f42d9a9a-4e4f-4bcd-80b6-9eaba90b71d3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1679-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01441-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 3 d.        Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) E. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. L. ir V.

N. ieÅ¡kinį atsakovams E. A., R. R., K. R., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, L. P., I. L., D. K., D. B. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , bylÄ baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovai S. L. ir V. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams E. A., R.

R., K. R., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, L. P., I. L., D. K., D. B. dėl kelio servituto nustatymo, praÅ¡ydami nustatyti kelio servitutÄ .IeÅ¡kovai teismui pateikė patikslinto ieÅ¡kinio atsisakymÄ dalyje atsakovų E. A., K. R., L. P., I. L., D. K., D. B. atžvilgiu bei dėl civilinės bylos nutraukimo minėtiems atsakovams. Atsakovę E. A. atstovavusios advokatės D. D. ir D. P. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro advokatės D.

P. iÅ¡laidos – 1800 Eur, advokatės D. D. iÅ¡laidos – 748 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi ieÅ¡kovų S. L. ir V. N. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovų E. A., K. R., L. P., I. L., D. K., D. B. įpareigojimo dėl kelio servituto nustatymo priėmė ir bylÄ toje dalyje nutraukė; praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. L. ir V. N. atsakovės E. A. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju bylÄ laimėjusios Å¡alies nėra.

IeÅ¡kovai atsisakė reikalavimų Å¡eÅ¡iems atsakovams. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad ieÅ¡kovų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovai atsidÅ«rė tokioje padėtyje, kad jokiu kitu bÅ«du, kaip tik per atsakovės E. A. žemės sklypus, negalėjo patekti į savo žemės sklypus. IeÅ¡kovai kreipėsi į valstybės institucijÄ dėl administracinio akto priėmimo, teikė įvarius pasiÅ«lymus bei variantus atsakovei E. A., tačiau nepavykus kitokiu bÅ«du iÅ¡spręsti kelio servituto nustatymo, buvo priversti kreiptis į teismÄ .

Taip pat Å¡alys ieÅ¡kojo ir kitų alternatyvių galimybių patenkinti savo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius, o tai padaryti nebuvo įmanoma be jokių sÄ naudų. Ä® bylÄ atsakovais buvo įtraukti visi aplink ieÅ¡kovų žemės sklypus esantys žemės sklypų savininkai. Bylos nagrinėjimo metu su dviem iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės susitarė dėl taikaus susitarimo sudarymo, todėl nebuvo tikslinga ir toliau procese dalyvauti likusiems atsakovams, nes tai padidintų visų Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai net ir atsisakę reikalavimų Å¡eÅ¡iems atsakovams, tame tarpe ir E. A., dar neiÅ¡sprendė kelio servituto klausimo, nes Å¡is sprendimas didele dalimi priklauso nuo savivaldos institucijos, tai yra nuo trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės sprendimo dėl pralaidos įrengimo per melioracijos griovį, per kito atsakovo R. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Be to, ieÅ¡kovai patys turi įsirengti naujÄ pravažiavimo keliÄ , paruoÅ¡ti pralaidai reikalingÄ dokumentacijÄ , o tai žymiai padidins ieÅ¡kovų iÅ¡laidas, tuo tarpu atsakovė E. A. ir toliau viena naudosis valstybės įrengtomis dvejomis pralaidomis.

Remiantis nurodytu, teismas atsakovės E. A. praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovų S. L. ir V. N. netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė E. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalies dėl atsisakymo priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė praÅ¡o skundžiamÄ nutartį dalyje dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, tai yra atsakovės E. A. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovų S. L. ir V.

N. tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais: civilinė byla atsakovei E. A. buvo nutraukta ieškovams šioje dalyje atsisakius ieškinio. Nurodo, jog ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal ieškovų šioje byloje pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 22 punktas). Atsakovė E. A. pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, tačiau nurodo, jog tai savaime nesudaro pagrindo atleisti juos nuo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovės iÅ¡laidų atsiradimÄ lėmė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovų veiksmai, pareiÅ¡kiant iÅ¡ esmės nepagrįstus reikalavimus atsakovei. Nurodo, kad ieÅ¡kovai galėjo savo teises ginti ir kitu bÅ«du, tai yra neįtraukdami į bylinėjimosi procesÄ E. A.. IeÅ¡kovams pareiÅ¡kus aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį atsakovei, ji buvo priversta gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias prašė priteisti. Atsakovė bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė tik dėl ieÅ¡kovų iniciatyvos jÄ Ä¯traukti į bylos nagrinėjimÄ , todėl jie privalo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ patvirtina ieÅ¡kinio atsisakymas, ieÅ¡kovams sutarus dėl servituto nustatymo su kitais atsakovais.IeÅ¡kovams pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atsakovei E. A., ji buvo priversta teismui teikti procesinius dokumentus, todėl turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatus. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje buvo paskirti net aÅ¡tuoni teismo posėdžiai (2016 m. spalio 6 d.; 2016 m. lapkričio 12 d.; 2016 m. gruodžio 17 d.; 2017 m. vasario 23 d.; 2017 m. gegužės 16 d.; 2017 m. birželio 1 d.; 2017 m. rugsėjo 7 d.; 2018 m. sausio 9 d.; 2018 m. sausio 19 d.), iÅ¡ kurių vienas buvo iÅ¡važiuojamasis.

Å iuose teismo posėdžiuose atsakovę atstovavo advokatai. Bylos nagrinėjimo metu, gindamasi nuo ieÅ¡kovų reikalavimų, atsakovė buvo priversta ieÅ¡koti matininko, kuris parengtų alternatyvias kelio servituto nustatymo schemas, ir teikti Å¡iuos dokumentus teismui. Atsakovė į bylÄ taip pat teikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , todėl patyrė su tuo susijusias iÅ¡laidas. Nurodė, jog Å¡ių iÅ¡laidų atsakovė nebÅ«tų patyrusi, jei ieÅ¡kovai jos atžvilgiu nebÅ«tų pareiÅ¡kę nepagrįstų reikalavimų, kurių vėliau atsisakė;ieÅ¡kovų kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje sukėlė atsakovei daug suvaržymų ir nepatogumų, kurie nebuvo bÅ«tini, ieÅ¡kovams siekiant savo teisių gynimo.

Ieškovų prašytas nustatyti kelio servitutas eina net per tris atsakovei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose auga pasėliai ir nėra jokio kelio. Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus nuomoja ūkininkams, kurie juos naudoja žemės ūkio paskirties veiklai, žemės sklypai yra užsėti pasėliais, jokio kelio, kuriuo atsakovė galėtų leisti naudotis, šiuose žemės sklypuose nėra. Nurodė, jog ieškovai savo poreikį patekti į jiems priklausančius žemės sklypus galėjo išspręsti net keliais alternatyviais būdais, kuriuos atsakovė nurodė teisme.

Dėl ieÅ¡kovų savavaliÅ¡ko naudojimosi Å¡ia žeme privažiavimui prie savo sodybos atsakovė Å¡iuo metu yra patyrusi didelę žalÄ , atsakovė buvo priversta imtis priemonių savo teisėms apginti, t.y. savo žemėje įkasti gelžbetonio strypus, taip užkirsdama galimybę ieÅ¡kovams savavaliÅ¡kai žaloti atsakovei priklausančiÄ Å¾emę. IeÅ¡kovai S. L. ir V. N. su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo praÅ¡o palikti galioti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovai sÄ Å¾iningai pateikė ieÅ¡kinį atsakovei E. A., nes per aplinkinius žemės sklypus nebuvo faktiÅ¡kai jokių kelių, pravažiavimų. IeÅ¡kovai parengė ir pateikė kelio servitutų nustatymo pasiÅ«lymÄ pagal tai, kaip faktiÅ¡kai naudojosi Å¡iuo keliu anksčiau. Nurodė, jog atsakovė E. A. niekada anksčiau neturėjo pretenzijų dėl Å¡io kelio, todėl ilgÄ laikÄ Ä¯ savo žemės sklypus ieÅ¡kovai patekdavo bÅ«tent Å¡iuo bÅ«du.

Tik nuo 2015 metų atsakovė užtvėrė keliÄ pravažiavimui. Nurodė, jog atsakovė žemę nuomoja Å«kininkui, kuris pretenzijų dėl pravažiavimo keliu niekada nereikÅ¡davo ir nereiÅ¡kia. Pateiktas kelio servituto projektas atitiko atsakovės E. A. kadastrinius matavimus, kuriuose nurodytas kelias iÅ¡sidėstęs pagal melioracijos griovį ir upelį. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai ieÅ¡kojo ir kitų variantų kaip patekti į savo žemės sklypus ir sodybÄ . Atsakovė nesutiko ginčo iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai, nurodė kitus alternatyvius variantus, kurie buvo svarstyti, tikslinti.

Dėl ieÅ¡kovės nurodytų alternatyvių siÅ«lymų, ieÅ¡kovai buvo priversti tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir atsakovais įtraukti visų aplinkinių žemės sklypų savininkus ir naudotojus;Bylos nagrinėjimu metu atsakovas R. R. sutiko, kad per jo žemės sklypÄ prie upelio ,,Vardas“ bÅ«tų įrengtas naujas kelias iki jo nuomojamo iÅ¡ valstybės žemės sklypo, Å¡iuo atveju, bÅ«tina įrengti naujÄ pervaÅ¾Ä per melioracijos griovį. Ukmergės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad yra galimybė įrengti naujÄ pervaÅ¾Ä per melioracijos griovį iÅ¡ atsakovo R.

R. žemės sklypo į valstybinį žemės sklypÄ . Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovai atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų kitiems atsakovams. Nurodė, jog tik dėl to, kad atsakovė E. A. prieÅ¡taravo kelio servituto nustatymui pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , susidarė situacija, kai tenka įrengti dar vienÄ pervaÅ¾Ä privačių asmenų ir valstybės lėšomis. Tuo tarpu atsakovė E. A. viena asmeniÅ¡kai naudosis dvejomis pervažomis, neleisdama Å¡iomis pervažomis naudotis kitiems asmenims, kas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų;ieÅ¡kovų kaltės dėl pradėto proceso ir jo trukmės nėra.

IeÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi pagrįstai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, į kuriÄ ieÅ¡kovai kreipėsi, kitokio varianto ieÅ¡kovams nepasiÅ«lė. Tyčios padaryti žalos proceso dalyviams ieÅ¡kovai neturėjo, ieÅ¡kojo iÅ¡eities, svarstė visus siÅ«lomus variantus. Atsakovė E. A. prieÅ¡taravo savo žemės sklypuose nustatyti kelio servitutÄ , nukreipė ieÅ¡kovus į kitus žemės sklypus, todėl procesas užtruko. Atsakovė taip pat neužtikrino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo leisti ieÅ¡kovams naudotis atsakovės žemėje esančiu 4 metų pločio keliu.

Atsakovė fiziÅ¡kai užtvėrė keliÄ , įkalė kuolus, o ant pervažos užvertė medį. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kinio atsisakymas ir bylos nutraukimas prilyginamas bylos iÅ¡sprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Atsakovė tretiesiems asmenims, kaimo gyventojams taip pat uždaro pravažiavimÄ iki kitų žemės sklypų, tai įrodo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Be to nurodo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovei nebuvo bÅ«tina samdyti net dvi advokates, taip pat atstovo iÅ¡ užsienio. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos pateiktu atsiliepimu praÅ¡o apeliantės E. A. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:ieÅ¡kovų procesinis elgesys buvo tinkamas. Jie sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovai prie namų valdos ir žemės sklypų privažiuodavo keliu nuo (duomenys neskelbtini), vedančio nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki (duomenys neskelbtini) kaimo per atsakovės E. A. žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravaža per upę „Vardas“ ir per atsakovės žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo keliu ieÅ¡kovai naudojosi 15 metų ir kito kelio nebuvo. 2015 m. rudenį atsakovė E. A. užarė ieÅ¡kovų naudojamÄ keliÄ nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

Nurodė, jog ieÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi įvertinę faktines aplinkybes, tai yra kaip patekdavo į sodybÄ iki atkuriant nuosavybės teisę į žemę, faktinę padėtį, kad patekti į savo sklypus ir sodybÄ neturėjo kitos galimybės, tik per įrengtas pervažas, per atsakovės E. A. žemės sklypus, bei todėl, kad atsakovė užarė keliÄ , kuriuo ieÅ¡kovai naudojosi patekdami į savo žemės sklypus ir sodybÄ ;atsakovė siÅ«lė alternatyvius kelius (atsakovės siÅ«lyti kelio servitutai bÅ«tų naujai projektuojami keliai, kuriais niekada nebuvo važiuojama), kurie bÅ«tų įrengti per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, todėl buvo tikslinamas ieÅ¡kinys, reikalavimai jame nesikeitė.

Dėl pravažiavimo ginčo keliu ieÅ¡kovai ne kartÄ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyrių, tačiau galimybių pravažiuoti kitu bÅ«du, negu per atsakovei E. A. priklausančius žemės sklypus, nebuvo nustatyta. Be to atsakovė nevykdė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo leisti naudotis ieÅ¡kovams atsakovės sklype esančiu keliu, tai yra keliÄ užvertė medžiais, įkasė betoninius stulpus.

Dėl to, kad atsakovė prieÅ¡taravo kelio servituto nustatymui pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , nagrinėjamu atveju bÅ«tina įrengti dar vienÄ pervaÅ¾Ä privačių asmenų ir valstybės lėšomis;tik kitų proceso dalyvių gera valia buvo rasta alternatyva dėl galimybės ieÅ¡kovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Stengdamiesi nedidinti visų Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovai pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kad atsisako ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovės E. A., K.

R., L. P., D. K., I. L., D. B. atžvilgiu. Kitos Å¡alys nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovai S. L. ir V. N., atsakovas R. R., atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės M. V. T. nutarė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, pasilikdamos kiekviena prie turėtų savų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir viena iÅ¡ kitos jų nereikalaudamos. Nurodė, jog Taikos sutartis pateikta tvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismui, tačiau Å¡io atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teikimo metu, procesinis dokumentas kol kas dar nepriimtas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis numato, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, be kita ko turi vadovautis sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principais (Lieuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis).Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Be to, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidų naÅ¡tÄ Å¡alims, kai ieÅ¡kovas atsiima ieÅ¡kinį, yra svarbu nustatyti ieÅ¡kinio atsiėmimo priežastis, tai yra ar ieÅ¡kinio atsiėmimas buvo sÄ lygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir bÅ«tent dėl jo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingi procesiniai Å¡alių santykiai, jų procesinis elgesys.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta pagal priežasties teorijÄ turi tekti Å¡aliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovai S. L. ir V. N. kreipėsi į teismÄ su 2016 m. liepos 11 d. ieÅ¡kiniu atsakovei E. A. dėl kelio servituto nustatymo (T.I. b.l. 2-4).

IeÅ¡kovai prašė teismo nustatyti kelio, 4 m. pločio, servitutÄ (tarnaujantis daiktas), pažymėtÄ indeksu „S1“ - 962 kv. m. atsakovės E. A. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutÄ â€žS2“ - 236 kv. m. atsakovės E. A. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutÄ â€žS3“ - 260 kv. m. atsakovės E. A. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovo S. L. žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ 0,96 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas) pagal Kelio servitutų nustatymo pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2016 m. birželio 13 d. matininko R.

K.. Nurodė, jog ieÅ¡kinį teikia atsakovei E. A., nes per aplinkinius žemės sklypus nebuvo faktiÅ¡kai jokių kelių, pravažiavimų. IeÅ¡kovai parengė ir pateikė kelio servitutų nustatymo pasiÅ«lymÄ pagal tai, kaip faktiÅ¡kai naudojosi Å¡iuo keliu anksčiau, nes tik nuo 2015 metų atsakovė užtvėrė keliÄ pravažiavimui. Atsakovė E. A., nesutikdama su ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamais reikalavimais, naudodamasi dviejų advokatų pagalba teikė procesinius dokumentus teismui, gindama savo teises.Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame ieÅ¡kovai, iÅ¡dėstė analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ atsakovei dėl kelio servituto nustatymo kaip ir pradiniame ieÅ¡kinyje, tik patikslintu ieÅ¡kiniu į bylÄ buvo įtraukti gretimų žemės sklypų savininkai (T.II. b.l. 53-56).

Nustatyta, jog patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagal atsakovės pasiÅ«lytas alternatyvas dėl kelio servituto nustatymo per kitų asmenų nuosavybės teise valdomus, nuomojamus, ar naudojamus žemės sklypus. IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog duomenis apie kitų žemės sklypų savininkus ir nuomotojus sužinojo 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. (T.II. b.l. 54).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. vasario 12 d. ieÅ¡kovai teismui pateikė patikslinto ieÅ¡kinio atsisakymÄ atsakovams E. A., K.

R., L. P., I. L., D. K., D. B. (T.II. b.l. 170). Pagrindine to priežastimi nurodė, jog su atsakovu R. R. sudaryta taikos sutartis, tai yra R. R. sutiko, kad neatlygintinai bÅ«tų nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę ieÅ¡kovams važiuoti transporto priemonėms (T.II. b.l. 171). 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, teismas ieÅ¡kovų S. L. ir V. N. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimų minėtiems atsakovams priėmė ir bylÄ toje dalyje nutraukė, o atsakovės E. A. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. L. ir V.

N. bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetė.Nagrinėjamu atveju atsakovė E. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro advokatės D. P. iÅ¡laidos – 1800 Eur, advokatės D. D. iÅ¡laidos – 748 Eur. IeÅ¡kovai nesutinka su praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, nurodydami, kad teisminis procesas buvo pradėtas bÅ«tent dėl atsakovės kaltės, o ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai atsakovės atžvilgiu ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakė, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl savo teisių gynimo.

IeÅ¡kovai nurodė, kad aplinkybę, jog buvo paduotas ieÅ¡kinys, lėmė atsakovės nenoras bendradarbiauti taikiai iÅ¡sprendžiant kilusį ginÄÄ . Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas, kadangi ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nepagrįstai kreipėsi į teismÄ ir savo teises turėjo galimybę įgyvendinti į civilinę bylÄ neįtraukiant atsakovės o pasirenkant kitas alternatyvias ginčo sprendimo galimybes. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų atsisakymui įtakos turėjo bylos nagrinėjimo metu priimti procesiniai sprendimai, tai yra, jog ginčas iÅ¡spręstas kitų proceso dalyvių pastangomis.

Teigia, jog pirmos instancijos teismas neįvertino priežasčių, lėmusių bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ , ir nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidų jai nepriteisė. Å ie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovų kreipimÄ si į teismÄ paveikė atsakovės veiksmai, nes ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ Ä¯ savo žemės sklypus patekdavo važiuodami tuo pačiu keliu, atsakovė E. A. niekada anksčiau neturėjo pretenzijų dėl Å¡io kelio, todėl ilgÄ laikÄ Ä¯ savo žemės sklypus ieÅ¡kovai patekdavo bÅ«tent Å¡iuo bÅ«du.

Tik nuo 2015 metų atsakovė užtvėrė keliÄ pravažiavimui. Nors atsakovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai turėjo daug alternatyvų ir galimybių pasirinkti kitÄ pravažiavimo bÅ«dÄ , tačiau bylos aplinkybės paneigia Å¡iuos atsakovės teiginius. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, tiek atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (T.II. b.l. 107-110), tiek atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (T.II. b.l. 239-243) nurodė, jog dėl pravažiavimo ginčo keliu ieÅ¡kovai ne kartÄ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyrių, tačiau galimybių pravažiuoti kitu bÅ«du, negu per atsakovei E. A. priklausančius žemės sklypus, nebuvo nustatyta.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, jog pagal 2000 m. ProjektÄ pravažiavimo kelias į ieÅ¡kovų žemės sklypus nurodytas kitoje vietoje, nei nurodytas ieÅ¡kovų žemės sklypų privatizavimo dokumentuose. Privažiavimo kelias į ieÅ¡kovų žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovės žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 8192/0001:85) 2000 m. Projekto rengimo metu nebuvo suprojektuotas. R. P. planu matyti, jog į ieÅ¡kovų žemės sklypus turėtų bÅ«ti privažiuojama keliu einančiu per žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), per melioracijos griovį ir upelį ,,Vardas“, tačiau nurodytu keliu nėra galimybės pravažiuoti dėl sunaikintų pralaidų (T.II. b.l. 109; 242).

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, jog ieÅ¡kovai visais teisėtais bÅ«dais siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir įgyvendinti savo teisę patekti į jiems nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus, tačiau dėl atsakovės veiksmų, to padaryti nebuvo įmanoma. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė neleido naudotis pravažiavimu, užvertė pravažiavimÄ medžiais, įkalė kuolus (T.II b.l. 33-35). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė geranoriÅ¡kai nevykdė 2016 m. rugpjūčio 7 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: įpareigoti leisti atsakovę E. A. naudotis keliu 4 m. pločio (tarnaujantis daiktas) pažymėtÄ indeksu „SI“ -962 kv.m. atsakovės E. A. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ indeksu „S2“ - 236 kv.m. atsakovės E. A. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ indeksu „S3“-260 kv.m. atsakovės E. A. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), į ieÅ¡kovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ 0,96 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas) pagal Kelio servitutų nustatymo pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2016-06-13 matininko R.

K., iki teismo sprendimo priėmimo (T.II. b.l. 38-41). 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2016 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis palikta galioti nepakeista (T.II. b.l. 140-144). Šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė atskirajame skunde nurodydama, jog įkasė gelžbetonio stulpus, neleisdama atsakovams važiuoti savo žeme.Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir tai, kad ginčas teisme tarp šalių tęsėsi pakankami ilgai, ieškovų ieškinys pirmos instancijos teisme užregistruotas 2016 m. liepos 12 d.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas baigtas ne dėl to, jog ieÅ¡kovai visiÅ¡kai atsisakė reikalavimų, o dėl to kad kiti proceso dalyviai pasiÅ«lė ginčo sprendimo bÅ«dÄ . Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė jog dėl to, kad atsakovė prieÅ¡taravo kelio servituto nustatymui pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina įrengti dar vienÄ pervaÅ¾Ä privačių asmenų ir valstybės lėšomis, tai yra tik kitų proceso dalyvių gera valia buvo rasta alternatyva dėl galimybės ieÅ¡kovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog 2018 m. kovo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta bylos Å¡alių ieÅ¡kovo S. L., ieÅ¡kovės V. N., atsakovo R. R. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryta taikos sutartis. IÅ¡ teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų matyti, jog ieÅ¡kovai įsipareigoja keliÄ Ä¯sirengti savo lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, įvertino bylos aplinkybių visumÄ , tai yra ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė nesurado bendro sprendimo dėl kelio servituto nustatymo. Kitos Å¡alys nagrinėjamoje civilinėje byloje, tai yra ieÅ¡kovai S. L. ir V. N., atsakovas R. R., atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nutarė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, pasilikdamos kiekviena prie turėtų savų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir viena iÅ¡ kitos jų nereikalaudamos. Tuo tarpu kaip skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmos instancijos teismas atsakovė E. A. ir toliau viena naudosis valstybės įrengtomis dvejomis perlaidomis.Pagal CK 1.1 straipsnį, 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovai elgėsi sÄ Å¾iningai, dar iki bylos iÅ¡kėlimo teisme stengėsi su atsakove surasti kompromisÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepagrįstai. Pirmos instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų atsisakymui įtakos turėjo, jog atsirado asmuo, kuris sutiko padėti iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ .

Å iuo atveju bÅ«tent atsakovės veiksmai lėmė ieÅ¡kovų kreipimÄ si į teismÄ , dėl ko pati atsakovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovės nenoro spręsti ginÄÄ tarpusavio sutarimo bÅ«du, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei nepriteisė. Be to kartu su praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina visų praÅ¡yme nurodytų iÅ¡laidų apmokėjimo, tai yra atsakovės advokatė D.

P. teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (T.II. b.l. 155), tačiau nustatyta, jog 2017-11-28 mokėjimo nurodymu Nr. 173321123057 advokatei pervesta 400 Eur suma (T.II. b.l. 156) ir 2017-06-20 mokėjimo nurodymu Nr. 171700721043 advokatei pervesta 500 Eur suma (T.II. b.l. 159), iÅ¡ viso 900 Eur. Remiantis nurodytu, bei įvertinus bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 329, 330, 338 straipsniai).

Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: apeliantės E. A. atskirojo skundo netenkinti.SkundžiamÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų palikti galioti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                    Rūta Petkuvienė