Legislator Case Law & Legislation
f42bcb67-16ac-4e21-97ba-d7aa564fc76b AI generated

f42bcb67-16ac-4e21-97ba-d7aa564fc76b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f42bcb67-16ac-4e21-97ba-d7aa564fc76b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrTeisėja Beatričė Bakanauskaitė             Baudžiamoji byla Nr. 1S-301-719/2015             Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. birželio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties ir nustatė:2015 m. balandžio 1 d. raÅ¡ytu skundu pareiÅ¡kėjas A.

Legislator headnote

AI generated

f42bcb67-16ac-4e21-97ba-d7aa564fc76b · Panevėžio apygardos teismas: Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas A. U. mano, kad skundžiama nutartis negali bÅ«ti teisėta ir pagrįsta, ji grubiai pažeidžia asmens teisę į gynybÄ ir į teisingÄ teismÄ , todėl ji turi bÅ«ti panaikinta.Skundo nagrinėjimo metu A. O. raÅ¡tu kreipėsi į aukÅ¡tesnįjį teismÄ tvirtindamas, kad pareiÅ¡kėjas A. U. niekada nėra nuÅ¡ovęs jokių Å¡ernų ir nurodo kitÄ asmenį, nuÅ¡ovusį Å¡ernus. Tai, kad Å¡ernus nuÅ¡ovė pareiÅ¡kėjas A. U., pareigÅ«nams jis pasakė liepus jo nurodytam asmeniui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrTeisėja Beatričė Bakanauskaitė             Baudžiamoji byla Nr. 1S-301-719/2015             Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. birželio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties ir nustatė:2015 m. balandžio 1 d. raÅ¡ytu skundu pareiÅ¡kėjas A.

U. kreipėsi į apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡kėlimo A. O.. Tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ A. O. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.Skundu pareiÅ¡kėjas A. U. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir bylÄ perduoti apylinkės teismui spręsti iÅ¡ esmės. Jis cituoja skundžiamÄ nutartį ir teigia, kad apylinkės teismas nenustatė jo pateikto privataus kaltinimo skundo turinio neatitikimo teisės aktams.

Nurodo, kad savo privataus kaltinimo skunde jis kelia visiÅ¡kai kitus klausimus, nei buvo nagrinėjami administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu pažeidęs medžioklę reglamentuojančius teisės aktus. Dar nepradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos, t. y. 2014 m. kovo 21 d., A. O. pasirašė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kad jis (pareiÅ¡kėjas) sumedžiojo du Å¡ernus. Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjant teisme A. O. tvirtino, kad jis (pareiÅ¡kėjas) jokių Å¡ernų nenuÅ¡ovė.

Be to, iÅ¡ 2015 m. kovo 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog A. O. tvirtino teisme davęs teisingus parodymus ir negalėjo nurodyti, kodėl 2014 m. kovo 21 d. paaiÅ¡kinime jis kaltino jį (pareiÅ¡kėjÄ ) nuÅ¡ovus du Å¡ernus. Tai rodo, kad duomenys dėl A. O. pripažinimo ar nepripažinimo kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį yra prieÅ¡taringi, todėl teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad A. O. nėra paskleidęs apie jį tikrovės neatitinkančios informacijos.

Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kurie buvo rinkti ir tirti administracinio teisės pažeidimo byloje dėl visiÅ¡kai kito pažeidimo. Bet kokios teismo iÅ¡vados dėl A. O. veikos subjektyviosios pusės galimos tik gavus jo paties paaiÅ¡kinimus dėl privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių, įvertinus A. O. policijai pateikto raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo turinį ir iÅ¡analizavus privataus kaltinimo skunde nurodytus teiginius bylÄ nagrinėjant teisme. NeiÅ¡tyrus visų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas A. U. mano, kad skundžiama nutartis negali bÅ«ti teisėta ir pagrįsta, ji grubiai pažeidžia asmens teisę į gynybÄ ir į teisingÄ teismÄ , todėl ji turi bÅ«ti panaikinta.Skundo nagrinėjimo metu A. O. raÅ¡tu kreipėsi į aukÅ¡tesnįjį teismÄ tvirtindamas, kad pareiÅ¡kėjas A. U. niekada nėra nuÅ¡ovęs jokių Å¡ernų ir nurodo kitÄ asmenį, nuÅ¡ovusį Å¡ernus. Tai, kad Å¡ernus nuÅ¡ovė pareiÅ¡kėjas A. U., pareigÅ«nams jis pasakė liepus jo nurodytam asmeniui.

Taip pat A. O. nurodo, kad teisme ir policijos tyrėjui jis sakė tiesÄ , o pareiÅ¡kėjÄ A. U. dėl Å¡ernų nuÅ¡ovimo jis apkaltino neteisingai.Skundas atmetamas.Visų pirmiausia aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , aukÅ¡tesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).AukÅ¡tesniajam teismui pateiktÄ skundÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktÄ skundÄ . Naujų esminių duomenų, kurie nebÅ«tų buvę žinomi žemesniajam teismui, pareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir iÅ¡vardijo visus esminės reikÅ¡mės turinčius medžiagoje esančius duomenis, pakankamai iÅ¡samiai juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimÄ .

Žemesniojo teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ Å¾emesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamumÄ , tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kaip jų visumÄ . Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai pakankamai iÅ¡samiai, detaliai ir aiÅ¡kiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukÅ¡tesnysis teismas jų nekartoja.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog A. U. kreipėsi į žemesnįjį teismÄ kaltindamas A.

O. šmeižtu, t. y. tuo, kad pastarasis apkaltino jį neteisėta medžiokle, nes 2014 m. kovo 21 d. pasirašė po paaiškinimu, jog jis (pareiškėjas) nušovė du šernus. Tokioje A. O. veikoje, pareiškėjo A. U. manymu, yra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Tačiau su tokiu pareiškėjo A. U. kaltinimu sutikti negalima.Pagal aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis seka, kad 2014 m. kovo 21 d. A. O. iš tiesų paaiškino, jog A. U. maždaug prieš 2–3 savaites nušovė du šernus.

Po to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros (toliau – Institucija) 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. U. buvo nubaustas, be kita ko, už tai, kad neteisėtai sumedžiojo ir dorojo du šernus. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi minėtas nutarimas buvo paliktas nepakeistu. Taigi, A.

O. 2014 m. kovo 21 d. duotas paaiÅ¡kinimas apie tai, kad A. U. neteisėtai sumedžiojo du Å¡ernus, be jokių abejonių atitiko vėliau Institucijos ir teismų nustatytas faktines aplinkybes, todėl jis laikytinas teisingu, įrodytu kitais duomenimis ir pripažintas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. PrieÅ¡ingai, nei savo skunde teigia A. U., 2014 m. kovo 21 d. duodamas teisingÄ ir atitinkantį kitiems duomenims paaiÅ¡kinimÄ apie jam žinomas aplinkybes A. O. nepaskleidė apie pareiÅ¡kėjÄ A. U. tikrovės neatitinkančios informacijos, t. y. neapÅ¡meižė pareiÅ¡kėjo A.

U.. Tokioje A. O. veikoje akivaizdžiai nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl žemesnysis teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ A. O. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ Å¾emesnysis teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė medžiagoje esančius duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose bylose atitinkantį procesinį sprendimÄ .

Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:PareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį.Å i nutartis galutinė ir neskundžiama.Teisėjas             ArtÅ«ras Ridikas