2025-12-17 Nr. AB-22976-3-61-3-08092-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-635-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08092-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Polymer recycling“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Polymer recycling“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Polymer recycling“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Aplinkos kokybės departamento 2023 m. liepos 27 d. raštą Nr. AD5-16411 „Dėl UAB „Polymer recycling“ privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistė 2023 m. birželio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame nurodė, kad atlikus Bendrovės planinį patikrinimą (2023 m. gegužės 15 d. patikrinimo aktas Nr. PA-2011, toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, jog Bendrovė nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki patikrinimo pradžios (2023 m. balandžio 17 d.) nebuvo pateikusi aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pareiškėjui nurodyta iki 2023 m. liepos 28 d. pateikti Departamentui sudarytą galiojančią laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąją hipoteką, užtikrinančią prievolių, nustatytų Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Bendrovės bankroto atveju (toliau – ir Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas). Pareiškėjas su 2023 m. liepos 21 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (toliau – ir Prašymas).

Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad Bendrovė pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūrai) prievolių užtikrinimo sumos skaičiavimus, tačiau pagal taršos leidime nurodytus perdirbimo skaičius ir atsižvelgiant į pakeitimus prievolių užtikrinimo suma viršijo 90 tūkst. eurų draudimo sumą; Bendrovė priėmė sprendimą mažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik eksperimentinės gamybos apimtis; šiuo metu yra rengiami dokumentai esminiams taršos leidimo pakeitimams; dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai didelis kiekis mažų perdirbėjų keičia leidimus, procesas užtrunka, todėl planuojama dokumentus Agentūrai pateikti per du mėnesius; iki kol bus gautas atnaujintas taršos leidimas ir įvykdytos prievolės, Bendrovė nurodė nevykdanti jokių perdirbimo veiklų, todėl nesukelia jokios žalos gamtai ir nekelia jai grėsmės;

Bendrovė pripažino pažeidimą ir nurodė dedanti visas pastangas išspręsti šį neatitikimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Sprendimu atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodydamas, kad vykdant Privalomąjį nurodymą nėra prievolės ir (ar) pareigos keisti taršos leidimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, tvirtino, kad jis Prašyme nurodė objektyvias priežastis ir aplinkybes, kuriomis remdamasis kreipėsi dėl termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsimo. Pareiškėjas neneigė ir neginčijo nustatyto pažeidimo, t. y. kad Bendrovė nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki patikrinimo pabaigos nebuvo pateikusi įgaliotai institucijai Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento. Pareiškėjas teikė paaiškinimus Departamentui, nurodydamas, kad: i) Bendrovė šiuo metu (kaip ir patikrinimo metu) perdirbimo veiklos nevykdo ir atliekų nepriima; ii) Bendrovė susiduria su objektyviais sunkumais, norėdama pašalinti nustatytus pažeidimus – Bendrovė yra apskaičiavusi prievolių užtikrinimui reikalingą sumą ir parengusi dokumentus derinti, tačiau visi apklausti tiekėjai atsisakė suteikti draudimo paslaugą.

4. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė, neturėdama teisėto pagrindo stabdyti taršos leidimo galiojimo ir siekdama sumažinti prievolių užtikrinimo sumą, kuri šiuo metu yra neproporcinga Bendrovės veiklos apimtims, to negali padaryti be taršos leidimo pakeitimo. Pareiškėjas nuo 2021 metų nevykdo atliekų perdirbimo veiklos ir atliekų saugoti nepriima, todėl pratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jokia grėsmė žmonių sveikatai nekils.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Privalomasis nurodymas duotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos. Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių Privalomojo nurodymo vykdymo terminas turėtų būti pratęstas, nelaikytinos itin svarbiomis.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas pateikti Departamentui Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Departamento Sprendime teisingai nurodyta, kad vykdant Privalomąjį nurodymą pareiškėjui nėra prievolės ir (ar) pareigos keisti taršos leidimo, tai jis siekia atlikti savo iniciatyva. Pareiškėjas neturi Prievolių užtikrinimo dokumento nuo 2022 m. gegužės 1 d. Apie tai, kad pareiškėjas turi teisės aktų nustatyta tvarka gauti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, Bendrovė buvo informuota dar 2022 m. lapkričio 4 d., nors Privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas 2023 m. birželio 9 d. Taigi pareiškėjas atlikti Prašyme nurodytus veiksmus ir įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimą turėjo daugiau nei metus laiko.

8. Atsakovas teigė, kad nuo Privalomojo nurodymo davimo dienos pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, jog jį įvykdytų, ir nenurodė jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių pareiškėjui neįmanoma gauti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Pareiškėjas privalo teisės aktų nustatyta tvarka turėti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nepriklausomai nuo faktinio veiklos vykdymo ir daromos žalos aplinkai. Aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su paraiška taršos leidimui pakeisti, nėra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nes Privalomasis nurodymas buvo duotas pateikti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, o ne gauti naują taršos leidimą.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrovės skundą.

10. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjui Privalomasis nurodymas buvo duotas Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminą pareiškėjas siekia pratęsti, buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki patikrinimo pradžios (2023 m. balandžio 17 d.) nebuvo pateikęs Aplinkos ministro įgaliotai institucijai Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, užtikrinančio Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju, tuo pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir nenuginčytas bei nėra šios bylos ginčo dalykas.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjas Prašyme dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nenurodė jokių objektyvių priežasčių, lemiančių negalimumą nustatytu laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas priežastimi nurodė tai, kad jis siekia keisti taršos leidimą, norėdamas sumažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik eksperimentinės gamybos apimtis. Teismas pažymėjo, kad įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti, tačiau šiuo atveju pareiškėjo nurodyta priežastis – taršos leidimo keitimas, nelaikytina objektyvia priežastimi, leidžiančia nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų.

12. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas siekia pakeisti taršos leidimą, nėra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nes Privalomasis nurodymas duotas ir nustatytas terminas ne taršos leidimui gauti, bet pateikti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Teismas akcentavo, kad Bendrovė apie tai, jog turi turėti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, buvo informuota dar 2022 m. lapkričio 4 d., tačiau Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas nebuvo pateiktas iki patikrinimo pabaigos, t. y. 2023 m. gegužės 15 d.

13. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, įvertinęs Sprendimo turinį ir vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, sprendė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III. 14. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naują įrodymą – Agentūros 2024 m. balandžio 30 d. raštą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad jis neginčija, jog turi pareigą turėti ir atsakingai institucijai pateikti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau šiuo atveju kilo ginčas dėl to, ar Departamentas pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pirmosios instancijos teismas formaliai pažymėjo, kad Sprendimas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau nevertino to, dėl kokių priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymą.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis Prašyme nurodė objektyvias priežastis ir aplinkybes, kuriomis remdamasis kreipėsi dėl termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog užtruko taršos leidimo pakeitimo procedūra, lėmė poreikį prašyti pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pakeitus taršos leidimą, bus nedelsiant gautas Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas ir Privalomasis nurodymas bus įvykdytas. Aplinkybę, kad Bendrovė ėmėsi veiksmų taršos leidimui pakeisti, patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas Agentūros 2024 m. balandžio 30 d. raštas. Pareiškėjas prašo šį naują įrodymą pridėti prie bylos, nes jis patvirtina pareiškėjo teiginius apie veiksmus, kurių jis ėmėsi, keisdamas taršos leidimą ir siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

17. Pareiškėjo vertinimu, jeigu šiuo metu būtų pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, jis spėtų laiku įvykdyti jam tenkančią pareigą ir jokie valstybės interesai nebūtų pažeisti.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovo teigimu, teismas įvertino ir pasisakė sprendime apie priežastis, nulėmusias Departamento Sprendimo priėmimą. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą, sprendime pagrįstai darė išvadą, jog ginčo atveju pareiškėjas Prašyme nenurodė jokių objektyvių priežasčių, lemiančių negalimumą nustatytu laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog taršos leidimo keitimas nėra susijęs su ginčijamo Sprendimo teisėtumu, tačiau pareiškėjo prašomas pridėti prie bylos naujas įrodymas būtent ir yra susijęs su Bendrovės keičiamo taršos leidimo aplinkybėmis.

21. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą baigėsi 2023 m. liepos 28 d. Nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo pabaigos termino yra praėję daugiau nei 10 mėnesių. Tuo atveju, jei Departamentas būtų pratęsęs Privalomojo nurodymo vykdymo terminą maksimaliam 6 mėnesių terminui, jis jau būtų pasibaigęs, tačiau pareiškėjas iki šio laiko dar nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo. Atsakovo nuomone, praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo Privalomojo nurodymo vykdymo termino pabaigos, spręsti jo įvykdymo pratęsimo klausimą net nebūtų teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo.

23. Byloje nustatyta, kad Departamento pareigūnai atliko pareiškėjo planinį patikrinimą ir 2023 m. gegužės 15 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki patikrinimo pradžios (2023 m. balandžio 17 d.) nebuvo pateikęs Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju, tuo pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

24. Atsižvelgiant į Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes 2023 m. birželio 9 d. buvo priimtas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2023 m. liepos 28 d. pateikti Departamentui sudarytą galiojančią laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąją hipoteką, užtikrinančią prievolių, nustatytų Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą įmonės bankroto atveju, parengtą pagal Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydžio nustatymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 „Dėl Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“, reikalavimus, kartu su Agentūros sprendimo suderinti apskaičiavimo formą elektroninio dokumento nuorašu ir lydraščiu; teikiant draudimo įmonės išduotą laidavimo draudimo sutartį ar banko išduotą garantiją, kartu pateikti įmokos už šių dokumentų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (banko mokėjimo pavedimo kopiją arba sąskaitos išrašą); įvykdžius Privalomąjį nurodymą, jį davusiai pareigūnei pateikti įrodymus apie Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą.

25. Pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. pateikė Departamentui prašymą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, kurį grindė argumentais, kad Bendrovė pateikė Agentūrai prievolių užtikrinimo sumos skaičiavimus, tačiau pagal leidime nurodytus perdirbimo skaičius ir atsižvelgiant į pakeitimus prievolių užtikrinimo suma viršijo 90 tūkst. eurų draudimo sumą. Bendrovė priėmė sprendimą iš esmės mažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik eksperimentinės gamybos apimtis. Šiuo metu yra rengiami dokumentai esminiams taršos leidimo pakeitimams, t. y. laikomo kiekio mažinimui ir atliekų tipų siaurinimui. Dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai didelis kiekis mažų perdirbėjų keičia leidimus, procesas užtrunka ir planuojamas ekologų terminas pateikti Agentūrai dokumentus yra 2–3 mėnesiai. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki kol bus gautas atnaujintas taršos leidimas ir įvykdytos prievolės, Bendrovė nevykdo jokių perdirbimo veiklų, nesukuria jokios žalos gamtai. Bendrovė pripažįsta pažeidimą ir deda visas pastangas išspręsti šį neatitikimą.

26. Departamentas ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo. Departamentas Sprendime nurodė, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas pateikti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, o šiam dokumentui pateikti nėra prievolės ir (ar) pareigos keisti taršos leidimą. Apie tai, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi gauti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, draudimo įmonės išduotą laidavimo draudimo sutartį ar banko išduotą garantiją, Bendrovė buvo informuota dar 2022 m. lapkričio 4 d. Nuo Privalomojo nurodymo davimo dienos pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kad jį įvykdytų, ir nenurodė jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių jam neįmanoma gauti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento. Sprendime akcentuota, kad pareiškėjas privalo teisės aktų nustatyta tvarka turėti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nepriklausomai nuo faktinio veiklos vykdymo ir daromos žalos aplinkai. Patikrinimo akte buvo užfiksuota, kad pareiškėjas veiklos vykdymo vietoje laiko atliekas, medžiagas, permaltas medžiagas, t. y. tebevykdo atliekų laikymo veiką.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas, atsižvelgiant į skunde nurodytas negalėjimo per nustatytą terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą priežastis, panaikinti atsakovo Sprendimą.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, sutikdamas su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios trukdo jam įvykdyti duotą nurodymą, o jo įvardintos priežastys yra subjektyvios.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Prašyme nurodytos termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsimo priežastys yra objektyvios. Pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo, nes užsitęsė taršos leidimo pakeitimo procedūra. Pakeitus taršos leidimą, bus nedelsiant gautas Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas ir Privalomasis nurodymas bus įvykdytas. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad Bendrovė ėmėsi veiksmų taršos leidimui pakeisti, patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas Agentūros 2024 m. balandžio 30 d. raštas.

30. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl taršos leidimo keitimo nėra susiję su ginčijamu Sprendimu, nes Privalomasis nurodymas buvo duotas ne naujam taršos leidimui gauti, bet pateikti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kurio pareiškėjas iki šiol nėra gavęs.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 32. Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ši numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra iš esmės susieta su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti, o nepagrindus prašymo objektyviomis priežastimis (įrodymais), toks prašymas netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1688-556/2020; 2023 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-9-520/2023; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą grindžia argumentais, kad jis, atsižvelgdamas į prievolių užtikrinimo draudimo sumą, nusprendė mažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik eksperimentinės gamybos apimtis, todėl pareiškėjui reikia gauti naują (pakeisti turimą) taršos leidimą, o tokio leidimo pakeitimo procedūra užtrunka ilgiau nei nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas.

34. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokios pareiškėjo nurodytos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, susiję su pareiškėjo apsisprendimu keisti veiklos apimtis, tačiau nepagrindžia objektyvaus negalėjimo įvykdyti duotą nurodymą per nustatytą terminą. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad visi apklausti tiekėjai atsisakė Bendrovei suteikti draudimo paslaugą, taip pat nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas apie pareigą turėti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą buvo informuotas dar 2022 m. lapkričio 4 d., tačiau 2023 m. liepos 21 d. teikdamas Departamentui Prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kokių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, ir kad jam kilo objektyvios kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo gauti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

35. Pažymėtina, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas 2023 m. birželio 9 d. ir terminas jam įvykdyti nustatytas iki 2023 m. liepos 28 d. Pareiškėjas Prašyme nenurodė, kokiam terminui jis prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (pareiškėjas teigė, kad taršos leidimo keitimo procesas užtrunka ir planuojamas ekologų terminas pateikti dokumentus Agentūrai 2–3 mėnesiai). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui (Kontrolės įstatymo 22 str. 1 d.). Taigi, jeigu pareiškėjui terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą būtų buvęs pratęstas maksimaliam terminui, jis būtų pasibaigęs 2024 m. sausio 28 d., tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, net ir tuo metu pareiškėjas dar nebuvo įvykdęs Privalomojo nurodymo.

36. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skunde pateikė Agentūros 2024 m. balandžio 30 d. raštą, iš kurio turinio matyti, kad Agentūra pradėjo derinti Bendrovės Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą, tačiau šie veiksmai atlikti jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, taip pat ir terminui, jeigu Privalomojo nurodymo įvykdymas būtų buvęs pratęstas maksimaliam terminui, todėl šis pareiškėjo pateiktas įrodymas niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad Departamentas nepagrįstai Sprendimu netenkino pareiškėjo Prašymo.

37. Byloje nustatytas aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nepagrindė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo per jame nustatytą terminą. Pareiškėjo savo nuožiūra pasirinktos organizacinės priemonės vykdyti Privalomąjį nurodymą nepagrindžia objektyvių priežasčių. Taigi pareiškėjas neįvykdė Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą nustatytu terminu nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais) – kodėl nustatytu terminu negautas Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra visiškai pagrįstos.

38. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Polymer recycling“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė