2025-12-03 Nr. AB-21407-3-61-3-04753-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1320-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04753-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovams Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijai bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus arkivyskupijos Caritas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 19 d. protokolu įformintą sprendimą Nr. SI7-18 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją persvarstyti pareiškėjo prašymą dėl paramos integracijai teikimo pratęsimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Komisijai pateikė prašymą pratęsti paramos teikimą integracijai (toliau – ir Prašymas). Vilniaus arkivyskupija Caritas (toliau – ir Caritas), kaip sudariusi su pareiškėju paramos integracijai (toliau – ir parama) teikimo sutartį, gavo pranešimą, jog Komisija priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo Prašymo, t. y. nepratęsti jam ir jo šeimai integracijos laikotarpio, kadangi pareiškėjas be pateisinamos priežasties praleido 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos kursų suaugusiesiems užsiėmimų.

2.2. Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Komisija, priimdama Sprendimą, neįvertino pareiškėjo ir jo bendro paramos integracijai poreikio, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl lietuvių kalbos kursų ir / ar priežastys buvo (ne)pateisinamos. Pirmus integracijos metus pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) lankė nuotolines lietuvių kalbos pamokas, t. y. būtinuosius kursus, baigė juos. Jeigu pareiškėjas būtų žinojęs, jog jam būtina toliau lankyti kursus ir / ar užsirašyti į lietuvių kalbos pamokas, jis būtų tai atlikęs. Pareiškėjui nebuvo skirta jokių papildomų lietuvių kalbos kursų. Todėl pareiškėjas negalėjo praleisti lietuvių kalbos pamokų. Komisijos Sprendime tik formaliai nurodyta, kad nelankytos lietuvių kalbos pamokos. Nagrinėjamu atveju liko neįvertinta ir paramos nutraukimo įtaka (duomenys neskelbtini) interesams bei šeimai.

2.3. Pagal Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) net jeigu nustatomi paramos integracijai nutraukimo pagrindai, tai automatiškai nelemia, kad prieglobsčio gavėjas praranda šią paramą, Komisijai yra suteikiama diskrecijos teisė tai išspręsti. Taikant Komisijos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-24, (toliau – ir Reglamentas) ir Aprašo nuostatų sisteminį teisės aiškinimo metodą, galima teigti, jog Komisija, nustačiusi nutraukimo pagrindus, privalo atsižvelgti į prieglobsčio gavėjo pažeidžiamumą, materialinę padėtį, (duomenys neskelbtini) padėtį ir visas kitas svarbias individualias aplinkybes prieš priimant sprendimą.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. 2022 m. kovo 21 d. Pabėgėlių priėmimo centras (toliau – ir Centras) ir integraciją įgyvendinanti institucija Caritas sudarė sutartį Nr. 8.11-S15-197 dėl valstybės paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu integracija iki (duomenys neskelbtini) teikta prieglobsčio gavėjams M. M., (duomenys neskelbtini). Caritas (duomenys neskelbtini) su prieglobsčio gavėjais pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės paramos teikimo integracijai į Lietuvos visuomenę savivaldybės teritorijoje paslaugų (toliau – ir Sutartis dėl paramos).

4.2. Komisija sprendžia klausimus dėl paramos integracijai savivaldybės teritorijoje – integracijos laikotarpio pratęsimo, nutraukimo, atnaujinimo, papildomų paramos integracijai priemonių skyrimo ir jų apimties nustatymo (Aprašo 3.7.2 p.). Sutartis dėl paramos buvo pratęsta iki (duomenys neskelbtini). Parama integracijai pratęsta įvertinus prieglobsčio gavėjų pažangą, lietuvių kalbos kursų lankymą ir tai, kad jie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Sutartis dėl paramos buvo pratęsiama (iki (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dar kartą pratęsti jam ir jo šeimai integracijos programos laikotarpį. Komisija (duomenys neskelbtini) posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir priėmė sprendimą (protokolo Nr. SI7-18) Prašymo netenkinti ir nepratęsti integracijos laikotarpio, kadangi M. M. ir (duomenys neskelbtini) nėra išlaikę I valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo kategorijos egzamino, jų kalbos mokėjimo lygis buvo nepakankamas, pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) netęsė lietuvių kalbos mokymosi kursų, patys savarankiškai nesimokė, nerodė iniciatyvos.

4.3. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas kompetentingo subjekto ir laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Skundžiamu sprendimu pareiškėjo Prašymas netenkintas remiantis Aprašo 40.1.1 papunkčiu, t. y. parama integracijai nutraukta Komisijos Sprendimu, kai prieglobsčio gavėjas be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 108 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimas nutraukiamas, jeigu užsienietis, kuriam teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai, nevykdo įsipareigojimų, nurodytų šio įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. Aprašo 40 punktas numato pagrindus paramos integracijai savivaldybės teritorijoje nutraukti. Iš esmės, nors teisės aktai konkrečiai nedetalizuoja integracijos termino pratęsimo / nepratęsimo pagrindų, tačiau taikant įstatymo analogijos taisyklę, tie pagrindai, kuriais integracija nutraukiama, taikytini ir sprendimams dėl integracijos termino nepratęsimo priimti.

4.4. Pareiškėjas ir jo šeima nevykdė Sutarties dėl paramos 3.5 punkte nustatytų sąlygų – lankyti lietuvių kalbos kursus ir išlaikyti I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą, t. y. per 30 mėn. integracijos laikotarpį baigė tik 96 val. lietuvių kalbos kursus, kuriuos lankė nenoriai, nepasiekė pakankamo bendravimui lygio, nenorėjo toliau mokytis, todėl jo Prašymas pratęsti integracijos laikotarpį atmestas pagrįstai remiantis Apraše įtvirtintomis teisės normomis.

4.5. Komisijos sprendimas įformintas 2024 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio protokolu. Centras, kaip koordinuojanti paramos integracijai teikimą bei Komisiją techniškai aptarnaujanti institucija, turi pareigą pranešti pareiškėjui apie priimtą sprendimą, jo priėmimo pagrindus, motyvus, apskundimo tvarką ir kitas svarbias aplinkybes. Šią pareigą Centras įvykdė, pateikdamas pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. J-648 „Dėl integracijos laikotarpio nepratęsimo“ (toliau – ir Raštas).

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė pašalinti Ministeriją iš šio proceso ir tolesnio bylos nagrinėjimo arba pakeisti jos procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens, o teismui nesutikus patenkinti Ministerijos prašymo, atmesti skundą.

6. Ministerija atsiliepimą į skundą grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. To paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Ministerijos veiklos sritys ir funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892. Įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai koordinuoja ir prižiūri Ministerija. Įstatymo 108 straipsnio 6 dalis numato, kad šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aprašo 5 punktas nustato, kad Komisijos sudarymo tvarką, sudėtį, darbo organizavimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vadovaujantis minėta Aprašo nuostata Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-24 „Dėl Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ yra patvirtinta tarpinstitucinė Komisijos sudėtis ir jos darbo reglamentas. Minėti teisės aktai apibrėžia Komisijos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimo tvarką integracijos procese. Ministerijos kompetencija apsiriboja politikos formavimo, koordinavimo ir priežiūros funkcijų vykdymu paramos integracijai srityje. Ministerija negali daryti įtakos Komisijos priimtiems sprendimams, todėl Ministerija netinkamai įtraukta atsakovu byloje.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Caritas padavė rašytinius paaiškinimus, prašė pridėti juos prie bylos.

8. Caritas pateikė šiuos paaiškinimus:

8.1. Centras, vykdydamas „Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos programą“, teikė paslaugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams – M. M. bei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo (duomenys neskelbtini) nelaikė lietuvių kalbos egzamino. Pareiškėjas M. M. ir (duomenys neskelbtini) lankė ir išklausė tik pirmą lietuvių kalbos kursą (96 val.), o egzaminas laikomas po kitų 190 lietuvių kalbos valandų trukmės kurso išklausymo. Pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) neteikė prašymo skirti papildomą 190 lietuvių kalbos valandų kursą. Pasirašant Sutartį dėl paramos su pareiškėju ir (duomenys neskelbtini), jie buvo informuoti apie lietuvių kalbos mokymosi svarbą ir reikalaujamą aktyvų šių kursų lankomumą. Sutartyje dėl paramos įvardintos užsieniečių teisės ir atsakomybės dalyvaujant integracijos programoje, viena iš jų – lankyti lietuvių kalbos kursus. Sutarties dėl paramos dalyje apie paramos integracijai nutraukimą ir atnaujinimą pabrėžta, kad integracija prieglobsčio gavėjui nutraukiama jeigu: „be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos kursų“. Ir nors tipinėje nustatytos formos sutartyje nėra pabrėžta kitų 190 lietuvių kalbos valandų trukmės kurso išklausymo svarba, visgi, žodžiu tokia prievolė pareiškėjui buvo ne kartą pažymėta, todėl pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai informuoti ir žinojo, kad tolimesnei integracijai privalo tęsti lietuvių kalbos kursą bei laikyti kalbos egzaminą.

8.2. Lietuvių kalbos mokytoja raštu patvirtino, kad pareiškėjas nerodė motyvacijos mokytis lietuvių kalbos, į kursus prisijungdavo, tačiau nebuvo pažangos ir susidomėjimo išmokti lietuvių kalbą. Pareiškėjas neišreiškė motyvacijos mokytis kalbos toliau, teigė, jog mokosi savarankiškai, tačiau (duomenys neskelbtini) integracijos programoje negebėjo bendrauti lietuviškai. Pareiškėjas savo viešais komentarais patvirtino nenorą mokytis lietuvių kalbos (įrašas socialiniame tinkle „Facebook“).

8.3. Atsakovo sprendimas nepažeidė (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) šiuo metu tikėtina nedirba, nėra pakankama priežastis pratęsti jų integracijos laikotarpį, nes socialinės integracijos programa skirta užsieniečiams padėti įsitraukti į visuomenę, teikiant daugiausia socialinio darbuotojo konsultacijas, tarpininkavimo bei lietuvių kalbos mokymo paslaugas, bet ne vien tik finansinę paramą, kuri nėra pagrindinė ir yra tik nedidelė integracijos programos dalis. Teismas turėtų įvertinti aplinkybę, kad pareiškėjas siekia dalyvauti integracijos programoje tik dėl to, kad gautų finansinę paramą, bet nesiekia gauti esminių integracijos paslaugų (socialinio darbuotojo konsultacijų, tarpininkavimo bei lietuvių kalbos mokymo paslaugų).

8.4. Pareiškėjas ir jo šeima nebeturi tikslo dalyvauti integracijos programoje. Paskutinis ir vienintelis tikslas, kurį pareiškėjo šeima išsikėlė integracijos programoje ir kurį įgyvendino – apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje bei Energetikos ir technikos muziejuje. Pareiškėjo šeimai nepavyko iškelti ir įgyvendinti kitų tikslų. Šie faktai patvirtina, kad pareiškėjo šeima nebededa jokių pastangų dalyvauti integracijos programoje. Pareiškėjas ne tik prisitaikė gyventi mūsų visuomenėje, bet ir laisvai naudojasi kitomis asmeninėmis teisėmis, viešai reiškia savo nuomonę integracijos klausimais. Pareiškėjo šeima gali toliau gyventi savarankiškai ir lyginant su kitomis užsieniečių šeimomis, jiems nebūtina dalyvauti integracijos programoje.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. 2022 m. kovo 21 d. Centras ir integraciją įgyvendinanti institucija Caritas sudarė sutartį Nr. 8.11-S15-197 dėl valstybės paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje.

10.2. (duomenys neskelbtini) Caritas su prieglobsčio gavėjais pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės paramos teikimo integracijai į Lietuvos visuomenę savivaldybės teritorijoje paslaugų.

10.3. Komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 3) Sutartis dėl paramos pratęsta iki (duomenys neskelbtini). Parama integracijai pratęsta įvertinus prieglobsčio gavėjų pažangą, posėdžio metu jie dar lankė lietuvių kalbos kursus. Komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje (protokolas Nr. 15) Sutartis dėl paramos pratęsta iki (duomenys neskelbtini). Parama integracijai pratęsta, įvertinus prieglobsčio gavėjų pažeidžiamumą ir padarytą pažangą. Komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje (protokolas Nr. 3) Sutartis dėl paramos pratęsta iki (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu įvertintas šeimos pažeidžiamumas ir padaryta pažanga.

10.4. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą pratęsti jam ir jo šeimai integracijos programos laikotarpį.

10.5. Komisija 2024 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą (protokolo Nr. SI7-18) netenkinti Prašymo ir nepratęsti integracijos laikotarpio, kadangi M. M. ir (duomenys neskelbtini) nėra išlaikę I valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo kategorijos egzamino, jų kalbos mokėjimo lygis buvo nepakankamas, netęsė lietuvių kalbos mokymosi kursų, savarankiškai nesimokė, nerodė iniciatyvos.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo ir Aprašo normomis ir sprendė, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas kompetentingo subjekto ir laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pareiškėjas nevykdė Sutarties dėl paramos 3.5 punkte nustatytų sąlygų – lankyti lietuvių kalbos kursus ir išlaikyti I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą, t. y. per 30 mėn. integracijos laikotarpį baigė tik 96 val. lietuvių kalbos kursus, kuriuos lankė nenoriai, nepasiekė pakankamo bendravimui lygio, nenorėjo toliau mokytis. Teismas nustatė, kad Komisijos argumentus dėl nenoro mokytis lietuvių kalbos patvirtina tiek Carito 2024 m. spalio 1 d. raštas Komisijai dėl M. M., kuriame nurodyta, kad tiek M. M., tiek (duomenys neskelbtini) iš pradžių lankė individualias lietuvių kalbos pamokas (96 val.), tačiau baigę pirmąjį kursą, atsisakė tęsti mokymąsi, kuratorė priminė apie įsipareigojimus (gyvai, telefonu) integracijos programos metu tęsti kalbos mokymąsi, tačiau jie nusprendė toliau lietuvių kalbos mokytis savarankiškai, (duomenys neskelbtini) rodė motyvaciją mokytis lietuvių kalbos, o pareiškėjas mokymuisi neteikė didelės reikšmės – pirmą kursą lankė tik dėl įsipareigojimų, tačiau aktyviai nesimokė, o tiesiog dalyvavo pamokose; tiek lietuvių kalbos mokytojos L. K., mokiusios pareiškėją ir (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 19 d. raštas Caritui, akcentuojantis pareiškėjo nenorą mokytis lietuvių kalbos ir nenorą mokymąsi tęsti. Teismas vertino, kad Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjo Prašymą remiantis Aprašo 40.1.1 papunkčiu.

12. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad apie kitus privalomus lietuvių kalbos kursus jis nieko nežinojo, kad jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus apie lietuvių kalbos kursus, kad Komisija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamumą, jo materialinę padėtį, šeimos padėtį ir kitas individualias aplinkybes, vertino kaip gynybinę poziciją, paremtą samprotavimais ir prielaidomis, nes šiuos argumentus paneigia tiek Sutartis dėl paramos, tiek ir Carito 2024 m. spalio 1 d. raštas Komisijai dėl M. M., tiek kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip integracijos siekiantis asmuo, turėjo aktyviai jos siekti, domėtis tolesniais integracijos etapais, tačiau to nedarė, aplaidžiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus bei integracijai nustatytus reikalavimus, iš kurių vienas yra lietuvių kalbos mokymasis ir išmokimas.

14. Aptaręs VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios normos taikymo aspektu, Aprašo 3.7.2 papunktį, teismas nusprendė, jog Sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, Komisija detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės (kad pareiškėjas nelanko lietuvių kalbos pamokų), jos susietos su taikomomis teisės normomis (Aprašo 40.1.1 p.).

15. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo Komisijai atlikti veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, neanalizavo kitų proceso šalių argumentų, pripažinęs juos neesminiais ir nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados.

III. 16. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją persvarstyti Prašymą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

17.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad Komisija detaliai išnagrinėjo pareiškėjo ir jo šeimos individualias aplinkybes. Komisija nesivadovavo Reglamento 6 punktu ir neatliko pareiškėjo šeimos padėties vertinimo. Pareiškėjui ir jo šeimai (duomenys neskelbtini) pratęsta parama integracijai, atsižvelgiant į šeimos pažeidžiamumą ir pažangą. Nors pareiškėjo ir jo šeimos elgesys nepakito, Komisija niekaip nepagrindė, kaip ir kodėl išnyko šeimos pažeidžiamumas, pažanga. Bylos duomenys patvirtina teiginį, kad pareiškėjas prisijungdavo prie lietuvių kalbos pamokų, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rodė motyvaciją mokytis lietuvių kalbos. Sprendimas neigiamai paliečia visą šeimą, įskaitant (duomenys neskelbtini). Todėl Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu individualumo ir detalumo reikalavimus, kai dėl vieno asmens veiksmų neigiamos pasekmės kyla kitiems asmenims.

17.2. Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jokiame administracinio proceso etape iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti pateisinamas priežastis ar paaiškinti dėl tariamo lietuvių kalbos pamokų nelankymo. Vien lietuvių kalbos pamokų nelankymas (praleidimas) nelemia, kad parama integracijai yra nutraukiama / netęsiama. Parama gali būti nutraukiama, bet gali būti ir nenutraukiama, kadangi sprendžiant dėl paramos integracijai teikimo turi būti atsižvelgta ir į kitų aplinkybių visumą. Dėl pareiškėjo vykusi administracinė procedūra neatitinka pagrindinių bendrųjų reikalavimų: pareiškėjas (jo šeimos nariai) nebuvo iškviesti dalyvauti Komisijos posėdyje, nesudaryti galimybė pateikti paaiškinimą, nesvarstytos buvo ar nebuvo pateisinamos priežastys (ne)lankyti kalbos kursų, Sprendimas įformintas protokolu, o ne atskiru skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėjas gavo tik raštą, kuriuo buvo informuotas apie Sprendimą.

17.3. Nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas procedūros skaidrumas, teisėti lūkesčiai, teisinio apibrėžtumo ir aiškumo principai.

17.4. Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo paaiškinimai atmesti kaip gynybinė pozicija. Pareiškėjas nurodė, jog jeigu lietuvių kalbos mokymasis būtinas, jis toliau mokytųsi, bandė mokytis savarankiškai. Integraciją kuruojanti organizacija galėjo aiškiai raštu pareikalauti ar išaiškinti lietuvių kalbos privalomumą, jeigu siekiama pratęsti paramą integracijai visai šeimai, kuri rodė pažangą. Aprašo nuostatos lemia, jog net jeigu nustatomi paramos integracijai nutraukimo pagrindai, tai Komisija šiuo aspektu turi diskrecijos teisę. Pareiškėjui (jo šeimai) nebuvo paskirta naujų lietuvių kalbos pamokų, jie nebuvo informuoti, kad būtina lankyti papildomas pamokas.

17.5. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas piktybiškai nenori mokytis, nėra aišku, kaip nustatytos tokios asmens vidinės būklės kaip (ne)motyvuotas, (ne)susidomėjęs, didelę / mažą reikšmę teikė.

17.6. Nagrinėjamoje byloje nebūtinas Ministerijos dalyvavimas.

18. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu, Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu ir papildomai akcentuoja:

19.1. Pabėgėlių priėmimo centras turi pareigą pranešti pareiškėjui apie priimtą sprendimą, jo priėmimo pagrindus, motyvus, apskundimo tvarką ir kitas svarbias aplinkybes. Šia pareigą Pabėgėlių priėmimo centras įvykdė Raštu. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas. Sprendimas buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą, įvertinus pareiškėjo bei integraciją įgyvendinančios institucijos pateiktus paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tęstinį laiką lietuvių kalbos kursų nelankė, kas sudarė pagrindą ateityje nebesitikėti, jog prieglobsčio gavėjo pareiga – išmokti lietuvių kalbą – bus įvykdyta.

19.2. Caritas 2024 m. spalio 1 d. Komisijai pateikė informaciją apie pareiškėjų integracijos procesą ir eigą. Pateiktame rašte nurodyta, kad pareiškėjas 96 valandų lietuvių kalbos kursus lankė pasyviai, nenoriai, baigęs šiuos kursus, mokytis toliau nebenorėjo, nors keletą kartų buvo informuotas apie galimybę tęsti mokymąsi. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas pripažino, kad kalbos mokėjimas siekiant sėkmingos integracijos yra labai svarbus. Kalbos mokėjimas skatina didesnį įsitraukimą į visuomenę bei pilietinį aktyvumą, padeda išvengti bendruomenės atstūmimo, suteikia daug naujų galimybių. Deja, pats pareiškėjas, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų, nebuvo suinteresuotas mokytis kalbos.

19.3. Komisijos manymu, pareiškėjo nurodytos priežastys apie tai, jog apie kursus jis nieko nežinojo, yra nepagrįstos, kadangi dalį kursų, tiek pareiškėjas, tiek (duomenys neskelbtini) lankė, Sutartyje dėl paramos yra nuostata apie privalomumą lankyti lietuvių kalbos kursus bei išlaikyti I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą, integraciją įgyvendinanti institucija ne kartą pareiškėjui priminė apie būtinybę toliau mokytis lietuvių kalbos. Integracijos procese labai svarbus abipusis valstybės ir prieglobsčio gavėjo bendradarbiavimas. Jei viena iš šalių nėra suinteresuota, nesistengia ir nerodo jokios iniciatyvos, kita šalis negali, neturi priemonių prievartos mechanizmams taikyti. Be to, pripažindamas kalbos mokėjimo svarbą, prieglobsčio gavėjas ir pats turėtų rodyti norą mokytis, prašyti integraciją įgyvendinančios institucijos šių paslaugų.

20. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Ministerija taip pat prašo pašalinti ją iš proceso arba pakeisti procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens.

21. Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, susijusius su jos kompetencija, negalėjimu daryti įtakos Komisijos priimtiems sprendimams ir papildomai nurodo, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo ir objektyviai negali pasisakyti dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bylos išsprendimas Ministerijos teisėms ir (ar) pareigoms įtakos neturės, todėl Ministerija neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir neturėtų būti traukiama į bylą atsakovu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo Komisija nusprendė nepatenkinti pareiškėjo M. M. prašymo ir nepratęsti jam ir jo šeimai integracijos laikotarpio, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas kompetentingo subjekto ir laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl jo ir šeimos mokymosi lietuvių kalbos ir poreikio paramai, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, priimtas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pirmiausia, pažymėtina, kad ABTĮ 46 straipsnis nustato, kad administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 46 str. 1 d.). Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 str. 2 d.). Pagal pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (pateiktas pirmosios instancijos teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti), kurį 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti Regionų administracinis teismas, pareiškėju nurodomas tik M. M., trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodyta. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas prašė į bylą įtraukti ar pareiškėjo (duomenys neskelbtini) norėjo įstoti į bylą pareiškėjais ar trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir / ar pirmosios instancijos teismas netenkino tokio prašymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Komisijos Sprendimą apskundė tik M. M.. Teismas gali spręsti tik dėl į bylos nagrinėjimą įtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ir nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini), jų teisėmis ir pareigomis, nulemtomis Komisijos Sprendimo.

27. Ginčo situaciją reglamentuoja Įstatymas, Aprašas, Reglamentas ir kt. teisės aktai. Skundžiamame Komisijos Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo prašymas dėl integracijos laikotarpio pratęsimo netenkinamas, nes nelankomos lietuvių kalbos pamokos, Sprendimas priimtas remiantis Aprašo 40.1.1 punktu.

28. Įstatymo 108 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimas nutraukiamas, jeigu užsienietis, kuriam teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai nevykdo įsipareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo (vienas iš nutraukimo pagrindų).

29. Aprašo 40 punktas nustato atvejus, kada parama integracijai savivaldybės teritorijoje gali būti nutraukiama komisijos sprendimu, be kita ko, jeigu prieglobsčio gavėjas be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų (Aprašo 40.1.1 p.).

30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad egzistuoja pagrindas naikinti skundžiamą Komisijos Sprendimą. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jis nežinojo apie būtinybę mokytis lietuviškai, nes į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad:

31.1. (duomenys neskelbtini) Sutartyje dėl paramos nurodyta, jog prieglobsčio gavėjas įsipareigoja lankyti vykdytojo organizuojamus lietuvių kalbos kursus suaugusiems ir išlaikyti I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą (Sutarties dėl paramos 3.5 punktas). M. M. šią sutartį pasirašė, nurodė, kad Sutarties dėl paramos tekstas jam išverstas vertėjos į (duomenys neskelbtini) kalbą.

31.2. 2024 m. spalio 1 d. Vilniaus arkivyskupijos Caritas Užsieniečių registracijos centro vadovė Integracijos reikalų komisijai rašte „Dėl M. M.“, be kita ko, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) baigė 96 val. lietuvių kalbos kursų, jų lietuvių kalbos žinios dar buvo nepakankamos sklandžiam bendravimui“. <...> „Užsieniečiai buvo informuoti, kad integracijos programos laikotarpiu privalo lankyti lietuvių kalbos pamokas. Programos pradžioje jiems buvo suteikta 96 val. kalbos mokymosi. Užsieniečiai buvo informuoti apie galimybę gauti papildomai 190 val. ir dar 100 val. lietuvių kalbos pamokų, norint pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui, bet (duomenys neskelbtini) nepasinaudojo šia galimybe. Informuota, kad lietuvių kalbos pamokos nemokamos. M. M. ir (duomenys neskelbtini) iš pradžių lankė individualias lietuvių kalbos pamokas (96 val.), tačiau baigę pirmąjį kursą atsisakė tęsti mokymąsi. Jų kuratorė primindavo apie įsipareigojimus (gyvai, telefonu) integracijos programos metu tęsti kalbos mokymąsi, tačiau M. ir (duomenys neskelbtini) nusprendė toliau lietuvių kalbos mokytis savarankiškai.“

31.3. 2024 m. lapkričio 19 d. lietuvių kalbos pamokas vedančios L. K. rašte Vilniaus arkivyskupijos Carito direktorei „Dėl M.“ nurodyta, kad <...> „kursų metu M. (nors beveik nedirbo) dažnai būdavo išvykęs pailsėti į Europos šalis, kur būdavo prastas internetas. Dėl to negalėdavo jungtis į mūsų pamokas. Bet net, kai M. jungdavosi, tai lietuvių kalbos pamokos buvo laiko „prastūmimas“. Buvo labai nemalonu jausti nepagarbų ir atsainų požiūrį į mūsų šalį ir kalbą. Kai M. šeimai baigėsi 96 pirminių lietuvių kalbos kursų valandos, aš maniau, kad jie tęs integraciją ir lietuvių kalbos pamokas, nes dėl akivaizdaus pažangos ir susidomėjimo trūkumo jiems nepavyko pramokti lietuvių kalbos. Tačiau jie neišreiškė noro tęsti <...>“.

31.4. Vertime iš M. M. socialinių tinklų nurodyta, kad M. M. (duomenys neskelbtini) parašė: „Vat mokausi lietuvių kalbą, jau kaip pusantrų metų, o prasmė? Atsižvelgiant į tokius pareiškimus... kam man eikvoti savo laiką, kam man tikėtis pilnaverčių teisių? – kai jas dėl „vampyriškų“ priežasčių bando atimti...“.

32. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad lietuvių kalbos nemokėjimas ir kalbos kursų nelankymas kaip Sprendimo priėmimo priežastis neproporcingai neatsižvelgia į jo pažeidžiamumą ir poreikį paramai, nes atsakovas į bylą pateikė gausių įrodymų, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta visapusiškai, atsižvelgta į jau suteiktą paramą ir jos pratęsimus, įvertintas pareiškėjo elgesys tiek lietuvių kalbos kursų lankymo metu, tiek faktinė situacija dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, kursų nelankymo, jo finansinė padėtis, elgesys teikiant prašymus dėl paramos pratęsimo ir kt. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Sprendimo neteisėtumą. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo nesaisto ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2172-261/2021; 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; ir kt.).

33. Pasisakant dėl Sprendimo atitikimo VAĮ nuostatoms, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Skundžiamame Komisijos Sprendime yra išsamiai įvertintos ir išnagrinėtos su pareiškėjo prašymu susijusios aplinkybės bei motyvuotai paaiškinta, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas netenkinamas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

34. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, nesudarant sąlygų pareiškėjui pateikti paaiškinimus prieš priimant Sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kurių nenustatė / neteisingai nustatė ar neįvertino / neteisingai įvertino Komisija ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas Sprendimas. Priešingai – atsakovas Komisija įrodė, kad ginčijamo Sprendimo motyvai yra pagrįsti tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, priimti individualiai ir išsamiai įvertinus situacijai aktualias faktines aplinkybes.

35. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo Ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktą prašymą ją, kaip bylos šalį, pašalinti iš šio proceso ir tolesnio bylos nagrinėjimo arba pakeisti jos procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens, nes, atsižvelgiant į bylos baigtį, prašymo (ne)tenkinimas niekaip nekeistų Ministerijos teisių ir pareigų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimą priėmusi atsakovė Komisija veikia visuomeniniais pagrindais (Reglamento 10 p.). Komisiją techniškai aptarnauja Pabėgėlių priėmimo centras (Reglamento 23 p.). Komisija sudaroma iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas), Centro, Pagalbos pabėgėlių integracijai organizacijų tinklo, veikiančio pagal 2020 m. sausio 23 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. NSII_JVS/20200123_1, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų. Komisijos pirmininku skiriamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktorius arba jo įgaliotas atstovas, komisijos pirmininko pavaduotoju skiriamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus atstovas (Reglamento 9 p.). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-24 „Dėl Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ yra patvirtinta tarpinstitucinė Komisijos sudėtis ir Reglamentas.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

38. Nustačiusi, jog byloje nagrinėjami duomenys, susiję su pareiškėjo privataus gyvenimo slaptumu, atsižvelgdama į ABTĮ 14 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija savo iniciatyva nustato, jog, siekiant apsaugoti informacijos apie pareiškėją konfidencialumą, šios administracinės bylos medžiaga pripažintina nevieša, neleidžiant su ja susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus ginčo šalis ir jų atstovus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad administracinės bylos medžiaga yra nevieša.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis