Legislator Case Law & Legislation
f41eabe1-fd4c-4987-a1a4-0bbacfd12c3a AI generated

f41eabe1-fd4c-4987-a1a4-0bbacfd12c3a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f41eabe1-fd4c-4987-a1a4-0bbacfd12c3a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir I. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. rugsėjo 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis, notarinio reg. Nr. 1 – 9486), sudarytÄ tarp atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Laržena“ ir UAB ,,Baltas dÅ«mas“ bei taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir iÅ¡ UAB „Baltas dÅ«mas“ priteisti UAB „Laržena“ naudai negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ UAB „Laržena“ UAB „Baltas dÅ«mas“ naudai priteisti pagal Sutartį gautas pajamas.

Legislator headnote

AI generated

f41eabe1-fd4c-4987-a1a4-0bbacfd12c3a · Lietuvos apeliacinis teismas: Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali bÅ«ti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, vis dėlto kartu EŽTT pabrėžia ir tai, jog toks sprendimas turi bÅ«ti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., H. v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; S. v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-335-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01033-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Laržena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltas dÅ«mas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Laržena“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltas dÅ«mas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė Lilija Å ilerienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, L.

L. ir I. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. rugsėjo 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis, notarinio reg. Nr. 1 – 9486), sudarytÄ tarp atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Laržena“ ir UAB ,,Baltas dÅ«mas“ bei taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir iÅ¡ UAB „Baltas dÅ«mas“ priteisti UAB „Laržena“ naudai negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ UAB „Laržena“ UAB „Baltas dÅ«mas“ naudai priteisti pagal Sutartį gautas pajamas.

2. Nurodė, kad atliekant patikrinimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo buvo susipažinta su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje organizuojamo ikiteisminio tyrimo Nr. 38 – 1 – 00010 – 13 dokumentais. Nustatyta, kad tyrimas atliekamas Lietuvos kriminalinės policijos biure dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio (sukčiavimas) 2 dalyje, 5 dalyje, 189 – 1 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas praturtėjimas), 220 straipsnio (neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas) 1 dalyje, 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas) straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 300 (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) straipsnio 1 dalyje, padarymo, gavus duomenų, kad UAB „Laržena“, kurios pagrindinė veikla yra maisto produktų (pieno bei mėsos) gaminių mažmeninė prekyba, dalis pristatomos į bendrovės prekyvietes produkcijos, neįtraukiama į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ; prekyvietėse priimant iÅ¡ bendrovės sandėlio prekes pateikiami krovinio važtaraščiai, realizavus prekes, direktorės L.

L. nurodymu sunaikinami, tokiu bÅ«du, nuslepiant prekių pardavimÄ ir iÅ¡vengiant pridėtinės vertės bei pelno mokesčių sumokėjimo. Apie įtarimÄ baudžiamojoje byloje 2018 m. kovo 8 d. praneÅ¡ta juridiniam asmeniui UAB „Laržena“ (BK 182 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis); 2013 m. gruodžio 5 d. UAB „Laržena“ direktorei L. L. (BK 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 222 straipsnio 1 dalis); 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Laržena“ apskaitininkei I.

S. (Kliukienei) (BK 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 189 – 1 straipsnio 1 dalis), taip pat kitiems bendrovės darbuotojams.

3. UAB „Laržena“ įtariama tuo, kad atstovaujama direktorės L. L. veikusios organizuotoje grupėje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., organizavo apgaulingÄ Å¡ios bendrovės teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ bei apgaule laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 10 d. iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas.

4. Ikiteisminio tyrimo metu gavus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. birželio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ â€žDėl UAB „Laržena“ Å«kinės finansinės veiklos“, nustatyta, kad 2009 m. – 2013 m. UAB „Laržena“ buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytos visos gautos pajamos, darbuotojams iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, nedeklaruotos ir neįvykdytos mokestinės prievolės, dėl ko į valstybės biudžetÄ buvo nesumokėta 3 518 396,92 Lt / 1 018 998,19 Eur mokesčių ir valstybei padaryta žala. Specialisto iÅ¡vados suraÅ¡ymo dienai žala nebuvo atlyginta.

5. Baudžiamojoje byloje pateikti civiliniai ieškiniai: 2018 m. kovo 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) dėl nusikalstama veika padarytos turtinės 117 470,62 Eur žalos atlyginimo; 2018 m. balandžio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl 901 528 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais VSDFV Vilniaus skyrius ir VMI prie LR FM pripažinti civiliniais ieškovais.

6. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieÅ¡kinius, galimÄ turto konfiskavimÄ ar iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnis, 152 straipsnis) ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo apribotos juridinio asmens UAB „Laržena“ nuosavybės teisės į nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tame tarpe negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Prokuroro nutarimu buvo nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant nurodytÄ turtÄ parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. 2013 m. gruodžio 5 d. suraÅ¡ytas laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas, sudarytas turto apyraÅ¡as ir UAB „Laržena“ direktorė L. L. pasiraÅ¡ytinai supažindinta su prokuroro nutarimu.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2014 m. birželio 4 d., kuris vėliau įstatymo nustatyta tvarka pratęstas nebuvo. Prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu UAB „Laržena“ nuosavybės teisės į nuosavybės teise priklausantį turtÄ buvo laikinai apribotos iÅ¡ naujo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo tęsiamos iki 2018 m. kovo 11 d.

8. UAB „Laržena“, atstovaujama direktorės L. L., ir UAB „Baltas dÅ«mas“, atstovaujama vadovės I. S., 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuriÄ patvirtino Vilniaus rajono 1 – jo notarų biuro notarė. Å ia Sutartimi UAB „Baltas dÅ«mas“ nusipirko negyvenamÄ sias patalpas: 977.99 kv. m bendro ploto prekybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kv. m bendro ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Patalpos parduotos už 270 000 Eur, Sutartyje nurodant tokiÄ atsiskaitymo tvarkÄ : 10 000 Eur pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį; 260 000 Eur UAB „Baltas dÅ«mas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Laržena“ iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., mokėdamas ne mažiau kaip po 2 000 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio deÅ¡imtos dienos pinigus pervedant į pardavėjo sÄ skaitÄ .

9. IeÅ¡kovės įsitikinimu, ginčijama Sutartis sudaryta neketinant sukurti realių civilinių teisinių santykių, prieÅ¡tarauja minėtiems civilinių santykių dalyvių elgesio principams ir, tokiu bÅ«du, pažeidžia vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės nuostatas. IÅ¡ esamos situacijos matyti, kad UAB „Laržena“, kurios direktorė yra L. L., ginčo patalpas pardavė UAB „Baltas dÅ«mas“, kuriai vadovauja L. L. dukra I. S.. Tai yra sandoris sudarytas artimųjų giminaičių – motinos ir dukros. Ginčo turtas parduotas skubiai per kelis mėnesius nuo apribojimo disponuoti nekilnojamaisiais daiktais iÅ¡registravimo iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro. Taip pat parduotas bendrovei, kuri Sutarties sudarymo metu nevykdė jokios realios Å«kinės – komercinės veiklos (o, be to, ir toks veiklos pobÅ«dis – nekilnojamojo turto nuoma – dokumentuose nebuvo numatytas), neturėjo pajamų ir galimybės sumokėti perkamų patalpų kainÄ .

10. Taigi, akivaizdu, kad UAB „Laržena“, sudarydama ginčo sutartį, siekė, jog negyvenamosios patalpos liktų tos pačios Å¡eimos žinioje tik su pasikeitusiu jos savininku ir į jas nebÅ«tų nukreiptas galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tikrasis Sutarties tikslas sudaro pagrindÄ sandorį vertinti kaip tariamÄ bei UAB „Laržena“ siekius ir neteisėtus veiksmus vertinti kaip prieÅ¡taraujančius įstatymo saugomai vieÅ¡ajai tvarkai ir geros moralės taisyklėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: 11.1. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dÅ«mas“ 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 11.2. taikė dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino UAB „Laržena“ nuosavybėn negyvenamÄ sias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ atsakovės UAB „Baltas dÅ«mas“ priteisė atsakovei UAB „Laržena“ 71 644,21 Eur, sumokėtų pagal sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį.

12. Teismas nurodė, kad turto pardavimo aplinkybės neabejotinai įrodo abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningus veiksmus sudarant ginčo sutartį. Tiek UAB „Laržena“, atstovaujamos direktorės L. L., tiek UAB „Baltas dÅ«mas“, atstovaujamos direktorės I. S., nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina tai, kad abiejų įmonių vadovėms, kurioms ilgÄ laikÄ užimančioms aukÅ¡tas pareigas, taikomi didesni protingumo ir apdairumo standartai. Abiejų sandorio Å¡alių atstovai (motina ir dukra), neatsižvelgė į tai, kad dėl UAB „Laržena“ galimai padarytų nusikalstamų veikų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio pareikÅ¡ti įtarimai tiek juridiniam asmeniui UAB „Laržena“, tiek fiziniams asmenims UAB „Laržena“ vadovei L. L. bei I. S., kuri kartu yra ne tik UAB „Baltas dÅ«mas“ vadovė, bet ir UAB „Laržena“ apskaitininkė.

13. Teismo posėdžio metu L. L. ir I. S. patvirtino, kad nei į ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ , nei į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorÄ dėl turto pardavimo nesikreipė, todėl šį neveikimÄ teismas pripažino nesÄ Å¾iningumu.

14. Teismas atmetė atsakovių bei trečiųjų asmenų L. L. ir I. S. argumentus, kad negaliojant turto areÅ¡tui įmonė savo nuožiÅ«ra galėjo valdyti, naudoti ir disponuoti visu savo turtu, nurodydamas, jog 2013 m. gruodžio 5 d. laikino nuosavybės teisių apribojimo protokole trečiasis asmuo L. L. savo paraÅ¡u patvirtino pasižadėjimÄ saugoti visÄ turtÄ . Dėl to, tik tai, kad prokuroras nesiėmė procesinių veiksmų baudžiamajame procese, disponavimas ginčo turtu netampa visiÅ¡kai laisvas.

15. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sudarant ginčijamÄ sutartį siekta ne sÄ Å¾iningo nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo, bet imituojant teisėtus civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančio sandorio sudarymÄ ir vykdymÄ , sumažinti UAB „Laržena“ turimo turto masę ir taip iÅ¡vengti įsipareigojimų įmonės kreditoriams įvykdymÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat konstatavo, ginčijamos Sutarties niekinį pobÅ«dį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

16. Teismas taip pat kvalifikavo ginčijamÄ Sutartį kaip tariamÄ sandorį, todėl pripažino jÄ niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. Pažymėjo, kad ginčo sandoris sudarytas po to, kai dėl UAB „Laržena“ ir jos darbuotojų galimų nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir laikinai apribojus nuosavybės teisę dėl galimo civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimo, prokurorui laiku nesiėmus BPK 116 straipsnyje nustatytų privalomų procesinio pobÅ«džio veiksmų. Sandoris sudarytas dviejų juridinių asmenų, kurių savininkai ir vadovai yra artimieji giminaičiai (dukra ir motina), siekiant, kad į turtÄ nebÅ«tų nukreiptas galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal civilinius ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo ir kad turtas liktų tos pačios Å¡eimos žinioje tik su pasikeitusiais jos savininkais, įvertino ir tai, kad sutartis nėra iki galo visiÅ¡kai įvykdyta.

17. Teismas atmetė trečiųjų asmenų L. L. ir I. S. argumentus, kad turtÄ buvo bÅ«tina parduoti dėl to, jog mirė L. L. sutuoktinis ir sÅ«nus ir jai tapo sunku vienai rÅ«pintis nekilnojamuoju turtu, pažymėdamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pasikeitimus valdant šį turtÄ .

18. Pripažinęs abi sandorio Å¡alis nesÄ Å¾iningomis, teismas taikė byloje dviÅ¡alę restitucijÄ .

19. Teismas taip pat netenkino atsakovių praÅ¡ymo sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki bus iÅ¡spręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje UAB „Laržena“ kaltinama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nesvarbu koks bus teisinis rezultatas baudžiamojoje byloje, kadangi tai neturės jokios esminės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 20. Apeliantės UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dÅ«mas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki bus iÅ¡spręsta baudžiamoji byla Nr. 1-191-1078-2019 nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 20.1. teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. 20.2.

Trečiasis asmuo L. L. žinojo, kad laikinas nuosavybės teisių į patalpas apribojimas taikytas tik iki 2015 m. kovo 11 d. Daugiau apie Å¡ios procesinės prievartos priemonės pratęsimÄ L. L. jokios informacijos nebuvo gavusi. UAB „Laržena“, kaip baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, iÅ¡ viso apie laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ pastatÄ niekada nebuvo informuota. 20.3. PrieÅ¡ingai negu teigia teismas, bÅ«dama atsakinga ir apdairi, siekdama įsitikinti savo situacijos suvokimo teisingumu, L.

L. kreipėsi iÅ¡ pradžių į notarÄ , o vėliau į Valstybės įmonę Registrų centras ir sužinojo, kad nuosavybės teisės apribojimai patalpoms yra iÅ¡registruoti iÅ¡ Turto areÅ¡tų registro. Teismo tvirtinimas, kad į prokurorÄ ar ikiteisminį tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ dėl situacijos iÅ¡siaiÅ¡kinimo privalėjo kreiptis atsakovai, nėra pagrįstas. Å ios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino L. L. veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti galimybes disponuoti jai ir jos vadovaujamai įmonei priklausančiu turtu ir taikytų apribojimų pasibaigimÄ . 20.4.

Pirmosios instancijos teismas taip pat be jokio pagrindo ir iÅ¡ esmės nemotyvuotai atmetė L. L. ir I. S. argumentus dėl aplinkybių, kuriomis buvo sudaryta Sutartis. L. L. teisme paaiÅ¡kino, kad UAB „Laržena“ buvo įsteigta ir valdoma jos kartu su vyru. Tačiau jos sutuoktinis mirė, palikdamas visÄ Ä¯monės valdymÄ jai. Ä®monė vertėsi įvairia veikla ir jos objektai buvo iÅ¡dėstyti po visÄ Vilnių ir jo priemiesčius. Tai akivaizdžiai parodo sprendime minimas kitas sandoris, kurio metu buvo perleistas prekybos paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini). 20.5.

Iki ginčijamos Sutarties sudarymo taip pat žuvo L. L. sÅ«nus, kuris padėdavo jai versle. O be to, prieÅ¡ jÄ buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kurio pradžioje jai buvo taikoma ir pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Akivaizdu, kad vienai senyvo amžiaus moteriai, kuri neturi net vairuotojo pažymėjimo, bei po minėtų gyvenimo sukrėtimų turi ir silpnÄ sveikatÄ , tapo sunku vienai rÅ«pintis didelės įmonės veikla. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių ir buvo nuspręsta optimizuoti UAB „Laržena“ veiklÄ ir vienas iÅ¡ tokio optimizavimo variantų buvo remonto reikalaujančių patalpų perleidimas. 20.6.

UAB „Laržena“ Sutarties sudarymo momentu neturėjo kreditorių, kuriems ji siekė iÅ¡vengti įsipareigojimų. VMI prie LR FM ir VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡ti tik 2018 m. pavasarį. Apie tai, kokio dydžio bus ieÅ¡kiniai ir kam jie bus pareikÅ¡ti, L. L. iki ikiteisminio tyrimo pabaigos nežinojo ir negalėjo žinoti. 20.7. Patalpos buvo parduotos už rinkos kainÄ . Sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka, kurios Å¡alys laikėsi. Dėl to, teismas klaidingai įvertinęs abi sandorio Å¡alys nesÄ Å¾iningomis, ginčijamÄ Sutartį kvalifikavo kaip tariamÄ sandorį ir pripažino jį niekiniu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. 20.8.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ginčijamo sandorio dalyviai realiai įgijo Sutartyje nurodytas teises ir pareigas. Po Sutarties sudarymo UAB „Laržena“ sudarė sutartis su paslaugų tiekėjais: 2015 m. spalio 1 d. dėl šalto vandens tiekimo į Patalpas bei lietaus kanalizacijos įrenginių priežiūros su UAB „Dafri“; 2015 m. spalio 1 d. su UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl apsaugos sistemos įrengtos Patalpose priežiūros; 2015 m. spalio 28 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“; 2015 m. gruodžio 4 d. dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų su UAB „VSA Vilnius“.

21. IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 21.1. Nagrinėjamu atveju turto pardavimo aplinkybės tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiÅ«riu neabejotinai įrodo abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningus veiksmus sudarant Sutartį.

Tiek UAB „Laržena direktorė L. L., tiek UAB „Baltas dÅ«mas“ direktorė I. S. žinojo apie pradėtÄ ir vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , apie baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tus įtarimus. Taip pat žinojo, kad dėl galimai nusikalstamų veiksmų yra padaryta didelė turtinė žala valstybei, tačiau vis tiek sudarė ginčijamÄ Sutartį ir tokiu bÅ«du apsunkino civiliniams ieÅ¡kovams, kurie tyrimo eigoje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius, galimybę įgyvendinti turimas teises ir priteisti padarytÄ Å¾alÄ , t. y. elgėsi neatsakingai ir nesÄ Å¾iningai. 21.2.

Pagal BPK 116 straipsnio nuostatas procesinių prievartos priemonių riboti kaltų ar už jų veiksmus materialiai atsakingų asmenų nuosavybės teisę į turtÄ Ä¯gyvendinimas yra imperatyvaus, o ne fakultatyvinio pobÅ«džio. Dėl to, ta aplinkybė, kad UAB „Laržena“ turto areÅ¡to aktas 2015 m. birželio 16 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro, pavėluotai gavus teisėjo nutartį dėl apribojimo termino pratęsimo, nereiÅ¡kė, jog disponavimas patalpomis tapo visiÅ¡kai laisvas. 21.3.

Apeliacinio skundo motyvas, kad Å¡iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje VMI prie LR FM pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡ atsakovų reikalauja subsidiarios atsakomybės, o atsakovais patraukti ne tik L. L. ir UAB „Laržena“, bet dar keturi fiziniai asmenys, situacijos nekeičia. Už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. Subsidiarusis skolininkas yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir atsako tik esant tam tikrom iÅ¡skirtinėm sÄ lygom.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ patikslinto VMI prie LR FM civilinio ieÅ¡kinio, valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ pagrindinio atsakovo UAB „Laržena|, iÅ¡ kitų fizinių asmenų – subsidiariai. 21.4. Patalpos liko tos pačios Å¡eimos žinioje tik su formaliai pasikeitusiu savininku. Už patalpų nuomÄ gaunami pinigai perduodami UAB „Laržena“, tai yra Sutartis teigiamos įtakos UAB „Baltas dÅ«mas“ finansinei bÅ«klei neturi, o UAB „Laržena“ Å¡ioje situacijoje ir toliau gauna naudÄ iÅ¡ patalpų nuomos. 21.5.

Sutarties šalys atliko tik formalius veiksmus, atitinkančius sandorio reikalavimus, realiai nesiekdamos sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Dėl to, teismas padarė pagrįstas išvadas, kad Sutarties tikslas buvo siekis išvengti UAB „Laržena“ civilinės atsakomybės, jog turtinė žala nebūtų išieškota iš bendrovės ginčo turto ir šis turtas liktų šeimos žinioje.

22. Tretieji asmenys notarė Lilija Å ilerienė, VMI prie LR FM, VSDFV Vilniaus skyrius, L. L. ir I. S. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo, per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl bylos sustabdymo 24. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovių praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki bus iÅ¡spręsta baudžiamoji byla Nr. 1-191-1078/2019 nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, nurodė, kad visiÅ¡kai nėra svarbu koks bus teisinis rezultatas minėtoje baudžiamojoje byloje ir tai neturės jokios esminės įtakos Å¡iai nagrinėjamai civilinei bylai.

25. Apeliantės apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo ir mano, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti privalomoji bylos sustabdymo pagrindai. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustačius, jog UAB „Laržena“ veiksmais nebuvo padaryta žala valstybei, nebus pagrindo išvadai, jog ginčo sutartis pažeidė valstybės ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, taip pat, kad prokuroras negali reikšti ieškinio atsakovams ieškinyje nurodytais pagrindais.

26. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ bei susipažinusi su byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimÄ .

27. CPK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo rÅ«pintis, jog civilinė byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , nebÅ«tų vilkinamas bylos iÅ¡nagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį.

28. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, vis dėlto kartu EŽTT pabrėžia ir tai, jog toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., H. v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; S. v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartÄ pasisakęs, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; kt.), todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, ar konkrečiu nagrinėjamu atveju paralelaus proceso rezultatų laukimas neiÅ¡kreips ir nepaneigs veiksmingos teisminės gynybos, pamatinių civilinio proceso ir teisinės valstybės principų.

30. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Å is privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje ryÅ¡ys, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu teisinis rezultatas baudžiamojoje byloje neturės esminės įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo sandoris, pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas, yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo dienos, nepriklausomai nuo to, koks galutinis sprendimas bus priimtas baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliančių prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 32.

Nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 222 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje padarymo, gavus duomenų, kad dalis į UAB „Laržena“ pristatomos produkcijos neįtraukiama į Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ , prekyvietėse priimant iÅ¡ sandėlio prekes pateikiami krovinio važtaraščiai, realizavus prekes sunaikinami direktorės L. L. nurodymu, tokiu bÅ«du nuslepiant prekių pardavimÄ ir iÅ¡vengiant pridėtinės vertės bei pelno mokesčių sumokėjimo.

33. Ikiteisminiame tyrime 2018 m. kovo 6 d. VSDFV pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 117 470,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, o 2018 m. balandžio 9 d. VMI prie LR FM pareiškė civilinį ieškinį dėl 901 528 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo.

34. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieÅ¡kinius, galimÄ turto konfiskavimÄ ar iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo apribotos juridinio asmens UAB „Laržena“ teisės į nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tame tarpe į negyvenamÄ sias prekybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Prokuroro nutarimu buvo nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant nurodytÄ turtÄ parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. 35. 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2014 m. birželio 4 d., kuris vėliau įstatymo nustatyta tvarka pratęstas nebuvo.

36. Prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu UAB „Laržena“ teisės į nuosavybės teise priklausantį turtÄ buvo laikinai apribotos iÅ¡ naujo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis apribojimas buvo tęsiamas iki 2015 m. kovo 11 d. 2015 m. birželio 16 d. Å¡is laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ turto areÅ¡tų registro pasibaigus jo terminui.

37. UAB „Laržena“, atstovaujama direktorės L. L., ir UAB „Baltas dÅ«mas“, atstovaujama vadovės I. S., 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė patalpų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartimi UAB „Baltas dÅ«mas“ nusipirko patalpas už 270 000 Eur. Sutartyje nurodyta tokia atsiskaitymo tvarka: 10 000 Eur pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį; 260 000 Eur UAB „Baltas dÅ«mas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Laržena“ iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., mokėdamas ne mažiau kaip po 2 000 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio deÅ¡imtos dienos pinigus pervedant į pardavėjo sÄ skaitÄ .

38. IeÅ¡kovė prašė 2015 m. rugsėjo 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių UAB ,,Laržena“ ir UAB ,,Baltas dÅ«mas“ pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies ir 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindais, nuo sudarymo momento bei taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė UAB „Laržena“ sudarydama ginčo sutartį, siekė, kad negyvenamosios patalpos liktų tos pačios Å¡eimos žinioje tik su pasikeitusiu savininku ir į jas nebÅ«tų nukreiptas galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį konstatavo, kad atsakovių atlikti veiksmai ir jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, todėl konstatavo ginčijamos sutarties niekinį pobÅ«dį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat kvalifikavo ginčijamÄ pirkimo – pardavimo sutartį kaip tariamÄ sandorį, konstatavęs atsakovės UAB „Laržena“ siekį, kad į turtÄ nebÅ«tų nukreiptas galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal civilinius ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgęs į tai, jog sutartis sudaryta tarp artimų giminaičių, o už turto nuomÄ , pinigų sumos pervedamos kaip pajamos UAB „Laržena“, kuri bet kokiu atveju galėjo gauti ir pati, kaip buvusi turto savininkė ir jai nebuvo jokio bÅ«tinumo gauti Å¡ias pinigų sumas per tarpininkÄ .

40. Apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad:

1) priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei;

2) bÅ«dama atsakinga, apdairi bei siekdama įsitikinti savo situacijos suvokimo teisingumu, L. L. kreipėsi iÅ¡ pradžių į notarÄ , o vėliau į Valstybės įmonę Registrų centras ir sužinojo, kad iÅ¡ tikrųjų nuosavybės teisės apribojimai patalpoms yra iÅ¡registruoti iÅ¡ Turto areÅ¡tų registro;

3) pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo ir iš esmės nemotyvuotai atmetė L. L. ir I. S. argumentus dėl aplinkybių, kuriomis buvo sudaryta sutartis;

4) pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertinęs abi sandorio Å¡alis nesÄ Å¾iningomis, ginčijamÄ sutartį kvalifikavo kaip tariamÄ sandorį ir pripažino jį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu 41. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. VieÅ¡oji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

42. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ , t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d., turto areÅ¡to aktų registre taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo iÅ¡registruotas. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju svarbu tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apie kurio egzistavimÄ buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta UAB „Laržena“ vadovė L. L., nebuvo panaikintas.

44. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo apribotos juridinio asmens UAB „Laržena“ nuosavybės teisės į priklausantį turtÄ , tame tarpe negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 5 d. suraÅ¡ytas laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas, sudarytas turto apyraÅ¡as ir UAB „Laržena“ direktorė L. L. pasiraÅ¡ytinai supažindinta su prokuroro nutarimu. Tiek UAB „Laržena“ ir jos vadovė L. L., tiek UAB „Baltas dÅ«mas“ vadovė I. S. žinojo apie vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , apie baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tus įtarimus. Joms taip pat buvo žinoma apie tai, kad dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų yra padaryta didelė turtinė žala valstybei.

45. Nors apeliantės tvirtina, kad prieÅ¡ingai negu teigia teismas, L. L. bÅ«dama atsakinga ir apdairi bei siekdama įsitikinti savo situacijos suvokimo teisingumu, kreipėsi į notarÄ , į Valstybės įmonę Registrų centrÄ ir sužinojo, kad ginčo patalpoms apribojimai yra iÅ¡registruoti iÅ¡ Turto areÅ¡tų registro, tačiau tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia L. L. siekio pasinaudoti susiklosčiusia situacija. SÄ Å¾iningas asmuo žinodamas apie jam pareikÅ¡tus įtarimus bei atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , imtųsi veiksmų ne tik sužinoti ar Turto areÅ¡tų registre vis dar įregistruotas areÅ¡tas jo nuosavybės teise valdomam turtui, tačiau ir kreiptųsi į prokurorÄ ar ikiteisminį tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ dėl situacijos iÅ¡siaiÅ¡kinimo.

Be to, Å¡iuo atveju atsižvelgiama ir į tai, kad L. L. žinojo iki kada taikytas areÅ¡tas, o nesulaukusi nutarties dėl jo pratęsimo, pradėjo domėtis ir planuoti turto pardavimÄ bÅ«tent ikiteisminio tyrimo vykdymo laikotarpiu, kuomet yra pareikÅ¡ti įtarimai.

46. Pagal bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ginčo sandoris sudarytas po to, kai dėl atsakovės UAB „Laržena“ galimų nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, prokurorui laiku nesiėmus BPK 116 straipsnyje nustatytų privalomų procesinio pobÅ«džio veiksmų – atsakovei siekiant, kad į ginčo sandoriu perleistÄ turtÄ nebÅ«tų nukreiptas galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal galimų kreditorių civilinius ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo.

47. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių pozicija, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jos buvo laisvos sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad pagal BPK 116 straipsnį procesinių prievartos priemonių riboti kaltų ar atsakingų asmenų nuosavybės teisę į turtÄ Ä¯gyvendinimas yra imperatyvaus, o ne fakultatyvaus pobÅ«džio. Dėl to, tik tai, kad prokuroras nesiėmė procesinių veiksmų baudžiamajame procese, disponavimas ginčo turtu netampa visiÅ¡kai laisvas.

Jei Å¡ios pareigos bÅ«tų tinkamai vykdomos, apskritai nereikėtų svarstyti, kokiu pagrindu ginčo sandoris pripažintinas niekiniu, nes tokio sandorio ir nebÅ«tų sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012). 48. Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad apeliantės sudarydamos ginčo sandorį, siekė sumažinti UAB „Laržena“ turimo turto masę ir nors skunde tvirtinama, kad ginčo sutarties sudarymo momentu UAB „Laržena“ neturėjo kreditorių, įsipareigojimų kuriems ji iÅ¡vengė, tačiau Å¡ie argumentai laikomi nepagrįstais, nes ikiteisminio tyrimo metu gavus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. birželio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ â€žDėl UAB „Laržena“ Å«kinės finansinės veiklos“, nustatyta, kad į valstybės biudžetÄ buvo nesumokėta 1 018 998,19 Eur mokesčių ir valstybei padaryta žala.

Baudžiamojoje byloje pateikti du civiliniai ieškiniai – VSDFV dėl 117 470,62 Eur žalos atlyginimo bei VMI prie LR FM dėl 901 528 Eur žalos atlyginimo. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais VSDFV ir VMI prie LR FM pripažintos civiliniais ieškovais.

49. Apeliantės tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo jų laikyti nesÄ Å¾iningomis sandorio Å¡alimis, kadangi jų elgesys atitiko protingumo principo bei rÅ«pestingo ir atidaus asmens elgesio reikalavimus. Ginčijamos sutarties dalyviai realiai įgijo teises ir pareigas, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sutartis realiai vykdoma. Apeliantės taip pat pažymi, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo įvyko keli įvykiai, kurie iÅ¡ esmės pakeitė L. L. gyvenimÄ . Mirė jos sutuoktinis ir sÅ«nus, kurie padėdavo jai versle, o be to prieÅ¡ jÄ buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Tvirtina, kad senyvo amžiaus moteriai tapo sunku rÅ«pintis didelės įmonės veikla. Dėl Å¡ių priežasčių buvo nuspręsta optimizuoti UAB „Laržena“ veiklÄ ir vienas iÅ¡ tokio optimizavimo variantų buvo remonto reikalaujančių patalpų perleidimas.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumÄ nusako asmens psichikos bÅ«klė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo sudaryta ginčo sutartis, taip pat kad sutartis realiai vykdoma ir apeliantės prisiėmė sutartyje nurodytas teises ir pareigas, nepatvirtina jų sÄ Å¾iningumo. Nustatyta, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių – motinos ir dukros, kurios atstovavo savo bendrovėm. Kaip minėta, 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Laržena“, kuriai vadovauja L.

L. (motina), jai priklausiusį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perleido UAB „Baltas dÅ«mas“, kuriai vadovauja I. S. (dukra). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. nurodė, kad ginčo sandorį sudarė, nes apribojimų minėtam turtui nebuvo ir buvo nuspręsta turtÄ pasidalinti tarp Å¡eimos narių. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Baltas dÅ«mas“ veikla yra patalpų nuoma, o patalpas (duomenys neskelbtini) pirko tam, jog turėti turtÄ . Å ias patalpas bendrovė nuomoja tretiesiems asmenims ir kiekvienÄ mėnesį moka UAB „Laržena“ sutartyje nurodytÄ sumÄ .

Moka tais pinigais, kuriuos gauna iš patalpų nuomininkų.

52. Tai, kad pasikeitė Å¡eimyninės aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantes sÄ Å¾iningomis. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, L. L. sutuoktinis ir sÅ«nus mirė prieÅ¡ keletÄ metų iki ginčijamos sutarties sudarymo. Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų bÅ«tinumÄ sudaryti ginčo sutartį bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu, kuomet yra pareikÅ¡ti įtarimai.

53. Sutarties vykdymas taip pat negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip pakankamas įrodymas apeliančių sÄ Å¾iningumui patvirtinti. Akivaizdu, kad apeliantės sudarydamos ginčo sutartį, turėjo tikslÄ bei jį įgyvendino, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti jas sÄ Å¾iningomis, nustačius, kad Å¡i sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta dėl jai taikytų apribojimų ir neįrodžius bÅ«tinumo Å¡iÄ sutartį sudaryti esant pareikÅ¡tiems įtarimams.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei, kad teismo padarytos iÅ¡vados yra neteisingos. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

55. IÅ¡ skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ar atsakovių atlikti veiksmai buvo sÄ Å¾iningi įvertino visas byloje Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius Å¡alių elgesį pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, atliktus veiksmus iki sutarties sudarymo ir jÄ sudarius. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo iÅ¡vada yra tinkamai motyvuota ir argumentuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Apeliantės nesutikdamos su teismo pateiktų įrodymų vertinimu ir nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir jų reikšmės, nurodo bendrojo pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti joms reikšmingas aplinkybes.

56. ApraÅ¡ytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantės sudarydamos ginčo sutartį negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, o tai prieÅ¡tarauja minėtiems civilinių santykių dalyvių elgesio principams ir tokiu bÅ«du pažeidžia vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės nuostatas, todėl konstatuojamas ginčijamos sutarties niekinis pobÅ«dis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu 57. Pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ pirkimo – pardavimo sutartį taip pat pripažino negaliojančia kaip tariamÄ sandorį.

Konstatavo, kad dėl Å¡alių sudaryto sandorio neatsirado realių tokios sutarties padarinių ir tikroji Å¡alių valia, jų elgesys neatitiko sutartyje nurodytos valios. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad sutartis nėra iki galo visiÅ¡kai įvykdyta, o pinigų sumos pervedamos kaip pajamos gautos už turto nuomÄ , kurias bet kokiu atveju galėjo gauti ir pati UAB „Laržena“ kaip buvusi turto savininkė, todėl, teismo vertinimu, jai nebuvo jokio bÅ«tinumo gauti Å¡ias pinigų sumas per tarpininkÄ .

58. Apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, nurodo, kad tokia sutartis realiai buvo įvykdyta, nurodydamos, jog patalpos buvo parduotos už rinkos kainÄ , o ginčijamo sandorio dalyvės realiai įgijo sutartimi įgytas teises ir priimtas pareigas. Be to, byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai parodo, kad sutartis realiai buvo vykdoma.

59. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje bÅ«na situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

60. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.

61. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

62. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi bÅ«ti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio Å¡alių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip Å¡alys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

63. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). IeÅ¡kovui praÅ¡ant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

64. Patalpos parduotos už 270 000 Eur. Sutartyje nurodyta tokia atsiskaitymo tvarka: 10 000 Eur pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį; 260 000 Eur UAB „Baltas dÅ«mas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Laržena“ iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., mokėdama ne mažiau kaip po 2 000 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio deÅ¡imtos dienos pinigus pervedant į pardavėjo sÄ skaitÄ . Remiantis Å¡alių pateiktais duomenimis už turtÄ pagal ginčo sutartį UAB „Baltas dÅ«mas“ yra sumokėjusi UAB „Laržena“ 71 644,21 Eur. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į ginčo patalpas registruota apeliantės UAB „Baltas dÅ«mas“ vardu.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys sudarydamos ginčo sutartį neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčijamo sandorio dalyvės realiai įgijo teises ir pareigas. Ginčo sutartis buvo realiai vykdoma – apeliantė UAB „Baltas dÅ«mas“ vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, dalimis mokėdama įsigyto turto kainÄ , taip pat ginčo patalpos buvo registruotos jos vardu.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad sutartis buvo apmokėta tik 26 proc., Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi terminas jÄ Ä¯vykdyti nepasibaigęs ir ji galėjo bÅ«ti vykdoma iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad sutartis buvo realiai vykdoma ir sukėlė teisines pasekmes. Tai, kad UAB „Laržena“ iÅ¡ parduoto ginčo turto ir toliau gavo naudÄ (pajamas), nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti kitaip ir spręsti, kad vykdomas sandoris nebuvo realiai vykdomas, dėl ko turėtų bÅ«ti pripažintas tariamu.

66. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pripažindamas sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu atskleidė ginčo sutarties sudarymo tikslÄ , t. y. patalpos buvo perleistos kitam juridiniam asmeniui, siekiant iÅ¡vengti priteistinų civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į Å¡ias patalpas, tokiu bÅ«du siekiant jas iÅ¡laikyti Å¡eimos nuosavybėje. Å ios nustatytos aplinkybės parodo, kad Å¡alys sudarydamos ginčo sutartį, realiai įgyvendino atitinkamus siekius ir sandoriu sukÅ«rė atitinkamas civilines teises ir pareigas. Be to, pripažinus sandorį prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindo šį sandorį dar pripažinti negaliojančiu ir kitu pagrindu, nes jis ir taip yra negaliojantis.

67. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio pagrindo sprendė, jog ginčo sandoris sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių bei nepagrįstai pripažino jį tariamu. Dėl bylos procesinės baigties 68. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino apeliančių sudarytÄ sutartį prieÅ¡taraujančia vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, dėl to negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčo sutartį tariama pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvai keičiami. Nepriklausomai nuo to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliančių apeliacinis skundas atmetamas, nes bylos išnagrinėjimo rezultatas nesikeičia, kadangi bet kokiu atveju 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dūmas“ nuo jos sudarymo momento pripažinta negaliojančia.

Dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo 69. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad abi sandorio Å¡alys pripažintos nesÄ Å¾iningomis, sprendimo motyvuose nurodė, jog Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikyta dviÅ¡alė restitucija – atsakovei UAB „Laržena“ nuosavybėn grÄ Å¾inti patalpas, o atsakovei UAB „Baltas dÅ«mas“ iÅ¡ UAB „Laržena“ priteisti jos sumokėtÄ sumÄ 71 644,21 Eur, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad iÅ¡ atsakovės UAB „Baltas dÅ«mas“ priteisti atsakovei UAB „Laržena“ 71 644,21 Eur.

70. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

71. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į civiliniame procese vyraujantį proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ , taip pat į tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta aplinkybė, susijusi su atsakovių pavadinimais, sprendžia, kad tai akivaizdžiai yra raÅ¡ymo apsirikimas, nekeičiantis sprendimo esmės. Motyvuojamoje dalyje vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju taikytina dviÅ¡alė restitucija – atsakovei UAB „Laržena“ nuosavybėn grÄ Å¾intinos patalpos, o atsakovei UAB „Baltas dÅ«mas“ iÅ¡ UAB „Laržena“ priteistina jos sumokėta suma 71 644,21 Eur.

Dėl iÅ¡dėstyto yra pagrindas šį akivaizdų raÅ¡ymo apsirikimÄ iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka ir sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl dviÅ¡alės restitucijos taikymo nurodyti, kad atsakovei UAB „Laržena“ nuosavybėn grÄ Å¾intinos patalpos, o atsakovei UAB „Baltas dÅ«mas“ iÅ¡ UAB „Laržena“ priteistina jos sumokėta suma 71 644,21 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 72. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

73. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme apeliantėms UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dÅ«mas“ nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

74. IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei tretieji asmenys notarė Lilija Å ilerienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl dviÅ¡alės restitucijos taikymo, nurodant, uždarajai akcinei bendrovei „Laržena“ grÄ Å¾inti nuosavybėn negyvenamÄ sias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laržena“ priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltas dÅ«mas“ 71 644,21 Eur (septyniasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡i Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 21 euro centų), sumokėtus pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-9486.

Teisėjai Marius Bajoras Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis