2024-03-14 Nr. CB-1750-2-68-3-28048-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-970

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28048-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 5 d. paduotu atsakovės N. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas F. A. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių nustatymo, o atsakovė N. D. pareiškė priešieškinį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d.;

3. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „A.“, o atsakovei „D.“;

4. Nustatė nepilnametės dukros N. A. gyvenamąją vietą su atsakove;

5. Nustatė nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamąją vietą su ieškovu;

6. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-23398-1094/2021 nustatytą išlaikymo tvarką, priteisdamas iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui Š. A. po 300 Eur kas mėnesį nuo jo gyvenimo su tėvu pradžios, t. y. 2022 m. balandžio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

7. Paskyrė ieškovą sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise;

8. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-23398-1094/2021 iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai N. A., jį padidinant ir ieškovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai N. A. po 300 Eur kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 5 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

9. Paskyrė atsakovę dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise;

10. Nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

Ieškovas su nepilnamete dukra N. A. bendrauja:

a) metų lyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant N. A. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant ją sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

b) pirmąją pusę visų N. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jos lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną ieškovas 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius lyginiais metais tenka ieškovui, o nelyginiais – atsakovei. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

c) pusę N. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jos lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaiko vasaros atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

d) N. A. gimimo dieną lyginiais metais, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 21.00 val.

Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi Š. A. bendrauja:

a) metų nelyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant Š. A. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

b) antrąją pusę visų Š. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jo lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną atsakovė 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius nelyginiais metais tenka atsakovei, o lyginiais – ieškovui. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su atsakove metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

c) pusę Š. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jo lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaikais sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaikų vasaros atostogų, praleidžiamų su atsakove, metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

d) Š. A. gimimo dieną nelyginiais metais pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 21.00 val.;

vaikui būnant pas kitą iš tėvų, turi būti sudarytos galimybės su kitu tėvu bendrauti telekomunikacijų, el. ryšio priemonėmis; jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, prarastas laikas kompensuojamas tėvų sutartu laiku. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja; šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas; bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną.

11. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Mercedes Benz;

12. Padalino butą (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei po 1/2 asmeninės nuosavybės teise;

13. Nustatė, kad prieš kreditorių „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį ieškovas ir atsakovė lieka solidariais skolininkais, tačiau po santuokos nutraukimo vidiniame santykyje kreditorinį įsipareigojimą vykdys abu lygiomis dalimis;

14. Priteisė atsakovei iš ieškovo 6943 Eur piniginę kompensaciją;

15. Nustatė, kad visos atsakovės vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė jos nuosavybė;

16. Nustatė, kad visos ieškovo vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė jo nuosavybė;

17. Likusiose dalyse patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus (atsakovė apeliaciniu skundu prašė atmesti ieškovo ieškinį ir tenkinti jos priešieškinį) ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovė N. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį dėl atsakovės apeliacinio skundo ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai dalyje: 1) dėl santuokos nutraukimo kaltės; 2) dėl faktinio santuokos iširimo datos nustatymo ir CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo; 3) dėl nekilnojamo turto padalijimo: a) pagrindinio buto (duomenys neskelbtini), kai teismai atsisakė išspręsti ginčą ir sprendimo nepriėmė; b) antrojo buto (duomenys neskelbtini), kai teismai priimdami sprendimus ginčo iš esmės nesprendė ir paliko galioti iki tol buvusią konfliktinę padėtį; 4) dėl kompensacijos už įmonės vertės padidėjimą ir iš jos veiklos gautų pajamų; 5) dėl neteisingo turto balanso sudarymo neįtraukus į dalytiną turtą visą šeimos turtą, kuris buvo įgytas, sukurtas, išvystytas, pagerintas nuo 1995 iki 2015 metų (skundo įžanginė dalis, 1 psl.).

2. Esant nuo 1995 metų santuokos visiškai aiškioms šeimos aplinkybėms, teismai bylą nagrinėjo iš esmės pažeisdami sutuoktinių pusiausvyros ir lygybės principą, suteikdami pranašumą ne keturių vaikų motinai, o praturtėti siekiančiam ieškovui. Pirmosios instancijos teismas padarė neišbaigtą išvadą, jog atsakovė 2019 m. rugsėjo 8 d. savo iniciatyva nutraukė religinę santuoką, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė nurodyti, kada ši religinė santuoka buvo sudaryta ir kokį terminą ji galiojo (skundo 15, 17 punktai). Teismai nagrinėdami šeimos bylas turi pareigą būti aktyviems ir išnagrinėti visas santuokos reikšmingas aplinkybės, net ir tas, kuriomis šalys nesiremia ar dėl asmeninių interesų jas nenurodo, ignoruoja, slepia ar sąmoningai bando iškraipyti, pvz., ieškovas teisme nuolat aiškino ir savo profesiniuose dokumentuose nurodinėjo akivaizdžiai apgaulingą situaciją, jog bendrai su atsakove pradėjo gyventi esą tik nuo 2007 metų, kai buvo sudaryta santuoka (skundo 25 punktas). Ieškovas ir atsakovė nuo 1995 metais sukūrė ne formalią sugyventinių sąjungą, o sudarė religinę santuoką ir sukūrė didelę musulmoniškų tradicijų šeimą, kurioje didžiulė našta tenka ne vyrui, o motinai (skundo 26 punktas).

3. Ieškovas ieškinyje nurodė ir atsakovė tai patvirtino, kad ieškovas iš šeimos namų išsikraustė 2015 m. sausio 30 d. Atsakovė siekė pasinaudoti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, nes tam buvo išpildytos visos reikalaujamos sąlygos. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas byloje gali nustatyti, jog sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmės bus sukeliamos ne nuo santuokos nutraukimo, o nuo gyvenimo skyriumi pradžios. Teismų praktika dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo yra išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-398/2013) - kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (skundo 28, 30, 31 punktai). Ieškovas 2015 metų vasarą nedalyvavo antrojo buto (duomenys neskelbtini) pirkime. Ieškovas visiškai atsiribojo nuo būsimo buto pirkimo, nes visus bendro gyvenimo ryšius patvirtino, kad yra nutraukęs ir jau ruošiasi skyrybų procesui, tačiau teismai konstatavo priešingai – esą ieškovas toliau tvarko bendrą šeimos ūkį ir rūpinasi šeima (skundo 34, 42 punktai). Teismai turėjo akivaizdų ir neginčijamą faktinį pagrindą konstatuoti, jog 2015 metais sutuoktiniai ne tik nustojo gyventi kartu, bet ir dėl ieškovo kaltės vienašališkai buvo nutrauktas bendras šeimos ūkis ir visa šeimos išlaikymo našta perėjo atsakovei (skundo 48 punktas). Per visus 2016 metus ieškovas buvo atlikęs vos 7 išlaikymo vaikams mokėjimus už bendrą 1178,86 Eur sumą (skundo 49 punktas).

4. Santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nuolat šeimoje vartojo smurtą ir darė atsakovei įvairius kūno sužalojamus (mėlynes), be to, nuolat naudojo psichologinį smurtą (skundo 60, 52-64 punktai).

5. Dėl turto padalijimo – teismai nepagrįstai paliko ieškovui butą (duomenys neskelbtini), nors ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nesugebėjo bent kiek argumentuoti, kodėl jam po 6 metų pertraukos staiga prireikė šeimos buto, kodėl jis siekia šį butą padalyti per pusę. Be to, teismai nepagrįstai neįtraukė į dalytiną turtą UAB „Storm Art Studija“ įmonę, nors šis odontologijos verslas buvo kurtas kartu šeimoje nuo 2003 metų. Parinkdamas kompensacijos nustatymo būdą, teismas nepagrįstai pritaikė bendrovės akcijų nominalios vertės skaičiavimą (72-81 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo AB „Swedbank“ ir išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti N. D. 2106 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 4 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 119.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas