f41d9ed8-b5a0-4043-bd2d-b7ca4980ff48 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž

Pranešėjas Jurgis KiÅ¡kis                    Â

                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-290-2013

Teisėjas Laimondas Noreika                                         Teisminio

proceso Nr. 1-64-1-01185-2010-0

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio KiÅ¡kio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant JÅ«ratei VaÅ¡kevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, nuteistajam M. M., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš M. M. jam priteista 2140,51 litų nusikaltimu padarytai turtinei

žalai atlyginti, 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 800 litų turėtoms teisinių paslaugų išlaidoms apmokėti.

IÅ¡ nuteistojo

M. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  priteista 1458,60 litai A. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Kolegija

                                                       Â

n u s t a t ė :

M. M. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., už tai, kad 2010-09-19, apie 04.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, laiptinės antrame aukÅ¡te, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kumÅ¡timi sudavė A. P. ne mažiau du smÅ«gius į kairės pusės galvos sritį, po ko, pastarajam praradus pusiausvyrÄ ir parkritus ant laiptinės betoninių grindų bei gulint ant deÅ¡inio Å¡ono, koja spyrė

ne mažiau keturis smūgius į kairės pusės galvos sritį, tuo metu atbėgus R. Z. ir papurškus dujų, M. M. keliu

sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į kairės pusės

Å¡onÄ , po ko tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus ne mažiau vienÄ smÅ«gį A. P. į krÅ«tinės sritį, ir, tyrimo metu nenustatytam asmeniui

bei R. Z. iÅ¡tempus nukentėjusįjį į daugiabučio namo kiemÄ , nukentėjusiajam gulint ant žemės ir tuo metu tyrimo metu nenustatytam asmeniui užlaužus A. P. rankas už nugaros bei jas vienos kojos keliu prispaudus, M. M. sudavė kumÅ¡timi ne mažiau keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į kairės pusės Å¡onÄ , Å¡iais bendrais veiksmas padarant nukentėjusiajam stuburo juosmeninių II ir III slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimÄ , lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , nubrozdinimus veide, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistojo M. M. gynėjas, nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu praÅ¡o jį panaikinti ir M. M. atžvilgiu priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo

nusižengimo požymių. Skunde nurodo, kad byloje neįrodyta ir nenustatyta, kad M. M. vienas ar su kokiais nors kitais asmenimis sužalojo ar

žalojo nukentėjusįjį. Apklausiamas teisme M. M. kaltu neprisipažino ir byloje nuosekliai parodė, kad Å¡io nusikaltimo nepadarė. Nuteistasis parodė, kad 2010-09-19 naktį buvo barė (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ rytÄ išėjo į laukÄ , kur buvo A. P. ir vaikinai, tuomet privažiavo taksi automobilis su geltonais numeriais, bet be plafono, jį vairavo vieno taksisto sÅ«nus L. R.. Nuteistasis pas į jį įsėdo ir paprašė pavežti jį į namus, tik staiga į automobilį įlipo du apsaugininkai, vienas kurių buvo M. R., ir paprašė pasivyti nubėgusius jaunuolius. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir joje sustojo prie daugiabučio namo, kurio pirmame aukÅ¡te yra (duomenys neskelbtini), ten visi iÅ¡lipo, apsaugininkai kažkur nubėgo, o jis apsisukęs patraukė pėsčiomis atgal link to paties baro (duomenys neskelbtini), pakeliui susitiko policijos ekipaÅ¾Ä , sukonfliktavo su pareigÅ«nais ir buvo sulaikytas. Už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams yra jau nuteistas. Ä®vykio vietoje nuteistasis net nebuvo, skunde teigiama, kad nuteistasis yra nukentėjusiojo apkalbamas, nes Å¡is galimai nori tokiu bÅ«du iÅ¡ jo užsidirbti pinigų. Skundo autoriaus nuomone, nukentėjusysis susitarė su prieÅ¡ tai Å¡iame procese buvusiais pripažintais įtariamaisiais - apsaugos darbuotojais - ir bendromis pastangomis jį kaltina. Skunde nurodo, kad motinos pas A. P. nesiuntė, ji pas jį buvo nuėjusi savo iniciatyva. Å ie nuteistojo M. M. parodymai Å¡ioje byloje nėra paneigti. PrieÅ¡ingai, juos patvirtina eilė kitų įrodymų: liudytojų L. K., V. R., L. R.,

L. K., E. T., R. M. parodymai. Å ių liudytojų parodymai paneigia M. M. inkriminuotÄ

kaltinimÄ , o tų parodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog M. M. kaltė Å¡ioje byloje neįrodyta. Skunde pažymima, kad iÅ¡

esmės visi Å¡ie liudytojai buvo ir yra visiÅ¡kai nesuinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi (gal tik iÅ¡skyrus neabejingÄ M. M. likimui jo motinÄ R. M.). Skunde taip pat teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas tik paties nukentėjusiojo A.

P. prieštaringais parodymais, o jais teismas remtis negalėjo, nes šis įrodymų šaltinis yra akivaizdžiai nepatikimas, kadangi nukentėjusysis yra suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir dėl ir jo parodymai yra paneigti minėtų liudytojų parodymais. Teismas taip pat neturėjo remtis liudytojų R. Z. bei M. R. prieštaringais parodymais, kadangi šie asmenys yra taip pat tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi, nes šios bylos procese ankstesnieji įtarimai dėl nukentėjusiojo sumušimo pagrįstai buvo reiškiami būtent jiems, be to, jų parodymai visiškai neįtikinami. Be to skunde nurodo, kad teismas, priimdamas M.

M. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje suformuluota neginčijama baudžiamojo proceso taisyklė visas nepaÅ¡alintas byloje abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas, vertindamas Å¡ioje byloje surinktus įrodymui, padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. pažeidimus ir nuosprendį grindė prielaidomis. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ vieniems įrodymams (nukentėjusiojo prieÅ¡taringiems parodymams) ir nepagrįstai nuvertino, atmetė kitus byloje surinktus įrodymus (nuteistojo ir eilės liudytojų parodymus, kurie M. M. Å¡ioje byloje teisina).

Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo praÅ¡ymus nuteistojo skundÄ atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę bei stengiasi sumenkinti nukentėjusiojo parodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagÄ ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 str.), t.y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltumo nagrinėjamoje byloje atitinka faktines bylos aplinkybes, o iÅ¡tirtų įrodymų visetas: nukentėjusiojo A. P., liudytojų: E. G., R. Z., M. R., I. P., S. P., iÅ¡ dalies liudytojų V. J., L. K., R. M. parodymai, raÅ¡ytiniai bylos duomenys (2010-09-21 A. P. pareiÅ¡kimas, 2010-10-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto iÅ¡vada Nr. G 885/10(09), 2011-02-17 akistatos protokolas tarp nukentėjusiojo A. P. ir M. M., 2011-02-25 akistatos protokolai tarp: liudytojų L. R. ir

M. R., L. R. ir R.

Z., V. R. ir R. Z., V. R. ir M. R., liudytojo R. Z. teismui pateikto susirašinėjimo programos „Skype“

pokalbio iÅ¡klotinė ir kt.), patvirtina nuteistojo M. M. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis paremtas prieÅ¡taringais ir nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas. Nors nukentėjusysis pirminių apklausų metu (t.1, b.l. 69-70, 76, 77) nurodė, kad daugiabučio namo laiptinėje jį mušė apsaugos darbuotojas, atlikus atpažinimus iÅ¡ nuotraukų, suklydo, jose nurodydamas ne tuos asmenis, tačiau nuo pirmųjų apklausų akcentavo, kad galėtų atpažinti jį sumuÅ¡usį asmenį, ir pamatęs M. M. per apklausÄ , kategoriÅ¡kai ir neginčytinai įsitikino, kad tai bÅ«tent tas pats asmuo, kuris jį persekiojo nuo konflikto pradžios bare ir sumušė namo laiptinėje (t. 1, b.l. 84-85). Nukentėjusysis pirminių apklausų metų įvardijo kaltininkÄ kaip apsaugos darbuotojÄ , kadangi M. M. apranga ir iÅ¡vaizda buvo itin panaÅ¡i į kitų tame klube dirbusių apsaugos darbuotojų, ir faktas, kad nukentėjusysis A. P. pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje klydo, jog buvo sumuÅ¡tas apsaugos darbuotojų, apsiriko juos atpažindamas iÅ¡ nuotraukų, dar nesudaro pagrindo vertinti jo parodymų kaip nepatikimų. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo skunde, nukentėjusiojo A. P. parodymai viso proceso metu dėl visų kitų esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s, be to, jie sutampa su taip pat dėl esminių įvykio aplinkybių nuosekliais liudytojų E. G., R. Z. ir M. R. parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais ar vertinti juos kritiÅ¡kai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliantas prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais grindžia versijÄ , kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai jį tik apkalba dėl nusikaltimo padarymo, tačiau teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis bei liudytojai E. G., R. Z. ir M. R. bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jį, duoti apie įvykį klaidinančius parodymus. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, pagrindo teigti, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi nėra dar ir dėl to, kad liudytojas E. G. nuteistojo anksčiau nepažinojo, o apsaugos darbuotojai - R. Z. ir M. R., nuteistÄ jį žinojo tik kaip konfliktiÅ¡kÄ baro lankytojÄ , palaikantį ryšį su įtartina kompanija, kas nesudaro pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu.   Â

Nuteistojo gynėjas M. M. nekaltumÄ iÅ¡ esmės grindžia liudytojų: L. K., V. R., L. R.,

L. K., E. T. ir R.

M. parodymais, kurie, pasak skundo autoriaus, visiškai paneigia M. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Apygardos

teismas nesutinka su šiais skundo argumentais ir juos atmeta, kadangi minėtų liudytojų parodymai nesutampa tarpusavyje ir iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš 2011-02-25 akistatos protokolų tarp liudytojų:

L. R. ir M. R., L.

R. ir R. Z., V. R. ir R. Z., V. R. ir M.

R. (t. 1, b.l. 118-119, 121-122, 127-128, 130-131), matyti, kad M. R., R. Z. parodymai esminėse

aplinkybėse sutampa, tačiau jie prieštarauja tarpusavyje prieštaringiems L. R. ir V. R. parodymais. Apylinkės

teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visų liudytojų parodymus, jų atitikimÄ nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje esantiems raÅ¡ytiniams dokumentams, juos tarpusavyje sugretinęs ir bandydamas paÅ¡alinti visus prieÅ¡taravimus, pagrįstai nesirėmė liudytojų L. R. ir V. R. parodymais, kurie buvo nenuoseklÅ«s viso proceso metu - L. R. nurodė,

kad matė, kaip gulintį nukentėjusįjį iÅ¡ laiptinės iÅ¡sitempia ir muÅ¡a M. Z., suduodama jam eilę smÅ«gių į galvÄ ir ant jo spjaudo (pastarosios

aplinkybės nenurodo net pats nukentėjusysis), tuo tarpu V. R. nurodė, kad iÅ¡ laiptinės nukentėjusįjį iÅ¡sitempė M. R. ir po to gulintį nukentėjusįjį kojų keliais prie žemės prispaudė ir sudavė ne mažiau keturių smÅ«gių į galvÄ , o po to nuo jo nulipo ir dar smÅ«giavo. Taip pat kaip nenuosekliais ir faktinių aplinkybių neatitinkančiais teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo E. T. parodymais. Nors Å¡is liudytojas teigia kad pavežė nukentėjusįjį persekiojantį apsaugos darbuotojÄ vardu Linas, tačiau tokio asmens iÅ¡vis nebuvo net pagal M. M. versijÄ , kuriÄ patvirtina V. R. L. R., abu apsaugininkai turėjo važiuoti su jais kartu, o ne bÅ«ti pavežami E.

T.. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas taip pat pagrįstai liudytojo L. K. teisme pakeistus parodymus vertino kaip pagalbÄ M. M., siekiant jam iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi iÅ¡

liudytojo R. Z. teismui pateikto susirašinėjimo programos „Skype“ pokalbio išklotinės matosi, kad pokalbio metu L. K. nurodė, kad „prieš M. tikrai neliudys“ ir turės problemų dėl melagingų parodymų davimo, teisme, nes duodamas parodymus teisme nurodė, jog niekur nebuvo ir nieko nematė (t. 3, b.l. 19-21).

Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistojo keliama versija, kad jis nebuvo nusikaltimo padarymo vietoje, nes visÄ tÄ laikÄ buvo prie baro (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patikimai nustatytų pirmos instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, ir yra paneigta A. R. parodymais (t. 1, b.l. 114), taip pat

nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymais. Byloje nustatyta, kad M. M. prie baro buvo sulaikytas 4.20 val., kai nusikaltimas,

kuriuo jis yra kaltinamas Å¡ioje byloje, įvykdytas apie 4.00 val., atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir liudytojų nurodomas aplinkybes, kad po to, kai nukentėjusysis iÅ¡ laiptinės buvo iÅ¡neÅ¡tas į laukÄ , M. M. staigiai nubėgo, bei į tai, kad atstumai tarp baro (duomenys neskelbtini) ir įvykio vietos Lietuvninkų g. 4, Marijampolėje, nėra tolimi ir per nurodytÄ laiko tarpÄ

įveikiami (t.2, b.l.103-106), apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. M. po pasišalinimo iš įvykio vietos net ir pėsčiomis pakako

laiko patekti į tÄ vietÄ , kurioje jis pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams ir buvo sulaikytas.

Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, nuteistasis teisingai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra objektyvus, pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentais jį naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

                                                       Â

n u t a r ė :

nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                      Â

Jurgis Kiškis

Teisėjai:                                                                                 Â

           Evaldas Gražys

                                                                                                      Â

  Algirdas Remeika