2018-04-12 Nr. AB-7489-3-61-3-04316-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-195-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04316-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 17–18, 112–113), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. KA-835(10.6.1E) (toliau – ir Agentūros sprendimas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3JN-54299-1343-1008 (toliau – ir Ministerijos sprendimas), Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 3R-353(AG-256/04-2015) (toliau – ir VAGK sprendimas) ir įpareigoti Ministeriją pavesti Agentūrai dar kartą įvertinti atliktus darbus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūrai 2014 m. gruodžio 16 d. teikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (toliau – ir Priemonė). Pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. Agentūrai pateikė pranešimą dėl atliktų darbų, manydamas, kad iki 2015 m. gegužės 5 d. jis turi pateikti mokėjimo prašymą, o darbai turėtų būti atlikti per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nustatytą terminą, t. y. iki 2015 m. gegužės 15 d. (prašyme Agentūrai nurodyta data 2015 m. gegužės 16 d. esą yra rašymo apsirikimas). Pareiškėjo teigimu, visi darbai iki pastarosios datos buvo įvykdyti, tačiau Agentūra 2015 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. KA-800-10.6.1E atsisakė skirti pakartotinę patikrą, o vėliau 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. KA-835(10.6.1E) atsisakė skirti paramą. Šiuos Agentūros sprendimus pareiškėjas apskundė Ministerijai, tačiau pastaroji jo skundų netenkino. Pareiškėjas pabrėžė, kad su tokiais Agentūros ir Ministerijos sprendimais nesutinka, kadangi, jo manymu, nepažeidė Įgyvendinimo taisyklių. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Įgyvendinimo taisyklėse nėra nuostatų, draudžiančių atlikti pakartotines patikras. Be to, tikrintojai matė, kad darbai buvo vykdomi ir jau buvo baigiami, todėl papildoma patikra turėjo būti atlikta po 2015 m. gegužės 15 d. Agentūra ir Ministerija taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, jog darbai buvo neatlikti tik griovyje P-14, tuo tarpu grioviuose M-10 ir M-10-2 darbai buvo atlikti 100 proc., o griovyje P-1 neatlikta 8,95 proc. darbų. Pareiškėjas tvirtino, kad darbai šiuose grioviuose turėjo būti vertinami atskirai, t. y. pagal keturias skirtingas sąmatas, nes vertinti juos kaip vieną bendrą sąmatą yra neteisinga. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas pažymėjo, kad jam paskirtos sankcijos yra neadekvačios patikros metu nustatytam neatliktų darbų kiekiui.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepimuose į pareiškėjo skundus (patikslintus skundus) (I t., b. l. 29–31, 123–126) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 31 d. raštu buvo papildomai informuotas, jog pagal Įgyvendinimo taisykles jis, baigęs veiklą (t. y. atlikęs visus prie paraiškos pridėtoje sąmatoje numatytus darbus), iki 2015 m. gegužės 15 d. turi pateikti raštišką pranešimą apie atliktus darbus. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. pranešimu Agentūrą informavo, kad visus darbus pagal paraišką atliko, todėl Agentūra, iš anksto informavusi pareiškėją, 2015 m. gegužės 11–13 d. atliko paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyti neatitikimai. Agentūra 2015 m. gegužės 19 d. raštu Nr. KA-533(10.6.1E) kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama nustatyti ir raštu informuoti Agentūrą, kiek procentų nuo visose sąmatose numatytų darbų yra neatlikta, ir gavo atsakymą, kad neatlikti darbai sudaro 32,2 proc. prašomos paramos sumos. Agentūros teigimu, patikra vietoje buvo atlikta tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, kurie nenumato pakartotinių patikrų atlikimo atvejų. Be to, prašymuose Agentūrai pareiškėjas pats nurodė, kad darbai buvo atlikti tik 2015 m. gegužės 16 d., t. y. praleidus Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą terminą. Tuo tarpu, pranešęs apie paraiškoje nurodytų darbų įvykdymą, pareiškėjas šio pranešimo nebegali atsisakyti, todėl niekuo nepagrįsti pareiškėjo paaiškinimai, kad minėtas pranešimas Agentūrai buvo išsiųstas per klaidą, ir tai negali būti pagrindas atlikti pakartotinę patikrą vietoje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus (patikslintus skundus) (I t., b. l. 24–27, 142–145) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Ministerija nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisykles pranešimas apie paraiškoje numatytų darbų pabaigimą turi būti pateikiamas nuo paramos patvirtinimo datos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 15 d. Taigi, visi darbai turi būti atlikti iki pranešimo pateikimo. Tuo tarpu pareiškėjas patvirtinimą apie atliktus darbus pateikė 2015 m. gegužės 4 d., tačiau patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad dalis darbų dar nebuvo atlikta. Kadangi neatliktų darbų kiekių vertė sudarė 32,2 proc. visų darbų vertės, Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą neskirti pareiškėjui paramos. Ministerija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sankcijos taikymas yra siejamas ne su atskiromis paraiškos dalimis, o su bendra darbų kiekių verte. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė ištaisyti padarytus pažeidimus, todėl, vėliau atlikus darbus, nustatyti pažeidimai neišnyksta. Ministerija taip pat pabrėžė, jog pranešimas, kad darbai yra baigti vykdyti, nors iš tikrųjų taip nebuvo, laikytinas neteisingos informacijos Agentūrai teikimu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu (I t., b. l. 164–169) pareiškėjo skundą atmetė.

8. Remdamasis proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 16 d. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriui (toliau – ir Agentūros Alytaus skyrius) pateikė paramos paraišką Nr. 2GK-KA-14-1-004638-PR001 (toliau – ir Paraiška). Paraiškos III skyriuje įtvirtinti atliktų veiklų priežiūros rodikliai, t. y. nurodyta, kad Paraiškos įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjas sutvarkys 4,03 km melioracijos griovių ir 4,15 ha melioracijos griovių šlaitų.

Paraiškos VI skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ pareiškėjas patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis (1 punktas), sutinka, jog visi jo prisiimti įsipareigojimai bus patikrinti Agentūros nustatytais terminais (18 punktas), įgaliotai institucijai pareikalavus, įsipareigoja grąžinti gautą paramą, jei veikla nebuvo įgyvendinta taip, kaip numatyta, ir nebuvo tinkamai įforminti pakeitimai arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės (19 punktas). Agentūros Alytaus skyrius 2014 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-KA-0147272 pareiškėją informavo apie tai, kad jis patvirtintas paramos gavėju ir jam skiriama 33 999 Lt (9 846,79 Eur) parama.

Agentūros Alytaus skyrius 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. KA-329(10.6.1E) pareiškėjui priminė, kad jis yra pateikęs Paraišką, yra patvirtintas paramos gavėju ir, vadovaujantis aktualios redakcijos Įgyvendinimo taisyklių 44 punktu, baigęs veiklą (t. y. atlikęs visus prie Paraiškos pridėtoje sąmatoje numatytus darbus), iki 2015 m. gegužės 15 d. asmeniškai ar per įgaliotą atstovą turi pateikti Agentūrai raštišką pranešimą apie atliktus darbus (491 punktas), o jei iki 2015 m. gegužės 15 d. pranešimo apie atliktus darbus nepateiks, parama nebus skiriama (57.1 punktas).

Pareiškėjas Agentūros Alytaus skyriui 2015 m. gegužės 4 d. pateikė pranešimą, kuriuo informavo Agentūrą, kad darbus, numatytus Paraiškoje, atliko. Agentūra, 2015 m. gegužės 11–13 d. atlikusi Paraiškos patikrą vietoje, surašė Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VA-074779 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nustatė, kad melioracijos griovio P-1 darbai neatlikti 20 proc., melioracijos griovio P-14 darbai neatlikti 100 proc. Paraiškos patikrinime vietoje dalyvavo pareiškėjas, kuris 2015 m. gegužės 13 d. pateiktame paaiškinime (toliau – ir Paaiškinimas) iš esmės sutiko, kad yra neatlikti Ataskaitoje nurodyti darbai, nurodė, jog jų negalėjo atlikti dėl gamtos sąlygų (buvo šlapias privažiavimas ir klimpo technika) ir juos atliks per dvi savaites, skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 13 d.

Atlikus pirminę patikrą vietoje ir nustačius, kad yra neatlikta dalis darbų, 2015 m. gegužės 13 d. buvo iškviestas Alytaus rajono savivaldybės administracijos specialistas G. K. pakartotinei patikrai atlikti, kuris, kaip matyti iš Ataskaitos turinio, nustatė, kad griovio P-1 darbų atlikta tik 80 proc., o griovio P-14 darbai neatlikti 100 proc. Alytaus rajono savivaldybės administracija Agentūros Alytaus skyrių informavo apie tai, kad visų neatliktų darbų vertė sudaro 32,2 proc. nuo prašomos paramos Paraiškos sumos. Agentūros Alytaus skyrius 2015 m. birželio 23 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. KA-835(10.6.1E), kuriuo konstatavo, kad: pareiškėjui yra neskiriama parama pagal Paraišką, nes jis jau po to, kai pateikė pranešimą apie atliktus darbus, buvo neatlikęs 32,2 proc. visų Paraiškoje nurodytų darbų; pareiškėjas netenka teisės pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo.

9. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Paraiška teikta ir administruota vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, kurių 17, 17.4 ir 17.4.1 punktuose nustatyta, jog parama neteikiama, jei yra priimtas galutinis sprendimas dėl paramos mokėjimo nutraukimo dėl padaryto pažeidimo; tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą pagal šią Priemonę vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo. Įgyvendinimo taisyklių 44 punkte nustatyta, kad, baigęs įgyvendinti veiklą, paramos gavėjas per Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą terminą apie tai raštu praneša Agentūrai, o pagal šių taisyklių 491 punktą toks pranešimas turi būti pateiktas nuo paramos patvirtinimo datos pagal 2014 m. pateiktą paraišką, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 15 d. asmeniškai ar per įgaliotą asmenį. Įgyvendinimo taisyklių 53 punkte nustatyta, kad po pranešimo apie įgyvendintą veiklą atliekama paramos paraiškos patikra vietoje. Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai Agentūra patikros metu nustato, jog dalis darbų neatlikta pagal sąmatą, apie tai informuoja savivaldybės administraciją, tokiais atvejais organizuojama pakartotinė patikra vietoje; savivaldybės administracijos specialistas nustato neatliktų darbų kiekių vertę, išreikštą procentais nuo sumos, nurodytos prie paramos paraiškos pridėtoje sąmatoje, ir pasirašo Agentūros patikros lape. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.6 punktą paramos neskyrimas taikomas patikros metu nustačius, jog neatlikta darbų pagal paramos paraiškoje pateiktą sąmatą daugiau kaip 20 proc. numatytų darbų kiekių verčių.

10. Įvertinęs minėtą Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadas, kad: numatytą raštišką pranešimą (2015 m. gegužės 4 d. pranešimas) pareiškėjas asmeniškai ar per įgaliotą asmenį turėjo pateikti baigęs įgyvendinti Paraiškoje nurodytą veiklą, t. y. bet kurią dieną nuo paramos pagal Paraišką patvirtinimo datos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 15 d. (Įgyvendinimo taisyklių 44, 491 punktai); gavusi pareiškėjo raštišką pranešimą (2015 m. gegužės 4 d. pranešimas) Agentūra privalėjo atlikti Paraiškos patikrą vietoje, o tokios patikros metu nustačiusi, kad dalis darbų neatlikta pagal sąmatą, apie tai informuoti savivaldybės administraciją ir atlikti pakartotinę patikrą vietoje, kurios metu turėjo dalyvauti savivaldybės administracijos specialistas, kuris turėjo nustatyti Paraiškoje patvirtintų neatliktų darbų kiekių vertę, išreikštą procentais nuo sumos, nurodytos prie Paraiškos pridėtose sąmatose, ir pasirašyti Agentūros patikros lape, t. y. Ataskaitoje (Įgyvendinimo taisyklių 53, 54 punktai); patikros metu nustačiusi, jog neatlikta daugiau kaip 20 proc. Paraiškoje numatytų darbų (pagal visas darbų sąmatas), Agentūra turėjo taikyti paramos neskyrimo sankciją, t. y. nutraukti paramos mokėjimą pagal Paraišką, dėl to pareiškėjui turėjo būti atimta teisė pretenduoti į paramą pagal šią Priemonę vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo (Įgyvendinimo taisyklių 57.6, 17, 17.4, 17.4.1 punktai).

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas pateikė 2015 m. gegužės 4 d. pranešimą, kuriuo informavo Agentūrą, kad darbus, numatytus Paraiškoje, atliko. Pareiškėjo teiginį, kad jis manė, jog teikdamas tokį pranešimą neturėjo būti visiškai užbaigęs Paraiškoje nurodytų darbų ir šiuos darbus privalėjo užbaigti iki 2015 m. gegužės 15 d., teismas vertino kritiškai ir laikė gynybine pozicija, siekiant išvengti ginčijamu Agentūros sprendimu paskirtos sankcijos. Teismas pabrėžė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, teikdamas 2015 m. gegužės 4 d. pranešimą, žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti, kad tokiu pranešimu jis deklaruoja tai, jog yra atlikęs visus Paraiškoje numatytus darbus.

Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs minėtą Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą (ypač įtvirtintą Įgyvendinimo taisyklių 44 punkte), Paraiškos turinį (Paraiškoje pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis, taigi, ir įtvirtintomis Įgyvendinimo taisyklėse, bei sutiko, kad visi jo prisiimti įsipareigojimai bus patikrinti Agentūros nustatytais terminais), taip pat Agentūros Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 31 d. rašto Nr. KA-329(10.6.1E) turinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju raštu pakartotinai prieš pat 2015 m. gegužės 4 d. pranešimo išsiuntimą pareiškėjui buvo priminta, jog iki 2015 m. gegužės 15 d. jis turi išsiųsti pranešimą apie tai, kad yra atlikęs visus prie Paraiškos pridėtoje sąmatoje numatytus darbus, ir tai, jog to nepadarius jam parama pagal Paraišką nebus skiriama.

Be to, teismas akcentavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Agentūra 2015 m. gegužės 11–13 d. atliko dvi patikras vietoje, t. y. pirminę patikrą atliko Agentūros vyriausiasis specialistas Ž. B., o Agentūros darbuotojui nustačius, kad yra neatlikta dalis darbų, 2015 m. gegužės 13 d. pakartotinei patikrai atlikti buvo iškviestas Alytaus rajono savivaldybės administracijos specialistas G. K.. Taip pat Alytaus rajono savivaldybės administracija nustatė, kad neatliktų darbų vertė sudaro 32,2 proc. nuo prašomos paramos Paraiškos sumos.

Šių faktinių aplinkybių nei pateiktame Paaiškinime, nei teismo posėdžio metu nepaneigė ir pats pareiškėjas, kuris asmeniškai dalyvavo Paraiškos patikrinime vietoje. Pareiškėjo teiginius, kad Paraiškoje numatytų darbų jis negalėjo atlikti dėl prastų oro sąlygų, teismas vertino kritiškai, kadangi jie nepagrįsti konkrečiais įrodymais, o iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog šių darbų atlikimui jis turėjo pakankamai laiko, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 22 d., kai buvo informuotas, kad yra patvirtintas paramos gavėju ir jam skiriama 33 999 Lt (9 846,79 Eur) parama, iki 2015 m. gegužės 4 d., kai pateikė pranešimą apie tai, kad yra baigęs įgyvendinti Paraiškoje nurodytą veiklą.

Tuo tarpu paaiškinimas dėl prastų oro sąlygų, kurios, pareiškėjo teigimu, lėmė tai, kad Paraiškoje nurodytus darbus jis atliko ne laiku, pateiktas tik 2015 m. gegužės 13 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. pranešimu patvirtino, kad yra atlikęs visus Paraiškoje nurodytus darbus, ir tik tada, kai patikrinimų vietoje metu dėl to iš pareiškėjo buvo paprašyta paaiškinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo nurodytas darbų neatlikimo priežastis vertino kaip siekį pateisinti vėlavimą. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad Agentūra neatliktų darbų kiekį turėjo skaičiuoti ne nuo visų Paraiškoje numatytų darbų (t. y. ne pagal visas darbų sąmatas), o pagal atskiras darbų sąmatas.

Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjo teiginys prieštarauja Įgyvendinimo taisyklių 57.6 punkte įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

12. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Agentūros Alytaus skyrius, nustatęs, jog pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. pranešimu asmeniškai informavęs Agentūrą apie tai, kad yra baigęs įgyvendinti Paraiškoje nurodytą veiklą, nors Agentūrai 2015 m. gegužės 11–13 d. atlikus patikrinimus vietoje nustatyta, kad yra neatlikta 32,2 proc. (t. y. daugiau kaip 20 proc.) darbų, teisėtai ir pagrįstai 2015 m. birželio 23 d. sprendime Nr. KA-835(10.6.1E) nurodė, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė paramos gavimo taisykles (t. y. Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą), ir pritaikė paramos pagal Paraišką neskyrimo sankciją bei atėmė teisę pareiškėjui pretenduoti į paramą pagal šią Priemonę vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo. Taigi, teismas sprendė, kad naikinti šį Agentūros sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti ir skundžiamus Ministerijos bei VAGK sprendimus tiek, kiek jais minėtas Agentūros sprendimas paliktas galioti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją pavesti Agentūrai dar kartą įvertinti atliktus darbus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 173–174, 181–182), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tik paviršutiniškai. Pažymi, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.6 punktą paramos neskyrimas taikomas patikros metu nustačius, jog neatlikta darbų pagal paramos paraiškoje pateiktą sąmatą daugiau kaip 20 proc. numatytų darbų kiekių verčių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo pateiktos keturios, kiekvienam grioviui atskiros, lokalinės sąmatos. Tačiau skundžiamame Agentūros sprendime sankcija taikoma visų keturių sąmatų sumai, o pirmosios instancijos teismas šio argumento iš esmės nenagrinėjo, tik konstatavo, kad tai prieštarauja Įgyvendinimo taisyklių 57.6 punktui. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, jog įsipareigojimai turi būti įvykdyti iki 2015 m. gegužės 15 d., o patikra buvo atliekama 2015 m. gegužės 11–13 d. ir Agentūros bei savivaldybės darbuotojai matė, jog darbai vykdomi ir eina į pabaigą. Tai patvirtina Alytaus rajono savivaldybės specialisto G. K. paaiškinimas. Pareiškėjas kartu akcentuoja, kad 2015 m. gegužės 15 d. visi sąmatose numatyti darbai buvo įvykdyti. Tačiau Agentūra nesivadovavo sąžiningumo principu, o taikė pačią griežčiausią sankciją, neadekvačią tariamam nusižengimui, juo labiau, kad patikra vyko ne po 2015 m. gegužės 15 d., bet prieš Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą darbų įvykdymo datą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užfiksuotas joks tyčinis vengimas įvykdyti įsipareigojimus. Todėl, pareiškėjo manymu, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

15. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–3) prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir Agentūros atsiliepimai į pareiškėjo skundus (patikslintus skundus), pateiktus pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog Agentūra neatliktų darbų kiekius turėjo skaičiuoti ne nuo visų Paraiškoje numatytų darbų, o pagal atskiras darbų sąmatas. Šiuo aspektu pabrėžia, kad sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, akivaizdu, jog pareiškėjui neatlikus dalies darbų, taikomos sankcijos skaičiuojamos nuo visos paramos sumos. Paaiškina, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 201 punktą tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su Priemonės įgyvendinimu pagal 2014 m. pateiktas paraiškas susijusios išlaidos, padarytos nuo paramos patvirtinimo datos iki 2015 m. gegužės 15 d. Baigęs įgyvendinti veiklą, paramos gavėjas per Taisyklėse nustatytą terminą apie tai raštu praneša Agentūrai (Įgyvendinimo taisyklių 44 p.). Taigi, baigęs įgyvendinti visus Paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, o ne kiekvienam melioracijos grioviui atskirai, pareiškėjas apie tai turi informuoti Agentūrą. Tuo tarpu paramos sumažinimo sankcija, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 56 punktu, skaičiuojama nuo visos paramos sumos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas tvirtina, kad Agentūra tinkamai vertino neatliktų darbų kiekį, skaičiuodama neatliktų darbų dalį nuo visų Paraiškoje numatytų darbų.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 5–9) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą nepakeistą.

18. Ministerija mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Ministerija iš esmės pakartoja savo atsiliepimuose į pareiškėjo skundus (patikslintus skundus) išdėstytus argumentus. Ministerija papildomai pabrėžia, kad sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo taisyklių 57.6 punkto nuostatas kartu su 11, 19.9, 21 ir 54 punktų nuostatomis, matyti, jog sankcijos taikymas siejamas ne su atskiromis paraiškos dalimis, o su bendra darbų kiekių verte. Be to, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 201 ir 491 punktais, visi darbai turi būti atlikti iki pranešimo pateikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, 2015 m. gegužės 4 d. teikdamas pranešimą, prašė apmokėti už neatliktus darbus. Tuo tarpu pranešimas, kad darbai baigti vykdyti, nors iš tikrųjų taip nebuvo, laikytinas neteisingos informacijos Agentūrai teikimu, o pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.8 punktą paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas, teikdamas paramos paraišką arba vykdydamas veiklą, pateikia neteisingą informaciją arba ją nuslepia.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. KA-835(10.6.1E), kuriuo pareiškėjui neskirta parama pagal Paraišką, konstatavus, kad neatliktų darbų kiekio vertė sudaro 32,2 proc. visų Paraiškoje nurodytų darbų vertės, taip pat nurodyta, jog pareiškėjas netenka teisės pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti minėtą Agentūros sprendimą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3JN-54299-1343-1008, kuriuo Ministerija netenkino pareiškėjo skundų dėl Agentūros 2015 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. KA-800-10.6.1E ir 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. KA-835(10.6.1E), bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 3R-353(AG-256/04-2015), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėto Ministerijos sprendimo, taip pat įpareigoti Ministeriją pavesti Agentūrai dar kartą įvertinti atliktus darbus.

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymą, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, išvadas dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindas priimti ginčijamą administracinį aktą, buvimo pagrindė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ir jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, detaliai nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde pakartotinai nurodytų aplinkybių.

22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, akcentavo, kad jis, 2014 m. gruodžio 16 d. pateikdamas Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriui paramos paraišką Nr. 2GK-KA-14-1-004638-PR001, sutiko su Paraiškos III skyriuje įtvirtintais atliktų veiklų priežiūros rodikliais, t. y., kad Paraiškos įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjas sutvarkys 4,03 km melioracijos griovių ir 4,15 ha melioracijos griovių šlaitų. Paraiškos VI skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ pareiškėjas patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis (1 punktas), sutinka, jog visi jo prisiimti įsipareigojimai bus patikrinti Agentūros nustatytais terminais (18 punktas), įgaliotai institucijai pareikalavus, įsipareigoja grąžinti gautą paramą, jei veikla nebuvo įgyvendinta taip, kaip numatyta, ir nebuvo tinkamai įforminti pakeitimai arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės (19 punktas).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, siekdamas paramos, savanoriškai įsipareigoja veikti pagal paramos teikimo nustatytus kriterijus ir, tik juos įvykdęs, gali pretenduoti į paramos išmoką ir, priešingai, jų neįvykdęs ar jų neatitinkantis, netenka tokios paramos arba ji atitinkamai mažinama. Dalyvavimas paramos teikimo programoje nėra pareiga. <...> Pareiškėjas, teikdamas paraišką, privalėjo žinoti teisės aktuose nustatytas paramos gavimo sąlygas, kriterijus bei reikalavimus, kuriuos jis turės įvykdyti, kad parama jam galėtų būti išmokėta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1943-442/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, kad parama turėjo būti skiriama atskirai kiekvienai sąmatai, kad jis klydo pateikdamas pranešimą apie atliktus darbus, kad darbai užsitęsė dėl nepalankių oro sąlygų, nėra reikšmingi vertinant pritaikytų priemonių (paramos neskyrimo) teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentą, kad Paraiška buvo pateikta keturioms savarankiškoms sąmatoms įgyventi, ir Agentūra, nevertindama kiekvienos sąmatos savarankiškai, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 57.6 punktą, atkreipia dėmesį, kad Paraiška buvo pateikta ne kiekvienai sąmatai atskirai, bet viena visiems darbams, numatyta bendra prašomos paramos suma (Paraiškos II d. 2, 3 p., III d. 1, 2 p.). Įgyvendinimo taisyklių 57.6 punktas nustato, kad paramos neskyrimas taikomas, patikros metu nustačius, jog neatlikta darbų pagal paramos paraiškoje pateiktą sąmatą daugiau kaip 20 proc. numatytų darbų kiekių verčių. Byloje nėra ginčo, kad patikros 2015 m. gegužės 11–13 d. metu nustatyta, jog melioracijos griovio P-1 darbai neatlikti 20 proc., melioracijos griovio P-14 darbai neatlikti 100 proc., visų Paraiškoje numatytų neatliktų darbų vertė sudaro 32,2 proc. nuo prašomos paramos sumos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Paraiška buvo pateikta viena visiems darbams bendrai, nėra pagrindo spręsti dėl lėšų skyrimo kiekvienai sąmatai atskirai.

25. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su sankcijos proporcingumu, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimus). Pastebėtina, jog proporcingumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, – proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Iš esmės taip pat proporcingumo principą apibrėžia ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo Vodafone ir kt. (C-58/08) 51 punktą; 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Stichting Al-Aqsa prieš Europos Sąjungos Tarybą (C-539/10 P) ir Nyderlandų Karalystė prieš Stichting Al-Aqsa (C-550/10 P) 122 punktą).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad Paraiškoje numatyti darbai buvo užbaigti nustatytu terminu – 2015 m. gegužės 15 d., o Agentūra, neatlikusi pakartotinės patikros, elgėsi nesąžiningai, paskirta griežčiausia priemonė yra neproporcinga. Šie argumentai iš esmės išnagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendime. Byloje nustatyta, kad pranešimą, jog Paraiškoje numatytus darbus yra atlikęs, pareiškėjas pateikė 2015 m. gegužės 4 d. Patikros 2015 m. gegužės 11–13 d. rezultatai (žr. šios nutarties 24 p.) akivaizdžiai paneigia pranešime pateikiamą informaciją. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis, ir pateikdamas pranešimą apie tai, kad yra atlikęs numatytus darbus, nors jie buvo neužbaigti, veikė savo rizika, todėl tos pasekmės, kurios atsirado Įgyvendinimo taisyklių pagrindu, negali būti vertinamos kaip neproporcingos, paneigiančios jo teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Tokiu atveju laikytina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

27. Vėlesni pareiškėjo prašymai skirti pakartotinę patikrą bei pranešimai, kad darbai buvo užbaigti iki 2015 m. gegužės 16 d., t. y. iki Paraiškoje numatyto termino (2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. gegužės 25 d.), neturi reikšmės, nes paramos skyrimas galimas tik tinkamai įvykdžius visus Paramos paraiškoje ir Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginių, jog darbai nebuvo atlikti laiku dėl nepalankių gamtinių sąlygų, t. y. dėl objektyvių aplinkybių, neįrodo jokie duomenys byloje, juo labiau, kad darbų atlikimo terminas sudarė šešis mėnesius. Nustačius pažeidimą – faktą, kad po pranešimo apie darbų atlikimą pateikimo patikros metu darbai nėra atlikti, pareiškėjui Agentūros sprendimu pagrįstai ir teisėtai paskirtos Įgyvendinimo taisyklėse numatytos sankcijos – paramos neskyrimas (57.6 p.), ir, nutraukus paramos mokėjimą dėl padaryto pažeidimo, teisės netekimas pretenduoti į paramą pagal šią Priemonę vienerius metus nuo galutinio sprendimo priėmimo (17.4.1 p.).

28. Pareiškėjo teiginių, kad pranešimas buvo pateiktas dėl jo suklydimo, manant, jog pranešimo pateikimo metu neprivalo būti visi darbai atlikti, taip pat nepatvirtina jokie duomenys byloje. Nei Paraiškos informacija, nei Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, nei pačios Agentūros veiksmai nesudarė pagrindo taip manyti, priešingai, Įgyvendinimo taisyklių 44 punktas nustato, kad baigęs įgyvendinti veiklą, paramos gavėjas per taisyklėse nustatytą terminą apie tai raštu praneša Agentūrai, o Agentūra po pranešimo apie įgyvendintą veiklą atlieka paramos paraiškos patikrą vietoje (54 p.). Ministerija 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime pagrįstai vertino, kad pareiškėjas Agentūrai teikė neteisingą informaciją, po pranešimo pateikimo nustačius, kad darbai nėra atlikti, nebuvo teisinio pagrindo skirti papildomą patikrą.

29. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė