f41ea279-aebb-4bcf-a710-29ba1f749ce8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. J., jos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovės atstovėms K. L. ir R. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. J. skundÄ atsakovui Lietuvos statistikos departamentui dėl įsakymo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja A.

J. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos statistikos departamento (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2016-01-19 įsakymÄ Nr. ŽĮ-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.”, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Ä®sakymas).PareiÅ¡kėja nesutinka su Ä®sakymu ir teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ä®sakyme nenurodyta, kokius pažeidimus pareiÅ¡kėja padarė.

Remiamasi Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (sudarytos Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ŽĮ-361 „Dėl komisijos sudarymo A. J. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ (toliau – ir Komisija) 2016-01-04 iÅ¡vada Nr. VL-7 „Dėl Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės A. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir IÅ¡vada). Nurodė, kad su IÅ¡vada pareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta, jÄ rado Departamento intranete.

PareiÅ¡kėja skunde dėl Departamento Darbo sÄ naudų vertinimo ir statistinio tyrimo procesų trukmės vidaus audito ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) nurodė, kad neatitinka tikrovės teiginiai, jog ji sÄ moningai (tyčia) netikslino teikiamos Ataskaitos ir teigia, kad Ataskaita ne kartÄ buvo tikslinta. Be to, neaiÅ¡ku, į kokias G. S. pastabas, pareiÅ¡kėja turėjo atsižvelgti ir AtaskaitÄ patikslinti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai buvo pareikÅ¡ti visiÅ¡kai neapibrėžti ir neaiÅ¡kÅ«s kaltinimai, dėl kurių ji neturėjo galimybės pateikti konkrečių paaiÅ¡kinimų, t. y. kuri ataskaitos, iÅ¡vados ar rekomendacijos nuostata, kuo yra neobjektyvi ir neaiÅ¡ki.

Pabrėžė, kad G. S. pastabos dėl vidaus audito dokumentų apsiriboja pareiškimu, kad jie netinkami ir prieštarauja Vidaus audito metodikos, patvirtintos departamento generalinio direktoriaus 2011-07-04 įsakymu Nr. DĮ-123 „Dėl vidaus audito metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) reikalavimams. G. S. neperduodavo informacijos iš vidaus posėdžių, nepateikdavo konkrečių pastebėjimų dėl vidaus kontrolių vaidmens rizikos valdyme, jokios reikiamos informacijos G. S. pareiškėjai nesuteikdavo, o tiesiog tyčiodavosi iš jos.

Taip pat G. S. trukdydavo auditų atlikimui laiku: pasiimdavo dokumentus, jų negrÄ Å¾indavo arba grÄ Å¾indavo tik papraÅ¡ius raÅ¡tu. Pasak pareiÅ¡kėjos, auditus, nepaisant kliūčių, ji atlikdavo laiku. PareiÅ¡kėja, atlikdama Departamento Darbo sÄ naudų vertinimo ir statistinio tyrimo procesų trukmės vidaus auditÄ (toliau – ir Auditas), daug kartų kreipėsi į G. S., bandydama iÅ¡siaiÅ¡kinti jos pastabas ir pageidavimus, iÅ¡siaiÅ¡kinusi pastabas, Audito dokumentus koreguodavo ir iÅ¡ naujo siųsdavo G.

S. derinti. Akcentavo, kad jokio pažeidimo nepadarė. PareiÅ¡kėja nesutiko su IÅ¡vados teiginiais dėl G. S. veiksmų pavadinimo „bolÅ¡evikiÅ¡kais terorizavimo metodais“ bei G. S. pavadinimo „darželio lygio teroriste“. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Å¡iuos žodžius pavartojo elektroniniuose laiÅ¡kuose, adresuotuose G. S., siekdama nutraukti neteisėtus jos veiksmus pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Pabrėžė, kad dėl G. S. taikomo psichologinio terorizavimo ir kitų jos neteisėtų veiksmų ne kartÄ informavo atsakovÄ tarnybiniais praneÅ¡imais, tačiau į juos nereagavo.

Pažymėjo, kad G. S. stengėsi pareiÅ¡kėjai trukdyti vykdyti tiesiogines savo darbo funkcijas, sudaryti įtemptas bei komplikuotas darbo sÄ lygas, kurti konfliktines situacijas. Pasak pareiÅ¡kėjos, tokių G. S. veiksmų pareiÅ¡kėjos atžvilgiu kitaip, kaip asmens terorizavimu, negali pavadinti. Departamentas nesiėmė priemonių Å¡iems veiksmams nutraukti, tačiau paskyrė tarnybinę nuobaudÄ už tikslų ir tikrovę atitinkantį situacijos apibÅ«dinimÄ . SituacijÄ vertino kaip institucijos biurokratizmÄ ir stagnacijÄ ginant bet kokius vadovybės veiksmus.

Be to, ir G. S. pavadinimas „darželio lygio „teroriste“ buvo tinkama ir adekvati pareiškėjos reakcija į jos veiksmus. Žodį „teroristė“ panaudojo perkeltine prasme. Nesutiko, kad tikrovės įvardijamas laikytinas tarnybiniu pažeidimu.Pareiškėjos nuomone, jokio tarnybinio nusižengimo ji nepadarė. Situacijos įvardijamas, net ir vaizdingesniu emocingu posakiu, ypač kai į tai yra reakcija į nuolatinius nepagrįstus veiksmus asmens atžvilgiu, siekiant tokius veiksmus nutraukti, juo labiau adresuotas tiesiogiai asmens teises pažeidžiančiam asmeniui, negali būti laikomas jokiu etikos pažeidimu.Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Neigė padariusi pažeidimÄ . Akcentavo, kad jai nebuvo aiÅ¡ku, kaip ji turėjo patikslinti AtaskaitÄ . Be to, nurodė, kad bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjama byla dėl Å¡meižto, kurioje kaltinama G. S.. Atsakovas Lietuvos statistikos departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad Ä®sakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažeidimas dėl Ataskaitos netikslinimo yra įrodytas tyrimo metu surinkta medžiaga. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Ataskaitų projektus Departamento Vidaus audito Vidaus audito skyriaus vedėjai G.

S. teikė 5 kartus: 2015-11-05, 2015-11-06, 2015-11-10, 2015-11-25 ir 2015-11-27. Pareiškėja su G. S. pastabomis buvo supažindinta. G. S. teikė konkrečias pastabas, nurodė kokybinius trūkumus, tačiau pareiškėja jų neištaisė. Nurodė, kad neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja rašo G. S.. Nurodė, kad Auditas 2015-11-26 Departamentas Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. laikytas baigtu. Pažymėjo, kad pareiškėja Komisijai nepateikė 2015-12-09 ir 2015-12-10 elektroninių laiškų kopijų.

Atsakovas neturi galimybės nustatyti, ar minėti laiÅ¡kai turėjo įtakos Ataskaitos pateikimui. Be to, neturėjo galimybių įvertinti ir G. S. žodžiu iÅ¡dėstytos pozicijos. Pabrėžė, kad G. S. nebedirba Departamente.Teigė, kad Komisija, iÅ¡nagrinėjusi tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja sÄ moningai (tyčia) netikslino teikiamos Ataskaitos suprasdama, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , Vidaus audito skyriaus nuostatų, patvirtintų departamento generalinio direktoriaus 2012-10-23 įsakymu Nr. K-907 „Dėl Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 16 punkto reikalavimus, Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto departamento generalinio direktoriaus 2012-12-10 įsakymu Nr. K-1048 „Dėl Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo tvirtinimo“ (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.2.1 papunktį.

Atsakovas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjos tarnybinis nusižengimas turėjo neigiamas pasekmes, t. y. laiku neįvykdytas Departamento generalinės direktorės pavedimas, pagal kurį AtaskaitÄ turėjo parengti ir jai pateikti iki 2015-11-10, taip pat dėl pareiÅ¡kėjos netinkamo pareigų atlikimo sutriko Vidaus audito skyriaus darbas. Nurodė, kad Komisija nenustatė tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. PareiÅ¡kėjai buvo skirta lengviausia galima tarnybinė nuobauda – pastaba.

Departamentas nesutiko su pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyta pozicija, nes pareiÅ¡kėja nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų trukdžiusios jai patikslinti Ataskaitos projektÄ pagal Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. pateiktas pastabas. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėja nesant objektyvių pagrindų, tyčia netikslino Ataskaitos, o tai tik patvirtina Ä®sakymo priėmimo teisėtumÄ .Atsakovas dėl etikos normų laikymosi nurodė, kad pati pareiÅ¡kėja pripažino raÅ¡iusi G.

S. elektroninius laiÅ¡kus. PareiÅ¡kėjai dėl kitų pažeidimų nebuvo pradėti tyrimai. Pabrėžė, kad Komisija kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjos teiginius, kad tai buvo adekvati reakcija į G. S. teiginius. Akcentavo, kad valstybės tarnautojas, reikÅ¡damas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , turi nepažeisti Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintų svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos principų. Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai (tyčia) rašė tokius žodžius ir suvokė, kad veikia prieÅ¡ingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms.

Be to, pareiÅ¡kėja, kaip valstybės tarnautoja turi vadovautis protingumo principu ir prieÅ¡ atlikdama bet kokį veiksmÄ turėjo apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Kiekvienas protingas asmuo privalo žinoti savo teises ir pareigas, bÅ«ti susipažinęs su teisės aktais.Departamento nuomone, pareiÅ¡kėja nepateikia pagrįstų argumentų ar įrodymų, kodėl galėtų bÅ«ti pateisinamas jos teiktų Ataskaitų netikslinimas ir etikos normų nesilaikymas. Teigė, kad pareiÅ¡kėja tyčia netikslino Ataskaitos, sÄ moningai G.

S. veiksmus vadino „bolÅ¡evikiÅ¡kais terorizavimo metodais“, o pačiÄ G. S. – „darželio lygio teroriste“. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjai du kartus buvo skirta tarnybinė nuobauda, o G. S. 2014-12-01 įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda dėl netinkamo elgesio ir tarnybinių pareigų atlikimo. Nurodė, kad nesutarimai tarp pareiÅ¡kėjos ir G. S. truko kelis metus, tačiau pareiÅ¡kėjos nesutarimai su G. S. neatleido nei vienos nuo tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymo bei subordinacijos laikymosi.

Pažymėjo, kad nuo 2016-03-23 G. S. nebedirba Departamente, o nuo 2016-04-01 Departamente nebedirba ir pareiÅ¡kėja.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl jai turėjo bÅ«ti neskirta tarnybinė nuobauda ir Ä®sakymas panaikintas. Ä®sakymas grindžiamas IÅ¡vada, kuri yra iÅ¡sami ir pakankama konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Visos procedÅ«ros pareiÅ¡kėjai skiriant tarnybinę nuobaudÄ buvo atliktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja su IÅ¡vada buvo supažindinta, kai ji grįžo nuo 2015-12-23 iki 2016-03-04 trukusio laikinojo nedarbingumo, per Departamento elektroninę dokumentų valdymo sistemÄ â€žSODAS“.

Departamento intranete tokia informacija netalpinama. Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, kad Ä®sakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos ir G. S. nuolatiniai ginčai galėjo turėti įtakos darbui. Vedėja teigė, kad ji ataskaitas pabaigdavo pati. Paskutinė ataskaita, prasidėjus pareiÅ¡kėjos ir vedėjos ginčui, liko nepatikslinta. Skundas atmestinas.Byloje kilęs ginčas dėl Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjai už tarnybinį nusižengimÄ paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis elektroninėje byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Departamento Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. 2015-11-26 pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. VL-1298 (toliau – tarnybinis praneÅ¡imas), kuriame nurodė aplinkybes dėl galimo pareiÅ¡kėjos tarnybinio nusižengimo. Departamento generalinio direktoriaus 2015-12-02 įsakymu Nr. ZÄ®- 361 „Dėl komisijos sudarymo A. J. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti” sudaryta Komisija galimam pareiÅ¡kėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ pagal Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. 2015-11-26 tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. VL-1298 (toliau – tarnybinis praneÅ¡imas) atliko tyrimÄ dėl Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės A. J. galimo tarnybinio nusižengimo bei parengė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ .PareiÅ¡kėja buvo įtariama pažeidusi Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1,4-6 punktus, Departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų departamento generalinio direktoriaus 2014-03-24 įsakymu Nr. DÄ® - 77 „Dėl Lietuvos statistikos departamento vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 58 ir 59 punktus, Nuostatų 16 punkto reikalavimus, Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunktį, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 2.5, 5.2, 9.2, 9.3 ir 9.4 papunkčių reikalavimus, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas) 9 str. 1 p. bei Metodikos 9, 10, 16, 28, 29 punktų nuostatas.PareiÅ¡kėjai 2015-12-03 buvo įteiktas praneÅ¡imas Nr. VL-1330 „Apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ â€œ apie galimai jos padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ .PareiÅ¡kėja dėl galimo tarnybinio nusižengimo 2015-12-10 pateikė paaiÅ¡kinimÄ Nr. VL-1371 „Dėl 2015 m. gruodžio 3 d. praneÅ¡imo apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ Nr. VL-1330“ (toliau - PaaiÅ¡kinimas), kuriame neigė padariusi pažeidimÄ .

Komisija 2016-01-04 IÅ¡vadoje nustatė, kad pareiÅ¡kėja buvo supažindinta su G. S. pastabomis ir padarė iÅ¡vadÄ , kad sÄ moningai (tyčia) pareiÅ¡kėja netikslino Ataskaitos, suprasdama, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , Nuostatų 16 punkto reikalavimus ir Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunktį. IÅ¡vadoje Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. kaltinimas pareiÅ¡kėjai, kad ji per 2015 metus tinkamai neatliko nė vieno iÅ¡ Å¡eÅ¡ių jai pavestų atlikti vidaus auditu yra nepagrįstas objektyviais įrodymais ir nevertintinas kaip turintis tarnybinio nusižengimo požymių.Komisija IÅ¡vadoje dėl etikos normų pažeidimo padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, vadindama G.

S. veiksmus „bolÅ¡evikiÅ¡kais terorizavimo metodais“ bei vadindama G. S. „darželio lygio teroriste“, pažeidė Ä®statymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 8 p., t. y. pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principus, Ä®statymo 15 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių bei Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimÄ , Etikos taisyklių 2.1, 9.2, 9.4 punktus.

Taip pat IÅ¡vadoje Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. kaltinimas pareiÅ¡kėjai dėl nepakankamos kompetencijos ir pagrindinių vidaus auditorių profesinės etikos principų (sÄ Å¾iningumo, kompetencijos ir profesionalumo pažeidimų) nevertintinas kaip galimas tarnybinis nusižengimas, kadangi Komisija neįgaliota vertinti pareiÅ¡kėjos kompetencijos. Taip pat Komisija iÅ¡vadoje konstatavo, kad nevertino G. S. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyto kaltinimo A. J. dėl galimai netinkamai atlikto Audito, kadangi Å¡is auditas turėjo bÅ«ti atliktas 2014 m. rugsėjo–spalio mėn., todėl už jo neatlikimÄ ar netinkamÄ atlikimÄ negali bÅ«ti taikoma tarnybinė atsakomybė.

Be to, Komisija nenagrinėjo G. S. kaltinimų pareiÅ¡kėjai dėl popieriaus naudojimo, dėl galimai A. J. po G. S. darbo stalu paliekamų įvairaus pobÅ«džio raÅ¡telių. Komisija, įvertinusi tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė: Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus, Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus, Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimÄ , Etikos taisyklių 2.1; 9.2 ir 9.4 papunkčių reikalavimus, Nuostatų 16 punkto reikalavimus ir Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunktį.

Pažeidimo paaiÅ¡kėjimo data laikė 2016-01-04. Komisija, atlikusi tarnybinį tyrimÄ , pareiÅ¡kėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustačiusi, siÅ«lė pripažinti, kad A. J. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti jai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .Departamentas Ä®sakymu, vadovaudamasis Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Taisyklių 14.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į IÅ¡vadÄ , pripažino, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ už Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų, Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto, Etikos taisyklių 2.1, 9.2 ir 9.4 papunkčių, Nuostatų 16 punkto reikalavimus ir Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunkčio pažeidimus.

Vertinama, ar Ä®sakymas yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėja nesutinka su paskirta nuobauda ir neigia padariusi tarnybinį nusižengimÄ .Byloje vertinamas nuobaudos paskyrimas pareiÅ¡kėjai jos priėmimo metu ir ginčo esmei neturi reikÅ¡mės tai, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu nebedirba Departamente. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal VTÄ® 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali bÅ«ti paskirta pagal Taisyklėse numatytÄ procedÅ«rÄ nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės apraÅ¡yme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).Įsakymu pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Taigi, pareiškėja pažeidė valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus: pagarbos žmogui ir valstybei.

Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus (1 punktas); pavyzdingumo. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, tolerantiÅ¡kas, pagarbus ir tvarkingas (8 punktas); valstybės tarnautojų pareigas, įtvirtintas Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 4 punkte – tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė. Nagrinėjamu atveju Tarnyba konstatavo, kad pareiÅ¡kėja savo veiksmais pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunkčio nuostatas, t. y. pareiÅ¡kėja „rengia laiku ir teikia objektyvias ir aiÅ¡kias vidaus audito ataskaitas su iÅ¡vadomis ir rekomendacijomis, kaip iÅ¡taisyti vidaus audito metu nustatytas neatitiktis.“ Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad „Skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai yra tiesiogiai pavaldÅ«s skyriaus vedėjui ir atsako už tinkamÄ savo funkcijų atlikimÄ bei gautų pavedimų vykdymÄ â€œ.

Ä®vertinus IÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes dėl Ataskaitos, Audito trukmės teismas sutinka su Komisijos tarnybinio tyrimo metu iÅ¡samiai nustatytomis aplinkybėmis, kurių pareiÅ¡kėja jokiais duomenimis nepaneigė. Å iuo atveju tyrimo metu ne dėl visų Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų pažeidimų ji buvo pripažinta padariusi pažeidimÄ . Atsakovas detaliai vertino Tarnybinio praneÅ¡imo aplinkybes, rinko duomenis ir padarė teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas. Be to, liudytoja apklausta buvusi Departamento Vidaus audito skyriaus vedėja G.

S. teismo posėdyje patvirtino, kad Ataskaita nebuvo tikslinta, o pareiÅ¡kėja tik eilutes arba žodžius vietomis apkeisdavo ir vėl atspausdindavo tekstÄ . Ä® konkrečias jos raÅ¡ytines pastabas pareiÅ¡kėja nereaguodavo. Nurodė, kad pavedimus ir pastabas teikė pareiÅ¡kėjai raÅ¡tu. Taip pat liudytoja nurodė, kad ji yra atsakinga už atskaitų kokybę, o į jos pareigas rengti ataskaitas neįeina, tačiau dėl to, kad pareiÅ¡kėja neparengdavo galutinių ataskaitų, liudytoja jas užbaigdavo daryti.

IÅ¡vadoje Komisija, įvertinusi G. S. Tarnybiniame praneÅ¡ime pateiktus duomenis, dėl kaltinimo A. J., kad ji Klaipėdos duomenų parengimo skyriaus veiklos vertinimo auditÄ atliko netinkamai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis nepatvirtintas neginčijamais įrodymais, kadangi auditas dar nėra baigtas ir Komisija negalėjo objektyviai iÅ¡analizuoti A. J. veiksmų visumos. Teismas sutinka su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėja Departamento darbo sÄ naudų vertinimo ir statistinio tyrimo procesų trukmės vidaus audito ataskaitų projektus G.

S. teikė 5 kartus, t. y. 2015-11-05, 2015-11-06, 2015-11-10, 2015-11-25 ir 2015-11-27. Tai, kad teikė projektus savaime negali patvirtinti, kad projektai atitiko skyriaus vedėjos, kuriai buvo pavaldi pareiÅ¡kėja, nurodymus. Už ataskaitų kokybę, t. y. galutinę atitiktį Metodikos reikalavimams, buvo atsakinga skyriaus vedėja, kuri turėjo teisę reikalauti pateikt tokiÄ ataskaitÄ , kuri atitiktų Metodinių nurodymų reikalavimus. PareiÅ¡kėja buvo pavaldi skyriaus vedėjai. Taigi tarnybinis pavaldumas ir Pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintos funkcijos įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ savo pareigas vykdyti taip, kad Ataskaita bÅ«tų parengta tinkamai ir laiku.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo neįvykdytas Departamento generalinės direktorės pavedimas, pagal kurį AtaskaitÄ turėjo parengti ir jai pateikti iki 2015-11-10. Teismo vertinimu, G. S. kiekvienam iÅ¡ teiktų audito ataskaitos projektų teikė konkrečias ir aiÅ¡kias pastabas pareiÅ¡kėjai, t. y. nurodė kokybinius projektų trÅ«kumus. Tokius trÅ«kumus pareiÅ¡kėja turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡taisyti. Teismas pareiÅ¡kėjos teiginius, kad vedėjos pastabos buvo nekonkrečios atmeta kaip nepagrįstus.

Pastabų turinys patvirtina, kad jos yra aiškios ir konkrečios. Ta aplinkybė, kad, pareiškėjos manymu, pastabos jai buvo neaiškios, nepaneigia tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Konstatuotina, kad pareiškėja neatsižvelgė į G. S. pastabas, nepatikslino Ataskaitos. Teismo vertinimu, nepagrįstos pareiškėjos pastabos, kad G. S. pateikta informacija neatitinka tikrovės, nekonkreti bei neobjektyvi nepagrįsta jokiais motyvais. Šiuo atveju tai pareiškėjos subjektyvi pozicija. Galimai ir susiklostę pareiškėjos bei vedėjos tarpusavio santykiai galėjo turėti įtakos ir galutiniam ataskaitos parengimui nustatytu terminu bei jo kokybei.

Å iuo atveju susiraÅ¡inėjimo turinys, nurodyti nesutarimai ir kilusi įtampa tarp pareiÅ¡kėjos ir skyriaus vedėjos nevertintini. Esminė aplinkybė, kad A. J. netaisė G. S. pastabose įvardintų Ataskaitos projekto trÅ«kumų ir neteikė tokio savo neveikimo priežasčių, t. y. ji pati pasirinko tokį elgesio modelį. Jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių pareiÅ¡kėjai pagal pateiktas pastabas parengti tinkamos kokybės ir nustatytu terminu, t. y. įvykdyti Departamento generalinės direktorės pavedimÄ â€“ AtaskaitÄ Â parengti ir pateikti iki 2015-11-10, nenustatyta.

Teismas sutinka su Komisijos atliktu objektyviu ir iÅ¡samiu aplinkybių iÅ¡tyrimu. Å io tyrimo objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti. Nors pati pareiÅ¡kėja neigė padariusi pažeidimÄ , tačiau, teismo nuomone, Departamentas įrodė pareiÅ¡kėjos kaltę, konkrečiai įvardydamas, kokius pažeidimus ji padarė. IÅ¡vadoje individualizuota pažeidimo sudėtis, nurodyti konkretÅ«s teisės aktai, kuriuos pareiÅ¡kėja pažeidė. PareiÅ¡kėja tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaneigė.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunktį bei padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Kiti pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, susiję su asmeniniais konfliktais nevertinami, kadangi neturi reikÅ¡mės, vertinant Ä®sakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismas sutinka ir su IÅ¡vadoje atliktu vertinimu dėl pareiÅ¡kėjai nustatytų etikos normų pažeidimų. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pripažįsta, kad G.

S. veiksmus vadino „bolÅ¡evikiÅ¡kais terorizavimo metodais“ bei jÄ vadino „darželio lygio teroriste“. Tai, kad A. J. tokius posakius vertino kaip tinkamÄ atsakÄ Ä¯, jos manymu, netinkamÄ vedėjos elgesį, nepaneigia, kad pareiÅ¡kėjai, kaip valstybės tarnautojai, yra taikomi aukÅ¡ti etikos normų reikalavimai, kurių ji turi laikytis. Ta aplinkybė, kad tokie teiginiai pavartoti G. S. skirtuose elektroniniuose laiÅ¡kuose nepaneigia pačių posakių esmės. Nesvarbu kokia forma Å¡ie posakiai buvo iÅ¡reikÅ¡ti, esminė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja, kaip valstybės tarnautoja, tokių posakių apskritai negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti skyriaus vedėjai.

Etikos normos įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ elgtis taip, kad jos elgesys tarnyboje bÅ«tų tinkamas ir deramas vykdant valstybės tarnautojo pareigas. Å ioje byloje nevertinamas G. S. elgesys. PareiÅ¡kėja byloje nepaneigė IÅ¡vadoje nustatytų etikos pažeidimų, o pareiÅ¡kėjos iÅ¡reikÅ¡tų posakių vertinimas net ir perkeltine prasme negali bÅ«ti laikomas tinkamu elgesiu valstybės tarnyboje. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja skunde neginčijo, jog tokias frazes G. S. iÅ¡reiÅ¡kė. Tai yra užfiksuota elektoriniuose laiÅ¡kuose.

Konstatuotina, kad Å¡is pažeidimas yra įrodytas. Teismas sutinka su atsakovo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 8 p., kuriuose įtvirtinti pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principai, Ä®statymo 15 str. 1 d. 5 p., kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimÄ , kad „Departamente turi bÅ«ti vengiama triukÅ¡mo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi pagarbiai elgtis vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis.“;

Etikos taisyklių 2.1 p.: „valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, <...>,laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;“, Etikos taisyklių 9.2 p., kuris numato, kad valstybės tarnautojas privalo būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas bei Etikos taisyklių 9.4 p.: „valstybės tarnautojas privalo būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis.“ Akivaizdu, kad pareiškėja savo elgesiu, kaip valstybės tarnautoja turėdamas suprasti ir suprasdama, kad toks elgesys neatitinka valstybės tarnautojui keliamų etikos reikalavimų, jų nesilaikė.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjos manymas, jog ji adekvačiai reagavo į skyriaus vedėjos elgesį, nepaneigia tyrimo objektyvumo ir iÅ¡samumo. Teismas sutinka su Komisijos iÅ¡vadomis. Be to, nuobaudos skyrimas pareiÅ¡kėjai pasieks ir prevencinių atsakomybės tikslų, kad ateityje pareiÅ¡kėja siektų laikytis etikos reikalavimų ir atitinkamai užtikrintų valstybės tarnybos keliamų valstybės tarnautojams aukÅ¡tų moralinių ir etikos reikalavimų atitinkamÄ laikymÄ si. Teismo vertinimu, Komisija nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį, tyrimas atliktas iÅ¡samiai ir objektyviai dėl abiejų pažeidimo sudėčių (Ataskaitos parengimo ir etikos normų pažeidimų), įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis.

Komisijos surinkta tyrimo medžiaga pagrįsta objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė konkrečias Išvadoje nustatytas veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teismas nustatė, kad atsakovas laikėsi Taisyklėse įtvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir jų nepažeidė. Pareiškėja irgi nenurodė procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjos teiginiai, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su Išvada yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad apskundus Ä®sakymÄ , pareiÅ¡kėja ginčija IÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes, t. y. ji realizavo teisę ginčyti tarnybinio tyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjai Ä®sakymu skirta pati Å¡velniausia nuobaudos rÅ«Å¡is. Nuobauda tinkamai individualizuota, įvertinus nustatyto pažeidimo aplinkybes. Byloje nevertinami pareiÅ¡kėjos ir skyriaus vedėjos konfliktiniai santykiai bei atitinkamai joms anksčiau skirtos tarnybinės nuobaudos, kadangi Å¡ios aplinkybės neturi reikÅ¡mės Å¡io tarnybinio pažeidimo iÅ¡tyrimui.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė :              A. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė