2026-04-29 Nr. AB-8970-3-64-3-03840-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-500-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03840-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas:

1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo;

2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės;

3) pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos / esmės;

4) pripažinti tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu;

5) priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą;

6) pripažinti teisėjo elgseną, skiriant baudas, piktybišku savavaldžiavimu, tikslingu / tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti atsakovą vadovautis įstatymais, moralės / etikos principais, veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės, privalomai vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5–6 str.);

7) nesielgti priešingai ir neteisėtai, neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) vykdyme;

8) nekenkti pareiškėjui ir vadovaujantis turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą) į objektyvų teismą – privalomai ją užtikrinti, taip pat užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti neteisėtai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus;

9) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą – įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą – darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą – kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą – darbdavys privalo įgyvendinti <...> lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus <...>;

10) priimti tą akivaizdų faktą, kad net antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, iki šiol nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovo atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) tiesą ir įvykdyti teisingumą, pripažinti tuos neįmanomus paslėpti, užgožti įrodymus, patvirtinančius tikrą neįgalumą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde (pareiškime) yra cituojami teisės aktai ir teismų praktika dėl teisės kreiptis į teismą ir klausiama, kodėl jau kuris laikas teisme nenagrinėjami (nesprendžiami) iškilę tarpusavio administraciniai, tarnybiniai, darbo ginčai, o situacija peraugusi į ginčą ne su atsakovais, bet su teismu, taip pat nurodoma, jog jam reikia tik tų administracinių, tarnybinių, darbo ginčų išnagrinėjimo.

Teismas, atsižvelgęs į pateikto skundo (pareiškimo) turinį ir į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, iš kurių matyti, kad teisme šiais metais yra virš 760 pareiškėjo inicijuotų bylų, iš kurių absoliučioje daugumoje skundus (pareiškimus) dėl ginčų su jo buvusiu darbdaviu buvo atsisakyta priimti, galima suprasti, jog pareiškėjas šiuo savarankišku skundu (pareiškimu) siekia, kad Regionų administracinis teismas būtų įpareigotas nevaržyti jo teisės į teisminę gynybą, t. y. būtų įpareigotas priimti nagrinėti jo teikiamus skundus (pareiškimus).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su ankstesniais teismo procesiniais sprendimais nepriimti nuolat jo teikiamų skundų (pareiškimų) ir šiuo pateiktu skundu (pareiškimu), inicijuojančiu savarankišką bylą, kelia iš esmės procesinio pobūdžio ginčą dėl, jo nuomone, nepagrįsto teismo atsisakymo ankstesnėse bylose priimti nagrinėti jo skundus (pareiškimus). Teismas akcentavo, kad kiti skundo (pareiškimo) reikalavimai (spręsti klausimą dėl pareiškimo rūšinio teismingumo ir priimti atskirąją nutartį) yra ne tik procesinio pobūdžio, bet ir nagrinėtini tik konkrečioje iškeltoje administracinėje byloje, kuri būtų priskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuotų asmenų bylas, vykdo teisingumą, o ne viešojo administravimo funkciją. Administracinio teismo veikla nagrinėjant administracines bylas reglamentuota ABTĮ, o ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, todėl teismas, spręsdamas skundų (prašymų, pareiškimų) priėmimo klausimus, nevykdo viešojo administravimo ir nėra viešojo administravimo subjektas šiuo aspektu. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija ne valdžios institucijos (viešojo administravimo subjekto) aktus ar veiksmus (neveikimą), kurių teisėtumą administraciniai teismai turi kompetenciją tikrinti, bet teisminės valdžios veiksmus, t. y. Regionų administracinio teismo neveikimą, kaip teigia pareiškėjas, atsisakant nagrinėti jo skundus (pareiškimus). Teismas nurodė, kad teismas atsakovu gali būti, ir reikalavimai teismui gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje, o administracinio teismo veiksmus vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą) asmenys gali skųsti tik instancine tvarka, t. y. pagal ABTĮ nustatytą tvarką teikiant atskiruosius skundus ar apeliacinius skundus konkrečioje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo teises dėl nepagrįsto, jo manymu, varžymo kreiptis į teismą, jog būtų priimti nagrinėti jo administraciniai, tarnybiniai, darbo ginčai gali ir turi ginti konkrečiose bylose, kuriose tokia teisė jam varžoma, skųsdamas atitinkamus teismo procesinius sprendimus apeliacine tvarka, tačiau toks reikalavimas, kokį pareiškėjas reiškia šioje byloje pateiktu skundu (pareiškimu) dėl teismo įpareigojimo nevaržyti jo teisės į teisminę gynybą yra procesinio pobūdžio ginčas dėl jo reikalavimų priimtinumo nagrinėti teisme, bet nėra skundas (prašymas, pareiškimas) nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes ginčas kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o iš jurisdikcinės teismo veiklos.

Teismas sprendė, kad kiti skundo (pareiškimo) reikalavimai taip pat yra procesinio pobūdžio ir nagrinėtini tik konkrečioje iškeltoje administracinėje byloje, kuri būtų priskirtina teismo kompetencijai.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Regionų administracinio teismo (teisėjų) veiksmais vykdant teisingumą. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, bet iš teismo jurisdikcinės veiklos, teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad savo teisę kreiptis į teismą jis turi ginti konkrečiose bylose, kuriose tokia teisė jam varžoma, skųsdamas jo netenkinančius teismo procesinius sprendimus kaip tai numato ABTĮ (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti teiginiai, neatitinka faktinės tikrovės ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.). Pareiškėjas tvirtina, kad yra skundžiamas neteisėtas veikimas / vilkinimas. Pasak pareiškėjo, kad jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Mažeikių rajono savivaldybės administracijos netiesą. Pareiškėjo nuomone, teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus, be to, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.), nes žino ir supranta, jog tikrieji faktai / aplinkybės paneigia neteisingą, tendencingą ir deklaratyvią išvadą (skirti baudą).

Pareiškėjo vertinimu, skundas / pareiškimas byla tampa tik teismui priėmus šią nutartį (ABTĮ 67 str. 4 d.), taip pat teisėjas nutartyje iš esmės neteisingai taiko / vadovaujasi įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) norma, nes nėra priimto teismo sprendimo, jis neįsiteisėjęs, t. y. byla nepradėta (ABTĮ 67 str. 4 d.) ir neišnagrinėta, taip pat teisėjas ignoruoja ABTĮ 10 straipsnį. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas galėjo / turėjo / privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, tačiau to nepadarė ir nedaro. Pareiškėjas nurodo, kad duomenys apie lėšas, turtą yra sukaupti antstolės parengtoje vykdomojoje byloje, kurią sąmoningai vengiama atversti ir su tais duomenimis susipažinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų (teisėjų) bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde (pareiškime) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-520/2026; ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo nutarime, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį ir / ar pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė