f41f6250-298f-4e27-9bc7-b33d92ebae83 · Panevėžio apylinkės teismas

?Adm. nusižengimo byla Nr. II-104749/2022 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00068-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 3 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Ingai Madeikienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjai A. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei Jurgitai Jankauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

G. (toliau – ir PareiÅ¡kėja) skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)0), n u s t a t ė : S. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu A. G. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį bei jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad ji panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatytÄ motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai sÅ«naus A.

B. interesams, nesudarė galimybės vaiko ir tėvo pilnavertiÅ¡kam bendravimui, ryÅ¡io palaikymui, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintÄ vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius bei jų iÅ¡saugojimÄ , 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei pažeidė pareigÄ užtikrinti vaiko bendravimÄ su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena ir tokiu bÅ«du padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti., kadangi Institucijos priimtas nutarimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja teismų suformuotai praktikai. PareiÅ¡kėja savo 2022 m. gegužės 2 d. skunde pažymi, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visu priemonių, kad bÅ«tu visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). A. G. skunde nurodo, kad susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, jog iÅ¡ esmės Institucija jokio nagrinėjimo neatliko, o aplinkybių patikslinimas atliktas tik formaliai, tačiau nevertinant įrodymų visumos.

PareiÅ¡kėja, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasinaudojo ANK 577 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, t. y. pateikė elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis paaiÅ¡kinimus, reikÅ¡mingus bylai dokumentus, o konkrečiai 2022 m. kovo 24 d. buvo iÅ¡kviesta atvykti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuriame pateikė informacijÄ susipažinimui dėl galimo administracinio nusižengimo tyrimo ir 2022 balandžio 7 d.

Institucijai elektroniniu paÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ 2021 m. gegužės 25 d. A. B. praÅ¡ymÄ nubausti A. G. dėl nusižengimo, numatyto ANK padarymo, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2020 m. balandžio mėn. ir į 2022 m. kovo 24 d. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Jurgitos Varanauskienės pagarsinto preliminaraus administracinio atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimo turinį - laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. kovo 7 d., pasinaudojo teise pateikti praÅ¡ymus, t. y 2022 m. balandžio 7 d. elektroniniu paÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ Institucijai dėl mažamečio sÅ«naus A.

B. apklausos, siekiant iÅ¡girsti vaiko nuomonę su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kini dėl kokių priežasčių jis nenorėjo turėti tiesioginių susitikimų su tėvu, kaip jis jautėsi, kai buvo bandoma perduoti jį tėvui pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . 2022 m. balandžio 8 d. institucija informavo, kad moters praÅ¡ymas užregistruotas, tačiau tik formaliai nurodė, kad pasilieka teisę teikti jai praÅ¡ymÄ pateikti ar sudaryti galimybę įrodymus rinkti. Akivaizdu, kad Institucija tik imitavo pareiÅ¡kime/skundo tyrimÄ , tačiau faktiÅ¡kai nagrinėdama A.

B. skundÄ rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos iÅ¡imtinai pateiktame pareiÅ¡kime/skunde dėl administracinės atsakomybės taikymo, taip pažeisdamos A. G., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ANK 577 straipsnyje įtvirtintas teises. PareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, kad gavus asmens skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ bÅ«tent Institucijai savo kompetencijos ribose tenka pareiga atlikti iÅ¡samų jo aplinkybių tyrimÄ , tikslu nustatyti įvykiui reikÅ¡mingas aplinkybes ir atlikti jų teisinį vertinimÄ .

Jos nuomone, Å¡iuo atveju Institucija rėmėsi tik A. B. nurodyta aktų apimtimi ir iÅ¡ esmės de facto jokio tyrimo neatliko, jos pateiktų paaiÅ¡kinimų, dokumentų, susiraÅ¡inėjimų apskritai nevertino, nors Institucija turėjo pareigÄ nustatyti įvykiui reikÅ¡mingas konkrečias aplinkybes ir galimus moters tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams faktus, ar juos motyvuotai paneigti. Akivaizdu, kad Institucija pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , o tuo pačiu ir pažeidė ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kadangi priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, nenustatė, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt.

A. G. nuomone, administracinio nusižengimo nutarimas suraÅ¡ytas pažeidžiant ANK 618 straipsnio reikalavimus. Be to, Institucija netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ANK 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, kurios kaip tik patvirtina, kad PareiÅ¡kėjos veikoje nėra kaltės - tyčios padaryti administracinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad jos atveju 2022 m. balandžio 11 d. ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jai skirta administracinė nuobauda - įspėjimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d.

A. G., su kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, nustatyta nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, nesudarė galimybės vaiko A. B. ir jo tėvo A. B. visapusiÅ¡kam bendravimui <...>, panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai sÅ«naus A. B. interesams; <...> nesudarė galimybės vaiko ir tėvo pilnavertiÅ¡kam bendravimui, ryÅ¡io palaikymui. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡io nutarimo turinio, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė nutarime nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaikų interesais.

Tvirtinama, jog akivaizdu, kad nutarimas nemotyvuotas, bylos nagrinėjimo metu išdėstytos aplinkybės nebuvo vertinamos įrodymų visumos principu, visa tai suponuoja, kad nutarimas – neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šioje Institucijos žinioje esančioje administracinio nusižengimo byloje nepilnametis vaikas A. B. nėra pripažintas nukentėjusiu, t. y. administracinio nusižengimo nutarime nėra jokio įrašo pripažinti jį nukentėjusiu (ANK 578 straipsnio 1 dalis).

Be to, Å¡iame nutarime nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybė (2017 m. gegužės 20 d. - 2020 m. balandžio 21d.) yra netiksli (nekonkreti) ir skiriasi nuo Institucijos preliminaraus administracinio nusižengimo formuoto kaltinamojo akto nurodyto laiko (nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. kovo 7 d.). Taip ir lieka neaiÅ¡ku, kuriomis dienomis, kuriomis valandomis, kurioje vietoje, kurioje bendravimo dalyje moteris padarė administracinį nusižengimÄ . A. G. teigimu, tai reiÅ¡kia, kad Institucija, suraÅ¡iusi ANK 618 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinio nusižengimo nutarimÄ , neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens teisės žinoti, kuo kaltinama, ir nesudarė jai galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybÄ nuo jai pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėjos nuomone, remiantis jos skunde cituojama teismų praktika, ANK straipsniais bei jos pateiktais paaiÅ¡kinimais, akivaizdu, jog Institucijos suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 618 straipsnyje numatytų reikalavimų, o A. B. skundo nagrinėjimas vyko pažeidžiant objektyvumo principÄ ir turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. A. G. skunde pažymi, kad Institucija tik formaliai nurodė, kad Å¡iame nutarime nurodytu nekonkrečių laiku, nenurodant tikslios vietos (taip ir lieka neaiÅ¡ku, kur konkrečiai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimÄ ) ji savo motinos valdžiÄ vaikui vykdė netinkamai ir prieÅ¡ingai savo vaiko interesams.

PareiÅ¡kėjos teigimu, skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu ji padariau jai inkriminuojamÄ nusižengimÄ ir kokie byloje esantys objektyvÅ«s ir neginčijami duomenys patvirtina, kad A. G. taip elgdamasi, suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikos pobÅ«dį. IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti ir tai, kad Institucija net nevertino jos parodymų ir juos patvirtinančių bylos duomenų, kad moteris pati, siekdama savo vaikui padėti ir apginti vaiko pažeidžiamus interesus dėl priverstinės bendravimo tvarkos vykdymo (prievarta prieÅ¡ vaikÄ negalima).

PareiÅ¡kėjos teigimu, teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiko tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobÅ«džio teismo sprendimo vykdymas nėra iÅ¡imtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkama vaiko teisių ir interesų apsaugÄ . Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesu prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. PareiÅ¡kėja nurodo, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvu negali bÅ«ti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiÅ¡ki etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu.

Be to, vykdant tokį sprendimÄ BÅ«tina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisų konvencijos 3 str. 1 d., CPK 3.3. str. 1 d. nuostatas visur ir visada pirmiausia reikia atsižvelgti įvaiko teisėtus interesus. Vertinant vaiko emocinę bÅ«klę, imantis prievartos staiga vaikÄ iÅ¡vežti su nakvyne ar pan., neiÅ¡vengiamai sukeltų mažamečio sÅ«naus antrinio traumavimo rizikÄ . Be to, jos sÅ«nui yra diagnozuotas specifinis miÅ¡rus raidos sutrikimas.

IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ mažamečio sÅ«naus A. B. medicininės knygelės, kurie patvirtina faktÄ , kad vaikui yra diagnozuotas miÅ¡rus specifinis raidos sutrikimas (TLK ligos kodas F.83): 2018-09-12 vaiko sveikatos pažymėjimas:

1. fizinės bÅ«klės įvertinimas (informacija Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma), 2019-06-05 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as su diagnoze (informacija Institucijai pateikta 2022-04-07 ei. paÅ¡tu), 2019-09-13 vaiko sveikatos pažymėjimas (informacija Institucijai pateikta 2022-04-07 elektroniniu paÅ¡tu). Vienas iÅ¡ ligos simptomų - intensyvÅ«s nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliai. Vaikui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ ir nenorÄ bendrauti su tėvu prieÅ¡ vaiko, kuriam diagnozuotas specifinis miÅ¡rus raidos sutrikimas, valiÄ neįmanoma prievarta vykdyti teismo sprendimo, nes tai akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, negaliu ir nenoriu naudoti prievartos prieÅ¡ sÅ«nų, jį rėkiantį, iÅ¡tiktÄ isterijos kaip daiktÄ perduoti tėvui, nes tai tiesiogiai pažeidžia vaiko interesus, o vaiko tėvas tiesiog tyčia nesikooperuoja ir nevykdo įsipareigojimų minėtų Atvejo vadybos procese. Akivaizdu, kad Institucija neobjektyviai tyrė skundÄ , pažeidė įrodymų visumos vertinimo principÄ .. Institucija nevertino tos aplinkybės, tai panaÅ¡u, kad Institucija nori pasakyti, kad Å¡iuo atveju mama, turėjo veikti prieÅ¡ingai vaiko interesams ir isterijos fone, esant diagnozuotai ligai, neatliepiant mažamečio poreikių ir interesų, tiesiog formalia vykdyti bendravimo tvarkÄ ir sukelti vaikui, kuriam ir taip jau diagnozuotas specifinis miÅ¡rus raidos sutrikimas, potrauminį psichologinį sindromÄ . 2022 m. balandžio 7 d.

PareiÅ¡kėja A. G. persiuntė elektroniniu laiÅ¡ku 43 elektroninius laiÅ¡kus su įvairiais dokumentais, kaip praÅ¡ymÄ prijungti juos kaip priedus prie 2022-04-07 teikiamo paaiÅ¡kinimo dėl A. B. skundo, tačiau Institucija jos pateiktos informacijos ir paaiÅ¡kinimų netyrė. Kaip buvo nurodžius Institucijai vaiko tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) tiek iki vaiko gimimo, tiek Å¡iuo laikotarpiu, t. y. A. B. nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2020 m. balandžio mėn. ir 2022 m. kovo 24 d. Institucijos pagarsinto preliminaraus administracinio atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimo turinį - laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 20 iki 2021 m. kovo 7 d. ir jis į (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi tik 2021 m. rudenį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje įvestas karantinas nuo 2020 m. kovo 16., žaidimų kambariai pradėjo veiklÄ nuo 2020 m. birželio 8 d., o pakartotinis karantinas buvo nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. gegužės 31, Å¡iuo laikotarpiu žaidimų kambarių veikla buvo sustabdyta. Tiek karantino laikotarpiu, tiek ekstremalios situacijos laikotarpiu buvo sugriežtintas piliečių atvykimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ (reikalavimas bÅ«ti pasiskiepijus, reikalavimas dėl 10 d. saviizoliacijos), dėl Å¡ių priežasčių vaiko tėvas negrįždavo į LietuvÄ kas antrÄ savaitgalį su tikslu vykdyti bendravimo tvarkÄ ir bendrauti su vaiku.

Akivaizdu, kad dėl pandemijos apskritai pats tėvas neatvykdavo į LietuvÄ . Institucijai nurodė, kad didžiausi konfliktai su vaiko tėvu kildavo tuomet, kai jo savaitgaliais vaikas sirgdavo ir tėvas negalėdavo pasiimti vaiko su nakvyne, tačiau turėdavo pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ slaugyti vaikÄ jo namuose iki 2 val. per dienÄ (persiųsti susiraÅ¡inėjimai), tačiau pats vaiko tėvas veikė prieÅ¡ingai vaiko interesams ir pats nevykdė bendravimo tvarkos ir sergančio vaiko neslaugydavo jo namuose.

Todėl PareiÅ¡kėjai ir lieka neaiÅ¡ku, kokiu laiku, kokioje vietoje, Institucija nustatė, kad ji veikė prieÅ¡ingai vaiko interesams. PareiÅ¡kėja savo skundė taip pat pažymi, kad, kaip pats A. B. nurodo (2021 -08-19 Kauno apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-719-11049/2021), bÅ«tent jo nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2020 m. balandžio mėn. buvo užvestos vykdomosios bylos nuo 2017-07-04 iki 2019- 07-29 pas antstolę R. P. (vienÄ kartÄ teismas skyrė 50 eurų baudÄ , kitus antstolės praÅ¡ymus skirti baudÄ atmetė kaip nepagrįstus) ir nuo 2019-08-09 iki dabar pas antstolį R.

S. vis dar vyksta teisminiai ginčai dėl baudos dydžio apskaičiavimo, artimiausia teismo posėdžio data 2022-04-15). Todėl jei ir buvo užfiksuoti kokie nors pažeidimai dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, tai ta padarė antstoliai bÅ«tent A. B. nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2020 m. balandžio mėn., todėl A. G. nėra aiÅ¡ku kodėl tarsi už tÄ patį ji baudžiama du kartus (civiline tvarka ir dabar Institucija patraukė atsakomybėn administracine tvarka). A. G. savo skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A.

B. nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2020 m. balandžio mėn. nesilaikė suformuotos teismų praktikos, kad tinkamas bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu. Vaiko tėvas nesikooperuoja, kai vaikÄ iÅ¡tinka isterija, nepadeda vaiko nuraminti ar padrÄ sinti, kad vyktų susitikti su juo, praÅ¡ymus paskambinti ir pabendrauti su sÅ«numi ignoruoja, nesilaiko ir specialistų rekomendacijų: 2019-11-15 Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal A.

B. praÅ¡ymÄ ) pagalbos tikslai, uždaviniai, veiksmai, priemonės nurodyta: „3. Bendraujant su vaiku atsižvelgti į jo poreikius bei interesus. Stiprinti vaiko A. emocinę bÅ«senÄ , lankyti psichologo konsultacijas.

4. Tėvams stiprinti emocinę bÅ«senÄ ir socialinius gebėjimus, siekiant tarpusavio bendradarbiavimo sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, pasirinktinai lankyti psichologo konsultacijas, savipagalbos grupes, tėvystės įgÅ«džių stiprinimo grupes tėvams skyriumi auginantiems vaikÄ .”. (informacija Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma) 2020-01-28 patvirtinimas, kad vykdė rekomendacijas, lankė STEP tėvystės kursus, o A. B. nesikooperavo, atsisakė lankyti (informacija Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma).

Pasak PareiÅ¡kėjos, ji sÅ«nų savo lėšomis ir laiko sÄ naudomis reguliariai vežioja pas psichologÄ , kur teikiamos konsultacijos kaip vaikui padėti suvaldyti pykčio priepuolius, neapykantÄ ir nepasitikėjimÄ tėvu, dirba su vaiko emocijomis ir iÅ¡gyvenimais, tuo tarpu vaiko tėvas turi tikslÄ sistemingai teikti skundus institucijoms, su tikslu vaiko motinÄ patraukti bet kokiai atsakomybei, kas faktiÅ¡kai jam nepadeda suartėti su sÅ«numi, nors ne kartÄ vaiko psichologė ir ji pati siÅ«lė kreiptis ir gauti metodines rekomendacijas kaip reaguoti į vaiko pyktį tėvo atžvilgiu kaip bendrauti, kada atsitraukti, bet faktiÅ¡kai tokia galimybe jis nepasinaudojo (informacija Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma). 2019-10-07 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriuje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A.

B. pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad neva tyčia A. G. pažeidė bendravimo tvarkÄ , kuriame konstatuota: „tyrimo metu surinkti duomenys formaliai leidžia teigti, kad nepilnametis galimai pats nenori bendrauti su savo tėvu ir motina objektyviai negali vykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos.“ (informacija Institucijai pateikta 2022-04-07 el. paÅ¡tu). Akivaizdu, kad Institucija neobjektyviai tyrė skundÄ , pažeidė įrodymų visumos vertinimo principÄ . PareiÅ¡kėja skunde taip pat paminėjo, kad 2021-05-25 A.

B. pareiÅ¡kime/skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2020 m. balandžio mėn. bendravimo tvarka pilna apimtimi nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. vaiko ligos arba vaiko nenoro bendrauti (prievartos prieÅ¡ vaikÄ naudoti negalima) ar pan., o bendravimas Skype priemonėmis vykdavo. Be to, minėtu laikotarpiu eilė susitikimų gera valia įvyko su tėvu dalyvaujant ir vaiko motinai (kitaip vaikas atsisakydavo) (informacija Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma, o tuo pačiu ir Institucijai, nes visa medžiaga iÅ¡ Kauno buvo persiųsta).

PareiÅ¡kėjos nuomone, jeigu Institucija bÅ«tų A. B. skundÄ tyrusi objektyviai įvertinant ir PareiÅ¡kėjos teiktus parodymus, bÅ«tų įvertinusi bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, tokiu atveju bÅ«tų galima konstatuoti, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta nutarime, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. G. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Institucija neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ANK 73 straipsnio I dalies nuostatas, netyrė ir neatskleidė PareiÅ¡kėjos kaltės turinio, nukrypo nuo suformuotos teismų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Å ie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui, todėl Institucijos sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Institucija netinkamai vertino minėtas faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad moters veikoje nėra kaltės ir tyčios padaryti administracinį nusižengimÄ , A. G. teisinančius įrodymus apskritai netyrė, aplinkybes vertino nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai. PareiÅ¡kėja, cituodama ANK straipsnius, savo skunde nurodo, kad jai nėra aiÅ¡ku, pagal kÄ Institucija nusprendė iÅ¡ byloje esančių įrodymų, kuriuos neaiÅ¡ku kaip ir kokiais bÅ«dais iÅ¡tyrė ir pagal kÄ Ä¯vertino, kad galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog ji, A.

G., padarė jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , nors su nusižengimu nesutiko. PareiÅ¡kėjai akivaizdu, kad nėra nustatyta administracinio nusižengimo požymių, apibrėžtų ANK 5 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pabrėžia, kad atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį tėvams kyla už piktybinį nevykdymÄ pareigos auklėti, mokyti ir prižiÅ«rėti nepilnamečius vaikus arba nepilnamečių teisės pažeidimų padarymÄ , tėvai ir juos atstojantys asmenys administracinėn atsakomybėn trauktini, kai jie piktybiÅ¡kai nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiÅ«rėti savo nepilnamečius vaikus.

PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad Institucija nesilaikė teisės normos, o konkrečiai ANK 617 straipsnio 1 dalies, kuriuose nurodytos aplinkybės, nustatytinos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka: „PareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.“.

A. G. savo skunde teigia, kad akivaizdu, jog Institucija priėmė jai inkriminuoti administracinį nusižengimÄ , vadovaudamasi tik A. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis, visapusiÅ¡kai ir objektyviai netyrė skundo, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, Institucija negalėjo vadovautis tik A. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis. PareiÅ¡kėja skunde pasikartoja, kad Institucija privalėjo nustatyti kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiÅ¡kė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) prieÅ¡ingos teisei veiklos padarymÄ .

Moters teigimu, akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų Å¡iÄ aplinkybę, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui inicijuojant administracinio nusižengimo teisenÄ , nebuvo tiriama, ar ji, A. G., tinkamai realizavau savo teisę ir pareigÄ Ä¯ tėvų valdžiÄ , t. y. deramai užtikrinau nuolatinę jo priežiÅ«rÄ ir auklėjimÄ . Tuo tarpu iÅ¡ bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad ji tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

PareiÅ¡kėja apibendrindama skunde teigė, kad suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamų reikalavimų, o jai inkriminuotoje veikoje nesant požymių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , todėl Teismo praÅ¡o panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisenÄ A.

G. atžvilgiu nutraukti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimu į PareiÅ¡kėjos skundÄ su pastarajame iÅ¡dėstytais teiginiais ir reikalavimu visiÅ¡kai nesutinka bei praÅ¡o palikti SkundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ ir PareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes skunde iÅ¡dėstyti teiginiai deklaratyvÅ«s, neatitinka administracinės bylos medžiagos ir joje esančių nustatytų aplinkybių.

Institucija atsiliepime pažymi, kad Panevėžio skyriui 2022-02-15 iÅ¡ Kauno skyriaus buvo perduotas A. B. skundas, kuriame nurodoma, kad A. G., su kuria nustatyta A. B. gyvenamoji vieta, turėdama pareigÄ užtikrinti sÅ«naus bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėčiu, nuo 2017-05-20 iki 2020-04-21 Å¡ios pareigos nevykdė, sÅ«naus bendravimui su tėčiu neperdavė, dėl ko A. B. prašė A. G. nubausti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 str. padarymo. Kartu su skundu iÅ¡ Kauno skyriaus buvo perduoti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais nustatyta nepilnamečio A.

B. ir jo tėvo A. B. bendravimo tvarka, bei Kauno skyriaus turimi raÅ¡ytiniai duomenys apie Å¡eimÄ , kuriuos iÅ¡analizavus buvo matyti, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki aukščiau minimos medžiagos Skyriuje gavimo laikotarpio, nepilnametis A. B. su tėčiu A. B. pagal įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytÄ tvarkÄ fiziÅ¡kai nei karto nebendravo. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. G. buvo iÅ¡siÅ«tas Å¡aukimas (2022-03-08 (duomenys neskelbtini)) atvykti į Kauno skyrių 2022-03-24 13 val., tikslu iÅ¡klausyti jos versijÄ dėl gauto A.

B. skundo ir gauti kitus duomenis, reikÅ¡mingus administracinio nusižengimo tyrimui. 2022-03-15 PareiÅ¡kėja elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) informavo, kad Å¡aukimÄ gavo, nurodė, kad į Kauno skyrių Å¡aukime nurodytÄ dienÄ gali atvykti tik vėlesniu laiku bei prašė pateikti jai A. B. skundo/praÅ¡ymo kopijÄ , kad galėtų pateikti savo nuomonę dėl A. B. skundo (2022-03-15 (duomenys neskelbtini)), todėl Panevėžio Skyrius PareiÅ¡kėjai elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) 2022-03-18 iÅ¡siuntė administracinės bylos nagrinėjimo medžiagÄ â€“ A.

B. skundÄ su priedais, Kauno apylinkės teismo 2016-10-21 sprendimÄ , Kauno apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį, Kauno apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimÄ , Kauno apygardos teismo 2020-01-22 nutartį, Kauno apylinkės teismo 2019-11-14 nutartį, Kauno apygardos teismo 2020-02-06 nutartį, Kauno apygardos teismo 2020-04-21 nutartį (2022-03-18 (duomenys neskelbtini)). 2022-03-24 (A. G. pageidavimu su ja suderintu vėlesniu laiku -16.30 val.), su PareiÅ¡kėja buvo bendrauta Kauno skyriuje, kur PareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos kaip administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisės ir pareigos, taip pat PareiÅ¡kėja buvo informuota, kad iÅ¡ Skyriuje turimų duomenų žinoma, kad ji nuo 2017 m. gegužės mėnesio pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus - Kauno apylinkės teismo 2016-10-21 sprendimÄ , Kauno apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį, Kauno apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimÄ , Kauno apygardos teismo 2020-01-22 nutartį, Kauno apylinkės teismo 2019-11-14 nutartį, Kauno apygardos teismo 2020-02-06 nutartį, Kauno apygardos teismo 2020-04-21 nutartį, kurie jai žinomi ir Panevėžio skyriaus papildomai persiųsti elektroniniu paÅ¡tu, neužtikrina sÅ«naus bendravimo su jo tėčiu, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas motinos valdžia ir dėl to ji galimai bus traukiama administracinėn atsakomybėn. Institucija atsiliepime nurodė, kad PareiÅ¡kėjai žodžiu buvo nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018-09-10 nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimu (kuris įsiteisėjo 2020-04-21), buvo nustatyta, kad A.

B. su sÅ«numi turi teisę bendrauti kas antrÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį vaikų žaidimų kambariuose, į kuriuos vaikÄ turi pristatyti PareiÅ¡kėja, tačiau iki Å¡iol ji minėtų teismų sprendimų nevykdo ir vaiko bendravimui su tėčiu neperdavė, tačiau vertinant, kad nuo 2020-03-14 Å¡alyje buvo paskelbtas karantinas ir apribota vieÅ¡ojo ir privataus sektoriaus veikla, vėliau karantino sÄ lygos buvo Å¡velnintos, o paskutinį kartÄ bendravimui su tėčiu vaikÄ ji turėjo perduoti 2021-03-07, todėl preliminariai PareiÅ¡kėjai buvo nurodyta, kad bus vertinamas galimo administracinio pažeidimo padarymas laikotarpyje nuo 2017-05-19 iki 2021-03-07.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, PareiÅ¡kėja pateikė su savimi atsineÅ¡tÄ informacijÄ susipažinimui dėl galimo administracinio nusižengimo tyrimo, kuriame iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl A. B. skundo (2022-03-24 (duomenys neskelbtini)) ir pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , argumentuodama, kad nori pateikti papildomus duomenis bylos nagrinėjimui (2022-03-24 (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo tenkintas, ji pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta dėl kito bylos nagrinėjimo laiko – 2022-03-31 16 val., iki kurio PareiÅ¡kėja įsipareigojo pateikti norimÄ medžiagÄ . 2022-03-31 numatytas administracinės bylos nagrinėjimas neįvyko dėl PareiÅ¡kėjos nepilnamečio vaiko ir jos pačios ligos (2022-03-31 (duomenys neskelbtini)), sekantis administracinės bylos nagrinėjimo laikas buvo paskirtas 2022-04-11 15 val., PareiÅ¡kėja buvo įpareigota iki 2022-04-07 pateikti norimÄ papildomÄ medžiagÄ ir paaiÅ¡kinimÄ dėl jai inkriminuojamo pažeidimo (2022-03-31 (duomenys neskelbtini)).

PraÅ¡omus ir norimus duomenis (viso 140 lapų, administracinės bylos lapai nuo 169 iki 309), PareiÅ¡kėja Panevėžio skyriui elektroniniu paÅ¡tu jurgita.jankauskiene@vaikoteises.lt pateikė nurodytÄ 2022-04-07 dienÄ (2022-04-08 (duomenys neskelbtini)). IÅ¡nagrinėjus PareiÅ¡kėjos pateiktÄ medžiagÄ Panevėžio skyriuje buvo matyti, kad joje nebuvo jokių duomenų, paneigiančių A. B. skunde nurodytas aplinkybes dėl jo bendravimo su sÅ«numi neužtikrinimo, todėl Panevėžio skyrius įvertinęs, kad Skyriuje turimi ir iÅ¡analizuoti duomenys patvirtina, kad PareiÅ¡kėja nesudarė galimybės vaiko A.

B. ir jo tėvo A. B. bendravimui, ryÅ¡io palaikymui ir panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatytÄ motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai sÅ«naus A. B. interesams, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. įtvirtintÄ vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius bei jų iÅ¡saugojimÄ , sprendė, kad PareiÅ¡kėjos veikoje yra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, todėl 2022-04-11 priėmė skundžiamÄ nutarimÄ ir A.

G. skyrė administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ . Institucija taip pat pažymi, kad iki administracinės bylos nagrinėjimo laiko, kuomet PareiÅ¡kėjai buvo skirta administracinė nuobauda, Panevėžio skyrius turėjo pakankamai laiko įvertinti tiek Kauno skyriaus pateiktÄ medžiagÄ , kÄ patvirtina byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas (2022-03-24 (duomenys neskelbtini)), tiek PareiÅ¡kėjos pateiktÄ medžiagÄ iÅ¡ kurios akivaizdu, kad vaiko fizinis bendravimas su tėčiu pagal įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytÄ bendravimo tvarkÄ administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu nevyko nei vieno karto.

Tokiu bÅ«du A. G. teiginiai, kad Institucija nevertino visos administracinės bylos medžiagos, laikytini deklaratyviais ir visiÅ¡kai neatitinka aukščiau minimuose dokumentuose esančios informacijos. Institucija atsiliepime nurodo, kad PareiÅ¡kėjai visa bylos medžiaga buvo persiųsta jos nurodytu elektroniniu paÅ¡tu, su kuria PareiÅ¡kėja susipažino, be to, Kauno skyriuje 2022-03-24 PareiÅ¡kėjai žodžiu buvo nurodyta, kad ji neužtikrina sÅ«naus bendravimo su jo tėčiu nuo 2017 metų pavasario pagal jai siųstus ir jai iÅ¡ anksčiau žinomus teismų sprendimus, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas motinos valdžia ir dėl to ji galimai bus traukiama administracinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėja dar 20220-03-24 žinodama jai galimo kaltinimo esmę, pageidavo pateikti papildomÄ medžiagÄ administracinės bylos tyrimui, kÄ ji ir padarė – elektroniniu paÅ¡tu persiuntė norimÄ medžiagÄ , kuri buvo prijungta prie administracinės bylos medžiagos.

Svarbu ir tai, kad ANK 618 str. nurodyta, kad administracinėje byloje priimamame nutarime be kita ko turi bÅ«ti nurodoma: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio paÅ¡to adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Skundžiamame nutarime yra nurodyti visi paminėti duomenys, tokiu bÅ«du PareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad buvo neužtikrintos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kuo ji kaltinama, nesudaryta galimybė tinkamai realizuoti teisės į gynybÄ nuo pateikto kaltinimo visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s ir neatitinka byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų. Institucijos teigimu, PareiÅ¡kėja nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodytas nekonkretus pažeidimo padarymo laikas, nenurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, tačiau iÅ¡ skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad PareiÅ¡kėja administracine tvarka nubausta už tai, kad nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nesudarė galimybės vaiko A.

B. ir jo tėvo A. B. visapusiÅ¡kam bendravimui, todėl pažeidimo padarymo laikas yra aiÅ¡kus ir konkretus. Tuo tarpu PareiÅ¡kėjos argumentai, kad nenurodyta pažeidimo padarymo vieta, taip pat nepagrįsti. Kaip matyti ji, be kita ko nubausta už tai, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ ji sÅ«nų tėčiui privalėjo perduoti gyvenamojoje vietoje, o pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį, turėjo sudaryti galimybę A. B. su sÅ«numi A. bendrauti „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvienÄ antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val., užtikrinti atsiliepimÄ Ä¯ tėvo A.

B. skambutį ir iÅ¡ kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasiÅ¡alinti uždarydama duris, tačiau nei karto nepasiÅ¡alino iÅ¡ tėvo ir vaiko bendravimo erdvės. Kaip matyti iÅ¡ Skundžiamo nutarimo, Pažeidėjos gyvenamosios vietos adresas Skundžiamame nutarime yra nurodytas (duomenys neskelbtini). Be to, Pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį bendravimui su tėvu kas antrÄ savaitgalį PareiÅ¡kėja privalėjo vaikÄ atvesti į jo pasirinktÄ Å¾aidimų kambarį Kauno mieste, o pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį privalėjo vaikÄ atvesti į psichologės D.

B. darbo vietÄ , tačiau vaiko pagal minimus teismų sprendimus ji nei karto tėvui neperdavė, tokiu bÅ«du akivaizdu, kad esamu atveju laikytina, kad pažeidimo padarymo vieta laikytina Kauno m., kas ir nurodyta Skundžiamame nutarime, nes į jokias kitas vietas, kurias bÅ«tų galima laikyti pažeidimo padarymo vieta, PareiÅ¡kėja vaiko bendravimui su tėčiu nei karto nepristatė. Institucija atsiliepimu taip pat pažymi, kad tuo atveju, kuomet galimai padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisenÄ pradeda, tyrimÄ atlieka ir protokolÄ (nutarimÄ ) suraÅ¡o minėtÄ nusižengimÄ nustatęs subjektas.

Atsižvelgiant į tai, bÅ«tent minėtas subjektas turi priimti sprendimÄ , ar vaikai, kurių teisės ir laisvės galimai buvo pažeistos tėvų veiksmais, turi bÅ«ti pripažįstami nukentėjusiaisiais, atsižvelgiant į pavojingos veikos, kuriÄ siekiama uždrausti įgyvendinant Å¡iÄ teisės normÄ , tikslus. Tuo atveju, jei įstatymo saugomas objektas yra susijęs su nepilnamečiais vaikais (jų teisėmis ir laisvėmis) inkriminuojant Å¡iuos nusižengimus turi bÅ«ti vertinama ir nustatoma ne tik tėvų veiksmais padaroma žala konkrečiam asmeniui (vaikui), tačiau ir teisės aktų pažeidimai, tėvams nevykdant jiems Lietuvos Respublikos įstatymuose, be kita ko, ir Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos ratifikuotuose tarptautinės teisės aktuose numatytų pareigų.

Tai yra, administracinė atsakomybė už ANK 73 straipsnio, 80 straipsnio numatytus nusižengimus, numatyta siekiant teisinėmis priemonėmis užtikrinti tinkamÄ teisės aktų, nustatančių vaiko teisių ir jo geriausių interesų apsaugÄ , laikymÄ si. IÅ¡ Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plaukia, kad nagrinėjant inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nepilnamečiai vaikai ne kiekvienu atveju turi bÅ«ti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Pažymėtina, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Taigi, iÅ¡ Å¡ios normos taip pat matyti, kad asmeniui, dėl administracinio nusižengimo, turi bÅ«ti padaryta konkreti žala, tik tokiu atveju asmuo gali bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju. Jei žala nėra padaryta, o yra tik numanoma ar daroma prielaida, kad žala galimai kils ateityje, tokiu atveju negalima konstatuoti, kad administraciniu nusižengimu buvo padaryta žala. Esamu atveju akivaizdu, kad nepilnamečiui konkreti žala nebuvo padaryta, tačiau tuo pačiu akivaizdu, kad PareiÅ¡kėja neužtikrindama vaiko teisės bendrauti su tėčiu, nesilaiko teisės aktų, nustatančių vaiko teisių ir jo geriausių interesų apsaugÄ , laikymosi, nes pažeidžia vaiko teises ir laisves, tokiu bÅ«du net ir tai, kad Å¡iuo atveji nėra pagrindo nepilnamečio pripažinti nukentėjusiuoju, neatleidžia PareiÅ¡kėjos nuo administracinės atsakomybės. PareiÅ¡kėja pažymi, kad ji, kaip nepilnamečio vaiko mama, turi pareigÄ užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugÄ , su kuo sutinka ir Panevėžio skyrius, tačiau tuo pačiu ji turi pareigÄ užtikrinti ir vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėčiu.

PareiÅ¡kėja teigia, kad vaikui diagnozuotas miÅ¡rus specifinis raidos sutrikimas, tačiau Å¡i diagnozė neduoda pagrindo spręsti, kad tėtis negali bendrauti su vaiku, o pareiÅ¡kėja atleidžiama nuo pareigos užtikrinti vaiko bendravimÄ su tėčiu. PareiÅ¡kėja akcentuoja ir tai, kad skundÄ padavęs asmuo A. B. pats nevykdė teismų sprendimų, nes neslaugė sergančio vaiko namuose. Panevėžio skyrius pažymi, kad esamu atveju tiriami ir vertinami ne A. B., o bÅ«tent PareiÅ¡kėjos veiksmai ir atsakomybė.

Be kita ko PareiÅ¡kėja pateikusi ne vienÄ skundÄ Panevėžio, Kauno, Vilniaus skyriams, praÅ¡ydama įvertinti ir A. B. veiksmus, todėl Å¡ios aplinkybės nėra Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsiliepime Institucija taip pat pažymi, kad CK 3.156 str. ir 3.159 str. įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikai gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, taip pat nepaisant to, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų.

CK 3.170 str. 2 d. nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus ir siekdami užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , su juo bendrauti, galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Taigi, atsižvelgiant į vaiko bendravimo su abiem tėvais svarbÄ vaiko emocinei gerovei, jo vystymuisi, labai svarbus tėvų bendradarbiavimas, klausimų susijusių su vaiko gerove bendras aptarimas ir bÅ«dų situacijai gerinti ieÅ¡kojimas. Institucija atsiliepime taip pat nurodo, kad pagal CK 3.170 str. 4 d. tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams įtvirtinta ANK 73 str., kuriame nurodyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams užtraukia įspėjimÄ tėvams (ANK 73 str. 1 d.). Pažymėtina, jog tėvų teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime galima įgyvendinti tik tada, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo bendrauti ir Å¡is bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus.

Galimi atvejai, kai vienas iÅ¡ tėvų teigia, kad leidžia bendrauti su vaiku, bet vaikas nenori. Tačiau vaiko nebendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina negali bÅ«ti pateisinama vaiko nuomone, jei ji suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu bÅ«du. Todėl visais atvejais svarbu nustatyti, ar vaiko pozicija nebendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, kategoriÅ¡ka, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, turi didesnę įtakÄ vaikui ir, dėl nuolatinio, tiesioginio, kasdieninio bendravimo su vaiku gali bei privalo padėti vaikui įveikti iÅ¡kilusius sunkumus, kitais veiksmais parodyti vaikui, jog gerbia vaiko tėvÄ (motinÄ ) vertina jo/jos įtakÄ , nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo/jos ypatingÄ vaidmenį vaiko gyvenime.

Tėvams tenka kooperavimosi pareiga, kuri reiÅ¡kia ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, sunkinančių skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai atkurtas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas. Vaiko nebendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), negali bÅ«ti pateisinama vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu bÅ«du. Institucija pažymi, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių Tarnybos darbuotojų pareiga priimant sprendimÄ yra nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, privalu įvertinti administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis ANK. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Å iuo, konkrečiu atveju, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019-07-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir iÅ¡laikymo jam padidinimo teismas nurodė, kad iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno Skyriaus atstovas pateikė byloje iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad „bendravimo tvarka nebuvo vykdoma, atsakovas A.

B. buvo atribotas nuo bendravimo su vaiku, kas pažeidžia ne tik tėvo, bet ir vaiko teises ir atsiliepia jo emocinei bÅ«klei“. Teismas konstatavo, jog „tėvui daugiau nei du metai nesudaroma galimybė bendrauti su sÅ«numi pagal teismo patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovės palaikymas vaiko užsifiksuotos situacijos, kuri suformavo vaiko supratimÄ , kad atsiskyrimas nuo mamos ir buvimas su tėčiu yra grėsmingas, motinos nevežimas vaiko į žaidimų kambarį ar kitÄ sutartÄ vietÄ susitikimams su tėvu, o reikalavimas atvykti tėvui į namus, kai, anot ekspertės, vaiko buvimas kartu su abiem tėvais jam sukelia stresÄ , ir motinos netinkamas dalyvavimas tėvui bendraujant su sÅ«numi patvirtina, kad PareiÅ¡kėja neužtikrina vaiko teisės bÅ«ti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, ir tokiu bÅ«du pažeidžia tiek vaiko, tiek ir tėvo interesus“.

Teismas pažymėjo, kad vieno iÅ¡ tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi bÅ«ti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iÅ¡ tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (LAT 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 p.; 2018-03-07 nutartis civilinėje byloje e3K-3-82-687/2018, 35 p.). Å ių teisių pažeidimas, esant jų pastoviam tęstinumui, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas svarstyti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ .

Kauno apygardos teismas 2020-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-296-324/2020, Kauno apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Kauno apylinkės teismas 2019-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019 dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, pažymėjo, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog PareiÅ¡kėja sistemingai pažeidžia tėvo teises matytis su sÅ«numi, akivaizdžiai sudaro situacijas, jog sÅ«nus negalėtų bendrauti su tėvu, nuo 2017 m. tėvui nėra sudarytos galimybės bendrauti su vaiku.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad PareiÅ¡kėja sistemingai jau dvejus metus nevykdo teismo vykdomajame dokumente nurodytų įpareigojimų, skyrė jai po 50 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimo dienÄ A. B. naudai. Kauno apygardos teismas 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020 pagal PareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ minėtÄ Kauno apylinkės teismo 2019-11-14 nutartį paliko nepakeistÄ . Institucija taip pat pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str.).

Kauno apylinkės teismas 2021-08-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-719-1049/2021 nustatė, kad A. B. 2021-05-25 kreipėtės į Kauno skyrių nurodydamas, jog A. G., turėdama pareigÄ užtikrinti sÅ«naus bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu pagal teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , Å¡ios pareigos nevykdė, neužtikrino jo bendravimo su vaiku, taip pažeisdama vaiko teises, dėl ko prašė nubausti PareiÅ¡kėjÄ dėl padaryto nusižengimo. Institucija nurodo, kad nagrinėjamu svarbu ir tai, kad PareiÅ¡kėjos padarytas motinos valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams motyvuojamas trunkamuoju pobÅ«džiu, taigi, trunka tol, kol neiÅ¡nyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus.

Å iuo atveju, nepaisant to, kada trunkamasis pažeidimas prasidėjo, nėra pagrindo spręsti, kad yra suėjęs dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir todėl administracinė atsakomybė netaikytina. Kauno apylinkės teismas 2019-07-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019, 2021-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-19738-435/2020 aiÅ¡kiai įvardino ir ilgalaikį laikotarpį (skaičiuojamÄ metais), kurį vaiko teisių pažeidimai buvo ir tebėra daromi, ir tai jau yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Tokiu bÅ«du Panevėžio skyrius, vadovaudamasi įstatymu įtvirtinta nuostata, kad nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nagrinėjamu atveju dėl teismų daugybinių vaiko teisių pažeidimų dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymo, piktnaudžiavimo motinos valdžia konstatavimų), taip pat vadovaudamasi aukščiau minėtų teismų sprendimais, tiek, iÅ¡nagrinėjęs su A. B. skundu susijusiÄ medžiagÄ , teik PareiÅ¡kėjos pateiktÄ medžiagÄ vertina, kad keletÄ metų vykstant civilinių bylų nagrinėjimui teisme dėl PareiÅ¡kėjo kliudymo A.

B. bendrauti su vaiku, vertino, kad PareiÅ¡kėjos veika dėl motinos valdžios panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams nuo 2017 m., visiÅ¡kai patvirtina jos kaltę dėl administracinio pažeidimo, numatyto ANK 73 str. 1 d. padarymo. PareiÅ¡kėja pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2019-11-14 nutartimi byloje Nr. 2VP-25278-955/2019 jai skirta 50 Eur bauda už kiekvienÄ bendravimo tvarkos neįvykdymo dienÄ , todėl jai neaiÅ¡ku, kodėl ji už tÄ pačiÄ veikÄ baudžiama du kartus - civiline ir administracine tvarka.

Institucija, atsakydama į Å¡iÄ PareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybė, paaiÅ¡kina, kad teismų praktikoje baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų patenkinimÄ . Todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesÄ už antstolio patvarkymo nevykdymÄ , skyrimas Å¡iuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji bÅ«tų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėjÄ nutraukti teisės pažeidimÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo Å¡alių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį iÅ¡ieÅ¡kotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtakÄ ir kaip tai paveikė skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininkÄ vykdyti antstolio reikalavimÄ , o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimÄ (nevykdymÄ ), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimÄ . Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

Tuo tarpu ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo objektas yra nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimas ir už Å¡io pažeidimo padarymÄ subjektui taikoma konkreti sankcija, siekiant jį nubausti už tam tikrų veiksmų atlikimÄ ar neveikimÄ . Tokiu bÅ«du vien tai, kad PareiÅ¡kėjai buvo paskirta bauda civilinėje byloje už teismo sprendimo nevykdymÄ , neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje, `nes nuobaudos skyrimo administracinėje byloje ir baudos skyrimas civilinėje byloje turi visiÅ¡kai skirtingus tikslas.

Atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, Institucija daro iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėja nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nesudarė galimybės vaiko A. B. ir jo tėvo A. B. visapusiÅ¡kam bendravimui, ryÅ¡io palaikymui, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. įtvirtintÄ vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius bei jų iÅ¡saugojimÄ , 12 str. 1 d. įtvirtintÄ vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei pažeidė pareigÄ užtikrinti vaiko bendravimÄ su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena, panaudojo tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams ir tokiu bÅ«du padarė jai inkriminuotÄ pažeidimÄ .

Remiantis tuo, Institucija teismo praÅ¡o palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2022-04-11 nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistÄ ir A. G. skundo netenkinti. PareiÅ¡kėja A. G. teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Teigė, kad pagrindiniai motyvai, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena turėtų bÅ«ti nutraukta yra tai, kad netinkamai, t. y. nesilaikant keliamų reikalavimų, suraÅ¡yti procesiniai dokumentai ir kita aplinkybė – kad jai inkriminuotoje veikoje nėra požymių, kurių pagrindų bÅ«tų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANT 73 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Ji nėra kalta dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos nesilaikymo, nes vaikas labai sirguliuoja, o vaiko tėvas iÅ¡vyksta į (duomenys neskelbtini) dirbti, grįžta kas antrÄ savaitę, todėl susidaro įspÅ«dis, jog jis nesistengia leisti vaikui bendrauti su tėvu. Institucija neatliko naujo psichologinio tyrimo ar ekspertizės, kad nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iuo metu, tai yra, kaip jos sÅ«nus reaguoja Å¡iuo metu į susitikimus su tėvu, į jo psichologinės sveikatos pablogėjimus bÅ«tent po tokių susitikimų.

Institucijos atstovė Jurgita Jankauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos A. G. skunde nurodytais argumentais nesutinka. Skunde iÅ¡dėstyti teiginiai deklaratyvÅ«s, neatitinka administracinės bylos medžiagos ir joje esančių nustatytų aplinkybių. Tyrimo veiksmai buvo atlikti tinkamai, PareiÅ¡kėja buvo supažindinta su bylos esme, jai pateikta visa informacija, ne kartÄ buvo suteikta galimybė pateikti norimus dokumentus, posėdis buvo atidėtas tris kartus. Nagrinėjant administracinę bylÄ Institucija iÅ¡analizavo visÄ bylos medžiagÄ , kuri per kelis metus surinkta pakankama.

Procesiniai dokumentai suraÅ¡yti pagal jiems keliamus reikalavimus. PareiÅ¡kėja nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl vaiko bendravimo su tėvu ir už tai jau yra ne kartÄ bausta. O vaiko nebendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu negali bÅ«ti pateisinama vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu bÅ«du. Pati situacija tęsiasi jau kelerius metus ir niekas nesikeičia, todėl iÅ¡analizavus visÄ bylos medžiagÄ bei aplinkybes, ir buvo priimtas toks nutarimas. Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigÅ«nas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos iÅ¡tyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktÄ bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Siekiant prieiti prie iÅ¡vadų dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014). Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Institucijos nutarimas, kuriuo A. G. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodant, kad ji panaudojo CK 3.155straipsnyje numatytÄ motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai sÅ«naus A.

B. interesams, nesudarė galimybės vaiko ir tėvo pilnavertiÅ¡kam bendravimui, ryÅ¡io palaikymui, taip pažeisdama Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintÄ vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius bei jų iÅ¡saugojimÄ , 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei pažeidė pareigÄ užtikrinti vaiko bendravimÄ su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena ir tokiu bÅ«du padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

O bÅ«tent - PareiÅ¡kėja A. G. buvo nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – įspėjimu už tai, kad PareiÅ¡kėja, su kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, nustatyta nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nesudarė galimybės vaiko A. B. ir jo tėvo A. B. visapusiÅ¡kam bendravimui: - pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintÄ A.

G. ir A. B. sudarytÄ taikos sutartį dėl A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarkos, A. G. bendravimui su tėvu kas antrÄ savaitgalį ir atostogoms 21 kalendorinėms dienoms per metus privalėjo vaikÄ perduoti tėvui savo gyvenamojoje vietoje; - pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018, pakeitus 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytÄ vaiko perdavimo tėvui tvarkÄ , bendravimui su tėvu kas antrÄ savaitgalį privalėjo vaikÄ atvesti į jo pasirinktÄ Å¾aidimų kambarį Kauno mieste; - pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020, pakeitus 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytÄ vaiko perdavimo tėvui tvarkÄ , bendravimui su tėvu kas antrÄ savaitgalį privalėjo vaikÄ atvesti į psichologės D.

B. darbo vietÄ , tačiau vaiko nei karto tėvui neperdavė; - be to, pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018, turėjo sudaryti galimybę tėvui A. B. su sÅ«numi A. (duomenys neskelbtini) bendrauti „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvienÄ antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val., užtikrinti atsiliepimÄ Ä¯ tėvo A. B. skambutį ir iÅ¡ kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasiÅ¡alinti uždarydama duris, tačiau nei karto nepasiÅ¡alino iÅ¡ tėvo ir vaiko bendravimo erdvės; - Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019, A.

G. skirta 50 Eur bauda už kiekvienÄ bendravimo tvarkos neįvykdymo dienÄ ir konstatuota, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog A. G. sistemingai pažeidžia tėvo teises matytis su sÅ«numi, akivaizdžiai sudaro situacijas, jog sÅ«nus negalėtų bendrauti su tėvu, nei karto neįvykdė teismo sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos, o A. G. paminėtas vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus; - A. G. atskirÄ jį skundÄ dėl 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties iÅ¡nagrinėjęs ir skundÄ atmetęs Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020, konstatavo, jog A.

G. nei karto neįvykdė nustatytos bendravimo tvarkos, A. G., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigÄ dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta; - Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020 (apeliacinės instancijos teismo nutartis, po kurios priėmimo įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019, kuriuo nustatyta nauja A.

B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi A. B. tvarka, pakeitusi 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ), konstatuota, kad A. G. manipuliuoja vaiku, paversdama neįmanomu bet kokį, net ir savo siÅ«lomÄ bendravimo bÅ«dÄ , kad A. G. komplikuoja teismo sprendimo vykdymÄ , manipuliuoja teisės teorija, vaiko emocijomis ir vaiko prieraiÅ¡umu, neužtikrina vaiko teisės bÅ«ti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, elgiasi prieÅ¡ingai vaiko gerovei.

 ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimÄ . Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neiÅ¡dėsto nei Å¡ioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siÅ«loma ieÅ¡koti kitos teisės akto teisės normose.

Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į ANK 73 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Å iÄ Ä¯statymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, siekiama vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. Už netinkamÄ tėvų valdžios panaudojimÄ tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad bÅ«tų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad bÅ«tų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarkÄ , tėvai privalo tokiÄ bendravimo tvarkÄ vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

IÅ¡tyrus skundo medžiagÄ , nustatyta, kad PareiÅ¡kėjai buvo žinoma apie vaiko tėvo skundo nagrinėjimÄ , jai buvo sudarytos galimybės tiek pasisakyti dėl A. B. skundo, tiek ir pateikti norimus raÅ¡tiÅ¡kus duomenis, kÄ ji ir padarė. PareiÅ¡kėjai visa bylos medžiaga buvo persiųsta jos nurodytu elektroniniu paÅ¡tu, su kuria PareiÅ¡kėja susipažino, be to, Kauno skyriuje 2022-03-24 PareiÅ¡kėjai žodžiu buvo nurodyta, kad ji neužtikrina sÅ«naus bendravimo su jo tėčiu nuo 2017 metų pavasario pagal jai siųstus ir jai iÅ¡ anksčiau žinomus teismų sprendimus, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas motinos valdžia ir dėl to ji galimai bus traukiama administracinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėja dar 2020-03-24 žinodama jai galimo kaltinimo esmę, pageidavo pateikti papildomÄ medžiagÄ administracinės bylos tyrimui, kÄ ji ir padarė – elektroniniu paÅ¡tu persiuntė norimÄ medžiagÄ , kuri buvo prijungta prie administracinės bylos medžiagos.

Svarbu ir tai, kad ANK 618 str. nurodyta, kad administracinėje byloje priimamame nutarime be kita ko turi bÅ«ti nurodoma: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio paÅ¡to adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Skundžiamame nutarime yra nurodyti visi paminėti duomenys, tokiu bÅ«du PareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad buvo neužtikrintos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kuo ji kaltinama, nesudaryta galimybė tinkamai realizuoti teisės į gynybÄ nuo pateikto kaltinimo visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s ir neatitinka byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisminiai procesai dėl vaiko tarp pareiÅ¡kėjos ir A. B. tęsiasi nuo 2014 metų.

Teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku yra apsunkintos. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi yra konstatavęs, kad pareiÅ¡kėja neužtikrina vaiko teisės bÅ«ti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad PareiÅ¡kėjos elgesys neatitinka ekspertų rekomendacijų. Apeliacinio proceso metu nustatyta, jog teismo sprendimų vykdymÄ komplikuoja ne vaiko tėvas, o PareiÅ¡kėjos manipuliavimas teisės teorija, vaiko emocijomis ir prieraiÅ¡umu prie motinos.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartyje taip pat pasisakė, kad teismui nekilo abejonių, jog PareiÅ¡kėjos veiksmai – psichologų rekomendacijų elgesiui su vaiku, nurodytų civilinėje byloje nevykdymas – tinkamai nepaaiÅ¡kinama vaikui, kad jo atskyrimas nuo mamos nėra grėsmingas, palikimas pačiam vaikui spręsti, vaiko nerimo pozicijos palaikymas, situacijos nesupaprastinimas ir nepadėjimas vaikui pamirÅ¡ti sudėtingų situacijų, demonstratyvus psichologės atribojimas nuo vaiko, parodo iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ psichologės atžvilgiu ir vaikui sudaro prielaidas, kad jam nebÅ«tina važiuoti pas tėtį, ir jis gali rinktis.

Visos Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės yra neveikimas, pasireiÅ¡kęs motinos valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai vaiko interesams. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. yra konstatavęs, kad A. G. argumentai, jog vaikas pats nenori bendrauti su savo tėvu A. B., kai nustatyta, jog Å¡iÄ neteisingÄ vaiko nuomonę iÅ¡ esmės formuoja pati PareiÅ¡kėja, gyvendama kartu su vaiku, nepaneigia PareiÅ¡kėjos kaltės padarius administracinį nusižengimÄ . Institucijos Panevėžio skyriui 2022-02-15 iÅ¡ Kauno skyriaus buvo perduotas A.

B. skundas, o nutarimas dėl administracinio nusižengimo priimtas 2022-04-11, tad iki administracinės bylos nagrinėjimo laiko, kuomet PareiÅ¡kėjai buvo skirta administracinė nuobauda, Panevėžio skyrius turėjo pakankamai laiko įvertinti tiek Kauno skyriaus pateiktÄ medžiagÄ , kÄ patvirtina byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas (2022-03-24 7TSD-988), tiek PareiÅ¡kėjos pateiktÄ medžiagÄ iÅ¡ kurios akivaizdu, kad vaiko fizinis bendravimas su tėčiu pagal įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytÄ bendravimo tvarkÄ administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu nevyko nei vieno karto.

Tokiu bÅ«du A. G. teiginiai, kad Institucija nevertino visos administracinės bylos medžiagos, laikytini deklaratyviais ir visiÅ¡kai neatitinka aukščiau minimuose dokumentuose esančios informacijos. Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo motyvais, įvertinęs visas aplinkybes, bylos medžiagÄ , paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, daro iÅ¡vadÄ , kad yra nustatytas PareiÅ¡kėjos A. G. neteisingų, netinkamų veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir tuo ji padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 73 str. 1 d.

Tai, kad Pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai, laikantis ANK reikalavimų, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui, bei įrodyta, kad A. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: Nubaustosios A. G. skundÄ atmesti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos iÅ¡davimo ar iÅ¡siuntimo iÅ¡ teismo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjas Vytautas KrikščiÅ«nas