f41f57d8-af2f-443d-ac05-e8ae061c3e63 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-870-618/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07895-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Å imanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-807-793/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

F. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės V. F. 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. atsakovė, vadeliodama arklio tempiamÄ vežimÄ , kliudė transporto priemones „Subaru“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas apgadino. Ä®vykio metu minėti automobiliai buvo apdrausti transporto priemonių draudimu (kasko). Vadovaudamasi remonto sÄ matomis, ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 509,91 Eur, automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 074,84 Eur. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama atlyginti žalÄ , tačiau atsakovė žalos neatlygino.

2. Atsakovė V. F. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Nurodė, kad 2019 m. vasarÄ , kai atsakovė buvo nepilnametė, jai buvo pasiÅ«lyta įsidarbinti arklio tempiamos karietos vadeliotoja KurÅ¡ių Nerijoje marÅ¡rutu Senoji perkėla–Lietuvos jÅ«rų muziejus. Atsakovė kartu su mama E. F. dėl darbo tarėsi su D. G. ir J. A. Susitarus dėl atsakovės darbo sÄ lygų, darbo užmokesčio ir darbo trukmės, jai buvo perduotas D.

G. priklausantis žirgas Vikingas ir karieta (kinkinys). 2019 m. liepos 9 d. atsakovei vadeliojant žirgo Vikingas tempiamÄ kinkinį, ties adresu Smiltynės g. 11, Klaipėda, žirgas dėl greitai pro Å¡alį pralėkusio automobilio pasibaidė ir ėmė stumti kinkinį atatupstas. Atsakovei žirgo suvaldyti nepavyko, todėl karieta trenkėsi į ties kelkraščiu stovėjusias transporto priemones „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas apgadino.

Apie įvykį nedelsiant buvo informuota Kelių policija ir D. G. Ä®vykio aplinkybių tyrimo metu atsakovė sužinojo, kad iki įvykio ji nebuvo oficialiai įdarbinta pas D. G., nors darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2019 m. liepos 3 d. Po eismo įvykio atsakovė gavo 2019 m. birželio 1 d. žirgo Vikingas su karieta nuomos sutartį, sudarytÄ tarp D. G. ir J. A. , ja žirgas su karieta iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo iÅ¡nuomoti J. A. i. Atsakovė taip pat gavo J. A. raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kad jis nuo 2019 m. liepos 3 d.

įdarbino atsakovę. Atsakovė pažymėjo, kad ji, kaip darbuotoja, negali bÅ«ti laikoma didesnio pavojaus Å¡altinio savininke ar valdytoja, todėl negali bÅ«ti atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ . Dėl transporto priemonėms padarytos žalos yra atsakingi arklio ir kinkinio savininkas D. G. ir (ar) valdytojas J. A. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo sumokėjo 2019 m. liepos 23 d., dėl automobilio „Subaru“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo – 2019 m. spalio 4 d. Tai reiškia, kad įstatyme nustatytas vienerių metų ieškinio terminas prasidėjo 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. spalio 4 d., tačiau ieškinį ieškovė pareiškė tik 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. vasario 10 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V.

F. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 3.1. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2019 m. liepos 3 d. raÅ¡ytinis patvirtinimas, juo J. A. patvirtino, jog 2019 m. liepos 3 d. priėmė į darbÄ atsakovę eiti vadeliotojo padėjėjo pareigas. 2019 m. birželio 1 d. tarp D. G. ir J. A. sudaryta nuomos sutartis, ja Å¡alys susitarė, kad nuomininkas J. A. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡ nuomotojo D. G. iÅ¡sinuomoja arklį Vikingas ir karietÄ (kinkinį).

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad eismo įvykio metu (2019 m. liepos 9 d.) atsakovė kinkinį vadeliojo vykdydama jai pavestas darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytÄ su J. A. 3.2. Teismas konstatavo, kad CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti bÅ«tinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sÄ lygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sÄ lygos, bet nėra bent vienos iÅ¡ dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sÄ lygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančias pareigas, į tai, kad eismo įvykio metu J. A. buvo kinkinio valdytojas, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė V. F. nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje ir jai negali bÅ«ti taikomos civilinės atsakomybės sÄ lygos. 3.3. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos.

Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp Å¡io asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų. Tačiau reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo gali pateikti tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kia žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, Å¡ie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, vadinasi, tik tuo atveju, jei draudikas reikalavimÄ pareiÅ¡kia žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, Å¡alis sietų draudimo teisiniai santykiai ir draudiko reiÅ¡kiamiems reikalavimams galiotų vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Å iuo atveju Å¡alių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovės reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ (apeliantė) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančias pareigas, o vykdant Å¡ias pareigas visÄ materialinę atsakomybę prisiima J. A., kuris taip pat buvo kinkinio valdytojas, todėl atsakovė V.

F. nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje ir jai negali bÅ«ti taikomos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl J. A. materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau jis nebuvo įtrauktas į procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, t. y. teismo procese nedalyvavo. 4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė eismo įvykį sukėlė vykdydama darbo funkcijas. Darbo teisiniai santykiai nėra preziumuojami, todėl atsakovė Å¡iÄ aplinkybę privalėjo įrodyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Å¡iÄ aplinkybė grindė tik savo paaiÅ¡kinimais, senu darbo skelbimu ir susiraÅ¡inėjimo medžiaga. Å ie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė vykdė darbo funkcijas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė dėl darbo tarėsi su D. G., tačiau į darbÄ jÄ priėmė J. A. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nenustatė, tarp kokių subjektų susiklostė darbo teisiniai santykiai.

Teismas taip pat neiÅ¡tyrė, koks buvo atsakovės darbo laiko režimas, darbo tvarka ir kt., t. y. aplinkybių, leidžiančių nustatyti, ar tarp Å¡alių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Be to, pagal byloje pateiktÄ J. A. raÅ¡tÄ , atsakovė buvo priimta eiti tik vadeliotojo padėjėjo pareigas, tačiau įvykio metu pati vadeliojo kinkinį. Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovė savo veiksmais eismo įvykio metu virÅ¡ijo darbo funkcijas.

5. Atsakovė V. F. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje J. A. materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiog konstatavo, kad J. A. ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai.

Å iÄ aplinkybę teismas konstatavo remdamasis J. A. raÅ¡ytiniu patvirtinimu, kuriuo pastarasis prisiėmė visÄ atsakomybę dėl pasekmių, kylančių iÅ¡ jo priimtų dirbti darbuotojų veiksmų, atliktų vykdant darbo funkcijas. 5.2. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė iÅ¡kėlė klausimÄ dėl J. A. ir D. G. įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, tačiau ieÅ¡kovė, turinti pareigÄ apibrėžti ginčo dalykÄ ir nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, su atsakovės pozicija nesutiko.

Taigi aplinkybę, jog J. A. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningi veiksmai. 5.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nustatė, jog atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančias pareigas. 2019 m. liepos 3 d. atsakovė suprato, kad yra priimama į darbÄ pas D. G., o kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, – pas J. A. – arklio kinkinio vadeliotoja. Å alys susitarė dėl esminių darbo sÄ lygų, atsakovės pareigų, darbo termino, darbo užmokesčio ir tÄ pačiÄ dienÄ atsakovei buvo perduotas vadelioti arklio su karieta kinkinys, kaip darbo priemonė.

Taigi Å¡alys susitarė dėl esminių darbo sÄ lygų, todėl laikytina, kad tarp jų buvo sudaryta darbo sutartis. 2019 m. liepos 9 d. įvykio metu atsakovė arklio kinkinį valdė bÅ«tent darbo teisinių santykių pagrindu, todėl ji, kaip darbuotoja, negali bÅ«ti laikoma didesnio pavojaus Å¡altinio savininko, valdytojo civilinės atsakomybės subjektu. Å iuo atveju dėl žalos yra atsakingi arklio kinkinio savininkas D. G. ir (ar) kinkinio teisėtas valdytojas J. A. 5.4. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji dėl darbo tarėsi su D.

G., tačiau minėtame darbo pokalbyje dalyvavo ir J. A. Atsakovei D. G. ir J. A. tarpusavio ryÅ¡iai nebuvo atskleisti, todėl bylos nagrinėjimo metu ji negalėjo tiksliai nurodyti, kuris iÅ¡ jų faktiÅ¡kai priėmė jÄ Ä¯ darbÄ . Atsakovė laikė, kad jÄ Ä¯ darbÄ priėmė D. G., tačiau raÅ¡ytinis susitarimas su juo sudarytas nebuvo, dirbti atsakovę apmokė J. A. Atsakovė pažymi, kad ji neturi pareigos įrodyti, kuris asmuo buvo jos tikrasis darbdavys. Å iuo atveju reikÅ¡minga tik ta aplinkybė, jog atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančias pareigas.

Be to, darbdaviui nesilaikius teisės aktų nustatytos pareigos tinkamai įforminti tarp šalių susiklosčiusius darbo teisinius santykius ir apie juos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, iš atsakovės negali būti reikalaujama įrodyti visas su darbo teisiniais santykiais susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, jog Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , kilusiÄ atsakovei nesuvaldžius jos vadeliojamo arklio su kinkiniu.

10. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančias pareigas, o vykdant Å¡ias pareigas visÄ materialinę atsakomybę prisiima J. A., kuris taip pat buvo kinkinio valdytojas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

11. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ä®statymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

12. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.

Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021).

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. atsakovė vadeliodama arklio tempiamÄ vežimÄ kliudė transporto priemones „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas apgadino. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1720-903/2019 atsakovė V. F. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2019 m. liepos 9 d. adresu Smiltynės g. 11, Klaipėda, vadeliodama vežimÄ , nepasirinko saugaus atstumo ir apgadino dvi transporto priemones, ir jai paskirta 20 Eur bauda.

Ieškovės pateikto transporto priemonės draudimo liudijimo duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. Ieškovė nurodo, kad eismo įvykio metu transporto priemonė „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. Ieškovė sumokėjo 4 074,84 Eur už automobiliui „Subaru“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimÄ ir 509,91 Eur – už automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimÄ , iÅ¡ viso 4 584,75 Eur.

14. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. įvykio metu ji arklio kinkinį valdė darbo teisinių santykių pagrindu, todėl nėra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Å iuo atveju žalÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti arklio kinkinio savininkas D. G. ir (ar) kinkinio teisėtas valdytojas J. A. IÅ¡ byloje pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos matyti, kad 2019 m. gegužės 19-20 d. atsakovė tarėsi dėl darbo su D. G. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. birželio 1 d. tarp D. G. ir J. A. sudaryta nuomos sutartis, ja D. G. įsipareigojo iÅ¡nuomoti J. A. vasaros sezonui (birželio–rugpjūčio mėn.) arklį Vikingas ir karietÄ už 300 Eur per mėnesį. Byloje taip pat pateiktas J. A. 2019 m. liepos 3 d. raÅ¡ytinis patvirtinimas, kad jis priėmė atsakovę į darbÄ eiti vadeliotojo padėjėjo pareigas ir apmokė, kaip vadelioti vežimÄ su arkliu. J. A. taip pat nurodė, kad prisiima visÄ materialinę atsakomybę.

15. Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra bÅ«dingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiÅ¡kiantis tuo aspektu, kad žalÄ trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymÄ vykdė darbuotojas. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (pagal kasacinio teismo praktikÄ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus Å¡altiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio savininku, t. y. darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016)).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007). Pažymėtina, kad darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

16. Aptartas darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ypatumas nereiÅ¡kia, kad darbuotojas, pirmiau nurodytu bÅ«du pasibaigus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolei, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotojÄ â€“ tokia darbdavio teisė yra pirmiausia reglamentuota DK, kaip lex specialis (specialusis įstatymas), ir CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

17. Darbdavys solidariai atsako su darbuotoju tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad darbo teisinių santykių konstatavimas, tiek nelegalaus darbo fakto nustatymas dėl darbuotojo kaltės padarytos žalos atlyginimÄ perkeltų jį samdančiam asmeniui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. BÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos – sÄ lygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sÄ lygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis).

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, įtvirtintų DK 34 straipsnyje (DK 42 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatytos ne tik raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, teisės aktuose, bet gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymÄ , kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).

DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties negaliojimo, kaip raÅ¡ytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatyme neįtvirtinta. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad bÅ«tent darbdavys yra atsakingas už tai, kad darbuotojas pradėtų dirbti tik bÅ«damas supažindintas su darbo sÄ lygomis, tvarka, ir už tai, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ bÅ«tų praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui, tai nelegaliai dirbęs asmuo ir pagal darbo sutartį dirbantis asmuo Å¡io sprendžiamo atvejo kontekste turi bÅ«ti vertinami vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).

19. Taigi nustačius, kad atsakovė 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykį sukėlė vykdama darbo funkcijas, žalÄ trečiajam asmeniui – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei – turi atlyginti ne atsakovė, o jos darbdavys pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė 2019 m. liepos 9 d. kinkinį vadeliojo vykdydama jai pavestas darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytÄ su J. A., todėl atsakovė V. F. nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje ir jai negali bÅ«ti taikomos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir anksčiau pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl J. A. materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykį sukėlė vykdama darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytÄ su J. A. , teismas iÅ¡ esmės pasisakė dėl pastarojo civilinės atsakomybės už 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

20. Atsakovė nurodo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ji iÅ¡kėlė klausimÄ dėl J. A. ir D. G. įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, tačiau ieÅ¡kovė su atsakovės pozicija nesutiko, todėl aplinkybę, jog J. A. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , lėmė pačios ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningi veiksmai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu.

Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad jis bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, tai Å¡is asmuo gali įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneÅ¡a Å¡iam asmeniui (2 dalis). Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama arba įstojus į bylÄ trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamÄ Å¡alį tinkama ar įstojus į procesÄ naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iÅ¡ pradžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai naujai į procesÄ Ä¯stojęs byloje dalyvaujantis asmuo praÅ¡o, kad byla bÅ«tų nagrinėjama toliau (4 dalis).

22. AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).

23. Vertindamas atsakovo tinkamumÄ teismas turi atsižvelgti į Å¡alių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieÅ¡kinio turiniui, nustatyta, kad ieÅ¡kovas privalo iÅ¡dėstyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo nereikalaujama. IeÅ¡kovui iÅ¡dėsčius faktinį reikalavimo pagrindÄ , teismas, nagrinėdamas bylÄ , teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).

24. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu ir paaiÅ¡kinti netinkamos Å¡alies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiÅ«lius ieÅ¡kovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiÅ¡kinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir sudarantis pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).

25. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos byloje nedalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, turi savo iniciatyva įtraukti Å¡iuos asmenis į bylÄ trečiaisiais asmenimis. Be to, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas galbÅ«t netinkamam atsakovui, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu ir paaiÅ¡kinti netinkamos Å¡alies nepakeitimo procesines pasekmes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ių veiksmų neatliko.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad ji negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti, kuris iÅ¡ asmenų, t. y. J. A. ar D. G. buvo jos faktinis darbdavys, todėl spręsdamas klausimÄ , ar tarp atsakovės ir Å¡ių asmenų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, su kuriuo iÅ¡ jų atsakovė bendravo iki ir po darbo sutarties sudarymo, kas jÄ apmokė dirbti, kas jai perdavė arklį su kinkiniu ir kam pasibaigus darbo dienai atsakovė arklį su kinkiniu grÄ Å¾indavo, kas mokėjo atsakovei darbo užmokestį, ar nors vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų buvo teisės aktų nustatyta tvarka nubaustas už nelegalų darbÄ ir kt.

Teismas taip pat turėtų įvertinti, kokiu pagrindu J. A. 2019 m. liepos 3 d. iÅ¡davė raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , ar 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pagrindu D. G. faktiÅ¡kai perdavė J. A. arklį su kinkiniu. Dėl procesinės bylos baigties 27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ atsakovės darbdavio. Å is procesinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Panaikinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ir priimant procesinį sprendimÄ iÅ¡ esmės. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė