f4205bd2-b3b0-4a30-b316-d7489bebf504 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-1343-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01724-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.3; 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo T. O. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T.

O. ieÅ¡kinį atsakovei J. O. dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto bei prievolių padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. O. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus, praÅ¡ydamas panaikinti bažnytinę santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po bažnytinės santuokos panaikinimo Å¡alims palikti santuokos metu turėtas pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , padalyti santuokos metu įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , prievoles ir priteisti ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 986,00 Eur žyminį mokestį, t. y. 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ ir kitus iÅ¡vestinius reikalavimus; už turtinį reikalavimÄ priteisti santuokoje įgytÄ turto dalį – 911,00 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas taip pat nustatė, kad už ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio vertė 184 277,00 Eur, mokėtinas 2 357,00 Eur žyminis mokestis. Todėl nusprendė, kad ieÅ¡kovas turi primokėti trÅ«kstamÄ 1 446,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus.

5. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovas T. O., atstovaujamas advokato padėjėjo ArtÅ«ro Venckaus (toliau – apeliantas), teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teigia, kad nurodyta bendra nekilnojamojo turto vertė (184 277,00 Eur) nėra ieÅ¡kinio suma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimÄ nuo 184 277,00 Eur. 6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas turi sumokėti žyminį mokestį nuo visos nekilnojamojo turto vertės, ignoravo faktÄ , kad ieÅ¡kovas taip pat teismo praÅ¡o iÅ¡ jo atsakovės naudai priteisti piniginę kompensacijÄ . 6.3.

Mano, kad žyminis mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo praÅ¡omo priteisti turto vertės, iÅ¡minusavus atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos ir neiÅ¡mokėto kredito, suteikto nekilnojamajam turtui santuokos metu įgyti, dydžius. 6.4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė ne tik neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, bet ir nukrypo nuo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovė įpareigota paÅ¡alinti patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumus – sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismÄ . Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Å ios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiÅ¡keliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

12. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso Å¡alies pareiga inicijuojant procesÄ . Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ Å¡alys, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo iÅ¡laidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Ä®statymas suteikia apsaugÄ abiem proceso Å¡alims – ieÅ¡kovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iÅ¡ dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiÅ¡kimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieÅ¡kinys ar prieÅ¡ieÅ¡kinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi bÅ«ti sumokamas prieÅ¡ atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iÅ¡ esminių civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme sÄ lygų.

13. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mokėtino žyminio mokesčio už turtinį reikalavimÄ dydį, nepagrįstai nusprendė, kad žyminis mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo visos nekilnojamojo turto vertės, neatsižvelgė į tai, kad yra pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisti piniginę kompensacijÄ ir nekilnojamojo turto įgijimui yra paimta paskola, nukrypo nuo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose, dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį.

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iÅ¡ kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiÅ¡kia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiÅ¡kiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtÄ yra reiÅ¡kiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iÅ¡ kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobÅ«džio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

15. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ Å¾yminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos, o ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai).

16. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ : 700/1493 dalių 0,1493 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ (butÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 167 700,00 Eur), 1 077/6 292 dalis 0,1573 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi inžinerinių tinklų, t. y. 1/4 dalimi kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi nuotekų Å¡alinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4 277,00 Eur), kurių bendra rinkos vertė yra 184 277,00 Eur, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi A6“, kurio vertė 1 500,00 Eur, o ieÅ¡kovui 750,00 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei tenkantį automobilį, ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisti 44 991,70 Eur piniginę kompensacijÄ už turtÄ , įgytÄ santuokos metu.

Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi bÅ«ti skaičiuojami bÅ«tent nuo praÅ¡omo priteisti turto rinkos vertės ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos kompensacijos skirtumo, kadangi kompensacijÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ne sau, o atsakovei.

17. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad faktiÅ¡kai Å¡alių iÅ¡pirkto ginčo žemės sklypo ir ginčo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 85 706,40 Eur, nes negrÄ Å¾inta kredito dalis (su palÅ«kanomis) ieÅ¡kinio teisme padavimo dienÄ sudaro 94 293,60 Eur, Å¡is turtas yra įkeistas bankui, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad jis praÅ¡o jam asmeninės nuosavybės teise priteisti visÄ Å¡alių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio bendra rinkos vertė yra 180 000,00 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas žyminį mokestį turi susimokėti tik nuo šalių išpirktos nekilnojamojo turto vertės. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad analogiška teismo praktika suformuota atskirajame skunde nurodytose aukštesnės instancijos teismų bylose. Nė vienoje iš paminėtų nutarčių apeliacinės instancijos teismas nėra pasisakęs, kad neišmokėta bankui kredito dalis yra išminusuojama iš dalytino turto bendros vertės.

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju turtinio reikalavimo santuokos nutraukimo byloje suma yra 140 035,30 Eur ((184 277,00 + 750,00) – 44 991,70) ir už jį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 025,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). IeÅ¡kovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ ir kitus iÅ¡vestinius reikalavimus; už turtinį reikalavimÄ priteisti santuokoje įgytÄ turto dalį – 911,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas turi primokėti trÅ«kstamÄ 1 114,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, vadovaudamasis teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies neteisingai nustatė mokėtino už turtinį reikalavimÄ santuokos nutraukimo byloje žyminio mokesčio dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, ieÅ¡kovui nustatytinas terminas Å¡ioje nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – primokėti trÅ«kstamÄ 1 120,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti, tai pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas 135, straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti. Nustatyti ieÅ¡kovui T. O. 7 (septynių) dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos Å¡ioje nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – primokėti trÅ«kstamÄ 1 114,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti, tai pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Giedrė Seselskytė