f4296e3e-e271-4044-a00f-6bd5d423ab60 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-361/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29739-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; (S) 1.1.9.1; 1.1.9.7; 2.4.6.1; 2.4.7 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

J. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju J. S. ir baudžiamoji byla nutraukta. Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 71 straipsnį, T. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , lėšas sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. T. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 15.00 val., Å ilutės r., Rusnės mstl., Nemuno g., prie M. G. ir H. K. skirto paminklo, radęs nukentėjusiajam J. S. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6 Edge+“ ir turėdamas realiÄ galimybę daiktÄ grÄ Å¾inti savininkui, tyčia jo neperdavė pasilikdamas telefonÄ sau ir taip pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ : mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6 Edge+“, kurio vertė 300 Eur, su SIM kortele ir apsauginiu dėklu, kurių bendra vertė 30 Eur, taip J. S. padarė bendrÄ 330 Eur turtinę žalÄ .

2. Apeliantas skundu praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir neskirti Å¡ios priemonės. Argumentuoja, jog kvestionuojama priemonė teismo paskirta nepagrįstai. Teismas nevertino aplinkybės, jog T. J., sudarydamas taikos susitarimÄ su nukentėjusiuoju J. S., pastarajam jau buvo sumokėjęs 300 Eur kompensacijÄ . Tokio dydžio kompensacija gerokai virÅ¡ija teismo paskirtÄ Ä¯mokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Nemateriali baudžiamojo poveikio priemonė, pavyzdžiui, nemokami darbai, labiau atitiktų T. J. asmenybę ir turtinę padėtį. Teisme akcentavo T. J. nemokumÄ ir jo siekį atlikti kitos rÅ«Å¡ies bausmę nei bauda. Skirta įmoka yra per didelė naÅ¡ta T. J., nes jis turi kreditinių įsipareigojimų bankui. T. J. tėvai jam padėti negali, nes yra mirę, o turimas vienintelis turtas – 11/26 dalių žemės sklypo – yra skirtas tik bÅ«tiniausiems jo pragyvenimo poreikiams tenkinti. Dabar 1 MGL arba bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis yra ne 50 Eur, o 38 Eur.

Taigi, skaičiuojant pagal 2017 m. rugpjūčio 30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 707 nustatant skirtos įmokos dydį yra apsirikta.

3. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė L. M. atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Nurodo, jog, nustatydamas minimalų 5 MGL įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydį, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininko asmenybę, gaunamas pajamas ir galybę realiai įvykdyti tokiÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nemokami darbai T. J. neskirtini, nes sudarytų sunkumų juos atlikti. Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur, o ne apelianto nurodyta suma. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas neginčija savo kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir (ar) jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį aplinkybių, tačiau teigia, jog jam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , todėl praÅ¡o neskirti Å¡ios priemonės.

5. BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Ä®statymas suteikia teismui teisę pačiam parinkti, kuriÄ iÅ¡ įstatymo numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikyti asmeniui.

6. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamÄ veikÄ bei kaltininko elgesį. Siekiant, jog asmens aptariamas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui gali bÅ«ti taikomas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog, kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos.

7. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, mano, jog ginčijama poveikio priemonė yra bÅ«tina, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir neapsunkina T. J. padėties. T. J. už padarytÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu ir jam skirta minimali įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis). Neskyrus ar panaikinus ginčijamÄ priemonę, T. J. praktiÅ¡kai nepajustų jokio bent kiek artimo kriminalinei bausmei bÅ«dingo poveikio. Tokia padėtis formuotų nebaudžiamumo iliuzijÄ T. J. sÄ monėje, o tai suponuotų realiÄ tikimybę pasikartoti nusikalstamam jo elgesiui ateityje.

8. Apelianto argumentas, jog teismas parinkdamas kvestionuojamÄ poveikio priemonę nevertino aplinkybės, jog T. J., sudarydamas taikų susitarimÄ su nukentėjusiuoju J. S., pastarajam jau buvo sumokėjęs 300 Eur kompensacijÄ , yra nepagrįsta. Pažymėtina, jog aptariama aplinkybė teismo yra įvertinta, prieÅ¡ingu atveju teismas apskritai nebÅ«tų galėjęs taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, nes viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu sÄ lygų yra ir ta, kad kaltininkas savo noru atlygino fiziniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ . Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, jog T. J. yra dirbantis ir gauna minimalųjį mėnesinį uždarbį (555 Eur, b. l. 116). T. J. nekilo problemų nukentėjusiajam atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , o nuosprendžiu nustatytas 3 mėnesių terminas minimalaus dydžio įmokai sumokėti, nors gaunant ir nedideles pajamas, tikrai nesuvaržys pastarojo turtinės padėties.

9. Nors T. J. padaryta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, nes nukreipta ne į žmogaus sveikatÄ , o į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, Å¡iuo konkrečiu atveju tai nepaneigia kvestionuojamos priemonės skyrimo sÄ lygų ir pagrindų. Nepagrįstai sureikÅ¡mindamas žalos atlyginimo nukentėjusiajam aplinkybę ir neįvertindamas to, kad T. J. skirtos įmokos dydis yra minimalus, apeliantas nepagrįstai susiaurina ginčijamos priemonės taikymo galimybę. BÅ«tent baudžiamasis įstatymas reglamentuoja kvestionuojamos priemonės skyrimo sÄ lygas ir pagrindus, o ne, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas ar koks kitas teisės aktas.

Nesmurtinis aktualios nusikalstamos veikos pobÅ«dis savaime nėra lemianti ar eliminuojanti ginčijamos priemonės skyrimÄ kaltininkui sÄ lyga. Nusikalstamos veikos pobÅ«dis (nesunkus tyčinis nusikaltimas), kaltininko elgesys ir veikos motyvai (svetimo turto grobimu siekė savanaudiÅ¡ko rezultato) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijama priemonė parinkta ir jos dydis teismo nustatytas teisingai, atitinka padarytos kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumÄ .

10. Kitas apelianto argumentas, jog T. J. turi kreditinių įsipareigojimų, todėl skirta poveikio priemonė neadekvačiai suvaržys jo galimybes gyventi orų gyvenimÄ , yra nepagrįstas. Bankui pagal 2015 ir 2016 metais sudarytas vartojimo kredito sutartis T. J. kas mėnesį turi sumokėti iÅ¡ viso apie 245 Eur (b. l. 118, 119). Taigi kredito įmokas bankui T. J. mokėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl skunde akcentuojamas jo nemokumas ar kilsiantys bÅ«tinųjų poreikių suvaržymai vertinamai kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti teiginiai.

Net ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. J. turi realiai pajusti neigiamas nusikalstamo elgesio pasekmes, kad toliau laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo principams. GinčijamÄ priemonę vertinti kaip neproporcingÄ ar neatitinkančiÄ teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir T. J. teisių pusiausvyros, ar varžančiÄ jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra.

11. Galiausiai, apelianto argumentas, jog teismas suklydo nurodydamas skiriamos įmokos dydį, atmestinas kaip nepagrįstas. T. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė 2019 m. liepos 14 d. ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Tokia Å¡io teisės akto redakcija galioja nuo 2018 m. sausio 1 d., taigi jis aktualus nagrinėjamai bylai ir atitinka BK įtvirtintÄ 1 MGL dydį (5 MGL x 50 Eur = 250 Eur).

12. Esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti apelianto skundÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo T. J. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė