2013-11-27 Nr. AB-8985-3-62-3-00672-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P552-147/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00672-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3; 80.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-526/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. skundu (b. l. 4–10, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2012 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 52-TE-248 „Dėl viršilos A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos – 2012 m. birželio 6 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą. A. B. teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Statuto 26 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 bei 11 punktų reikalavimus, nes atsakovas privalėjo sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti kompetentingai institucijai, nes tuo pat metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00366-12 ir jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas akcentavo, kad ikiteisminis dar nėra baigtas, ir tvirtino, kad tarnybinis patikrinimas iš esmės buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kurios nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu, t. y., ar pareiškėjas perdavė Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje laikinai sulaikytam A. Ž. cigaretes. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama išimtinai nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga: pateikiami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei šių duomenų subjektyvus vertinimas.

A. B. nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą parengė pareigūnas, neturėdamas tam įgaliojimų, tuo akivaizdžiai viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei šiurkščiai pažeidė nekaltumo prezumpciją ir teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimas grindžiamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 103 punkto, Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymo) 7.14 punkto, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimais.

Pareiškėjo manymu, pareigūno vardo pažeminimas konstatuotas nesant tam realaus pagrindo, kadangi ne kiekvienas pareigūno padarytas nusižengimas (teisės aktų nuostatų pažeidimas) gali būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno vardo pažeminimu laikytini tik itin šiurkštūs pažeidimai, kurie akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis kaltinamas tuo, jog, būdamas policijos pareigūnu ir eidamas areštinės postinio pareigas, už 30 Lt pardavė 6 pakelius cigarečių areštinėje laikomam asmeniui.

A. B. tokio pažeidimo nelaikė itin šiurkščiu, sukėlusiu didelę žalą ir atkreipė dėmesį, kad cigaretės nėra priskiriamos prie daiktų, kuriuos draudžiama turėti areštinėse laikomiems asmenims.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad A. B. tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, sulaikytajam asmeniui pardavė šešis pakelius cigarečių, už kurias gavo piniginį atlygį. Šiais veiksmais jis parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Atsakovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimą, pagrindžiant tiriamo pareigūno tarnybinę veiklą kvalifikuojančias aplinkybes bei šių duomenų vertinimą, pareiškėjas nepagrįstai vertina kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.

Atsakovo teigimu, tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo nevertino, ar pareiškėjas yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjo poelgis buvo vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas tarnyba ne BK 228 straipsnio, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo prasme. Tokiam pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui, atsakovo tvirtinimu, neturi reikšmės ikiteisminio tyrimo baigtis bei tai, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta, kad pareiškėjas padarė (ar nepadarė) nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnyje.

Atsakovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo atliktus veiksmus vertinti kaip poelgį, pažeminusį pareigūno vardą, nepriklausomai nuo šių veiksmų kvalifikavimo baudžiamosios teisės prasme. Komisariatas paaiškino, kad Tvarkos 11 punktas nenumato, jog nustatymas, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, yra besąlyginis pagrindas sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Atsakovas paaiškino, kad santykius, susijusius su tabako gaminių pardavimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas bei Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintos Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Atsakovas darė išvadą, kad sandoriai, kurių dalykas yra cigaretės, yra reglamentuoti specialių teisės normų, skirtingai nei sandoriai, kurių dalyku, kaip teigia pareiškėjas, būtų duonos kepaliukas ar kt.

Atsakovas sutiko su pareiškėju, kad cigaretės nėra priskirtos daiktams, kuriuos draudžiama turėti areštinėje, tačiau akcentavo, kad tai nereiškia, jog pareiškėjas, laikinai eidamas areštinės viršininko pareigas, turėjo teisę verstis prekyba tabako gaminiais. Pareiškėjo nurodytos Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (toliau – ir Taisyklės) inter alia reglamentuoja santykius, susijusius su tabako gaminių gabenimu ir laikymu, tačiau jos nereglamentuoja santykių susijusių su prekyba tabako gaminiais.

Atsakovo teigimu, Taisyklės negali paneigti Instrukcijos nuostatų, draudžiančių pareigūnams areštinėje atlikti veiksmus, nesusijusius su posto pareigūnų funkcijomis, perduoti ir priimti iš areštinėje laikomų asmenų kokius nors daiktus, kalbėtis su jais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas A. B. padavė apeliacinį skundą (b. l. 179–186, I t.), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 194–197, I t.) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-526/2013 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija išaiškino Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, rėmėsi Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant procedūrų, terminų bei nekaltumo prezumpcijos. Teisėjų kolegija vadovavosi Tvarkos 6 punktu, Statuto 26 straipsnio 8 dalimi ir konstatavo, kad byloje surinkti duomenys paneigia pareiškėjo argumentą, jog tarnybinio patikrinimo išvadą parengė pareigūnas, neturėjęs tam įgaliojimų.

Teisėjų kolegija rėmėsi Statuto 26 straipsnio 7 dalimi, Tvarkos 10, 11 punktais, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėjų kolegijos teigimu, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Kai skiriasi tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė, pažeidimo objektas, administracinės bylos stabdymui dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra pagrindo, nes baudžiamosios bylos baigtis neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

Teisėjų kolegija nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės – tabako gaminių perdavimas areštinėje esančiam sulaikytam asmeniui už atlygį be finansų ministro nustatyto pavyzdžio banderolių – pagrįstai buvo įvertintos kaip Instrukcijos 103 punkto, Pareigybės aprašymo 7.14 punkto 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347 patvirtintose Etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) normose įtvirtintų aukštesnių reikalavimų policijos pareigūnui pažeidimas (Etikos kodekso 3, 4.6 p.). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus tabako gaminių pardavimui, jo veiksmai perduodant tabako gaminius sulaikytam asmeniui už atlygį buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas turėjo žinoti, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjo padarytas Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimas pasireiškė ne kaip pozityvių įstatyme numatytų pareigų neatlikimas, bet paties pareigūno aktyvus veikimas priešingai Policijos veiklos įstatymo keliamiems tikslams. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu, privalėjo geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokti Tabako kontrolės įstatymo draudimą parduoti tabako gaminius be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, parduodamas tabako gaminius be specialių ženklų, jis ne tik kad neužkirto kelio pažeidimui, bet pats savo aktyviais veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnis numato pareigūno asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, tai nagrinėjamu atveju reiškia, kad pareiškėjui atsakomybė kyla savarankiškai nuo teisinės atsakomybės taikymo jo sutuoktinei, nepriklausomai nuo to, ar jis žinojo / suvokė apie jos daromą teisei priešingą veiką. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aptariamu aspektu nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl administracinės nuobaudos taikymo pareiškėjo sutuoktinei už neteisėtą cigarečių laikymą neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo padaryto Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimo bei tarnybinės atsakomybės taikymo pačiam pareiškėjui.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pareigūno priešingas teisei elgesys akivaizdžiai kertasi tiek su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, tiek su visuomenės lūkesčiais, kad pareigūnai veiks teisėtai, užtikrins Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliamų uždavinių įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog savo veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Apie pareiškėjo priešingą teisei elgesį tarnybos metu buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse, todėl pažeidimo sukeltų pasekmių – vidaus tarnybos sistemos autoriteto sumenkinimo, pasitikėjimo policija griovimo, jos kompromitavimo – mastas yra didelis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina adekvačia padarytam pažeidimui, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė policijos pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.

III. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-526/2013.

Pareiškėjas pabrėžia, kad visa tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu buvo priimtas Komisariato viršininko 2012 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 52-TE-248, buvo grindžiama išimtinai tuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00366-12 medžiaga, t. y. pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, nerinko ir nevertino jokių kitų duomenų (įrodymų), o vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (liudytojų duotais parodymais). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2013m. kovo 28 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-122-290/2013 ir priėmė nuosprendį, kuriuo A.

B. išteisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Šis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013 m. balandžio 18 dieną. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą atliekant įrodymų tyrimą teisiamojo posėdžio metu buvo akivaizdžiai paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais rėmėsi tarnybinį patikinimą atlikę Komisariato pareigūnai ir kurie buvo pagrindu sprendžiant A.

B. atleidimo iš tarnybos klausimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog teismas, remdamasis vien tik liudytojo A. Ž., kurio reputacija nėra nepriekaištinga, nenuosekliais ir jokiais kitais objektyviais įrodymais nepatvirtintais parodymais, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisti A. B. už jam inkriminuojamus nusikaltimus negali, nes tam nėra pagrindo. Pareiškėjo manymu, Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatavus, kad A. Ž. parodymai jokiais kitais objektyviais įrodymais nepasitvirtino ir nėra pagrindo nuteisti A.

B., akivaizdu, kad būtina iš naujo įvertinti Komisariato viršininko 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 52-TE-248 ir tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje buvo konstatuota aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo duomenys šioje baudžiamojoje byloje galėjo būti renkami pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o tai galėjo turėti lemiamą įtaką sprendžiant A. B. tarnybinės atsakomybės klausimą. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad A. B. ir teismams, nagrinėjusiems jo skundus, nebuvo žinoma aplinkybė, jog liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatspindi tikrųjų įvykio aplinkybių ir yra surašyti ne jo paties, o apklausą atlikusio policijos pareigūno. Pareiškėjo manymu, nėra jokių kitų faktinių duomenų (įrodymų), galinčių patvirtinti cigarečių pardavimo faktą ir A. B. kaltę padarius veikas, kuriomis neva buvo pažemintas pareigūno vardas. Pareiškėjas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybė – tabako gaminių perdavimas areštinėje sulaikytam asmeniui už atlygį, yra niekuo nepagrįsta.

Pareiškėjo manymu, neatnaujinus administracinės bylos proceso ir iš naujo neperžiūrėjus (neįvertinus) naujai paaiškėjusių aplinkybių, sukuriama teisinė situacija, kai vienu metu galioja du vienas kitam prieštaraujantys teismų priimti procesiniai dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, Administracinių bylų teisenos įstatymas gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjo teigimu, naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, jis sužinojo iš Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2013 m. gegužės 8 d., taigi konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.

Nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais pagrindais – naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.) ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagini liudytojo parodymai <...>, dėl kurių priimtas nepagrįstas arba neteisėtas sprendimas (ABTĮ 153 str. 2 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011 ir kt.).

Dėstydamas argumentus dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes A. B. nurodo tai, jog Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė nuosprendį, kuriuo A. B. išteisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Administracinėje byloje Nr. A492-526/2013 pareiškėjas prašė panaikinti Komisariato viršininko 2012 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 52-TE-248 „Dėl viršilos A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis byloje ginčytas administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) ir remiantis Komisariato 2012 m. birželio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-47. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio areštinės vyriausiuoju postiniu, vykdydamas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir siekdamas asmeninės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko buvo padaryta didelė žala, suklastojo dokumentą, pareiškėją išteisino, nenustatęs, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Tačiau, kaip minėta, iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos matyti, jog procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujintas tik esant kelioms esminėms sąlygoms. Viena iš jų yra ta, kad naujai, t. y. jau po administracinės bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo turi paaiškėti esminės – svarbiausios bei turėjusios didžiausią reikšmę priimant teismo procesinį sprendimą, aplinkybės, kurias nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–131/2009).

Vertinant tai, ar pareiškėjo išteisinimas dėl jam baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-290/2013 pareikštų įtarimų pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra esminė administracinės bylos Nr. A492-526/2013 aplinkybė, pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-526/2013 nurodė, jog „nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą“. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad „šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje“.

Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nagrinėjusiam administracinę bylą Nr. A492-526/2013, konstatavus minėtas aplinkybes, tas faktas, jog Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu išteisino pareiškėją dėl jam pareikštų įtarimų, negali naujai įtakoti atsakovo veiksmų, atliktų atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos, vertinimo, išdėstyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartyje. Atsižvelgiant į šios teismo nutarties turinį bei administracinės bylos Nr. A492-526/2013 nagrinėjimo dalyką, aplinkybė, ar pareiškėjas bus nuteistas pagal jam pareikštus įtarimus ar, priešingai, dėl jų išteisintas, negali būti laikoma esmine. Tai patvirtina ir tas faktas, jog nagrinėjant administracinę bylą Nr. A492-526/2013 jos procesas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka nebuvo stabdomas dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (nagrinėjama baudžiamoji byla), nors tokie duomenys buvo pateikti tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog A. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių esminių naujai paaiškėjusių administracinės bylos Nr. A492-526/2013 aplinkybių, todėl jo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu netenkintinas kaip nepagrįstas.

Proceso atnaujinimą grįsdamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu A. B. teigia, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą liudytojas V. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatspindi tikrųjų įvykio aplinkybių.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jei egzistuoja abi sąlygos: pirma, pateikiamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame konstatuota bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; ir, antra, teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybe teismas rėmėsi ir ji lėmė atitinkamos išvados padarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–125/2010).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, siekiant atnaujinti procesą minėtu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju iš A. B. prašymo ir jo pagrindimo matyti, jog jokia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtina aplinkybė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nekonstatuota, o tai, jog Kauno apygardos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą liudytojas V. K. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus, nereiškia, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu buvo nustatyti melagingi V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad faktas, jog liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra žinomai melagingi, buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismai, pripažindami Komisariato viršininko 2012 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 52-TE-248 teisėtu ir pagrįstu, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir tarnybinio patikrinimo metu bei bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nėra tinkamai pagrįstas, todėl netenkintinas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog procesas A. B. administracinėje byloje negali būti atnaujintas remiantis jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomomis aplinkybėmis. Darytina išvada, jog tiek ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto, tiek ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų prasme prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo – A. B., tinkamai nepagrindė atitinkamų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo ir jo prašymas atnaujinti procesą yra netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A492-526/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas