Legislator Case Law & Legislation
2019-10-23 Nr. AB-20477-3-61-3-03039-2019-0 AI generated

2019-10-23 Nr. AB-20477-3-61-3-03039-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-10-23 Nr. AB-20477-3-61-3-03039-2019-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-10-23 Nr. AB-20477-3-61-3-03039-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą 2019 m. rugpjūčio 3 d. skundą-teikimą ir organizuoti karvės iš pareiškėjo paėmimą skubos tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-662-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03039-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą 2019 m. rugpjūčio 3 d. skundą-teikimą ir organizuoti karvės iš pareiškėjo paėmimą skubos tvarka.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 27 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog reiškia nušalinimą teisėjai Rūtai Miliuvienei, nes abejoja jos nešališkumu, kadangi ji 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti jo skundą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Tomas Blinstrubis 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės nušalinimo.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 3 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Tomo Blinstrubio 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės nušalinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. 2019 m. rugsėjo 3 d. atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 ir 45 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisėjų ir kitų asmenų nušalinimą, nėra numatyta, kad teismo nutartis dėl teisėjo nušalinimo galėtų būti skundžiama apeliacine tvarka, taip pat nutartis dėl teisėjo nenušalinimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Teismas konstatavo, kad nutartis dėl teisėjos nenušalinimo nepatenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundžiamų nutarčių sąrašą, todėl atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties negali būti paduodamas.

III. Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį, 2019 m. rugsėjo 3 d. atskiruoju skundu skųstą 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą nušalinti teisėją Rūtą Miliuvienę.

Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis motyvuota klaidinančiai aiškinant ABTĮ 152 ir 153 straipsnių normas. Atsisakyti priimti atskirąjį skundą teisėjas gali, jeigu nutartis kituose įstatymuose numatytais pagrindais negali būti skundžiama atskiruoju skundu, o tokių įstatymų nutartyje nenurodyta.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su jo elektroninėje paskyroje darytais pakeitimais, teigia, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. iš pradžių buvo įkelta teisėjos Rūtos Miliuvienės nutartis, kuri vėliau buvo pakeista teisėjo Tomo Blinstrubio nutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Tomo Blinstrubio 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dėl to, kad ši nutartis nėra skundžiama ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Pareiškėjo nuomone, teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės nenušalinimo gali būti skundžiama, kadangi joje nėra nurodytas įstatymas, kurio pagrindu ši nutartis negalėtų būti skundžiama atskiruoju skundu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimtoje nutartyje, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės nušalinimo, nenustatė pagrindo teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir bylą pavesti nagrinėti kitam teisėjui. Pažymėtina, kad byloje yra šios nutarties originalas, pasirašytas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Tomo Blinstrubio (b. l. 22–23).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).

Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į skundą, kuriuo bus skundžiamas bylos procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Bylos dalyviai tokiame skunde turi teisę nurodyti argumentus, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. šališkas teismas (teisėjas). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, t. y. jei bylą išnagrinėja šališkas teismas (teisėjas), sprendimas ar nutartis panaikinama (ABTĮ 151 str.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį priėmė, vadovaudamasis ABTĮ 44 ir 45 straipsniais. ABTĮ 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenustato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-926-492/2016; 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-438/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018; kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nėra nurodęs jokių teisinių argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad jo skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas negali apskritai prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Šiuo atveju priėmus 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį tokių pasekmių neatsirado, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai ir dėl to ji yra skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to darytina išvada, kad nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte, minėta nutartis atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant ABTĮ numatyto konkretaus atskirojo skundo padavimo pagrindo, taip pat skundžiamai nutarčiai neužkirtus galimybės tolesnei bylos eigai ir taip nesuvaržius pareiškėjo teisių, pirmosios instancijos teismas teisėtai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektu, t. y. atskirojo skundo padavimas dėl tokios nutarties nėra galimas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė