f42e625d-332f-4faa-9865-0f7392e976f4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

  Administracinė byla Nr.A-438-243/2011

                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 7 d.

Vilnius

           Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjams A. Z. (A. Z.), V. G., A. D.,

V. V., A. B. (A. B.), A. S. (A. S.),

pareiškėjų atstovėms N. A., S. R., atsakovo atstovui O. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų

A. Z. (A. Z.), G. L., G. A., V. G., M. L., A. D., A. Z., I. L., A. B. (A. B.), D. K. (D. K.), A. S. (A. S.), V. V., A. Z., A. K. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl priemokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

PareiÅ¡kėjai I. L. ir M. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir patikslintu skundu prašė: 1) priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ((toliau – ir Vilniaus AVPK), buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir MVPK)) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį:

           1) I. L. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 28 387,37 Lt, M. L. - už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 24 393 Lt;

           2) įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjams paskirti ir apskaičiuoti jiems priklausančios priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ dydį už laikotarpius I. L. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, M.

L. nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki sprendimo įvykdymo dienos ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokos dalį.

Pareiškėjai G. L., A. B.,

A. Z., D. K., A. K. patikslintu skundu prašė:

1) priteisti iÅ¡ Vilniaus AVPK neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį: G. L. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 10 892,18 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 17 065,64 Lt; A.

B. - už laikotarpį nuo 2005 m. sausio

3 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 9128,90 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 20 474,86 Lt; D. K. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 12 634,15 Lt, už

laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 20 474,86 Lt; A. Z. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

10 886,19 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

16 059,90 Lt; A. K. - už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 8304,17 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 16 059,90 Lt;

2) įpareigoti Vilniaus AVPK paskirti ir apskaičiuoti jiems priklausančios priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ dydį už laikotarpius: G. L., D. K., A. Z. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., A. K. nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., A. B. už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei iÅ¡mokėti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokos dalį;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai A. Z., A. S.,

V. G., V. V., G. A., A. D.,

A. Z. prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ priemokų darbo užmokesčio dalį 30 procentų pareiginės algos, įpareigojant Vilniaus AVPK

Finansų skyrių apskaičiuoti nurodytos priemokos dydį už laikotarpį: A. Z. - nuo 2004 m. vasario 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos; A. S. - nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, V. G. - nuo 2004 m. vasario 27 d. iki sprendimo įvykdymo

dienos, V. V. - nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, G. A. - nuo 2004 m. balandžio 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, A. D. - nuo 2006 m. sausio 4 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, A. Z. - nuo 2004 m. vasario 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos;

2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

PareiÅ¡kėjai 2007 m. vasario 27 d. skunde paaiÅ¡kino, kad jie yra Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir PK) Operatyvaus valdymo poskyrio (toliau – ir OVP) Budėtojų grupės (toliau – ir BG) pareigÅ«nai. Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ buvo paskirti nuo 21.30 val. iki 7 val. papildomai aptarnauti ir Vilniaus MVPK 5 PK teritorijÄ , taigi, nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki Å¡iol atlieka papildomas užduotis. Teisę į priemokÄ jiems garantuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 26 straipsnio 1 dalis, Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 1 dalis, todėl Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte įtvirtinta nuostata, jog pareigÅ«nams gali bÅ«ti mokamos priemokos, nėra tiksli, nes cituotos įstatymų normos yra imperatyvios. Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžė, jog asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis, o 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime konstatavo, jog valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų realizuoti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku.

A. K., A. Z., V. G., V. V., G. A., I. L., A. D., A.

Z. 2009 m. rugsėjo 25 d. bei 2009 m. lapkričio 17 d. teisme gautais patikslintais skundais papildomai paaiÅ¡kina, kad iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusi Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija nustatė du atvejus, kai galėjo bÅ«ti mokama priemoka: 1) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos vykdymÄ ; 2) už papildomų užduočių, virÅ¡ijant numatytÄ darbo laiko trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys yra tokios, kurių atlikimas nepatenka į pareigybės apraÅ¡yme numatytas tiesiogines pareigÅ«no funkcijas. Pagal Taisyklių 6.1 punktÄ priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ galėjo bÅ«ti skiriama už nesančio darbuotojo pavadavimÄ , papildomų pavedimų skyrimÄ pareigÅ«nui, dėl ko padidėja jo darbo krÅ«vis, ir kitais pagrindais. Papildomi pavedimai turėtų bÅ«ti suprantami kaip raÅ¡tu konkrečiam pareigÅ«nui paskirti atlikti į tiesiogines pareigÅ«no funkcijas nepatenkantys darbai. Papildomų pavedimų sÄ voka Taisyklių

6.1 punkte yra vartojama kaip papildomų užduočių sinonimas. Priemoka už papildomų užduočių atlikimÄ galėjo bÅ«ti mokama tik tuomet, kai jos buvo vykdomos virÅ¡ijant įprastÄ darbo laiko trukmę, o tais atvejais, kai papildomos užduotys atliekamos nevirÅ¡ijant darbo laiko trukmės, tačiau dėl jų atlikimo padidėja darbo krÅ«vis, priemokos mokamos kaip už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ . PrieÅ¡ingu atveju liktų teisės spraga, t. y. atvejai, kai pareigÅ«nai atlieka pareigybės apraÅ¡yme nenumatytas funkcijas, virÅ¡ijančias jų įprastÄ darbo krÅ«vį, bet nevirÅ¡ijančias darbo laiko trukmės, liktų nereglamentuoti. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statuto 38 straipsnio

3 dalies redakcijai, kas laikoma įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančia veikla ir papildomų užduočių atlikimu apibrėžta VTÄ® 26 straispnyje. PareiÅ¡kėjų manymu, Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto veikla organizuojama teritoriniu principu, jai nustatyti tam tikri teritoriniai veiklos apimties kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2008-12-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I444-3/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, kad priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis, todėl priemokos mokėjimas yra privalomas ir ji negali bÅ«ti nemokama, jei egzistuoja priemokų mokėjimo pagrindai. Jeigu pavedimai yra duoti ir užduotys atliktos, priemokos nemokėjimas reikÅ¡tų neapmokėjimÄ už darbÄ , o tai draudžia Konstitucija.

I. L. ir M. L. 2010 m. sausio 21 d. teisme gautame patikslintame praÅ¡yme papildomai paaiÅ¡kino, kad, priėmus Vilniaus MVPK 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymÄ Nr.216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“, I. L. nuo 2002 m. lapkričio 25 d., o M. L. - nuo 2004 m. kovo 1 d. iki Å¡iol dirba įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , nes dalį pamainos tenka aptarnauti didesnę Vilniaus miesto teritorijÄ , nei priklauso pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ . Už atliktas pareigas pareiÅ¡kėjams nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis.

PareiÅ¡kėjų manymu, tokiu neveikimu, neiÅ¡mokėjus jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies, buvo pažeista jų konstitucinė teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ , todėl atsakovas turėtų bÅ«ti įpareigotas tinkamai atsiskaityti su pareiÅ¡kėjais už minėtus laikotarpius. Ä®prastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančia veikla, už kuriÄ mokama Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta priemoka, turėtų bÅ«ti laikomi tiek pareigybės apraÅ¡yme numatyti, tiek papildomais pavedimais skiriami pareigybės apraÅ¡yme nenumatyti darbai, kurių kiekis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių padidėja.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statuto 38 straipsnio 3 dalies redakcijai, įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančia veikla laikomas įprastÄ darbų mastÄ virÅ¡ijančių pareigybės apraÅ¡yme numatytų darbų atlikimas, nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės. Vilniaus miesto 5-ajam PK dirbant tik dalį paros laiko, sutaupomi pareigÅ«nų etatai bei jiems skirti asignavimai darbo užmokesčiui. Policijos komisariatai nėra gamybos ar pramonės įmonės, o policijos pareigÅ«nų darbo užmokestis nepriklauso nuo užregistruotų pareiÅ¡kimų apie nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus bei kitus įvykius skaičiaus ar nuo pristatytų į policijos komisariatÄ asmenų skaičiaus.

Teritorinio policijos komisariato OVP pareigÅ«nų veikla organizuojama teritoriniu principu, todėl jiems yra nustatyti tam tikri teritoriniai veiklos apimties kriterijai. OVP pareigÅ«nams įprastu laikytinas darbo krÅ«vis, susidarantis aptarnaujant bÅ«tent teritoriniam policijos komisariatui priskirtÄ veiklos teritorijÄ . PareikÅ¡tiems reikalavimams taikytinas Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pateikimas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjai prašį priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpius:

I. L. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., M. L. už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.. PareiÅ¡kėjų teigimu, nei VTÄ® nei Statutas nenustato konkretaus priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ dydžio, tai policijos įstaigos vadovo diskrecinė teisė, kurios taikymÄ patvirtina LVAT praktika (2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis adm.byloje Nr.A525-701/2008). Remiantis Taisyklių 9.7 punktu, mokamas priemokos dydis ne daugiau kaip 0,6 pareiginės algos.

PareiÅ¡kėjų manymu, jiems turėjo bÅ«ti mokamos 30 procentų pareiginės algos dydžio priemokos už įprastos darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos atlikimÄ . Å is dydis laikytinas pagrįstu ir proporcingu, kadangi pareiÅ¡kėjai, dirbdami 12 valandų pamainomis, dažniausiai naktimis, daugiau nei pusę pamainos laiko papildomai aptarnavo Vilniaus miesto 5-ojo PK teritorijÄ . Priemokos dydis jiems turėtų bÅ«ti apskaičiuojamas kiekvienÄ mėnesį pagal formulę: priemokos suma = pareiginė alga x 0,3.

G. L., A. B.,

A. Z., D. K., A. K. 2010 m. sausio 21 d. teisme gautÄ patikslintÄ skundÄ grindė analogiÅ¡kais motyvais, iÅ¡dėstytais I. L. ir M.

L. 2010 m. sausio 21 d. patikslintame skunde. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2006 m. gruodžio 28 d. jie kreipėsi į Vilniaus MVPK virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydami apmokėti už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , tačiau priemokų mokėjimo klausimas nespręstas. PareiÅ¡kėjai 2009 m. lapkričio 19 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus AVPK virÅ¡ininkÄ paskirti ir iÅ¡mokėti jiems priklausančias priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ sumas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d.. PareiÅ¡kėjų manymu, neiÅ¡mokėjus jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies, neveikimu buvo pažeista jų konstitucinė teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ , todėl ji turėtų bÅ«ti atkurta. Kadangi dėl Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“ vykdymo pareiÅ¡kėjams iki dabar trečdalį pamainos tenka aptarnauti didesnę Vilniaus miesto teritorijos dalį, t. y. ne tik 1-ojo PK, bet ir 5-ojo PK teritorijÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjų darbo krÅ«viai žymiai padidėjo, atsakovas turėjo jiems mokėti priemokÄ už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ (rėmėsi LVAT suformuota praktika adm. byloje Nr.1444-3/2008). PareiÅ¡kėjų vertinimu, G. L., D. K., A. Z. nuo 2002 m. rugsėjo 1 d., A. B. nuo 2005 m. sausio 3 d., A. K. nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki dabar atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ . Tačiau už atliktus darbus su jais nebuvo tinkamai atsiskaityta, taip pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėjų nuomone, jiems turėjo bÅ«ti mokamos 30 procentų pareiginės algos dydžio priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos atlikimÄ . Toks dydis yra pagrįstas ir proporcingas, kadangi pareiÅ¡kėjai, dirbdami 12 valandų pamainomis, dažniausiai naktimis, daugiau nei pusę pamainos laiko papildomai aptarnavo 5-ojo PK teritorijÄ . Priemokos dydžiai kiekvienÄ mėnesį turėtų bÅ«ti apskaičiuojami pagal formulę: priemokos suma = pareiginė alga x 0,3. Kadangi atsakovas į pareiÅ¡kėjų 2009 m. lapkričio

19 d. praÅ¡ymÄ atsakymo nepateikė, t. y.  nepradėjo procedÅ«ros dėl priemokos skyrimo, nepateikė duomenų apie pareiÅ¡kėjų darbo krÅ«vius bei darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., priemokos dydis už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ apskaičiuojamas, vadovaujantis VTÄ® 24 straipsnio 1 dalimi, pagal formulę: priemokos suma = (bazinis dydis x koeficientas, atitinkantis užimamas pareigas) x 0,3. Bazinis dydis 2007 metais buvo 442 Lt, 2008 metais - 490 Lt, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos

31 d. 475 Lt, nuo 2009-08-01 iki 2009 m. gruodžio 31 d. 450 Lt (atitinkamų metų Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymas bei Lietuvos Respublikos 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas). Remiantis VTĮ priedu, 3 kategorijai nustatytas koeficientas 2,754, 4 kategorijai - 2,95, 7 kategorijai - 3,8, nuo 2008 m. sausio 1 d. 3 kategorijai nustatytas koeficientas 3,4, 4 kategorijai - 3,6, 7 kategorijai - 3,6. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. 3 kategorijai nustatytas koeficientas 3,4, 4 kategorijai - 3,6, 7 kategorijai- 4,2. Kadangi atsakovas pareiškėjų darbo krūvio realiai neįvertino, pareiškėjų teigimu, jie objektyviai neturi galimybių pateikti konkrečius įrodymus, koks darbo krūvis laikytinas jiems įprastu ir kokia dalimi jis buvo viršytas.

A. Z., A. S.,

V. G., V. V., G. A., A. D.,

A. Z. 2010 m. sausio 21 d. teisme gautuose skundo patikslinimuose paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto VPK 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“ 1-ajam policijos komisariatui, kuris visÄ parÄ aptarnauja ir prižiÅ«ri Vilniaus miesto Å nipiÅ¡kių, Žvėryno, Verkių bei ŽirmÅ«nų seniÅ«nijų teritorijas, papildomai pavesta nakties metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 7.00 val. aptarnauti bei prižiÅ«rėti Vilniaus miesto 5-ojo PK Antakalnio seniÅ«nijos teritorijÄ . Papildomas 5-ojo PK teritorijos aptarnavimas vykdomas kiekvienÄ dienÄ po 8 valandas, t. y.

 1/3 paros. Pagal PVÄ® 12 straipsnį, policijos generalinis komisaras nustatyta tvarka steigia teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir policijos profesinio ugdymo įstaigas. Policijos įstaigos steigiamos atsižvelgiant į konkrečioje teritorijoje esančių gyventojų skaičių (tankumÄ ), teritorijos dydį, kriminogeninę padėtį ir kitus kriterijus. Policijos komisariato funkcionavimui skiriamos atitinkamos finansinės lėšos, kurių dydis tiesiogiai priklauso ir nuo pareigÅ«nų skaičiaus.

Vilniaus miesto 5-ajam PK funkcionuojant tik 2/3 paros, sutaupomi pareigÅ«nų etatai bei jiems iÅ¡laikyti skirti asignavimai darbo užmokesčiui. Kadangi policijos komisariatai nėra gamybos ar pramonės įmonės, policijos pareigÅ«nų atlyginimas nepriklauso nuo registruotų pareiÅ¡kimų apie nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus bei kitus įvykius skaičiaus bei nuo pristatytų į komisariatÄ asmenų skaičiaus. IÅ¡ Vilniaus mieste esančių septynių policijos komisariatų tik du- 1-asis ir 3-asis komisariatai - papildomai nakties metu aptarnauja kitų policijos komisariatų teritorijas, negaudami teisėtai priklausančių priemokų.

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK bei struktÅ«riniuose padaliniuose, esant ne visiems numatytiems policijos pareigÅ«nams, tyrėjams už papildomÄ darbo krÅ«vį aptarnaujant papildomas apylinkes buvo mokami 20-30 procentų priedai. Minėtu atveju, kaip ir vykdant specialisto (budėtojo) funkcijas, papildomas darbo krÅ«vis nėra pastovaus dydžio ir gali keistis, t. y.  tyrėjas nežino, kiek papildomo darbo ir pastangų reikės įdėti aptarnaujant papildomai jam priskirtÄ teritorijÄ , bet priemoka yra mokama.

Nei įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos, nei papildomų užduočių apibrėžtys nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktuose pateiktos nebuvo. PareiÅ¡kėjų nuomone, kad atsakovas, nustatęs darbo tvarkÄ ir atitinkamai padidinęs pareiÅ¡kėjų įprastÄ darbo krÅ«vį, turėjo vadovautis VTÄ® 23 straipsnio ir Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. PareiÅ¡kėjų teigimu, individualiai įvertinant darbo krÅ«vį ir atitinkamai skiriamų priemokų dydį, jiems teisėtai priklauso 30 procentų pareiginės algos priemoka.

Anot pareiÅ¡kėjų, dėl atsakovo neveikimo pareiÅ¡kėjams nebuvo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, pažeidžiant jų teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , pažeidžiant teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o jie patyrė neigiamas materialines pasekmes.

Atsakovas, atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjų skundÄ , prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas paaiÅ¡kino, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. įsakymu patvirtintų Taisyklių 6 punktÄ priemoka skiriama įstaigos vadovo įsakymu, esant tam skirtiems asignavimams, o pagal 6.4 punktÄ - priemoka negali bÅ«ti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, jeigu pareigÅ«nui tenka dirbti ilgiau, laikoma, kad papildomos užduotys įgavo nuolatinį pobÅ«dį. Taisyklių 6.3 punktas leidžia įstaigos vadovui, sprendžiančiam priemokų skyrimo klausimÄ , spręsti ir dėl jos pagrįstumo, dydžio ir bÅ«tinumo. Vilniaus m. VPK 1 PK pastebima nusikalstamo, praneÅ¡imų apie padarytus teisės pažeidimus mažėjimo tendencija, kas liudija ir apie darbo masto mažėjimÄ , o pareiÅ¡kėjams Vilniaus MVPK virÅ¡ininko 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu buvo pakeltos kategorijos, atsižvelgus į visus darbo aspektus. PareiÅ¡kėjai nesutinka su priemokų mokėjimÄ reglamentuojančiomis taisyklėmis, tačiau įsakymo neskundžia, kÄ reikėtų vertinti kaip įsakymo galiojimo ir teisėtumo pripažinimÄ . Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjų keliamiems reikalavimams taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas, atsikirsdamas į A. D., A. Z.,

I. L., A. K., A. Z., V. G., V. V. ir G.

A. 2009 m. rugsėjo 25 d. bei 2009 m. lapkričio 17 d. patikslintus skundus papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai vien tik rėmėsi 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“, preziumuodami papildomÄ krÅ«vį, tačiau nepateikė jokių faktinių duomenų, kad konkrečiam pareigÅ«nui konkretų kiekį pamainų užėmė pristatytų asmenų iÅ¡ 5 PK teritorijos aptarnavimas. Pats įsakymo buvimas nepreziumuoja padidėjusio krÅ«vio. PareiÅ¡kėjų patikslinto skundo teiginiai dėl iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusios Statuto redakcijos bei jį lydinčių teisės aktų neapibrėžtumo, yra nepagrįsti ir paremti tik lingvistiniais iÅ¡vedžiojimais.

Taisyklių 6.1 punkte nepateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai gali bÅ«ti skiriama priemoka: ,,nesančio darbuotojo pavadavimÄ , papildomų pavedimų skyrimÄ pareigÅ«nui, dėl ko padidėja jo darbo krÅ«vis ir kita“. Be to, Taisyklės priimtos remiantis Statuto nuostatomis, negali joms prieÅ¡tarauti ar jų papildomai, plečiamai aiÅ¡kinti. Tiek Taisyklių 6.1 punktas, tiek Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 10-V-100 patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priedų ir priemokų mokėjimo apraÅ¡o III skyrius nustato tvarkÄ , kuria priimami sprendimai dėl priemokos skyrimo.

Dėl kiekvieno sprendimo skirti priemokÄ turi bÅ«ti priimamas įsakymas, kuris yra individualus teisės aktas, skundžiamas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ar nepriėmimo, neveikimo (ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalis). Nėra duomenų, kad minėti pareigÅ«nai Å¡iuo klausimu bÅ«tų kreipęsi į tiesioginį ar struktÅ«rinio padalinio vadovÄ . PareiÅ¡kėjų skundai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pateikti praleidus apskundimo terminus. Kiekvienas sprendimas dėl darbo užmokesčio nepriemokų neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip vieningas veiksmas, trunkantis nuo 2004 metų.

PareiÅ¡kėjai savo patikslintuose skunduose pripažino faktÄ , kad nuo 2009 m. sausio 1 d. nebeliko pagrindo jų iÅ¡sakytoms dvejonėms dėl ginčo teisinio reglamentavimo aiÅ¡kumo, tačiau jie nepateikė jokių duomenų, kad, vadovaujantis aiÅ¡kesniais reglamentavimo principais, jie kreipėsi dėl priemokos skyrimo, bei duomenų apie atvejus, kada galimai galėjo bÅ«ti padidėjęs jų darbų mastas, kiekis, duomenų apie tokio padidėjimo pasireiÅ¡kimo formas. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjų reikalavimai yra nekonkretÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s (LVAT nutartys Nr. AS-438-496/2009, Nr.A525-1337/2008, AS4-500/2004).

Atsakovas, atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjų 2010 m. sausio 21 d. patikslintus skundus, be argumentų, iÅ¡dėstytų atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų pirminį skundÄ ir A. D., A. Z., I. L., A. K., A. Z., V. G., V.

V. ir G. A. 2009 m. rugsėjo 25 d. bei 2009 m. lapkričio 17 d. patikslintus skundus, papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti 30 procentų dydžio priemokÄ nuo pareiginės algos pažeidžia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus,

nes: 1) pagal statistinius duomenis 2007 m. į Vilniaus miesto 1 PK OVS pristatyta 6686 asmenų, iš jų - 267 iš 5 PK, kas sudaro 4 procentus; 2008 m. į Vilniaus miesto 1 PK OVS pristatyta 6570 asmenų iš jų - 224 iš 5 PK, kas sudaro 3,4

procento, 2009 m. į Vilniaus miesto 1 PK OVS pristatyta 8240 asmenų, iš jų -

204 iÅ¡ 5 PK teritorijos, kas sudaro 2,4 procento nuo bendro darbo krÅ«vio; 2) budėtojai dirba pamainomis, todėl 50 procentų laiko (kas antrÄ dienÄ ) nėra aptarnaujama 5 PK teritorija; 3) tiek pagal 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymÄ Nr.216, tiek pagal Å¡iuo metu galiojantį 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr.10-V-554 8 priedo 2.1. punktÄ antra pamaina yra nuo 20.00 iki 9.00 val., tuo tarpu pagal 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr.216 3 punktÄ , asmenys pristatomi tik nuo 21.30 iki 7.00 val, t. y.  ne visÄ pamainos laikÄ , t. y.  nepilnai 70 procentų pamainos laiko; 4) budėtojų pamainoje dirba bent 3 asmenys, kuriems pasiskirsto darbo krÅ«vis; 5) darbuotojas kiekvienais metais atostogauja nuo 30 iki 45 dienų priklausomai nuo stažo, o priemoka negali bÅ«ti mokama atostogų metu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes perskaičiavus darbo krÅ«vį, gaunamas galimas 2007 metais 0,41 procento statistinio krÅ«vio padidėjimas, 2008 metais - 0,35 procento statistinio krÅ«vio padidėjimas, 2009 metais - 0,25 procento statistinio krÅ«vio padidėjimas. Be to, pažymi, kad pareigÅ«nų darbo krÅ«vis

sistemingai mažėjo, t. y.  pristatytų asmenų skaičius 2004 metais buvo 12 148, 2005 m. - 11 156, 2006 m. - 10 342, 2007 m. - 6686, 2008 m. - 6570. Ir tik 2009 m. pristatytų asmenų skaičius padidėjo iki 8240 asmenų. Pareiginis atlyginimas mokamas už

konkrečiai apibrėžtų funkcijų atlikimÄ . Priklausomai nuo kriminogeninės situacijos konkrečiÄ dienÄ , darbo apimtys gali žymiai skirtis, todėl nustatant pareiÅ¡kėjų pareiginį atlyginimÄ ir pareigų paskirtį į tai buvo atsižvelgta. Taip pat nėra ir negali bÅ«ti nustatytas konkretus asmenų, kuriuos bÅ«tina aptarnauti, kiekis, bÅ«tinas pareiÅ¡kėjų pareiginei algai gauti, todėl Å¡is faktorius laikytinas darbo specifika.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjų skundÄ ir patikslintus skundus, nurodė, kad su jais nesutinka, o savo nuomonę dėl skundo iÅ¡dėstė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sÄ jungai skirtame 2007 m. vasario 2 d. raÅ¡te Nr. 5-S-1136.

       Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad, iÅ¡analizavus iÅ¡ Vilniaus MVPK gautÄ medžiagÄ , susijusiÄ su Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų darbo organizavimu, buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo" 3.1 ir 3.2 punktais, Vilniaus MVPK Operatyvaus valdymo skyrius buvo įpareigotas nuo 21.30 vai. iki 7.00 vai. informacijÄ apie įvykius Vilniaus MVPK 5-ojo PK teritorijoje perduoti Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojams, o Vilniaus miesto policijos patrulinės tarnybos įpareigotos nuo 21.30 val. iki

7.00 Vilniaus MVPK 5-ojo PK teritorijoje sulaikytus asmenis pristatyti į Vilniaus MVPK 1-Ä jį PK. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintos Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo

organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 2.7 punkte yra apibrėžta, kad policijos įstaigos budėtojų padalinio

budėtojastai budėtojų padalinio pamainos vyresnysis pareigūnas, tiesiogiai atsakingas už budėtojų padalinio pamainos pareigūnams pavestų uždavinių

ir funkcijų vykdymÄ . Instrukcijos 5.1-6.8 punktuose apibrėžti budėtojų padalinių darbo uždaviniai bei funkcijos (pvz.:

užtikrinti gaunamų skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas,

kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimÄ ir registravimÄ ; užtikrinti sklandų darbÄ su pristatytais į policijos įstaigos

budėtojų padalinį asmenimis; užtikrinti informacijos priėmimÄ , registravimÄ ,  Â

apdorojimÄ Â Â ryÅ¡io  priemonėmis   ir  specialia  programine  įranga). Trečiojo

suinteresuotojo asmens nuomone, atsižvelgus į tai, galima teigti, kad bet kurios policijos įstaigos budėtojų padalinio budėtojo veikla užtikrinanti gaunamų skundų, pareiÅ¡kimų ir praneÅ¡imų apie nusikalstamas veikas, kitus pažeidimus bei įvykius priėmimÄ ir registravimÄ bei darbas su pristatytais į policijos įstaigos budėtojų padalinį asmenimis, yra laikoma įprasta budėtojų padalinio pareigÅ«nų veikla ir negalėtų bÅ«ti traktuojama kaip papildomų užduočių atlikimas. Atlikus Vilniaus MVPK 1-ojo PK

budėtojams tenkančio darbo krūvio analizę, buvo nustatyta,  kad darbo krūvis minėtoje policijos įstaigoje

nuo 2004 m. palaipsniui mažėja. Nepriklausomai nuo Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos

nustatymo“ vykdymo Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų padalinio pareigÅ«nams darbo laiko trukmė neilginama, jie tarnybÄ

pradeda ir baigia vadovaudamiesi iš anksto patvirtintu grafiku,

neviršijant darbo laiko normų. Vadovaujantis Vilniaus MVPK pateiktais 2006 m. paskutinio ketvirčio duomenimis, bendra savaitinė kai kurių Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų darbo trukmė nesiekia net įstatymais

nustatytos minimalios 40 darbo valandų ribos. LVAT, nagrinėdamasÂ

panaÅ¡aus pobÅ«džio skundÄ administracinėje byloje Nr. A8-831-05, yra konstatavęs kad Å¡ioje byloje esminė teisiniu

požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė, nuo kurios buvimo priklauso pareiÅ¡kėjo teisė gauti priemokÄ prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos buvimo faktas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo teigė, kad objektyvių duomenų, liudijančių apie Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų darbo krÅ«vių padidėjimÄ , nėra. Todėl Vilniaus MVPK 1–ojo PK budėtojų padalinio pareigÅ«nams, nesant įprastos darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos buvimo fakto, net ir pavedus nuo

21.30 val. iki 7.00 val. aptarnauti ir Vilniaus MVPK 5-ojo PK teritorijÄ , nėra pagrindo mokėti priemokas už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ .

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ pareiÅ¡kėjams A. Z.,

G. L., G. A., V. G., M. L., A. D., A. Z., I. L., A. B., D. K., A. S., V. V., A. Z., A. K. paskirti ir apskaičiuoti bei iÅ¡mokėti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ . PraÅ¡ymo iÅ¡mokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas netenkino.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , nurodo, jog praÅ¡omos nepriemokos mokėjimo pagrindas turėtų bÅ«ti atsakovo kiekvieno pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas individualus administravimo aktas dėl priemokos mokėjimo arba nemokėjimo, tad pareiÅ¡kėjai praleido įstatymo numatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , nes jie dėl tokios priemokos skyrimo į tiesioginį ar aukÅ¡tesnį virÅ¡ininkÄ nesikreipė. Teismo vertinimu, tokia pozicija prieÅ¡tarauja bylos įrodymams, nes visi pareiÅ¡kėjai 2006 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus MVPK virÅ¡ininkÄ (Vilniaus MVPK gauti 2007 m. sausio 4 d.), praÅ¡ydami spręsti priemokų skyrimo klausimus, tačiau jiems į šį praÅ¡ymÄ nebuvo atsakyta. Ä® teismÄ jie kreipėsi 2007 m. vasario 27 d., taigi, net jei laikyti, kad pareiÅ¡kėjai, nepriėmus jų atžvilgiu teigiamo ar neigiamo sprendimo dėl praÅ¡omų priemokų, negali kreiptis į teismÄ dėl konkretaus dydžio priemokų priteisimo, tai padarė nepraleidę įstatymo nustatytų terminų.

Ä®vertinęs kitas bylos aplinkybes bei ginčo teisinių santykių reglamentavimÄ , teismas padarė  iÅ¡vadÄ , jog Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra suformuluota imperatyvi taisyklė, kuri reiÅ¡kia, jog, esant jame nustatytam pagrindui, pareigÅ«nui privalomai mokama priemoka, todėl esminė teisiniu požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemokÄ prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos faktas. Teismo nuomone, Å¡ioje byloje toks faktas yra įrodytas - tikslu pavesti pareiÅ¡kėjams papildomų užduočių atlikimÄ buvo priimtas ir iki Å¡iol realizuojamas MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr.

216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“, vykdydami kurio 3 punktÄ pareiÅ¡kėjai nuo

21.30 val. iki 7.00 val. priima, nustatyta tvarka registruoja iÅ¡ Vilniaus MVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gaunamÄ informacijÄ apie įvykius 5 PK teritorijoje, imasi dėl jos atitinkamų reagavimo priemonių; priima Vilniaus m. policijos patrulinių tarnybų 5 PK teritorijoje sulaikytus asmenis ir imasi dėl jų teisės aktų priemonių (asmenybės ir pristatytojo bÅ«klės nustatymo, apieÅ¡kojimo, ATP protokolo suraÅ¡ymo ir pan.); imasi jiems priskirtų veiksmų 1 PK tardymo operatyvinei grupei aptarnaujant 5 PK teritorijÄ ir pan. Tai, teismo nuomone, yra įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijanti veikla, nes, pirma, iki 2002 m. rugsėjo mėnesio pareiÅ¡kėjai tokių funkcijų neatliko, t. y.  jiems įprasta veikla buvo aptarnauti tik 1 PK teritorijÄ , antra, paprastai, t. y.  dieninių pamainų metu, pareiÅ¡kėjai Å¡ių funkcijų neatlieka, trečia, Å¡ių funkcijų naktinių pamainų metu neatlieka analogiÅ¡ka 5 PK budėtojų tarnyba ir jos pareigÅ«nai negauna už tai atlygio, iÅ¡eitų, jog iki Å¡iol Å¡is darbas apskritai atliekamas be atlygio.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus MVPK 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.1-V-142 patvirtintų Vilniaus MVPK teritorinio PK VP OVP BG specialisto (B lygis 5,6 kategorijos) pareigybių apraÅ¡ymo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad specialisto tarnyba iÅ¡ esmės organizuojama teritoriniu principu (organizuoja operatyvios informacijos apie įvykius ir nusikaltimus komisariato aptarnaujamoje teritorijoje priėmimÄ , registravimÄ ir perdavimÄ komisariato tarnyboms ir padaliniams (6.2 punktas) ir pan.), todėl pavedimas tarnybines funkcijas atlikti ne komisariato aptarnaujamos teritorijos atžvilgiu laikytinas pavedimu atlikti papildomas užduotis, kai atliekamos pareigybės apraÅ¡yme nenustatytos funkcijos.

Vilniaus MVPK teritorinio PK VP OVP BG postinio (C lygis 2,3 kategorijos) bei Vilniaus MVPK teritorinio PK VP OVP BG vyresniojo postinio (C lygis, 4 kategorija) pareigybės apraÅ¡ymas nėra tiesiogiai susietas su tarnybinių funkcijų ne komisariato aptarnaujamos teritorijos atžvilgiu atlikimu, tad jų atliekamos papildomos užduotys yra įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijanti veikla, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjams pareigybinės kategorijos pakeltos bÅ«tent už įsakyme Nr. 216 minimų papildomų užduočių atlikimÄ , jų pareigybių apraÅ¡ymai su pavedimu dalį naktinės pamainos aptarnauti ir 5 PK teritorijÄ nėra pakoreguoti iki Å¡iol.

Teismas akcentavo, jog paties atsakovo pateikti įrodymai byloja, kad į 1 PK Budėtojų dalį yra pristatomi pažeidėjai ir kiti asmenys iÅ¡ 5 PK aptarnaujamos teritorijos, tačiau teismas pabrėžia, kad tai yra tik dalis funkcijų, atliekamų budėtojų dalies specialistų ir postinių, taigi, dalis jų atliekamų papildomų užduočių iÅ¡ viso liko neįvertinta. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog už tokį darbÄ pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti papildomai apmokama.

Tačiau teismas sutiko su atsakovo atsikirtimu, kad teismas negali perimti atsakovo funkcijos priimti individualų administravimo aktÄ , kuriame bÅ«tų nustatytas mokėtinos priemokos kiekvienam pareiÅ¡kėjui dydis procentais nuo pareiginės algos, nes jis gali bÅ«ti individualus, taip pat, įvertinus teisės aktų keliamus reikalavimus, bÅ«tų nustatyta priemokos mokėjimo trukmė.

Dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas konstatavo, jog šis prašymas netenkintinas, nes pareiškėjai jokių įrodymų apie turėtas išlaidas nepateikė, be to, tokio pobūdžio skundo padavimas teismui žyminiu mokesčiu yra neapmokestinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 6 dalis, 45 straipsnio 1 dalis).

III.

         Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

         1. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-431 „Dėl priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės)

6.4 punktÄ . ,,priemoka negali bÅ«ti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei pareigÅ«nui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti 2.5 punkte nurodytomis sÄ lygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobÅ«dį. Å iuo atveju sprendžiama dėl pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡ymo papildymo ar pakeitimo, peržiÅ«rint nustatytÄ kategorijÄ ir funkcijas". Taigi priemoka gali bÅ«ti mokama ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Å i nuostata aiÅ¡kiai apibrėžia, kad priemoka savo esme bei realizavimu yra terminuota ir nukreipta į ateitį, o jos mokėjimas galimas tik priėmus sprendimÄ skirti priemokÄ ir ji mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjams buvo pakeltos kategorijos, ir konstatuodamas, kad „atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareigybinės kategorijos pakeltos bÅ«tent dėl įsakymo Nr. 216" įrodinėjimo pareigÄ nepagrįstai perkėlė atsakovui, o ne konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡io pakėlimo fakto ir motyvų nepaneigė. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintÄ Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodikÄ rengiant ir vertinant pareigybes įvertinamos pareigybės paskirtis, nustatomos bendrosios ir/ar specialiosios veiklos sritys, nustatomos pareigybei priskiriamos funkcijos, nustatomas pavaldumas, specialieji reikalavimai, nustatomas pareigybės lygis ir kategorija.

Å iame norminių aktų reglamentuotame procese įvertinamos visos pareigybės funkcijos ir veiklos apimtys, todėl papildomai įrodinėti to nereikia. Atsakovo nuomone, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai turėjo įrodyti, kad į tai atsižvelgta nebuvo, tačiau jokių duomenų dėl to nepateikė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį įrodymus pateikia proceso Å¡alys, ir Vilniaus AVPK pateikė įrodymus, kad pareigybės kategorija buvo pakelta įvertinus visus atliekamų funkcijų aspektus, o pareigÄ paneigti šį faktÄ turėjo pareiÅ¡kėjas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui.

Taip pat teismas nepagrindė kuo remiantis atmetė paaiÅ¡kinimus posėdžio metu, kad svarstant pareigybes buvo įvertinti visi aspektai tarp jų ir įsakymo Nr. 216 įtaka. Todėl, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio aiÅ¡kumo principÄ t. y. nepagrindė ir nemotyvavo priimto sprendimo ir tuo kartu pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kintÄ iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiÅ¡kumo reikalavimÄ inter alia reiÅ¡kiantį, kad nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali bÅ«ti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo nuosprendžio priėmimui.

         2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundai yra individualÅ«s administravimo aktai, bei pareiÅ¡kėjai kreipėsi dėl tokio akto priėmimo 2007 m. sausio 4 d.. Tačiau tai pripažįstant reikia pripažinti ir tai, kad pagal Taisyklių 6.4 punktÄ nustato, kad „priemoka negali bÅ«ti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Todėl vertinant pareiÅ¡kėjų reikalavimus galima bÅ«tų kalbėti tik maksimaliai apie laikotarpį nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.. PareiÅ¡kėjų vadovai kreipėsi dėl priemokos skyrimo 2008 m. 01-22/24 ir Å¡is kreipimasis buvo atmestas, tačiau teismas, konstatuodamas individualaus akto priėmimo bÅ«tinumÄ , nepasisakė dėl 2008 m. pareiÅ¡kėjų pateiktų reikalavimų, jiems taikomos senaties bei dėl Taisyklių 6.4 punkto nuostatos, kad „jei pareigÅ«nui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti 2.5 punkte nurodytomis sÄ lygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobÅ«dį" todėl ir dėl Å¡ios priežasties savo sprendime pažeidė teisinio aiÅ¡kumo principÄ .

         3. Atsakovas pabrėžia, jog pareiginis atlyginimas yra mokamas už konkrečiai apibrėžtų funkcijų atlikimÄ . Priklausomai nuo kriminogeninės situacijos konkrečiÄ dienÄ , darbo apimtys gali žymiai skirtis, todėl nustatant pareiÅ¡kėjų pareiginį atlyginimÄ ir pareigų paskirtį, į tai buvo atsižvelgta. Taip pat nėra ir negali bÅ«ti nustatytas konkretus asmenų kuriuos bÅ«tina aptarnauti kiekis, bÅ«tinas pareiÅ¡kėjų pareiginei algai gauti, todėl Å¡is faktorius laikytinas darbo specifika. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad, pavyzdžiui, pareiÅ¡kėjas „priima 5 PK teritorijoje sulaikytus asmenis ir imÄ sis dėl jų teisės aktų nustatytų priemonių (<....>)", tačiau pateikti statistiniai argumentai apie krÅ«vius kuriuose nurodomi pristatytų asmenų skaičiai apima ir veiksmų visumÄ su jais. Todėl, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai darbo veiksmus su pristatytu asmeniu iÅ¡skyrė kaip kitÄ papildomÄ krÅ«vį, o nevertino kaip visumÄ veiksmų su konkrečiu pristatytu asmeniu, nes Å¡ie veiksmai atliekami tiek su asmeniu pristatytu iÅ¡ 1 PK teritorijos, tiek su asmeniu pristatytu iÅ¡ 5 PK teritorijos.

         4. Atsakovas pažymi, kad 2008 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 10-V-lOO priimtas po derybų su profesinėmis sÄ jungomis ir patvirtintas turint jų pritarimÄ , todėl tiek pareiÅ¡kėjams tiek jų atstovams buvo žinomas ir reikalavimų dėl 2009 m. priemokos skyrimo pateikimas 2009 m. lapkričio 19 d. laikytinas pačių pareiÅ¡kėjų neveikimu ir nesukelia pareigos skirti priemokas 2009 m. Be to pareiÅ¡kėjai atsakymo į šį reikalavimÄ neskundė, todėl taip pat praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytÄ kreipimosi senaties terminÄ . Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas senaties taikymo klausimÄ privalėjo pasisakyti dėl byloje pateiktų reikalavimų laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 ir pritaikęs senatį Å¡iuos reikalavimus atmesti.

         5. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 2 dalis, 88-91 straipsniai, 97 straipsnis), skundo reikalavimas turi bÅ«ti konkretus ir aiÅ¡kus, tai yra toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai bei nekiltų abejonių dėl galimybės tokį reikalavimÄ Ä¯vykdyti. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimai yra nekonkretÅ«s, iÅ¡ jų skundų reikalavimų neaiÅ¡ku, ko yra praÅ¡oma, todėl toks reikalavimas prieÅ¡tarauja LVAT praktikai (administracinės bylos Nr. AS-438-496/2009; Nr. A-525-1337/2008, AS-4-500/2004). Anot atsakovo, toks reikalavimas yra abstraktus ir neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, juo remiantis byla negali bÅ«ti pradėta - iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalavimo formuluotės neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ir kokias įstatymo nuostatas teismas turėtų įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti.

           Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , atsiliepimuose nurodo, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas galėtų bÅ«ti pripažintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl atsakovo apeliacinis skundas negali bÅ«ti tenkinamas.

         Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ priteisimo statutiniams vidaus tarnybos pareigÅ«nams. Kiekvienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų praÅ¡o iÅ¡ atsakovo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti jiems  atitinkamo dydžio darbo užmokestį, kuris, jų teigimu, susidarė jiems atitinkamais laikotarpiais vykdant tarnybinę veiklÄ , virÅ¡ijančiÄ Ä¯prastÄ darbo krÅ«vį.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnis (tiek jo redakcija galiojusi iki 2009 01 01, tiek galiojanti Å¡iuo metu) iÅ¡ esmės nustato, kad pareigÅ«nams už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos atlikimÄ yra mokamos atitinkamo dydžio priemokos, kurių mokėjimo tvarkÄ nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad pareigÅ«no teisei į aptariamÄ priemokÄ atsirasti, turi egzistuoti bÅ«tina sÄ lyga - už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos atlikimas. Kadangi teisės normoje  nėra fiksuotas konkretus priemokos dydis už tokios veiklos atlikimÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatant priemokos dydį, tampa reikÅ¡minga, kokiu mastu (dydžiu) buvo virÅ¡ytas įprastas darbo krÅ«vis bei kiek laiko truko tokia pareigÅ«no veikla.

Visos Å¡ios aplinkybės - už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos atlikimas, jos mastas (dydis) ir laikotarpis, sprendžiant reikalavimo - priteisti konkretaus dydžio papildomÄ darbo užmokestį (priemokÄ už tokiÄ veiklÄ ), pagrįstumo klausimÄ , sudaro bylos nagrinėjimo dalykÄ , t. y., tik iÅ¡tyrus bei nustatyta tvarka padarius atitinkamas iÅ¡vadas dėl paminėtų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, galima iÅ¡spręsti pareikÅ¡to tokio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ .

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iÅ¡tyrė bei padarė atitinkamas iÅ¡vadas tik dėl vienos aplinkybės – kad pareiÅ¡kėjams aptarnaujant papildomai 5 PK teritorijÄ buvo virÅ¡ytas įprastas jų darbo krÅ«vis, tačiau dėl kitų anksčiau paminėtų aplinkybių, kurios turi įtakos pareiÅ¡kėjų pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimui, jų dydžio ir apimties prasme, iÅ¡ esmės nepasisakė bei atitinkamų iÅ¡vadų dėl jų nepadarė. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų pareikÅ¡tų reikalavimų iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio ir  141 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas Å¡iuo atveju likusias aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos pareiÅ¡kėjų subjektinių teisių apgynimui visa apimtimi, įpareigojo nustatyti atsakovui, o tuo pačiu ir iÅ¡spręsti pastarÄ jį pareiÅ¡kėjų reikalavimo pareikÅ¡to teismui tenkinimo klausimÄ . Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos, tarp Å¡alių dėl Å¡ių aplinkybių dydžio ir apimties nustatymo nėra sutarimo, t. y., dėl Å¡ių aplinkybių egzistavimo, jų dydžio ir apimties tebevyksta ginčas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnį teismai yra vienintelė institucija vykdanti teisingumÄ administracinėse bylose. Todėl teismas, nagrinėjamu atveju, perduodamas pabaigti ginÄÄ spręsti neteisminei institucijai, įpareigojo institucijÄ vykdyti teisingumÄ , iÅ¡sprendžiant pareiÅ¡kėjų subjektinių teisių klausimÄ , kuriai nėra suteikta tokia kompetencija.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjai savo reikalavimus buvo suformavę alternatyviai: vienu atveju, prašė priteisti konkrečias papildomas darbo užmokesčio sumas už

atitinkamus laikotarpius iÅ¡ atsakovo, kitu atveju, prašė įpareigoti patį atsakovÄ Â paskirti ir apskaičiuoti jiems priklausančios

priemokos dydį už atitinkamus  laikotarpius.

Minėta, kad tokio pobÅ«džio reikalavimai, kai ginÄÄ praÅ¡oma įpareigoti iÅ¡spręsti institucijÄ , kuriai nesuteikta tokia kompetencija, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl teismas aptariamÄ reikalavimÄ turėjo netenkinti, o iÅ¡spręsti kitais bÅ«dais, nustatytais procesiniame įstatyme, praÅ¡ydamas patikslinti ir/ar sukonkretinti pareikÅ¡tus reikalavimus, juos atmesdamas ir pan. ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10; 68; 88 str.).

Apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, nėra galimybės iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti byloje kilusio ginčo, dėl ko teismo sprendimas naikinamas, bylÄ perduodant iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. 3 p.; 142 str.

1 d.).

 Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

 n u t a r i a:

Â

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimÄ , ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

 Nutartis neskundžiama.

 Teisėjai                                                                                               Laimutis

Alechnavičius

                                                                                                                                                                                                                                                                   Irmantas

Jarukaitis

                                                                                                                                                                                                                                                                   Romanas

Klišauskas

 Â

Â