AS-520-417-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-417/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00332-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas B. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 10 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių (toliau – ir atsakovas) per 30 dienų atlikti žemės sklypo Nr. 91 ir Nr. 92 kartografavimą, tiksliai nustatyti, kokia sklypų dalis patenka į Kauno miesto ribas pagal galiojantį Kauno miesto bendrąjį planą ir pateikti atskirą išvadą žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, įvertinus pataisos koeficientus; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių per 50 dienų pateikti išvadą dėl grąžintino žemės sklypo Nr. 92 0,43 ha dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2012 m. gegužės 2 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui duomenis, ar buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; pateikti įrodymus, kad pareiškėjas yra kreipęsis į atsakovą dėl antrojo skundo reikalavimo su prašymu pateikti išvadą dėl grąžintino sklypo Nr. 92 0,43 ha dalies, pateikti įrodymus, ar atsakovas atsakė, ar pateiktas atsakymas pareiškėjo netenkina ir jam sukelia teisines pasekmes; pateikti informaciją, ar dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą, yra pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jeigu šia tvarka yra pasinaudota, pateikti teismui prašymą, kuriuo kreiptasi į išankstine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, ir išankstine tvarka nagrinėjančios institucijos priimtą sprendimą; pateikti nurodytus žemės sklypo dydžius ir kitas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus; nurodyti, kuo pasireiškė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vilkinimo veiksmai ir pagrįsti nurodytą aplinkybę.

2012 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo B. A. J. patikslintas skundas, kuriuo jis prašė: 1) skundą priimti ir išnagrinėti; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių per 30 dienų atlikti žemės sklypo Nr. 91 ir Nr. 92 kartografavimą, tiksliai nustatyti, kokia sklypų dalis patenka į Kauno miesto ribas pagal galiojantį Kauno miesto bendrąjį planą; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių ant galiojančio Kauno miesto bendrojo plano užbraižyti buvusio savininko J. J. turėtų žemės sklypų Nr. 91 ir Nr. 92 ribas; 4) per 2 mėnesius pateikti atskirą išvadą žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1671 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, įvertinus pataisos koeficientus, ir atskirą išvadą žemei po statiniu; 5) nustatyti juridinį faktą, kiek Nr. 91 ir Nr. 92 sklypo priklauso Kauno miestui ir Kauno rajonui; 6) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo B. A. J. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų. Pažymėjo, kad teismas nutartyje trūkumams šalinti nurodė, jog pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu ir dėl neatkurtos žemės sklypo dalies vyksta ginčas, dėl kurio neatkurtos nuosavybės teisės ir nepriimtas sprendimas. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti informaciją, ar jis yra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jei išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra pasinaudota, pateikti teismui prašymą, kuriuo kreiptasi į išankstine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją ir išankstinės ginčus nagrinėjančios institucijos priimtą sprendimą. Tačiau pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, ar pasinaudojo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje numatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nepateikė teismui prašymo, kuriuo kreiptasi į išankstine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, ir išankstinės ginčus nagrinėjančios institucijos priimto sprendimo. Taip pat nutartyje trūkumams šalinti buvo nurodyta, kad pareiškėjo skundo turinys nėra nuoseklus, konkretus ir aiškus, pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti įrodymus apie atsakovo atsisakytus atlikti matavimus ir apie nustatytą plotą, kuris užlietas vandeniu, pareiškėjo nurodytus žemės sklypo dydžius ir kitas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiškėjas nutartyje nurodytų įrodymų nepateikė. Teismas nurodė, jog patikslintu skundu pareiškėjas kelia naujus reikalavimus: nustatyti juridinį faktą, kiek Nr. 91 ir Nr. 92 sklypo žemės priklauso Kauno miestui ir Kauno rajonui, priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo naujai keliami reikalavimai negali būti laikomi skundo trūkumų šalinimu, nes pareiškėjas patikslintu skundu netikslina pirminio skundo pagrindo ir dalyko, o kelia naujus reikalavimus. Be to, teismas pažymėjo, kad reikalavimas nustatyti juridinį faktą nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas B. A. J. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių per 30 dienų atlikti žemės sklypo Nr. 91 ir Nr. 92 kartografavimą, tiksliai nustatyti, kokia sklypų dalis patenka į Kauno miesto ribas pagal galiojantį Kauno miesto bendrąjį planą; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių ant galiojančio Kauno miesto bendrojo plano užbraižyti buvusio savininko J. J. turėtų žemės sklypų Nr. 91 ir Nr. 92 ribas; 4) įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius pateikti atskirą išvadą žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, įvertinus pataisos koeficientus, ir atskirą išvadą žemei po statiniu; 5) nustatyti juridinį faktą, kiek Nr. 91 ir Nr. 92 sklypo priklauso Kauno miestui ir Kauno rajonui; 6) iš Lietuvos valstybės priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka, kadangi iš nutarties neaišku, dėl kokių konkrečiai įstatymų pažeidimų jo skundas nepriimamas. Pareiškėjas teigia, kad teismas privalėjo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas jo skundą neobjektyviai ir tendencingai išnagrinėjo bylą. Tai patvirtina faktas, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 25 d. išvados teisėtumo, 2009 m. lapkričio 5 d. priėmė jam nepalankų sprendimą. Pabrėžia, kad ta pati teisėja N. Z. 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išvadą dėl tos pačios žemės. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu jokios išvados nėra ir žemės grąžinimo klausimas yra neišspręstas. Tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi nepagrįstai atsisako priimti nagrinėti jo skundą ir įpareigoti atsakovą pateikti naują išvadą dėl tos pačios žemės, remiantis galiojančiu Kauno miesto bendruoju planu. Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 15 straipsnio 4 daliai, 18 straipsnio 2 daliai, 19 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui.

Pareiškėjas pažymi, jog Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėjant 2011 m. rugsėjo 9 d. bylą atsakovu buvo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl dėl atsakovo 2012 m. kovo 15 d. atsisakymo į atsakovą nesikreipė, kadangi teisminiuose ginčuose dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaudamasis ABTĮ 28 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. gegužės 1 d. skunde Kauno apygardos administraciniam teismui nurodė, jog 2009 m. birželio 17 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašė padaryti įtaką Kauno apskrities viršininko administracijai dėl 2009 m. vasario 25 d. išvados panaikinimo ir naujos pateikimo. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė spręsti žemės grąžinimo klausimus. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-172/2002 ir teigia, jog tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos. Todėl nebuvo būtina iš naujo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Teigia, jog daug metų Nacionalinė žemės tarnyba ir Kauno apskrities viršininko administracija klaidina Kauno apygardos administracinį teismą, nurodydama grąžintinos Kauno rajone žemės plotą 10,14 ha. Faktiškai J. J. turėtos žemės plotas dabartiniame Kauno rajone yra 3,05 ha grąžinta natūra Neveronių kaime, 2,5471 ha buvusiame Rudmenos kaime, užlieta Kauno marių vandeniu, 1,648 ha užlieta vandeniu Nr. 91 sklypo dalis (apytiksliai).

Teigia, jog Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d., 2005 m. liepos 7 d. ir 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymais „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ nuosavybės teisės į žemės sklypo Nr. 91 11 ha atsakovo buvo atkurtos. Tačiau atsakovo 2012 m. kovo 15 d. atsakyme neteisingai teigiama, jog kitiems pretendentams atkūrė nuosavybę ir į dalį sklypo Nr. 92 (2,24 ha), kuris yra Kauno miesto teritorijoje ir kurio dalis priklauso pareiškėjui. Tokių įrodymų nuosavybės atkūrimo byloje nėra. Teigia, jog atsakovas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tokiais veiksmais vilkina atlikti veiksmus.

Nurodo, jog dėl neteisėtų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valdininkų veiksmų keliolika kartų buvo priverstas kreiptis į teismą, kas sukėlė jam dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Dėl hipertoninės ligos ir dažno širdies ritmo sutrikimo keturis kartus buvo hospitalizuotas Kauno universiteto klinikinėje ligoninėje. Įrodymus pateiks teismui bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes pareiškėjas nepašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Šiuo atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 9-11). Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad, nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu ir dėl neatkurtos žemės sklypo dalies vyksta ginčas, dėl kurio neatkurtos nuosavybės teisės ir nepriimtas sprendimas, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti informaciją, ar jis yra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jei minėta tvarka yra pasinaudota, pateikti teismui prašymą, kuriuo kreiptasi į išankstine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, ir išankstinės ginčus nagrinėjančios institucijos priimtą sprendimą. Taip pat teismas išdėstė pastabas dėl skundo turinio nenuoseklumo, nekonkretumo ir neaiškumo bei paprašė pateikti pareiškėjo nurodomus žemės sklypo dydžius ir kitas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pareiškėjas pirminiame skunde prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų atlikti žemės sklypo Nr. 91 ir Nr. 92 kartografavimą, tiksliai nustatyti, kokia sklypų dalis patenka į Kauno miesto ribas pagal galiojantį Kauno miesto bendrąjį planą ir pateikti atskirą išvadą žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, įvertinus pataisos koeficientus ir įpareigoti atsakovą per 50 dienų pateikti išvadą dėl grąžintino žemės sklypo Nr. 92 0,43 ha dalies. Taigi galima daryti išvadą, kad pareiškėjas teigė, jog atsakovas vilkino priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis skundžia atsakovo neveikimą.

Vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (pareiškėjo skundo padavimo metu galiojusi 2011 m. balandžio 24 d. teisės akto redakcija) 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo (pareiškėjo skundo padavimo metu galiojusi 2010 m. liepos 1 d. teisės akto redakcija) 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai, o šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-172/2002 ir teigia, jog tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas pagrįstai teigia, jog buvo suformuota teismų praktika, kad sprendimo priėmimo vilkinimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tačiau pažymėtina, jog tokia praktika buvo suformuota atsižvelgiant į tai, kad tuomet galiojusi Žemės reformos įstatymo redakcija (iki 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusių pakeitimų) nenumatė aiškiai, jog skundžiant institucijų neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis iki minėtų Žemės reformos įstatymo pakeitimų galiojusiu teisiniu reguliavimu, išaiškino, jog ginčams dėl neveikimo, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, privaloma ikiteisminė tvarka teisės aktuose aiškiai nėra nustatyta (pvz., LVAT 2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002, 2006 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006, kt.). Taigi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos skundžiant institucijų neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese neprivalomumas buvo siejamas su tuo, jog teisės aktai nenumatė tokios pareigos. Tačiau pabrėžtina, jog 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žemės reformos įstatymo pakeitimas ir nuo tada Žemės reformos įstatymo (po 2010 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XI-914 padarytų pakeitimų, įsigaliojusių 2010 m. liepos 1 d.) 18 straipsnio 3 dalyje aiškiai įvardyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių neveikimą ginčyti yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodyta teismų praktika nagrinėjamai situacijai nėra aktuali. Pareiškėjas, skųsdamas atsakovo neveikimą, turėjo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2012 m. gegužės 2 d. teismui paduoto patikslinto skundo (b. l. 13-17) turinį, vertina, jog pareiškėjas nesivadovavo teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi ir tinkamai teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino, nes nepateikė įrodymų, kad laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs prašymą ir nuosavybės teisių atkūrimo procese atsakovas priėmė 2012 m. kovo 15 d. atsakymą Nr. 8SD-(14.8.94)-1997. Pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, ar pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuota išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nepateikė teismui prašymo, kuriuo kreiptasi į išankstine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, ir išankstinės ginčus nagrinėjančios institucijos priimto sprendimo. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 21 d. raštas „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 4B-(7.5)-J-391-691 (b. l. 30-32) šiuo atveju nelaikytinas išankstinės ginčus nagrinėjančios institucijos priimtu sprendimu.

Vadovaujantis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog skundo (arba jo dalies) atsisakymas ir jo tikslinimas ar jo pagrindo ar dalyko pakeitimas yra kokybiškai skirtingi procesiniai veiksmai. Pareiškėjo skundo tikslinimas turėtų būti suprantamas kaip jo pagrindo papildymas naujais teisiškai reikšmingais argumentais, susijusiais tiek su naujų faktinių aplinkybių, tiek su papildomų teisinių pagrindų nurodymu. Gali būti tikslinamas ir skundo reikalavimas pasirenkant papildomą ar alternatyvų pažeistos teisės gynimo būdą. Skundo pagrindo arba reikalavimų pakeitimas reiškia arba tos pačios pažeistos teisės gynimą grindžiant iš esmės kita teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktinių ir teisinių) visuma, arba iš esmės naujo pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-400/2012).

Pareiškėjo pateiktame patikslintame skunde keliami nauji reikalavimai teismui (įpareigoti atsakovą ant galiojančio Kauno miesto bendrojo plano užbraižyti buvusio savininko J. J. turėtų žemės sklypų Nr. 91 ir Nr. 92 ribas, nustatyti juridinį faktą, kiek Nr. 91 ir Nr. 92 sklypo priklauso Kauno miestui ir Kauno rajonui, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), tačiau naujų reikalavimų kėlimas nelaikytinas tinkamu Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties įgyvendinimu bei pradinio skundo trūkumų pašalinimu.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo patikslinto skundo (b. l. 13-17) nėra pagrindo laikyti ABTĮ 52 straipsnio prasme patikslintu skundu, nes paduotas pradinis skundas yra su trūkumais. Minėtas dokumentas neatitinka procesinių reikalavimų, jame pareiškėjas nepašalina pradinio skundo neaiškumų ir procesinių neatitikčių, kurie pareiškėjui buvo detaliai išaiškinti 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi (b. l. 9-11), o reiškia naujus reikalavimus.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, sudarė pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, o pareiškėjas tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjas abejoja teisėjos N. Z., priėmusios 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, nešališkumu.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

Teismų praktikoje yra nustatyta, jog teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.). Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės – teisėja nagrinėdama kitą bylą priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą – nėra pagrindas savaime abejoti teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinių pagrindų, nurodytų ABTĮ 47 straipsnyje, teisėjai nusišalinti, o taip pat ir abejoti jos nešališkumu, dėl ko nutartis turėtų būti naikinama, nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skundo priimtinumo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Dėl nurodytų aplinkybių Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo B. A. J. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė