2023-10-18 Nr. AB-18425-3-61-3-06763-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-586-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06763-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 1S-74 (2023) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 5 d. skundo“; 2) panaikinti Tarybos 2023 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 1S-97 (2023) netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 2 d. skundo; 3) įpareigoti Tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. skundą ir 2023 m. birželio 2 d. skundą dėl Tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: 1) įpareigoti atsakovą Konkurencijos tarybą kaip įmanoma greičiau atrinkti ir atskirti nuo tyrimo medžiagos iš pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu paimtus duomenis, dėl kurių neteisėto paėmimo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-10165-816/2023, pagal kriterijus, nurodytus šio prašymo Priede Nr. 1, arba alternatyvius teismo nustatytus kriterijus ir 2) uždrausti atsakovui Tarybai ir (ar) jos pareigūnams, darbuotojams ir (ar) pasitelktiems specialistams ar ekspertams susipažinti su ir (ar) atlikti bet kokius kitus tyrimo veiksmus su 1 punkte nurodytais duomenimis iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI4-10165-816/2023 priėmimo, užtikrinant tokio teismo nustatytino draudimo įgyvendinimą pareiškėjo pasirinktam antstoliui užantspauduojant 1 punkte nurodytus duomenis.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-61 (2023) pradėjo tyrimą. Pareiškėjas buvo įtrauktas į tyrimą kaip ūkio subjektas, įtariamas padaręs pažeidimą. Paimant duomenis, nebuvo atliekama jų atranka, įskaitant, nebuvo atliekama atranka atsižvelgiant į duomenų reikalingumą tyrimui ir (arba) duomenų specialų statusą, pavyzdžiui, kaip sudarančių advokato profesinę paslaptį. Nei patikrinimo dieną, nei vėliau atsakovas ar jos įgalioti pareigūnai nesiėmė jokių techninių ar teisinių priemonių (apribojimų), kad prieiga prie galbūt perteklinės (tyrimui nereikalingos) medžiagos, esančios elektroninio pašto dėžutėse, būtų apribota.

Atsakovo praktika surinkti perteklinę medžiagą ir jos pagrindu pradėti naujus tyrimus yra tapusi tendencinga ir yra rizika, kad tokią praktiką gali būti siekiama tęsti šio tyrimo kontekste, pavyzdžiui, neteisėtai surinktų duomenų pagrindu inicijuojant naujus tyrimus. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pamatinės jo teisės į teisminę gynybą ir teisė į privatumą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos, užtikrinančios teisę į susirašinėjimo slaptumą) bus negrįžtamai pažeistos.

Pareiškėjas siekia apginti savo pažeistas teises, nes Tarybos įgalioti pareigūnai neteisėtai paėmė ir atsisako iš tyrimo medžiagos pašalinti duomenis, kurie akivaizdžiai nėra susiję su tyrimu. Tuo atveju, jeigu atsakovo įgalioti pareigūnai ar kiti asmenys susipažins su neteisėtai paimtais ir iš tyrimo medžiagos neteisėtai nepašalintais duomenimis, pareiškėjo prašymas neteks prasmės, nes tokie duomenys taps negrįžtamai atskleisti, o pareiškėjas neturės jokių galimybių kontroliuoti vėlesnio tokių duomenų atskleidimo ir (ar) panaudojimo mastą.

Atsakovo pasitelktas specialistas patikrinimo metu jau padarė analogišką pažeidimą ir šio pažeidimo mastas pareiškėjui šiai dienai vis dar nėra žinomas. Atsakovas tokio pažeidimo neteisėtai nepripažįsta. Kiek ir kokios apimties analogiškų pažeidimų būtų padaryta iki galutinio šios bylos išsprendimo, neįmanoma nustatyti, nes neteisėtai surinkti ir nepašalinti duomenys atsakovo įgaliotų pareigūnų ar kitų asmenų gali būti perkelti, nukopijuoti ar kitaip perteikti įvairiuose formatuose, įskaitant ir atsakovo įgaliotų pareigūnų ranka daromus užrašus.

Neapribojus prieigos prie ginčo objektu esančių duomenų, pareiškėjo šioje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymas, pradėjus visų iš jo paimtų duomenų peržiūrą, taps faktiškai neįmanomu. Byloje susiklosčiusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamą neatitaisomos didelės žalos sąlygą, nes nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu, o tai lemtų negrįžtamą jo teisių ir interesų (teisės į gynybą, teisės į privatumą) pažeidimą.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekdamas užsitikrinti, kad teismo sprendimas šioje byloje netaptų neįgyvendinamu bei laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde pateikė išsamius savo reikalavimų argumentus, pagal kuriuos pareiškėjo patikslintas skundas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) gali būti tenkinamas, todėl teismas priėjo prie išvados, jog egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas pareiškėjo skundą pripažino preliminariai pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ginčijamų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinami ne sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas taip pat vertino, ar egzistuoja ir antroji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. ar netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje pareiškėjui kils sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1, 7 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu, tačiau pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie „neteisėtai surinktą perteklinę informaciją“ teismas įvertins bylą nagrinėdamas iš esmės, kadangi būtent šie Tarybos vykdomo tyrimo metu pareigūnų atlikti veiksmai ir veiksmai, kuriuos, pareiškėjo vertinimu, buvo nepagrįstai atsisakyta atlikti paimant tyrimui reikalingą medžiagą, buvo įvertinti šioje byloje skundžiamuose nutarimuose. Teismas sprendė, kad šioje bylos stadijoje, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, jog atsakovo darbuotojams 2023 m. balandžio 25 d. atliekant pareiškėjo patikrinimą buvo paimta akivaizdžiai su tyrimu nesusijusi, perteklinė medžiaga, yra tiesiogiai susiję su ginčo esme, todėl nevertinami. Teismas pažymėjo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus.

Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sieja su galbūt neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima ne tik matyti realų galbūt atsirasiančios žalos faktą, bet ir žalos dydį. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Atitinkamai aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas pažymėjo, kad, ginčijamus nutarimus pripažinus neteisėtais ir panaikinus, pareiškėjo patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo jas taikyti. Nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės iš dalies sutampa su materialaus pobūdžio reikalavimais, kurie pareikšti pareiškėjo patikslintame skunde.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: 1) įpareigoti Konkurencijos tarybą atskirti iš pareiškėjo 2023 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu paimtus duomenis, dėl kurių neteisėto paėmimo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-10165-816/2023, pagal kriterijus, nurodytus pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 18 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Priede Nr. 1 ir 2) uždrausti Tarybai ir/ar jos pareigūnams, darbuotojams ir/ar pasitelktiems specialistams ar ekspertams susipažinti su ir/ar atlikti bet kokius kitus tyrimo veiksmus su 1 punkte nurodytais duomenimis iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI4-10165-816/2023 priėmimo, užtikrinant tokio teismo nustatytino draudimo įgyvendinimą pareiškėjo pasirinktam antstoliui užantspauduojant 1 punkte nurodytus duomenis.

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti bylos pagal šį atskirąjį skundą medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose; netenkinus prašymo pripažinti bylos medžiagos pagal šį skundą nevieša – nevieša pripažinti ir teismo nutartyje bei viešoje informacijoje neskelbti su Tarybos tyrimu susijusios informacijos (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrimo pavadinimą, įtariamą pažeidimą, tiriamą verslo sektorių, pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų pavadinimus ir kitą informaciją, kuri nėra paskelbta Konkurencijos tarybos tinklapyje – informacijoje apie vykdomus tyrimus).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad:

1. Skundžiamoje nutartyje visiškai ignoruota ir neįvertina pareiškėjo prašyme nurodyta alternatyvi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga – reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumas, nes šioje situacijoje būtina sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais – tokiu būdu apsaugant abi šalis nuo nepagrįsto jų interesų bei teisių pažeidimo. Būtent prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas galėtų būti ta priemonė, kuri užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir apsaugą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje.

2. Pareiškėjas pagrindė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimas gali tapti neįgyvendinamu. Pareiškėjas išsamiai pasisakė dėl antrosios sąlygos (gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala) turinio bei dėl šios sąlygos aiškinimo, atsižvelgiant į nuostatos priėmimo aplinkybes ir šaltinius (2023 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo prašymo 27–32 p.). Teismas šių argumentų niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors nurodytuose paaiškinimuose atskleidžiama, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės esmė – siekis išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos ir tokios priemonės turi būti taikomos ypač tais atvejais, kai gali kilti didelė žala. Kitaip tariant, reikalavimo užtikrinimo priemonės turi padėti išvengti neištaisomos arba sunkiai ištaisomos situacijos atsiradimo.

3. Pareiškėjas aptartą antrosios sąlygos aiškinimą pagrindė naujausiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos pavyzdžiais, kurie patvirtino, kad neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos galimybė yra pakankama, jog būtų galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (2023 m. rugpjūčio 18 d. prašymo 33–45 p.). Kitaip tariant, vertinant, ar laikoma, jog neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos sąlyga buvo išpildyta, užtenka nustatyti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas gali lemti, jog pareiškėjui palankus teismo sprendimo įgyvendinimas gali tapti neįmanomu. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas lemtų teisės į gynybą ir teisės į privatumą negrįžtamą pažeidimą, nes atsakovo pareigūnams (ar kitiems asmenims) neteisėtai susipažinus su ginču objektu esančia neteisėtai paimtos medžiagos dalimi, ši situacija nebegalėtų būti atkurta į pradinę padėtį.

4. Teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėjo byloje keliamus materialiuosius reikalavimus su prašymo reikalavimu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Byloje keliamais materialiais reikalavimais siekiama, kad atsakovas neteisėtai surinktą perteklinę medžiagą pašalintų ir nenaudotų ateityje. Prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas siekia laikinai apriboti galimybe susipažinti ar kitaip panaudoti medžiagą, kuri yra ginčo objektas.

5. Pareiškėjas pagrindė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus, proporcingas bei atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas prašo apriboti tik dalies, o ne visos, iš pareiškėjo paimtos medžiagos, kurią galima aiškiai ir nesunkiai techniškai atskirti, naudojimą. Šiuo atveju interesai, kurių pusiausvyros siekiama, yra neištaisomas pareiškėjo teisių į teisės į gynybą ir teisės į privatumą pažeidimas bei atsakovo laikinas ir minimalus apribojimas susipažinti su tam tikra iš pareiškėjo paimtos medžiagos dalimi. Be to, tokiu veiksmu nėra siekiama apsunkinti ar sustabdyti atsakovo vykdomo tyrimo eigą. Atsakovo vykdomas tyrimas (ar atskiri jo veiksmai) šiuo atveju nėra stabdomi ar apribojami, nes atsakovas gali naudoti (peržiūrėti, analizuoti) visą kitą tyrime surinktą medžiagą (iš pareiškėjo ar kitų įtariamų ūkio subjektų).

6. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitinka viešąjį interesą, nes apribojimas susipažinti tik su dalimi šiuo metu tyrimo medžiagoje esančių duomenų niekaip reikšmingai neapsunkins ar neužkirs kelio atsakovo funkcijų vykdymui. Iš pareiškėjo atsakovas yra paėmęs virš 200 GB duomenų, o į šiai bylai aktualų tyrimą yra įtraukta dar keli dideli ūkio subjektai. Taigi, negalėjimas susipažinti tik su dalimi duomenų niekaip netrukdys susipažinimo su likusiais atsakovui prieinamais duomenimis iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

7. Vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, teismas gali pripažinti, kad bylos medžiaga yra nevieša, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Pateiktas atskirasis skundas yra susijęs su viešai neatskleistu atsakovo vykdomu tyrimu. Be to, kad tyrimas nėra atskleistas viešai, netgi pareiškėjui nėra žinomos visos su tyrimu susijusios aplinkybės. Viešojoje erdvėje apie šį tyrimą ar su juo susijusius procesus atsakovas neteikia jokių komentarų siekiant užtikrinti tyrimo efektyvumą, tad neabejotina, kad tokios informacijos atskleidimas gali pakenkti atsakovo vykdomam tyrimui. Aplinkybė, kad yra vykdomas tyrimas, taip pat nėra paskelbta ir atsakovo interneto tinklapyje, nors apie faktą, jog tyrimas buvo pradėtas, skelbiama. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant nepakenkti tyrimui, pareiškėjas teikia prašymą šį skundą, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei jo priedą ir bylos medžiagą pripažinti nevieša ir nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų neviešu nepripažinti šio skundo, pareiškėjo prašymo bei jo priedo ir bylos medžiagos nevieša ir nenagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose, pareiškėjas prašo neviešomis pripažinti su atsakovo vykdomu tyrimu ar jo šalimis susijusią informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrimo pavadinimą, įtariamą pažeidimą, tiriamą verslo sektorių, pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų pavadinimus ir kitą informaciją, kuri nėra paskelbta atsakovo tinklapyje – informacijoje apie vykdomus tyrimus).

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė pritaikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumo ir reikalingumo, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Dauguma pareiškėjo argumentų yra susiję su klausimais, kurie turės būti sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, be to, pareiškėjo argumentai yra bendro, hipotetinio pobūdžio, paremti prielaidomis, netinkamais pavyzdžiais ir subjektyviu vertinimu. Teismas tinkamai vertino, kad neegzistuoja viena iš sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. teismas tinkamai sprendė, jog netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje pareiškėjui nekils sunkiai atitaisoma didelė žala. Net ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, t. y. ginčijamus nutarimus pripažinus neteisėtais ir panaikinus, pareiškėjo patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas patirtą žalą bet kuriuo atveju galėtų išsiieškoti, vadovaudamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pamatinės jos teisės į teisminę gynybą ir teisė į privatumą bus negrįžtamai pažeistos, tačiau tokio savo teiginio atskirajame skunde niekaip nepagrindė.

Konkurencijos tarybos vertinimu, prašoma taikyti reikalavimo priemonė yra neproporcinga, pažeidžianti šalių pusiausvyros principą ir netgi ribojanti Tarybos galimybes tęsti tyrimo veiksmus. Pareiškėjas, byloje prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės dar kartą prašo atlikti tyrime atlikto patikrinimo metu surinktos ir atrinktos informacijos pakartotinę atranką. Taryba jau yra įvertinusi, kad tyrime atlikto patikrinimo metu buvo surinkta informacija, laikantis sąsajumo su tyrimu kriterijaus, tyrime atlikto patikrinimo metu Tarybos įgalioti pareigūnai įvertino pareiškėjo darbuotojų pateiktą informaciją apie įmonės struktūrą ir darbuotojus, kurie dirba ir (ar) atlieka funkcijas konkrečiam tyrimui aktualiose srityse bei su tyrimo objektu susijusiais klausimais. Taigi, tyrime atlikto patikrinimo metu jau buvo atlikta atranka, kurios dar kartą prašo pareiškėjas, bandydamas pasinaudoti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo institutu.

Konkurencijos taryba vertina, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo priemonė yra neproporcinga, pažeidžianti šalių pusiausvyros principą, kadangi tai, ko faktiškai reikalauja pareiškėjas, reikštų kiekvieno iš pareiškėjo paimto elektroninio laiško turinio ir įrodomosios reikšmės, taigi atitinkamai ir reikalingumo tyrimui, vertinimą, kas šioje tyrimo procedūros stadijoje objektyviai neįmanoma ir prieštarautų protingumo principui. Pareiškėjas iš esmės siekia apriboti Tarybos galimybes tęsti tyrimo veiksmus, be to, apsunkina tyrimo atlikimą ir netgi jį stabdo. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėtų būti panaudojami Tarybos resursai, tokiu būtų paliekant mažiau resursų tyrimams ir kitoms tiesioginėms Tarybos funkcijos atlikti. Be to, pareiškėjo teiginys, kad iš pareiškėjo paimtos dalies medžiagos atskyrimas būtų „nesunkiai techniškai“ įvykdomas, yra niekuo objektyviai nepagrįstas. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas užtikrintų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei apsaugotų viešąjį interesą.

Taryba pritaria teismo pateiktam vertinimui, kad pareiškėjo prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės iš dalies sutampa su materialaus pobūdžio reikalavimais, kurie pareikšti pareiškėjo skunde. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo skundas iš esmės yra tapatūs, o pareiškėjas ieško būdų ir siekia savo reikalavimų patenkinimo nepabaigus nagrinėti bylos iš esmės. Pareiškėjo tiek prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tiek atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad tyrimo metu atliekant patikrinimą buvo paimta akivaizdžiai su tyrimu nesusijusi, perteklinė medžiaga, yra tiesiogiai susiję su ginčo esme, todėl tokie argumentai šioje bylos stadijoje nėra reikšmingi.

Konkurencijos taryba pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl skunde ir jo prieduose nurodytos informacijos apsaugos yra suformulavęs pačiame skunde, atsižvelgiant į tai, ir, vadovaujantis naujausia LVAT praktika, pirmosios instancijos teismas ir turėtų šį skunde suformuluotą prašymą išnagrinėti. Vertinant pareiškėjo prašymą tuo aspektu, kad prašoma pripažinti nevieša ir atskirajame skunde pateiktą informaciją apie Konkurencijos tarybos tyrimų pradėjimo faktą ir Konkurencijos tarybos tyrimų aplinkybes, akcentuotina, jog pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad būtina apsaugoti jo interesus, o pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį galima prašyti apsaugoti teismui teikiamuose dokumentuose ar medžiagoje esančią informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, tačiau šiuo atveju pareiškėjas tokio pobūdžio duomenų nenurodo, todėl pareiškėjo prašymas neturėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos, teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, be to, prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės iš dalies sutampa su materialaus pobūdžio reikalavimais.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas turėjo būti patenkintas, nes jis visas sąlygas, būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, įrodė. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Pareiškėjas teismui padavė skundą dėl dviejų Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais Taryba atmetė pareiškėjo skundus dėl Tarybos pareigūnų veiksmų neteisėtai iš pareiškėjo paimant ir nepašalinant atsakovo tyrimui nereikalingos medžiagos. Pareiškėjas, siekdamas užsitikrinti, kad teismo sprendimas šioje byloje netaptų neįgyvendinamu bei laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais – tokiu būdu apsaugant abi šalis nuo nepagrįsto jų interesų bei teisių pažeidimo, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės siekia, kad teismas laikinai apribotų Konkurencijos tarybos prieigą prie dalies tyrimo medžiagos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pamatinės pareiškėjo teisės į teisminę gynybą ir teisė į privatumą bus negrįžtamai pažeistos, nes atsakovo pareigūnams (ar kitiems asmenims) neteisėtai susipažinus su ginču objektu esančia neteisėtai paimtos medžiagos dalimi ši situacija nebegalėtų būti atkurta į pradinę padėtį. Prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas siekia laikinai apriboti galimybe susipažinti ar kitaip panaudoti medžiagą, kuri yra ginčo objektas. Pareiškėjas teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitinka viešąjį interesą, nes apribojimas susipažinti tik su dalimi šiuo metu tyrimo medžiagoje esančių duomenų niekaip reikšmingai neapsunkins ar neužkirs kelio atsakovo funkcijų vykdymui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-520/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-520/2023 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-439-629/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente (skunde), prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atskirajame skunde ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti jam padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nors pareiškėjas teigia, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jam bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pareiškėjo teisė į gynybą ir teisė į privatumą bus negrįžtamai pažeistos, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, jog šie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjas nenurodo, kokius duomenis turi surinkusi Taryba, kad vien savaime tokių duomenų turėjimas gali sukelti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Vien patikrinimo metu surinktos informacijos paėmimas ir tvarkymas nesudaro pagrindo teigti, jog Taryba būtų pasielgusi neteisėtai ar dėl to pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Konkurencijos tarybos funkcijų vykdymas (tyrimų atlikimas) savaime niekaip nelemia didelės žalos ūkio subjektams, kurių atžvilgiu Taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektams daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Jeigu būtų pripažinta, jog Konkurencijos taryba nesilaikė jai suteiktų įgaliojimų dėl tyrimui reikalingos informacijos paėmimo ir neteisėtai paėmė tam tikrą informaciją, tokie duomenys negalėtų būti naudojami tyrime, tai pareiškėjo interesai galėtų būti veiksmingai apginti teismui priėmus jam palankų sprendimą pagrindinėje byloje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos naudojimasis jai Konkurencijos įstatymo eksplicitiškai suteikiamais įgaliojimais, t. y. paimti ir analizuoti tyrimui reikalingą informaciją, sukeltų ar galėtų sukelti kokios nors neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri pasireikš kaip negalėjimas įgyvendinti arba labai sudėtingas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-597-556/2023, kurioje buvo sprendžiamas panašaus pobūdžio prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi bylos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios. Taigi pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė, kad patirs realią žalą, kuri bus neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma.

Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d.). Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.), kurios viena iš esminių funkcijų yra Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimas bei sankcijų dėl pažeidimų taikymas (Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d.). Pareiškėjas ginčija Tarybos nutarimus, priimtus atliekamo tyrimo eigoje, t. y. dar atsakovui nepabaigus tyrimo ir nepriėmus galutinio nutarimo. Dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Konkurencijos taryba negalėtų vykdyti visų jai priskirtų įgaliojimų atliekant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti viešąjį interesą, taip pat nepagrįstai neproporcingai apribotų Tarybos veiksmus, įgyvendinant Konkurencijos įstatymu jai priskirtų funkcijų ir įgaliojimų įgyvendinimą. Juolab, kad Konkurencijos įstatymas aiškiai numato, jog skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti bylos pagal šį atskirąjį skundą medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose; netenkinus prašymo pripažinti bylos medžiagos pagal šį skundą nevieša – nevieša pripažinti ir teismo nutartyje bei viešoje informacijoje neskelbti su Tarybos tyrimu susijusios informacijos (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrimo pavadinimą, įtariamą pažeidimą, tiriamą verslo sektorių, pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų pavadinimus ir kitą informaciją, kuri nėra paskelbta Konkurencijos tarybos tinklapyje – informacijoje apie vykdomus tyrimus), siekiant nepakenkti viešai neatskleistam atsakovo vykdomam tyrimui.

ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Taigi, šioje teisės normoje nustatyti atvejai, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-193-552/2018; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-415/2021; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-597-556/2023 ir kt.), kad teismas, gavęs proceso šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo bylos nagrinėjimo metu, visų pirma, turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jeigu teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Vien informacijos, kuri vienos iš proceso šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša.

Vertinant pareiškėjo prašymą tuo aspektu, kad prašoma pripažinti nevieša visą atskirojo skundo bylos medžiagą, o jeigu šis prašymas nebus tenkintas – su Konkurencijos tarybos tyrimu susijusią informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrimo pavadinimą, įtariamą pažeidimą, tiriamą verslo sektorių, pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų pavadinimus ir kitą informaciją, kuri nėra paskelbta Konkurencijos tarybos tinklapyje – informacijoje apie vykdomus tyrimus), akcentuotina, jog pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį. Pareiškėjo argumentai, kad siekiama nepakenkti viešai neatskleistam atsakovo vykdomam tyrimui, yra deklaratyvūs, be to, ne pareiškėjas, o atsakovas, kuris atlieka tyrimą, yra atsakingas už su tyrimu susijusios medžiagos viešinimu, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tokio prašymo teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius