f4445bce-63b9-4f9f-8a5a-1bbbf3844fef · Lietuvos apeliacinis teismas

Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-306/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.;1.2.14.7. Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01279-2006-2

                                                                                                              1.2.14.5.1.;

2.1.15.3.3.2.;

                                                                                                              2.3.6.4.5.

                    Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui,

gynėjui advokatui J. K. ,

nuteistajam

R. K. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

R. K. nuteistas už tai, kad veikdamas pagal 2005-11-10 I. G. įgaliojimÄ Nr. 9514, iÅ¡duotÄ Vilniaus m. 17-o notarų biuro notarės L. M. bei 2005-11-11 D. G. įgaliojimÄ , Nr. 15/07-18, iÅ¡duotÄ Marijampolės pataisos namų direktoriaus T. K. , kuriais buvo įgaliotas tvarkyti Ingridos ir D. G. asmeninį turtÄ , kuriuos pastarieji iÅ¡davė norėdami parduoti paveldėtÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2005-11-22 Vilniaus rajono 1-e notarų biure, esančiame Rinktinės g. 50, Vilniaus m., pas notarę D. S. sudarė su J. R. bei R. R. buto, esančio (duomenys

neskelbtini), Vilniaus m , pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8151, kurios sÄ lygas R. R. vykdydama, 2005-11-22 mokėjimo nurodymu į R. K. sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini)

, esančiÄ AB „SEB Vilniaus bankas“ pervedė 95 000 Lt., o likusiÄ - 90 000 Lt. sumÄ - 2005-11-22 mokėjimo nurodymu pervedė į I. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiÄ AB „SEB Vilniaus bankas“. Tuomet, R. K. , turėdamas pareigÄ perduoti jo sÄ skaitoje esančias (95 000 lt) pinigines lėšas D. G. , neturėdamas tam teisės, be jokio pagrindo Å¡ias pinigines lėšas 2005-11-22 iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB

„SEB Vilniaus bankas“, mokėjimo nurodymu pervedė 95 000 Lt. į kitam asmeniui - V. Č. - priklausančiÄ sÄ skaitÄ , Nr. 71106, esančiÄ AB „SEB

Vilniaus bankas“. Tokiu bÅ«du pastaraisiais veiksmais R. K. iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ D. G. priklausantį didelės vertės turtÄ - 95 000 Lt.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatytu jo veikos kvalifikavimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir dėl paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nukentėjusiojo D. G. byloje duotus parodymus pripažino patikimu R. K. kaltės iÅ¡Å¡vaisčius didelės vertės svetimÄ turtÄ Ä¯rodymu. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis D. G. atsisakė nurodyti kartu su juo Marijampolės pataisos namuose kalinčius asmenis, kurie padėjo suorganizuoti jo sesers I. G. atvykimÄ Ä¯ pataisos namus, kur Å¡i buvo įkalbėta parduoti dalį jai priklausančio buto. Apelianto teigimu, Guntuliams priklausantį butÄ buvo siekiama parduoti todėl, kad D. G. įkalinimo įstaigoje turėjo problemų, kurias jis

taip pat apklausų metų atsisakė įvardinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. tvirtino pinigų už parduotÄ butÄ negavęs ir pareiÅ¡kė

130 000 Lt dydžio civilinį ieškinį, tačiau teisiamojo posėdžio metu nuo

pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Tokie neišsamūs ir prieštaringi D. G. parodymai, apelianto nuomone, leidžia pagrįstai

manyti, kad D. G. siekia nuslėpti reikšmingas šiai bylai

aplinkybes, tarp jų ir tai, kad pinigus už parduotÄ butÄ jis yra gavęs. Be to, R. K. teigimu, kritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami ir I. G. parodymai, kadangi ji nuolat vartoja narkotines ar

psichotropines medžiagas.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų esant pakankamai R. K. kaltės įrodymų, apeliantas praÅ¡o pakeisti nuosprendį bausmės skyrimo dalyje. Nurodo, jog, atsižvelgus į visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

           P. L. Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama

R. K. apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK

20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nuteistÄ jį R. K. , nukentėjusįjį D. G. , liudytojus I. G. ,

J. R. , V. Č. , G.

S. , T. Z. , įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose

procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl pagal nukentėjusiojo D. G. įgaliojimÄ jam patikėto didelės vertės svetimo turto

iššvaistymo, o jo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 11 d. Marijampolės pataisos namų direktorius T. K. išdavė nukentėjusiojo D.

G. vardu pasiraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo D. G. įgaliojo nuteistÄ jį R. K. parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, atlikti visus su pardavimu susijusius veiksmus valstybinėse įstaigose, sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, gauti pinigus už parduotÄ butÄ ir perduoti butÄ (t. 1 b.l. 3). Paties apelianto, liudytojų I. G. , J.

R. parodymais, 2005 m. lapkričio 22 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini),

Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis nustatyta, kad R. K. , veikdamas pagal pirmiau minėtÄ D.

G. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , jo vardu pasirašė su J. R. buto pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1 b.l. 40-43). Nuteistojo R.

K. , liudytojos J. R. parodymais ir byloje esančio R. K. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad 2005

m. lapkričio 22 d., iÅ¡ karto po buto pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, J. R. į R. K. sÄ skaitÄ pervedė 95 000

Lt už D. G. priklausiusios buto dalies pardavimÄ (t. 1 b.l. 117). Netrukus po to, R. K. , gavęs jam įgaliojimo pagrindu patikėtÄ svetimÄ , D. G. priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 95 000 Lt, neturėdamas teisinio pagrindo, pervedė Å¡iuos pinigus į jam nepažįstamo asmens, V. Č. , banko sÄ skaitÄ (t. 1 b.l. 118-119).

Å ių patikimai nustatytų faktinių bylos aplinkybių nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neneigė ir pats nuteistasis. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad, veikdamas pagal D. G. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ sudarė su liudytoja

J. R. D. G. ir I.

G. priklausiusio buto pirkimo – pardavimo sutartį ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ jo banko sÄ skaitÄ J. R. pervedė 95 000 Lt. Tačiau apeliantas tvirtino neturėjęs tyčios Å¡ių D. G. priklausiusių pinigų iÅ¡Å¡vaistyti, kadangi pagrįstai manė, kad, vykdydamas nenustatyto asmens, vardu „Rolandas“,

nurodymÄ pervesti gautus pinigus į apeliantui nepažįstamo asmens, V. Č. , banko sÄ skaitÄ , veikia neprieÅ¡taraudamas D. G. valiai. Tokie apelianto parodymai apie tai, kad jis

nesuprato, jog pervesdamas D. G. priklausančius pinigus trečiajam asmeniui, veikia prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , paneigiami byloje surinktais duomenimis. IÅ¡ pirmiau aptarto D. G. įgaliojimo, pagal kurį R. K. turėjo teisę atlikti visus buto pardavimo sandoriui sudaryti reikalingus veiksmus, turinio matyti, kad nukentėjusysis nesuteikė teisės apeliantui laisva valia disponuoti gautais už parduoto buto dalį pinigais ar pervesti juos konkrečiam trečiajam asmeniui, t.y. V. Č. . TÄ aplinkybę, kad nuteistasis nebuvo įgaliotas pervesti gautus pinigus kitiems asmenims, savo parodymuose viso proceso metu tvirtino ir D. G. . Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis kategoriÅ¡kai teigė, kad pagal susitarimÄ su apeliantu ir pastarajam suteikto įgaliojimo ribas, pinigai, gauti už parduoto buto dalį, turėjo bÅ«ti pervesti į D. G. banko sÄ skaitÄ (t. 3 b.l. 17). Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiojo D. G. parodymai apie kartu su juo kalėjusius ir jam spaudimÄ parduoti butÄ dariusius asmenis, viso proceso metu nebuvo iÅ¡samÅ«s. Kita vertus, Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo viso proceso metu duotais parodymais, kuriais ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes,

turėjusias reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Juolab, kad D. G. parodymus apie tai, kad jis negavo pinigų už parduotÄ

buto dalį, kuriais abejoja nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde, patvirtina I. G. parodymai ir pirmiau aptarti nuteistojo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti,

kad 95 000 Lt buvo pervesti ne į nukentėjusiojo banko sÄ skaitÄ , o į V. Č. banko sÄ skaitÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti

kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis D. G. už parduotÄ buto dalį jam priklausiusių pinigų – 95 000 Lt negavo.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka nustatoma teisės aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. IÅ¡ pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, kad apeliantas, veikdamas pagal D. G. įgaliojimÄ , pardavęs pastarajam nuosavybės teisėmis priklausančiÄ buto dalį ir gavęs už jÄ

95 000 Lt, akivaizdžiai suprato, kad Å¡is turtas jam nepriklauso. Taip pat jis neabejotinai suprato, kad jam įgaliojimo pagrindu patikėtÄ turtÄ â€“ pinigines

lėšas perduoti trečiajam asmeniui galėjo tik specialiai tuo klausimu gavęs iÅ¡ D. G. atitinkamÄ sutikimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti,

kad dėl tokio sutikimo nuteistasis R. K. su D. G. nesitarė, jo negavo ir veikdamas nenustatyto asmens pavedimu, kuris taip pat neturėjo jokių teisinių įgalinimų disponuoti nukentėjusiojo D. G. turtu, jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ perleido trečiajam asmeniui. Tokie jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.Â

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir bausmės skyrimo dalyje. Nuosprendį priėmęs teismas, svarstydamas bausmės skyrimo R. K. klausimÄ , atsižvelgė ne tik į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (kaltės formÄ , nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes, apelianto asmenybę), bet ir į kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliantas padarė sunkų, tyčinį nusikaltimÄ , dėl ko nukentėjusiajam

D. G. buvo padaryta didelė turtinė žala. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jis savo skunde nepagrįstai nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas pripažino, kad R. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog R. K. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tyčia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia apygardos teismo iÅ¡vada. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir apeliaciniame skunde minimÄ aplinkybę, kad R. K. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio. Apeliantas anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba. R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Už kvalifikuotÄ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ Ä¯statymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas,

įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, R. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems

mėnesiams, t.y. paskyrė bausmę, mažesnę nei BK 184 straipsnio 2 dalies

sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia R. K. paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ ir

nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, baudžiamasis įstatymas numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ asmenims, nuteistiems už nesunkius, apysunkius ar neatsargius nusikaltimus. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t.y. už tyčinį, sunkų nusikaltimÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                              Albinas Bielskis

Teisėjai                                                                                   Rūta

Mickevičienė

                                                                                               Violeta

Ražinskaitė