2025-08-20 Nr. AB-12790-3-61-3-03123-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-829-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03123-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, V. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Panevėžio apygardos skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 21RE4-(AG4-87/20-2025) (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti priimti jo (pareiškėjo) nagrinėti skundą „Dėl Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 27 d. priimtų sprendimų panaikinimo“ ir įpareigoti LAGK skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. D. skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė LAGK panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S-803 (toliau – ir Raštas), kuriuo pripažinti netekusiais galios 2025 m. vasario 20 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimai Nr. 1VSV-1052 ir 1VSV-1053 (toliau – ir Vaiko situacijos vertinimo sprendimai) bei pavesta skyriaus vedėjui G. B. iš naujo organizuoti vaikų situacijų vertinimo atlikimą ir priimti vaikų situacijų vertinimo sprendimus. Teismas taip pat nustatė, kad ginčas tarp pareiškėjo ir vaikų motinos kilo dėl vaikų paėmimo iš vieno iš tėvų ir galimybės perduoti vaikų priežiūrą kitam tėvui – pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad tokia situacija iš esmės susijusi su tėvų valdžios ribojimu, vaikų situacijos vertinimu bei tinkamiausios vaiko gyvenamosios aplinkos nustatymu, kas patenka į šeimos teisės sritį, reglamentuotą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos normomis.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl Rašto kyla iš civilinių teisinių santykių (šeimos teisės sritis) ir byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ginčas, ar konkreti priemonė (pvz., vaikų nepaėmimas iš motinos) tinkamai užtikrina vaikų interesus, gali būti sprendžiamas tik per materialiąją vaiko teisių gynimo analizę, kurią kompetentingas atlikti tik teismas. Kai sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos, apsaugos poreikio, vaikų paėmimo iš vieno iš tėvų, vaiko situacijos vertinimo – tai civilinės bylos (šeimos teisės) dalykas.

III. Pareiškėjas J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti LAGK jo (pareiškėjo) skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas ne Tarnybos sprendimas paimti vaikus iš motinos, o Tarnybos sprendimai pripažinti netekusiais galios Vaiko situacijos vertinimo sprendimus, kuriais nuspręsta taikyti vaikų apsaugos poreikį ir paimti vaikus iš motinos. Ginčas yra ne dėl civilinio pobūdžio dėl vaikų paėmimo, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau dėl Tarnybos sprendimų panaikinti Vaiko situacijos vertinimo sprendimus – individualių administracinių aktų teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad tokius ginčo teisinius santykius reguliuoja Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, (toliau – ir Aprašas) ir šio aprašo 44 punkte nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus vertinant vaiko situaciją atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus turi teisę skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis siekia pasinaudoti įstatyme nustatyta teise ginčą spręsti išankstinio ginčų̨ nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – LAGK. Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės aktuose įtvirtinti tokio pasirinkimo ribojimai, ši pareiškėjo teisė turėjo būti užtikrinama. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato, kad Tarnybos ar jos skyriaus veiksmai ar priimti sprendimai vertinant vaiko situaciją skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad išvados, jog ginčas yra civilinio pobūdžio nepaisant to, kad skundžiami sprendimai priimti viešojo administravimo subjekto – Tarnybos, motyvuojant, jog sprendimui paimti vaikus būtinas teismo leidimas ir toks klausimas nagrinėtinas teisme, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis teisminei praktikai. Pareiškėjo keliamas ginčas yra dėl atsakovo veiksmų atliekant vaikų situacijos vertinimus bei susijęs su Tarnybos kompetencija ir funkcijomis vaiko teisių apsaugos srityje, todėl pagal Aprašo 44 punktą, tokie atsakovo sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismo nutartyje padaryta akivaizdi teisinė klaida, nes tokia apskundimo tvarka taikoma galbūt neteisėto vaiko paėmimo atvejui, tačiau pareiškėjas niekada neskundė̇ neteisėto vaikų paėmimo, o priešingai – skundžia Tarnybos veiksmus panaikinti Vaiko situacijos vertinimo sprendimus ir laiko šiuos sprendimus dėl vaikų paėmimo teisėtais.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo išvada, jog ginčas nėra administracinis, motyvuojant, jog sprendimui paimti vaikus būtinas teismo sprendimas, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis teisminei praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nei CPK, nei kiti civilinius šeimos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės skųsti civiline tvarka Vaiko situacijos vertinimo sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas painioja institutus, nurodydamas dėl tėvo valdžios ribojimo ar nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors šie klausimai skunde nekeliami.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą nagrinėti skundai dėl vaikų situacijos vertinimų, apsaugos poreikio ir kt., ir tokie skundai, priešingai nei nurodė̇ Regionų administracinis teismas, nėra civilinės bylos dalykas. Civiline tvarka pareiškėjas neturi pagrindo kreiptis dėl individualaus administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. D. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti LAGK 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 21RE4-(AG4-87/20-2025) (Sprendimas) atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2025 m. kovo 27 d. priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigoti LAGK skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, nustatęs, kad byloje siekiamas inicijuoti ginčas yra civilinio (šeimos) teisės pobūdžio ir nepriskirtinas nei LAGK kompetencijai, nei administraciniams teismams.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčijamų santykių pobūdį ir taikė teisinį reguliavimą, nustatantį ginčo teismingumą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jis siekia pasinaudoti ABTĮ 26 straipsnyje nustatyta teise ginčą spręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – LAGK, o nenustačius, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja aktuose įtvirtinti tokio pasirinkimo ribojimai, ši pareiškėjo teisė turėjo būti užtikrinta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su 2025 m. balandžio 29 d. skundu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti Tarnybos Raštą, kuriuo pripažinti netekusiais galios 2025 m. vasario 20 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimai Nr. 1VSV-1052 ir 1VSV-1053 bei pavesta skyriaus vedėjui G. B. iš naujo organizuoti vaikų situacijų vertinimo atlikimą ir priimti vaikų situacijų vertinimo sprendimus.

LAGK Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, kadangi ginčas dėl vaikų paėmimo iš vieno iš tėvų, įskaitant pareiškėjo argumentus dėl jų teisių pažeidimo, nesaugios aplinkos ar netinkamo teisinio reguliavimo aiškinimo, yra civilinio (šeimos) teisės pobūdžio ir nepriskirtinas LAGK kompetencijai.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos šalys, nesutinkančios su LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito LAGK nario arba su LAGK sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Kadangi pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, suformulavo tik reikalavimus panaikinti LAGK Sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir įpareigoti LAGK skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad jam turi būti užtikrinta teisė pasinaudoti įstatyme nustatyta teisė ginčą spręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje (LAGK), yra aktualios proceso teisės normos, reglamentuojančios išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimą bei ginčo nagrinėjimą teisme.

ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (28 str. 3 d.).

Aiškinant šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamo inicijuoti administraciniame teisme ginčo dalykas yra ne LAGK Sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paduotą LAGK, o Tarnybos sprendimas (Raštas), kurį pareiškėjas prašo panaikinti LAGK paduotame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, ar pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl Rašto panaikinimo nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes nustačius, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, akivaizdu, jog ir administracinių ginčų komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme, pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administraciniai teismai nenagrinėja ginčų, susijusių su tėvų valdžios turiniu ar apribojimu, vaiko paėmimu iš šeimos, tačiau šiuo atveju nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekia nuginčyti Tarnybos Raštą, kuriuo panaikinti Vaiko situacijos vertinimo sprendimai, ir sprendė, kad pareiškėjas dėl LAGK Rašto panaikinimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Sprendžiant, ar pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Rašto panaikinimo nagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, pirmiausia pažymėtina, kad LAGK, įvertinusi, jog Tarnyba 2025 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaikus iš motinos, Sprendime yra nurodžiusi, kad Tarnybos sprendimas neturi savarankiškų teisinių pasekmių be teismo sprendimo, t. y. ginčas neturi realios teisinės reikšmės, o skundo nagrinėjimas nesukeltų pareiškėjui teisiškai reikšmingų rezultatų.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas dėl Tarnybos veiksmų atliekant vaikų situacijos vertinimus yra susijęs su Tarnybos kompetencija ir funkcijomis vaiko teisių srityje pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, 44 punktą, ir todėl Raštas yra skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnyba taip pat nurodo, jog sprendimai skundžiami administracine tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamo Tarnybos Rašto turinį sprendžia, kad pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo turėjo būti atsisakyta priimti nagrinėti tuo pagrindu, jog šis Raštas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, nesukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių, ir todėl jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Raštą, kuriuo panaikinti Vaiko situacijos vertinimo sprendimai, todėl turi būti vertinama, ar Tarnybos priimti Vaiko situacijos vertinimo sprendimai buvo galutiniai administracinės procedūros sprendimai, sukėlę savarankiškas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Vaiko situacijos vertinimo sprendimų turinį, sprendžia, jog šie sprendimai nebuvo galutiniai administracinės procedūros sprendimai, sukėlę savarankiškas teisines pasekmes.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. Įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 362 str.).

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką nustato Aprašas, kurio 4 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą užpildydami vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių formas tvirtina Tarnybos direktorius.

Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 31 p.). Aprašo 33 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, nedelsdami užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka arba, paėmę vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą, laikinai jį apgyvendina saugioje aplinkoje Aprašo III skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka ir nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka bei mobiliosios komandos sudarymą Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Aprašo 34 punkte nurodyta, kad vaiko laikinoji priežiūra užtikrinama, jei Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, turi galimybę užtikrinti vaikui saugią aplinką perdavus vaiką jo giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems ar kitiems vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba laikinai vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje, arba socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Aprašo 36 punkte nurodyti atvejai, kai gali būti taikomas vaiko paėmimas iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, nustačius vaiko apsaugos poreikį, CK 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose nurodyta, kad nustatyti vaikų teisės pažeidimai bei vaikų apsaugos poreikiai, vaikų atstovai informuojami, kad Tarnyba kreipėsi į sprendimuose nurodytą socialinių paslaugų įstaigą, prašydama paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo. Vaikų situacijos vertinimo sprendimų turinys patvirtina, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (11 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų situacijos vertinimo sprendimai (iki 2024 m. spalio 1 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nurodytos vaiko situacijos vertinimo anketos), kai juose yra konstatuota būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra tarpiniai dokumentai, kuriais nėra užbaigta pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, ir kurie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o galutiniu administracinės procedūros sprendimu laikomas tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-415/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-797-662/2025). Tokiu atveju, kai Tarnyba konstatuoja būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra vertinama, kad vaiko situacijos vertinimo procedūra nėra užbaigta ir toks sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; kt.).

Dėl pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių, susijusių su vaikų paėmimu iš vaikų motinos, pažymėtina, kad Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose 10.4 punkte nurodyta: „Sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą“ ir yra nurodyti argumentai dėl vaikų paėmimo iš motinos (atstovės pagal įstatymą), tačiau šiuose sprendimuose nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai dėl vaikų paėmimo bei privalomai vykdomi sprendimai paimti vaikus iš motinos.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Tarnyba, remdamasi Vaiko situacijos vertinimo sprendimais, Įstatymo 42 straipsniu, CK 3.2541 straipsnio 2 dalimi ir CPK 579–582 straipsniais, 2025 m. vasario 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš motinos (civilinė byla Nr. eS2-12943-1229/2025). Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi byla nutraukta, priėmus Tarnybos atsisakymą nuo prašymo. Taigi vaikų paėmimo iš motinos kausimas sprendėsi bendrosios kompetencijos teisme, t. y. priėmus Vaiko situacijos vertinimo sprendimus procedūra nebuvo baigta.

Apibendrinant konstatuotina, kad Vaikų situacijos vertinimo sprendimai ir pareiškėjo prašomas panaikinti Raštas, kuriuo šie sprendimai pripažinti netekę galios bei pavesta atlikti naują vaikų situacijos vertinimą, nėra galutiniai administracinės procedūros sprendimai, o yra tarpiniai ir konstatuojamojo pobūdžio, todėl nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies šalinamas išaiškinimas, kad pareiškėjas dėl ginčo gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties rezoliucinės dalies pašalinti dalį: „Išaiškinti, kad pareiškėjas dėl ginčo gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė