f442d838-8320-42e4-802e-596d860cd160 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1003/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00157-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 113 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. V. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013, civilinėje byloje Nr. 2-3388-553/2014 pagal ieÅ¡kovo P. V.

B. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įmokėtų lėšų pripažinimo indėliu, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia jo ir atsakovo 2011 m. liepos 18 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110718L990006, taikyti restitucijÄ ir pripažinti pagal Å¡iÄ sutartį sumokėtus 9 998,83 Lt ieÅ¡kovo indėliu, draustu indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.Atsakovas ir trečiasis asmuo pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ sustabdyti iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr.2-3388-553/2014 nagrinėjimÄ iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013. Nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus, be kita ko, grindžia suklydimu, atsakovui pateikus jam klaidingÄ informacijÄ dėl atsakovo įsipareigojimų ieÅ¡kovui draustumo, atsakovui neatskleidus obligacijų esmės, jo rizikos, nepaaiÅ¡kinus, kad obligacijoms netaikomas įstatymuose numatytas indėlių draudimas.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo reikalavimų, turės vertinti ir tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kovo įsigytas obligacijas kaip finansinę priemonę, o taip pat taikyti Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo bei Å¡iuo įstatymu įgyvendinamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19 dėl indėlių garantijų sistemų (kartu su vėlesniais pakeitimais Direktyva 2009/14) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos yra nagrinėjama iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka byla Nr.3K-7-559/2013, kurios nagrinėjimÄ teismas sustabdė ir kreipėsi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo, be kita ko, praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Direktyvos 94/19 7 straipsnio 2 dalis, taikoma kartu su Å¡ios Direktyvos I priedo 12 punktu, ir Direktyvos 97/9 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į Direktyvos 97/9 3 straipsnį, turi bÅ«ti suprantamos ir aiÅ¡kinamos taip, kad obligacijų turėtojams negali bÅ«ti netaikoma nė viena apsaugos (garantijų) sistemų pirmiau nurodytų direktyvų prasme.

Todėl sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr.3K-7-559/2013 gali turėti esminės reikÅ¡mės, formuojant vienodÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas P. V. B. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį. Apeliantas nesutinka, kad Å¡ioje byloje yra labai svarbu tinkamai kvalifikuoti įgytas obligacijas kaip finansinę priemonę, nes ginčo dėl obligacijų statuso Å¡ioje byloje nekyla.

Teigia, kad reikalavimas yra grindžiamas suklydimu, atsakovui pateikus jam klaidingÄ informacijÄ dėl obligacijų įsigijimo rizikos ir rizikos banko nemokumo atveju. Nurodo, kad Å¡ioje byloje įrodinėjimo dalykas yra atsakovo nesÄ Å¾iningas elgesys, dėl kurio ieÅ¡kovas buvo suklaidintas. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad Å¡iuo atveju tarp nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamos bylos yra prejudicinis ryÅ¡ys, kadangi Å¡ių bylų ratio decidendi sutampa.

Todėl bÅ«simos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimas ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas turės įtakos rezultatui Å¡ioje byloje. Nesustabdžius Å¡ios bylos nagrinėjimo, kyla prieÅ¡ingų teismų sprendimų panaÅ¡iose bylose rizika. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.             Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

             Atskirasis skundas netenkintinas.              Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neiÅ¡vengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principus, prieÅ¡tarauti siekiui iÅ¡spręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpÄ (CPK 7 str. 1 d.).

Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, iÅ¡skirdamas dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡is: privalomÄ jį bylos sustabdymÄ (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymÄ (CPK 164 str.). Fakultatyvių bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymÄ , yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rÅ«Å¡ies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi bÅ«ti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios iÅ¡spręsti civilinę bylÄ .

Byla sustabdoma iki tol, kol iÅ¡nyksta sustabdymo pagrindÄ sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali bÅ«ti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai iÅ¡nagrinėti tol, kol neiÅ¡nyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių iÅ¡nykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.             Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimÄ sustabdė remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013 (Nr. 3K-7-172/2014).

Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės esminę reikÅ¡mę sprendžiant apelianto reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal nustatytas aplinkybes yra ne tik pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas bÅ«tų teisiÅ¡kai tinkamai kvalifikuotas, iÅ¡vengiant galimo skirtingo teisės normų aiÅ¡kinimo, tačiau, įvertinus tikrÄ jį apelianto tikslÄ , t.y. atgauti bent dalį investuotų lėšų, net ir yra bÅ«tinas.

             Apeliantas iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad Å¡ioje byloje ir kasaciniame teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiami panaÅ¡Å«s teisės klausimai. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios bylos ir minėtos kasaciniame teisme nagrinėjamos bylos, Å¡ių bylų ratio decidendi sutampa - abejose bylose keliami klausimai dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnyje įtvirtintÄ sandorių negaliojimo pagrindÄ , restitucijos taikymo galimybės bei valstybės pareigos privalomai apdrausti (apsaugoti) obligacijų turėtojus.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad nagrinėjamu atveju kilo galimo tiesioginio atitinkamų direktyvų (kurios galimai numato privalomÄ investuotojų (obligacijų turėtojų) apsaugÄ ) taikymo klausimas, nes Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė galimai pažeidė atitinkamų direktyvų nuostatas ir Å¡io klausimo nesureguliavo nacionaliniu lygmeniu. Dėl Å¡ios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė civilinę bylÄ Nr. 3K-7-172/2014 ir kreipėsi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ , atsakant į eilę klausimų, įskaitant ir klausimÄ , ar pagal atitinkamų direktyvų nuostatas indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams turi bÅ«ti taikoma apsauga (garantija).

Pastebėtina, kad vienas iÅ¡ apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų yra pripažinti už obligacijas sumokėtas pinigų sumas draustu indėliu. Ä®vertinus atsakovo teisinį statusÄ (t.y. bankrutuojantis bankas), obligacijų sutarties apdraudimo/neapdraudimo klausimas yra labai svarbus. Dėl to civilinės bylos Nr. 3K-7-172/2014 iÅ¡nagrinėjimo rezultatas ir joje suformuoti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Direktyvų 94/19/EB ir 97/9/EB nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ tinkamumo, dėl to, kokia teisinė apsauga taikytina atsakovo AB banko SNORAS platintų obligacijų turėtojams, bus reikÅ¡mingi sprendžiant Å¡ioje byloje apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ .

Kasaciniam teismui konstatavus, jog vadovaujantis atitinkamomis direktyvomis obligacijų turėtojui taip pat turi bÅ«ti privalomai taikomas valstybinis draudimas (apsauga), apeliantui bÅ«tų priteista draudiminė iÅ¡moka, nepaisant to, ar jis suklydo dėl obligacijų sutarties esmės ir laikė jÄ sandoriu, kuris privalomai draudžiamas valstybės, ar suklydimo nebuvo. Tokiu atveju suklydimo fakto dėl obligacijoms taikytinos valstybės draudimo apsaugos nustatymas netektų teisinės prasmės, nes niekaip papildomai neįtakotų ieÅ¡kovo turtinės padėties ar turtinių interesų (apelianto pareikÅ¡tas bankrutavusiam bankui finansinio reikalavimo dydis nevirÅ¡ija mokėtinos valstybės apdraustos sumos dydžio).

Dėl to nepagrįsti yra apelianto atskirojo skundo argumentai, kad obligacijų kaip finansinių priemonių kvalifikavimas nagrinėjamos bylos atveju nėra reikÅ¡mingas, nes reikalavimas yra grindžiamas suklydimu. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ iki kasaciniame teisme bus iÅ¡nagrinėta paminėta civilinė byla Nr. 3K-7-172/2014, nes Å¡alių ginčas gali bÅ«ti teisiÅ¡kai tinkamai kvalifikuotas tik esant aiÅ¡kioms aplinkybėms dėl obligacijų įsigijimo sutarties pagrindu apelianto įgytai finansinei priemonei taikomos draudimo apsaugos pagal ES teisę apimties.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokiu bÅ«du yra sudaromos sÄ lygos bylos vilkinimui. PrieÅ¡ingai, skundžiamo teismo sprendimo tikslas yra sutrumpinti Å¡ios bylos proceso trukmę, sumažinti nagrinėjamos bylos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas bei galimai eliminuoti apeliacijos ir kasacijos galimybę, byloje priimant teisiÅ¡kai pagrįstÄ ir bylos Å¡alių atžvilgiu visapusiÅ¡kai teisingÄ sprendimÄ . Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra ne vienoje iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje byloje pripažinęs bylos sustabdymÄ pagrįstu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-675/2014, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-811/2014)Dėl to keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,            n u t a r ė: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėjas             Alvydas PoÅ¡kus