2025-03-26 Nr. AB-5343-3-61-3-05053-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-431-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05053-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir S. B. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Lietuvos meno kūrėjų asociacija (toliau – ir Asociacija) ir S. B. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino pagal teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, prašydami panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras, atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SVOA-107 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“, kuriuo nuspręsta pašalinti viešąjį objektą – Salomėjos Nėries paminklą (toliau – ir Paminklas) Vilniuje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė argumentais, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos reputacijai – valstybei, kurioje gerbiamos ir ginamos politinės pažiūros ir meno objektai, nepriklausomai nuo meno kūrėjų politinių pažiūrų. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus sunaikintas valstybės turtas, registruotas Kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas Nr. 20008). Pareiškėjų teigimu, turto (šiuo atveju – Paminklo) sunaikinimas, kurio apsaugą garantuoja Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, be teismo sprendimo prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų Asociacijos ir S. B. skundą, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad, priešingai nei teigė pareiškėjai, atsakovo Sprendimu nėra nuspręsta sunaikinti Paminklą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog jie turi teisę atstovauti Lietuvos Respublikos valstybei, todėl pareiškėjai nėra kompetentingi spręsti dėl galbūt valstybei atsirasiančios žalos. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jie patys patirs finansines ir materialines pasekmes, jei Paminklas bus pašalintas, kol byla nagrinėjama teisme. Teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nemotyvuotas, todėl netenkintinas.

III. Pareiškėja S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, jog pareiškėjas turi pagrįsti, kad jam bus padaryta turtinė žala, nes žala gali būti ir neturtinė. Pareiškėja pažymi, kad nors teismas sprendė, jog byloje nepateikti įrodymai dėl turtinės žalos, tačiau skunde buvo nurodyta, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjai S. B. gali būti padaryta neturtinė žala, o Lietuvos valstybei – turtinė žala.

Pareiškėja nurodo, kad teismas iš anksto pasisakė dėl bylos baigties, nes akcentavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog gali būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Tokia teismo pozicija, pareiškėjos vertinimu, yra šališka, iš anksto netiesiogiai pasakanti, kad teismas rengiasi priimti sprendimą, kuriuo netenkins skundo.

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Sprendime nėra nurodyta Paminklą sunaikinti, Sprendimu nuspręsta pašalinti Paminklą iš viešosios erdvės, nes jis iki šiol turi sovietinę ideologinę reikšmę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo (toliau – ir Draudimo propaguoti įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja nėra Paminklo valdytoja ir nėra už jį atsakinga, todėl nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad dėl Paminklo pašalinimo pareiškėja patirs turtinę ar neturtinę žalą. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jos teisę atstovauti Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad pareiškėja yra nekompetentinga spręsti klausimus dėl galbūt atsirasiančios žalos Lietuvos valstybei.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teismo motyvus vertina kaip teismo šališkumą ir išankstinius pasisakymus dėl bylos baigties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo reikalavimų pobūdį ir išnagrinėjęs prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjai neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė pareiškėja S. B., teigdama, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neturtinė žala, o Lietuvos valstybei – turtinė žala. Pareiškėja taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš anksto pasisakė dėl bylos baigties ir buvo šališkas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pareiškėjai byloje ginčija Centro 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SVOA-107 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“, kuriuo nuspręsta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos pašalinti viešąjį objektą – Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje, nes šis Paminklas iki šiol turi sovietinę ideologinę reikšmę. Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punktu, susipažinus su Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. išvada Nr. VOAK-212 bei įvertinus faktus apie tai, kad Salomėja Nėris veikė okupacinėse politinėse ir okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms struktūroms įtvirtinant sovietinę okupaciją ir vykdant represijas, 1940 metais Salomėja Nėris buvo „liaudies seimo“ delegacijos narė ir vyko į SSRS Aukščiausios Tarybos sesiją, kurioje buvo įtvirtinta Lietuvos aneksija, 1941–1945 metais buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė ir savo kūryba aktyviai propagavo okupacinę valdžią.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą – grindė argumentais, kad Sprendimu pripažinta, jog Salomėja Nėris veikė okupacinėse politinėse ir okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, savo kūryba aktyviai propagavo okupacinę valdžią, todėl Sprendimas turi tiesioginę įtaką tiek Lietuvos valstybei, tiek pareiškėjos S. B. materialinėms turtinėms teisėms, nes ji yra teisėta Salomėjos Nėries turtinių ir neturtinių teisių į poetės kūrybinius kūrinius paveldėtoja; panaikinus Paminklą atsiras tiesioginės pasekmės dėl leidybinių sutarčių nutraukimo ir atsisakymo jas sudaryti ateityje, o tai turės tiesioginę įtaką ir pareiškėjai S. B. galbūt kilsiančiai turtinei žalai. Pareiškėjas Asociacija tvirtino, kad atsakovo Sprendimas pažeidžia Asociacijos teises, nes truko jai (Asociacijai) skatinti kūrybos laisvę, meno sklaidą, įvairovę ir propaguoti Lietuvos meno kūrėjų kūrybą; Sprendimu apribota poetės Salomėjos Nėris kūrybos sklaida ir propagavimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų argumentus, kuriais jie grindė prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog jie patirs finansines ir materialines pasekmes, jei Paminklas bus pašalintas iš buvusios vietos, kol byla nagrinėjama teisme. Pareiškėjai žalą ir būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę kildina iš Salomėjos Nėries veiksmų vertinimo sovietinės okupacijos metu, tačiau vien pareiškėjų teiginiai apie ateityje galbūt kilsiančią turtinę žalą dėl leidybinių sutarčių nutraukimo ar jų atsisakymo, taip pat teiginiai dėl Lietuvos valstybei galbūt kilsiančios turtinės žalos yra hipotetinio pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kontekste įvertinusi byloje esančius duomenis ir bylos proceso šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo išvada yra motyvuota ir padaryta, įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir įrodymus, dėl kurių buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos S. B. atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl bylos baigties, nes nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog gali būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nematyti, kad teismas būtų atlikęs vertinimą dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjai nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jie patys patirs finansines bei materialines pasekmes, jei Paminklas bus pašalintas, kol byla nagrinėjama teisme, ir su šiais teismo argumentais, pagrindžiančiais pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

Pareiškėja S. B. su anksčiau nurodytu pirmosios instancijos teismo argumentu sieja abejones dėl teismo nešališkumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, teigdama, kad teismas pasisakė dėl bylos baigties, netinkamai interpretuoja skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus, pareiškėjos teiginiai dėl teismo nešališkumo yra subjektyvūs ir šiuo atveju nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių, jų teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atskirajame skunde nurodytus argumentus ir atsakovo atsikirtimus į atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos S. B. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė