2013-02-21 Nr. DBT-8-3-62-3-00802-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00802-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

NUTARTIS

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Technopolis“, viešajai įstaigai S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-405 „Dėl pritarimo valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimui“.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-405 nusprendė pritarti žemės sklypo, esančio Veiverių g. 132, Kaune, 2006 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2006-122 pakeitimui, sumažinant Kauno miesto savivaldybei perduotą naudotis neatlygintinai sklypo dalį (189,3385 ha) dalimi (apie 0,6762 ha), reikalinga viešosios įstaigos „Technopolis“ naujiems pastatams statyti ir eksploatuoti. Paaiškino, jog 0,6762 ha dalis žemės sklypo, perduodamo viešosios įstaigos „Technopolis“ naujiems pastatams statyti ir eksploatuoti, patenka į Dariaus ir Girėno aerodromo su liekanomis teritoriją. Pažymėjo, jog Dariaus ir Girėno aerodromas yra valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybė, jai nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis kultūros objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija ir jame draudžiami objekto vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai. Akcentavo, kad atsakovas nepagrįstai nesikreipė į Kultūros paveldo departamentą su prašymu gauti sutikimą dėl saugomo objekto padalijimo. Teigė, jog viešosios įstaigos „Technopolis“ statiniai visiškai nesusiję su aerodromo veikla, jie menkina saugomo objekto vertingąsias savybes. Be to, žemės sklypas su viešosios įstaigos „Technopolis“ statiniais planuojamas įkeisti bankui siekiant gauti kreditą statyboms, todėl yra pavojus, kad valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritorija gali atitekti bankui.

Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad keliamo ginčo esmė – viešojo administravimo subjekto sprendimo, kurio pagrindu siekiama pakeisti sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį, atitinkamai sumažinant Kauno miesto savivaldybei perduotą naudotis neatlygintinai sklypo dalį (apie 0,6762 dalimi), teisėtumas. Nors pareiškėjas siekia panaikinti individualų viešojo administravimo subjekto teisės aktą teigdamas, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nesikreipė į pareiškėją sutikimui gauti dėl saugomo objekto, šio sprendimo neteisėtumą jis grindžia draudimu vienašališkai be pareiškėjo sutikimo keisti valstybinės žemės panaudos sutartį, atitinkamai sumažinant Kauno miesto savivaldybei perduotą naudotis neatlygintinai sklypo dalį (apie 0,6762 dalimi), t. y. ginčas susijęs su susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais (panaudos sutarties pakeitimu). Todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, taigi nepaisant to, jog jame dalyvauja viešojo administravimo subjektai, ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme pagal ginčijamo nekilnojamojo turto buvimo vietą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę - komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).

Nagrinėjamu atveju 2006 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi valstybei nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai naudotis Kauno miesto savivaldybei, o ginčijamu 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-405 Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė pritarti minėtos 2006 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimui, sumažinant Kauno miesto savivaldybei perduotą naudotis sklypo dalį ta dalimi, kuri yra reikalinga viešosios įstaigos „Technopolis“ pastatams statyti ir eksploatuoti (1 punktas), bei įgaliojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nurodytos sutarties pakeitimo ir pasirašyti susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo (2 punktas). Taigi ginčijamu aktu Kauno miesto savivaldybė, kaip panaudos sutarties šalis, įformino savo valią dėl valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo. Todėl pareiškėjas ginčija teisėtumą akto, priimto Kauno miesto savivaldybei iš esmės dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose (dėl atitinkamo valstybinės žemės sklypo panaudos), o ne šiam subjektui vykdant įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas, dėl ko keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Technopolis“, viešajai įstaigai S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys