet susiduria dviejų skirtingų žmonių skirtingi požiūriai. Abejotina, ar savaitė galėjo būti pakankamas laikas O. Č. galutinai įsitikinti, kad sutuoktinis neketina prisidėti ir ateityje neprisidės prie šeimos poreikių tenkinimo finansiškai, juolab kad pareiškėja patvirtino, kad iki santuokos sudarymo ji su A.

L. apie bendrÄ Å¡eimos biudžetÄ nekalbėjo, o pareiÅ¡kėjas nurodė, kad O. Č. tiesiogiai pinigų iÅ¡ jo neprašė. Teismo nuomone, turėjo praeiti daugiau nei savaitė laiko, kol sutuoktiniai galutinai iÅ¡siaiÅ¡kino klausimus, susijusius su bendrų Å¡eimos poreikių (iÅ¡laidos maistui, komunaliniams mokesčiams ir pan.) tenkinimu ir požiÅ«riu į juos. Argumentas, kad Å¡alių santuokinių ryÅ¡ių iÅ¡irimÄ liudija tai, kad neilgai trukus po santuokos sudarymo abu iÅ¡skrido tvarkyti savo įprastų reikalų, kad daug laiko leido atskirai, taip pat nelaikytinas patvirtinančiu, kad Å¡eima galutinai iÅ¡iro (duomenys neskelbtini) Teismas pastebėjo, kad Å¡eima kuriama ne tik materialaus lojalumo, tačiau ir moralinio lojalumo pagrindu.

Abu pareiÅ¡kėjai patvirtino, kad jie tuokėsi vedami Å¡iltų jausmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų požiÅ«riai į bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ , pinigus, taip pat ankstesnė jų gyvenimiÅ¡koji patirtis buvo skirtingi. Tačiau Å¡ioje Å¡eimoje susiklostęs modelis, kai Å¡eimoje dirba tik vienas iÅ¡ sutuoktinių, ar kai sutuoktinių pajamos yra skirtingos, nėra retas ar iÅ¡skirtinis, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų pagrindas konstatuoti Å¡eimos iÅ¡irimÄ praėjus savaitei po santuokos sudarymo.

Be to, iÅ¡ parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų santykiai ir iki Å¡iol dar nėra galutinai nutrÅ«kę, jie bendrauja. 5.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai įrodinėdami aplinkybę apie Å¡eiminių santykių galutinį iÅ¡irimÄ (duomenys neskelbtini), siekė iÅ¡vengti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo taikymo laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki Vedybų sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) gautoms vieno ar abiejų sutuoktinių pajamoms, įgytam turtui (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ,5 punktai), paneigti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad buvo areÅ¡tuotos O. Č. vardu atidarytose sÄ skaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančios ir / ar pateksiančios lėšos, priklausančios skolininkui A. L. ir sutuoktinei O. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje spręsta tik tai, kad nėra pagrindo laikyti įrodytu, kad pareiÅ¡kėjų santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini) Tačiau nėra spręsta, ar visos areÅ¡tuotos sumos, t. y. 21 296 Eur ir 7 882,68 Eur, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar tik dalis jų.

Taip pat nėra konstatuojama, ar egzistuoja, ar neegzistuoja 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimas, kuris bÅ«tų laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja O. Č., siekdama įrodyti visų ar dalies jos sÄ skaitose esančių (buvusių) lėšų priklausymÄ jai asmeninės nuosavybės teise (t. y. paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ ), turi teisę įstatymo nustatyta tvarka (sumokėjusi žyminį mokestį ir kt.) kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kininiu pareiÅ¡kimu. 5.4.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 ir 7 punktai negali bÅ«ti laikomi nuostatomis dėl iÅ¡imtinai ir neginčijamai nustatyto asmeninio O. Č. turto. PrieÅ¡ingai – teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, todėl Å¡ie sutarties punktai laikytini nuostatomis, kuriose pareiÅ¡kėjai pasisako ir dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto pasidalijimo.

Sutarties 6 ir 7 punktuose nurodytas turtas yra areÅ¡tuotas. PareiÅ¡kėjams sudarant praÅ¡omÄ tvirtinti 2021 m. rugsėjo 14 d. sutartį, jau buvo žinoma apie turto areÅ¡tÄ . PareiÅ¡kėjų susitarimas areÅ¡tuotÄ turtÄ po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise tik O. Č. pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas, todėl yra niekinis ir negali bÅ«ti teismo patvirtintas (CK 1.80 straipsnis). Niekinio sandorio faktÄ ir padarinius teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjų pateiktos sutarties 6, 7 punktų sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, padaryta iÅ¡vada, kad negalima tokios sutarties tvirtinti. Sutuoktiniai turėtų sudaryti naujÄ sutartį, kurioje bÅ«tų paÅ¡alinti sutarties 6, 7 punktų trÅ«kumai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). 5.5. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjai laikėsi pozicijos neatsižvelgti į teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartyje, taip pat suinteresuoto asmens VMI atsiliepimuose nurodytus sutarties trÅ«kumus, susijusius su areÅ¡tuoto turto pasidalijimu, taip pat teismui vertinant, kad egzistuoja tikimybė, kad pareiÅ¡kėjai turi galimybę su A.

L. kreditoriumi VMI sudaryti taikos sutartį, vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, CPK 540 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į įstatyme nurodytÄ ir teismų praktikoje tokiais atvejais taikomÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , byla stabdytina Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui. PareiÅ¡kėjai per nurodytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ turi sudaryti naujÄ sutartį, kurioje bÅ«tų paÅ¡alinti sutarties 6, 7 punktų trÅ«kumai, t. y. turi bÅ«ti nurodyta, kad areÅ¡tuotas turtas nutraukiant santuokÄ nėra dalijamas (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. PareiÅ¡kėjai O. Č. ir A. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų O. Č. ir A. L. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. O. Č. posėdžio metu patvirtino, jog prieÅ¡ sudarydama santuokÄ galvojo, kad A. L. yra tvarkingas, pasiturintis ir su juo pavyks sukurti darniÄ Å¡eimÄ .

Taip galvojo dėl to, kad žinojo, jog A. L. buvo naktinio klubo Klaipėdoje, kurioje anksčiau gyveno pareiÅ¡kėja, savininkas. Be to, pareiÅ¡kėja jautėsi labai vieniÅ¡a ir galvojo, kad sudarius santuokÄ jai bus visapusiÅ¡kai lengviau gyventi. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jÄ buvo iÅ¡tikusi depresija po jos antrojo vyro mirties. Dėl tokių aplinkybių spręstina, kad pareiÅ¡kėjos santuoka buvo neapgalvota ir dėl sunkios emocinės bÅ«klės padarytas žingsnis, kaip ir jos nenutraukimas nedelsiant po to, kai pareiÅ¡kėjai suprato, kad jokio santuokinio gyvenimo jie nesukurs ir negyvens.

PareiÅ¡kėja patvirtino, kad santuoka įvyko spontaniÅ¡kai. Apie sudaromÄ santuokÄ niekas nežinojo. Su A. L. negyveno jokio santuokinio gyvenimo. Be to, vos susituokus iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad A. L. nenori ir negali prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, nes jis visiÅ¡kai neturi nei turto, nei pinigų, nei darbo, nei banko sÄ skaitos, nei gyvenamosios vietos apskritai. O. Č. taip pat paaiÅ¡kino, kad susituokus paaiÅ¡kėjo, jog skiriasi jos ir A. L. charakteriai, buvo konfliktuojama. 6.2. Abu pareiÅ¡kėjai posėdžio metu patvirtino, kad jie apskritai negyveno ir nepradėjo gyventi jokio santuokinio gyvenimo ir nieko bendra nesukÅ«rė. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas A.

L. iÅ¡sikraustė iÅ¡ pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir Å¡alys galutinai nustojo gyventi sykiu ir turėti bet kokius artimus ir / ar santuokiniam gyvenimui prilygintinus ryÅ¡ius. Prie to, kad pareiÅ¡kėjai nesukÅ«rė ir nepradėjo gyventi jokio santuokinio gyvenimo, prisidėjo ir tai, kad prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybinės) sutarties sudarymÄ O. Č. sužinojo, kad A. L. turi didžiules skolas. 6.3. A. L. posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vos susituokus su O.

Č. paaiÅ¡kėjo, kad su O. Č. nelabai sutaria, iÅ¡kart po santuokos nutraukimo suprato, kad paskubėjo susituokti ir gyventi kartu. Taip pat jo nepriėmė O. Č. Å¡eima, vaikai. Kelias dienas pagyvenę santuokoje su O. Č. nieko bendro nesukÅ«rė. A. L. posėdžio metu patvirtino, kad neturi nei turto, nei pinigų, nei darbo, nei banko sÄ skaitos, nei automobilio, nei vairavimo teisių. O. Č. iÅ¡laiko du savo vaikus ir sunkiai sergančiÄ mamÄ , dėl to galvojo, kad susituokus su A. L., jai tai padaryti bus lengviau.

Santuoka, su jokio turto ir jokių pajamų neturinčiu asmeniu, O. Č. interesų neatitiko, taigi Å¡alys jokio bendro gyvenimo taip ir nesukÅ«rė bei faktiÅ¡kai kartu negyveno. 6.4. Pažymėta, kad posėdžio metu O. Č. motina J. Č. patvirtino, kad A. L. namuose, kuriuose gyvena ji su dukra ir jos dviem vaikais, matė apie 1 mėnesį laiko, kas vėl sutampa su O. Č. paaiÅ¡kinimais, kad A. L. O. Č. namuose lankėsi tris savaitgalius iki vestuvių ir vienÄ po vestuvių. Å alys dėl aukščiau nurodytų aplinkybių iÅ¡kart, ne daugiau kaip po savaitės, nustojo gyventi kartu, iÅ¡ esmės taip ir nepradėję gyventi jokio Å¡eimyninio gyvenimo.

PrieÅ¡ingai nei nustatyta skundžiama nutartimi, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja su savo mama aplankė pareiÅ¡kėjÄ A. L. įkalinimo įstaigoje, neįrodo jokių Å¡eimyninių / santuokos ryÅ¡ių, o įvyko tik dėl žmogiÅ¡kų paskatų. 6.5. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų santuoka tėra formali. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo kitaip, nei nurodo O. Č., tokių aplinkybių nepaneigė ir suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kadangi pareiÅ¡kėjai nuo (duomenys neskelbtini) nebeveda jokio bendro Å«kio, faktiÅ¡kai gyvena atskirai, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nuo Å¡io momento taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms praÅ¡oma patenkinti. 6.6. PareiÅ¡kėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar antstolės areÅ¡tuotos piniginės lėšos, esančios pareiÅ¡kėjos O. Č. banko sÄ skaitose, yra asmeninė pareiÅ¡kėjos nuosavybė. Pateikti įrodymai, kad piniginės lėšos yra sukauptos iki santuokos sudarymo iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio ir jos mamos dovanotų lėšų, taip pat iÅ¡ į banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tų lėšų, kurias pareiÅ¡kėja uždirbo teikdama vertimo paslaugas.

Tokių aplinkybių nustatymas yra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Skundžiama nutartimi nustatyta, kad nėra konstatuojama, ar egzistuoja, ar neegzistuoja 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimas, kuris bÅ«tų laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau pareiÅ¡kėjų nuomone, Å¡ios aplinkybės taip pat turėjo bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra pareiÅ¡kėjos iki santuokos sudarymo įgytas turtas, taigi yra nedalijamas.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 10. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė: O. Č. verslo liudijimus nuo 2015 m. iki 2019 m., veiklos rūšis – vertimo veikla; O. Č. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.; O. Č. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. PraÅ¡ymo priimti naujus įrodymus nesuformulavo.

11. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Spręsdamas praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus, be nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sÄ lygų, teismas taip pat turi įvertinti, ar praÅ¡omi priimti įrodymai atitinka įrodymų sÄ sajumo taisyklę. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal pareiÅ¡kėjų O. Č. ir A. L. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas, nustatant terminÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tikslinimui. Taigi Å¡ios apeliacinės bylos nagrinėjimo objektas – ar (ne)pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimÄ , todėl ir į bylÄ teikiami nauji įrodymai turi bÅ«ti orientuoti į nurodytos informacijos atskleidimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos iÅ¡ esmės dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėja, todėl pareiÅ¡kėjų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, nurodyti Å¡ios nutarties 10 punkte, kuriais grindžiama aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitose turtas yra jos asmeninis, nėra susiję su Å¡ios apeliacinės bylos nagrinėjimo objektu. Dėl tokių įrodymų priėmimo turi spręsti pirmosios instancijos teismas, bylÄ nagrinėdamas iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjų pateiktus naujus įrodymus, nurodytus Å¡ios nutarties 10 punkte, atsisakytina priimti.

Dėl pagrindų sustabdyti civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu 15. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punkte susitarė, kad atsižvelgiant į tai, kad jokie turtiniai ir Å¡eiminiai santykiai Å¡alių taip ir nesusiejo: Å¡alys nesukÅ«rė tikros Å¡eimos, neįgijo turto, nevedė bendro Å«kio ir Å¡eiminio gyvenimo, o, kaip jau minėta, bet kokie Å¡alių santykiai nutrÅ«ko (duomenys neskelbtini), Å¡alys susitaria, kad piniginės lėšos, esančios O.

Č. bankų sÄ skaitose „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka O. Č. asmeninės nuosavybės teise. A. L. atsiskaitomųjų sÄ skaitų bankuose neturi. Å ios sutarties 7 punktu susitarė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolė L. P. dėl A. L. asmeninės skolos Valstybei (Vykdomojo dokumento iÅ¡davimo data: 2014 m. liepos 29 d., Vykdomosios bylos Numeris: (duomenys neskelbtini)) areÅ¡tavo asmeninį (CK 3.89 straipsnio 1 dalis) O.

Č. turtÄ , bankų sÄ skaitose esančias lėšas („Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tuotas likutis 21296 Eur, AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tuotas likutis 7882,68 Eur), taip pat O. Č. priklausančias 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų pateiktos sutarties 6 ir 7 punktų sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl negalima tokios sutarties tvirtinti, todėl sutuoktiniai turi sudaryti naujÄ sutartį, kurioje bÅ«tų paÅ¡alinti sutarties 6 - 7 punktų trÅ«kumai.

16. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobÅ«džio nuostatÄ santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sÄ lygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442 – 443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538 –541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ praÅ¡yme nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi bÅ«ti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiÅ¡kėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ .

Å is praneÅ¡imas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu Å¡iame skirsnyje (bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio praÅ¡ymu) nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ reikalavimus pareiÅ¡kia sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus iÅ¡spręsti kreditorių reikalavimai.

17. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naujÄ sutartį. Å ioje normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sÄ raÅ¡o.

Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Atitinkamai Å¡alys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi bÅ«ti pateikiami į bylÄ ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011) 18.

Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimÄ (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sÄ lygos yra iÅ¡dėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi bÅ«ti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ ir teismų praktikÄ teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011; kt.).

Taigi, teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylÄ , nagrinėjamÄ pagal abiejų sutuoktinių bendrÄ sutikimÄ , su savarankiÅ¡kais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiÅ¡kęs, bet pareiÅ¡kęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtos ir ginčas iÅ¡sprendžiamas teismo sprendimu.

Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas iÅ¡nagrinėja bylas ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iÅ¡ abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sÄ lygų). Vadovaudamasis principu, kad Å¡eimos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikÅ¡to reikalavimo, nereikalaudamas pareiÅ¡kėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatytas privalomasis bylos stabdymas, taikomas tik tada, kai kreditorius įstoja į bylÄ su savarankiÅ¡kai reikalavimais, ar yra pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų kitoje byloje. Nagrinėjamu atveju kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nėra pareiÅ¡kusi, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO taip pat nenustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kėjams bÅ«tų pareiÅ¡kusi kokių reikalavimų. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija tik prieÅ¡taravo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimui. Taigi pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, padarė procesinės teisės normos pažeidimÄ , kadangi byla CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, negalėjo bÅ«ti sustabdyta.

20. Pažymėtina, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuokÄ , patvirtina ir sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito iÅ¡laikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 5.53 straipsnio 3 dalis). Taigi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo bylos dalykÄ sudaro ir klausimai dėl turtinių teisių ir pareigų, kÄ pareiÅ¡kėjai privalo aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantų iÅ¡dėstytais argumentais, kad bylos dalykÄ , nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudaro ir nustatymas ar pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas (piniginės lėšos banko sÄ skaitose ir akcijos (jų vertės padidėjimo priklausomybė)), įgytas santuokos metu iki (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarties sudarymo. Tarp pareiÅ¡kėjų ginčo dėl minėto turto nepriklausymo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktine nuosavybe nėra.

Dėl šio areštuoto turto teisinio režimo kilęs teisinis ginčas tik tarp pareiškėjų ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

Teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad O. Č., siekdama įrodyti visų ar dalies jos sÄ skaitose esančių (buvusių) lėšų priklausymÄ jai asmeninės nuosavybės teise, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, rėmėsi neaktualia ginčui teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 spręsta dėl įpėdinių teisių įgijimo ir jų teisminio gynimo terminais bei sÄ lygomis pastato valdymo nuosavybės teise juridiniam faktui nustatyti; 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007 spręsta dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo; 2007 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 spręsta dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo;

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-73-855/2020 spręsta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, todėl nurodytose bylose suformuluotos teisės taikymo taisyklės negali bÅ«ti beatodairiÅ¡kai taikomos nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu.

22. Paminėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1610-545/2022 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams O. Č. ir A. L dėl Vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento, atmesdamas ieškovės ieškinį, be kita ko, paminėjo, kad šio areštuoto turto (akcijos bei piniginės lėšos (darbo užmokestis)) susidarymo momentas bei paskirtis bus sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 (dabartinis Nr. e2YT-474-1102/2023) ir nurodyti klausimai yra šios bylos nagrinėjančio teismo prerogatyva bei kompetencija.

Tokiu bÅ«du, nuo procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 priklausys, ar bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į antstolės areÅ¡tuotas atsakovės (O. Č.) akcijas bei pinigines lėšas (darbo užmokestį), vykdant užsienio valstybės (Belgijos) praÅ¡ymÄ . Sprendimas Å¡ioje byloje įsiteisėjęs.

23. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija buvo kreipusis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui A. L. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. Č. priklauso ½ dalis turto areÅ¡to aktu Nr. S-21-109-29732 areÅ¡tuotų piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į banko sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-528-1030/2022 priimtas kreditorės atsisakymas nuo praÅ¡ymo ir byla nutraukta, nutartis įsiteisėjusi.

Taigi klausimai dėl antstolės areÅ¡tuotų piniginių lėšų, esančių O. Č. banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių ar asmenine nuosavybe liko neiÅ¡spręsti. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui per antstolio nustatytÄ terminÄ nesikreipus į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ to turto nutraukimo dienos.

24. Paminėtina, kad turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali bÅ«ti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) arba tik dėl turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad visais Å¡iais nurodytais bÅ«dais, kai dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra nustatoma skolininkui priklausanti dalis bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertimu, Å¡ioje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės. Kadangi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo bylos dalykÄ sudaro ir klausimai dėl turtinių teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pasisakydamas dėl aplinkybės, kad nėra pakankamai duomenų, kad pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai santuokinio gyvenimo negyvena nuo bÅ«tent (duomenys neskelbtini), turėjo iÅ¡spręsti kilusį teisinį ginÄÄ , ar santuokos metu įgytas ir areÅ¡tuotas turtas, esantis O.

Č. banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė O. Č. ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl akcijų, ar egzistuoja, ar neegzistuoja 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimas, kuris bÅ«tų laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal nustatytas aplinkybes (kokia turto priklausomybė ir ar buvo akcijų vertės pokytis) pirmosios instancijos teismas turi priimti sprendimÄ , pasisakydamas dėl Å¡io ginčo esmės. Dėl bylos baigties 26.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nustatančias bylos sustabdymo pagrindus, todėl sustabdydamas bylos nagrinėjimÄ ir nustatydamas terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, nors turėjo iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, patvirtinant ar nepatvirtinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti, spręsti dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo ar netvirtinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Urmila Valiukienė