Court dismisses appeal to uphold dismissal of drunk driving case due to lack of evidence proving driver identity.
Legislator summary
AI generatedThe District Court dismissed the Regional Police Chief's appeal against the lower court's decision to terminate the administrative proceedings. The police chief argued that evidence suggested the defendant was a passenger, while the court emphasized that only the court can evaluate all evidence to determine guilt. Relying on the presumption of innocence and the principle that doubts must be resolved in favor of the accused, the court found no objective evidence proving the defendant was the driver.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis; 284 straipsnio 1 dalis: Teismas privalo vertinti visus bylos įrodymus ir sprendžiant administracinę atsakomybės klausimą vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, todėl abejonas ir neaiškumai aiškinami traukiamo asmens naudai.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr                                                       Administracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-130-606/2017                              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-041717-2016-1                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.11.8 (S)       KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS           N U T A R T I S         2017 m. kovo 22 d.        KlaipÄda              KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Edita LapinskienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK virÅ¡ininko Algirdo Budgino apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A.
K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), n u s t a t Ä :              A. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas, o KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimu jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena nutraukta už tai, kad jis 2016 m. lapkriÄio 13 d., apie 11.48 val., (duomenys neskelbtini) kelyje, vairuodamas automobilį âToyota Avensisâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,26 promilÄs girtumas, sukÄlÄ eismo įvykį, nulÄmusį kitiems asmenims priklausanÄios transporto priemonÄs apgadinimÄ .              Apeliaciniame skunde KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK virÅ¡ininkas A. Budginas praÅ¡o KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimÄ panaikinti ir A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirti nuobaudÄ . Apelianto nuomone, A. K. kaltÄ patvirtina byloje surinkti įrodymai.
Nurodo, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į eismo įvykio vietÄ , buvo tik A. K., automobilyje apžiÅ«rÄjus vairuotojo vietÄ , ant automobilio priekyje esanÄių apdailos detalių buvo matyti purvo pÄdsakai, kurie galÄjo atsirasti, kai A. K. perlipo iÅ¡ vairuotojo vietos į priekinÄ keleivio vietÄ , nes vairuotojo pusÄs durelÄs buvo užremtos Å¡alia auganÄiais medžiais ir neatsidarÄ, po eismo įvykio apžiÅ«rint A. K., ant jo batų buvo matyti aplipÄs purvas, priekinÄ keleivio sÄdynÄ buvo sulieta kažkokiu skysÄiu, taÄiau A.
K. drabužiai buvo sausi, jokių dÄmių nesimatÄ, nors jis teigÄ, kad sÄdÄjo priekinÄje keleivio sÄdynÄje, todÄl Å¡ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilį âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį padarÄ A. K.. Be to, apelianto teigimu, liudytojos poilsio namų â(duomenys neskelbtini)â savininkÄs S. M. paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, todÄl jie nevertintini kaip tinkamas įrodymas, kadangi A. K. atvykÄs į (duomenys neskelbtini) ne kartÄ buvo apsistojÄs S. M. poilsio namuose, institucijos atstovui bendraujant su S. M., ji, net neuždavus klausimo, iÅ¡ karto paminÄjo, kad į jos kiemÄ ir iÅ¡ jos kiemo A.
K. automobiliu atvažiavo bei iÅ¡važiavo kaip keleivis, tai pabrÄÅ¾Ä keletÄ kartų, taÄiau apylinkÄs teismui pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad pro (duomenys neskelbtini) kontrolÄs postÄ pravažiavusiame A. K. vairuojamame automobilyje âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitų keleivių nesimatÄ. A. K. pateikti teiginiai, kad automobilį vairavo ne jis, vairuotojo nenurodymas, yra tik siekimas iÅ¡vengti įstatymo numatytų griežtų sankcijų už padarytÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , kuris priskiriamas prie Å¡iurkÅ¡Äiausių ir pavojingiausių administracinių teisÄs pažeidimų, sukelianÄių pavojų ne tik transporto eismui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinÄn atsakomybÄn patraukto A.
K. atstovas advokatas M. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ , kaip nepagrįstÄ , atmesti, KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.              PažymÄtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitÄ iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisÄs pažeidimų kodeksÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d.
įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, apelianto skundas nagrinÄjamas pagal ATPK nuostatas.Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisÄtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybÄs. MinÄtų procesinÄs teisÄs normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustaÄius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apeliaciniame skunde A. K. kaltÄ grindžiama tuo, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į eismo įvykio vietÄ , joje buvo tik A. K., automobilyje apžiÅ«rÄjus vairuotojo vietÄ , ant automobilio priekyje esanÄių apdailos detalių buvo matyti purvo pÄdsakai, kurie galÄjo atsirasti, kai A. K. perlipo iÅ¡ vairuotojo vietos į priekinÄ keleivio vietÄ , nes vairuotojo pusÄs durelÄs buvo užremtos Å¡alia auganÄiais medžiais ir neatsidarÄ, po eismo įvykio apžiÅ«rint A.
K., ant jo batų buvo matyti aplipÄs purvas, priekinÄ keleivio sÄdynÄ buvo sulieta kažkokiu skysÄiu, taÄiau A. K. drabužiai buvo sausi, jokių dÄmių nesimatÄ, nors jis teigÄ, kad sÄdÄjo priekinÄje keleivio sÄdynÄje. Be to, pro (duomenys neskelbtini) kontrolÄs postÄ A. K. automobiliu âToyota Avensisâ pravažiavo taip pat vienas, jokių keleivių automobilyje nebuvo. Visi Å¡ie duomenys, apelianto nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu automobilį âToyota Avensisâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukÄlÄ A. K..IÅ¡ KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK tyrÄjo R. A. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietÄ , pastebÄjo į pakelÄs medį atsitrenkusį automobilį âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie atvykusio PrieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo tarnybos automobilio stovÄjo A. K., jis tvirtino, kad minÄtu automobiliu važiavo kaip keleivis, o vairuotojas pasiÅ¡alino. AiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, A.
K., bÅ«damas neblaivus, kalbÄjo neriÅ¡liai, nuolat painiojosi dÄl to, kas vairavo automobilį, jo parodymai buvo nenuoseklÅ«s. Jis teigÄ, kad automobilio niekas nevairavo, po to teigÄ, kad nežino, kas vairavo automobilį, gal ir pats vairavo, o gal ir ne. A. K. batai buvo aplipÄ purvu, o automobilyje apžiÅ«rint vairuotojo vietÄ , buvo matyti purvo pÄdsakai ant automobilio apdailos detalių, priekinÄ sÄdyne buvo sulieta kažkokiu skysÄiu, nors ant A. K. drabužių jokių dÄmių nebuvo. A.
K. buvo nustatytas 3,26 promilÄs girtumas (b. l. 12).Teismo posÄdyje apklaustas kaip liudytojas R. A. parodÄ analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kaip ir tarnybiniame praneÅ¡ime. Patvirtino aplinkybÄ, kad A. K. dÄl neblaivumo kalbÄjo neriÅ¡liai, paklausus, kas vairavo automobilį, sakÄ, jog jis nevairavo, ir nežino, kas jį vairavo. Daugiau žmonių prie automobilio, galÄjusių vairuoti automobilį, nebuvo. Liudytojas R. A. negalÄjo patvirtinti, kad automobilyje buvo tas pats purvas iÅ¡ aplinkos, prie automobilio (b. l. 73â74).IÅ¡ Neringos savivaldybÄs administracijos CivilinÄs ir prieÅ¡gaisrinÄs saugos tarnybos JuodkrantÄs ugniagesių komandos ugniagesio-vairuotojo E. D. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad nuvykus į eismo įvykio vietÄ , buvo surastas nuo kelio nuvažiavÄs automobilis âToyota Avensisâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo nebuvo, keleivio vietoje sÄdÄjÄs asmuo buvo iÅ¡gÄrÄs, jis teigÄ, jog automobilio nevairavo (b. l. 13).Teismo posÄdyje apklaustas kaip liudytojas R. D. patvirtino, kad atvykÄs į įvykio vietÄ , pamatÄ automobilyje, keleivio vietoje, sÄdintį asmenį, jis tvirtino automobilio nevairavÄs. Kas vairavo automobilį, jis neklausÄ, nes jo pareiga padÄti žmogui, o ne aiÅ¡kintis aplinkybes. Automobilio variklis buvo iÅ¡jungtas, automobilis buvo stipriai apgadintas, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo (b. l. 72â73).Teismo posÄdyje apklausta kaip liudytoja R.
V. parodÄ, kad ji dirba KlaipÄdos apskrities VPK, įvykio dienÄ kartu su kolega R. A. buvo įvykio vietoje. A. K. tvirtino automobilio nevairavÄs, daugiau žmonių įvykio vietoje, iÅ¡skyrus gaisrininkus, nebuvo. A. K. buvo neblaivus. Gaisrininkai minÄjo, kad A. K. surado sÄdintį ne prie vairo. Liudytoja padarÄ prielaidÄ , kad automobilį galÄjo vairuoti A. K., jis galÄjo iÅ¡ vairuotojo vietos persÄsti į keleivio vietÄ jau po įvykusio eismo įvykio. Automobilyje ant panelÄs buvo kažkokie pÄdsakai.
A. K. batai buvo purvini, automobilis buvo stipriai apgadintas. Vairuotojo durelÄs buvo užremtos, todÄl vairuotojas, norÄdamas iÅ¡lipti, turÄjo iÅ¡lipti per keleivio pusÄ, taip iÅ¡purvino automobilio panelÄ (b. l. 74â75).IÅ¡ aptartų liudytojų R. A., R. D. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų aplinkybių, taip pat jų ir liudytojos R. V. teismo posÄdyje duotų parodymų nustatyta, kad atvažiavÄ Ä¯ įvykio vietÄ , pareigÅ«nai A. K., sÄdinÄio prie vairo, nematÄ, jis buvo neblaivus, kalbÄjo neriÅ¡liai, taÄiau aplinkybÄs, jog jis automobilį vairavo pats, A.
K. neparodÄ. Tiek policijos pareigÅ«nas R. A., tiek ir policijos pareigÅ«nÄ R. V. padarÄ tik prielaidÄ , kad automobilį galÄjo vairuoti ir eismo įvykį sukelti A. K., nes automobilyje, ant panelÄs, buvo purvo pÄdsakai, o juos galÄjo palikti A. K., persÄsdamas iÅ¡ vairuotojo vietos į keleivio vietÄ . IÅ¡ esmÄs tokias pat prielaidas padarÄ ir tyrÄja M. Å ..IÅ¡ KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK tyrÄjos M. Å . tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad tyrÄjai L. P. A. K. tvirtino jog jis automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, taÄiau Å¡io asmens duomenis pateikti atsisakÄ.
Patikrinus duomenis (duomenys neskelbtini) kontrolÄs poste buvo nustatyta, kad 2016 m. lapkriÄio 11 d. 10.25 val. į (duomenys neskelbtini) A. K. automobiliu âToyota Avensisâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko vienas, jį pats ir vairavo (b. l. 31â32).Teismo posÄdyje apklausta kaip liudytoja M. Å . parodÄ, kad tyrimÄ dÄl eismo įvykio atliko tyrÄja L. P., kuri jai liepÄ A. K. suraÅ¡yti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ dÄl duomenų nepateikimo, nes A. K. parodÄ, kad jis automobilio nevairavo ir nenurodÄ asmens, kuris įvykio metu vairavo automobilį.
RaÅ¡ant protokolÄ , jai paskambino virÅ¡ininkas ir pasakÄ, kad užtenka duomenų, jog automobilį vairavo pats A. K., todÄl A. K. buvo suraÅ¡ytas protokolas už vairavimÄ , bÅ«nant neblaiviam. A. K. su protokolu nesutiko. IÅ¡vadÄ dÄl to, kad automobilį vairavo A. K., padarÄ atsižvelgdami į nuotraukose užfiksuotus vaizdus, kad vairuotojas negalÄjo atidaryti vairuotojo durų, ir iÅ¡ automobilio pro savo pusÄ iÅ¡lipti negalÄjo, o ant vairo buvo purvo, todÄl buvo traktuota, kad purvÄ paliko A.
K., perlipdamas į keleivio pusÄ. Maža kur A. K., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), iÅ¡sipurvino batus. GalÄjo bÅ«ti ir taip, kad važiuojant A. K. sÄdÄjo keleivio sÄdynÄje, ir iÅ¡leido vairuotojÄ pro keleivio pusÄ (b. l. 99â100). IÅ¡ liudytojos M. Å . parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad policijos pareigÅ«nams, tiriant eismo įvykio aplinkybes, iÅ¡ pat pradžių buvo abejonių dÄl to, kad eismo įvykį sukÄlÄ A. K., jo kaltÄ dÄl sukelto eismo įvykio buvo grindžiama tik iÅ¡ eismo įvykio vietoje nuotraukose užfiksuotų vaizdų, jog po eismo įvykio vairuotojas negalÄjo atidaryti automobilio vairuotojo durų, todÄl vairuotojas iÅ¡ automobilio turÄjo iÅ¡lipti pro keleivio pusÄ, o lipdamas pro keleivio pusÄ, automobilyje ant panelÄs, vairo ir kitų vietų paliko purvo pÄdsakus.
TaÄiau pažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog persÄdant į keleivio vietÄ , purvas ant panelÄs, vairo ir ant kitų vietų galÄjo likti tiek nuo A. K., tiek ir nuo kito asmens batų, nes tiek A. K., tiek ir kitas asmuo, arba abu asmenys, jau prieÅ¡ sÄsdami už vairo, galÄjo bÅ«ti su purvinais batais, todÄl vien Å¡i aplinkybÄ nÄra objektyvus įrodymas konstatuoti A. K. kaltÄ, t. y. kad bÅ«tent jis vairavo automobilį ir sukÄlÄ eismo įvykį. Teismo posÄdyje A.
K. paaiÅ¡kino, kad jis atvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo pats. Neringoje automobilis stovÄjo uždarame poilsio namų â(duomenys neskelbtini)â kieme. BÅ«damas (duomenys neskelbtini), jis sutiko pažįstamÄ , jo papraÅ¡Ä, kad Å¡is, jo automobiliu, parvežtų jį į (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku pažįstamas atÄjo į automobilio stovÄjimo vietÄ . A. K. neneigÄ Ä¯vykio dienÄ vartojÄs alkoholį, todÄl jo automobilį ir vairavo pažįstamas, o jis automobilyje važiavo kaip keleivis.
Kai pažįstamas vairavo jo automobilį âToyota Avensisâ, iÅ¡ paskos kitu automobiliu važiavo pažįstamo draugų kompanija, jų jis nepažinojo. Kai jo pažįstamas staigiame posÅ«kyje nuvažiavo nuo kelio, pažįstamas praÅ¡Ä jo į šį reikalÄ nekiÅ¡ti, nes jis yra vieÅ¡as asmuo, todÄl nukentÄtų jo reputacija. Kaip jo pažįstamas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, A. K. dÄl girtumo neprisiminÄ. Jo pažįstamas įsÄdo į draugų automobilį, kuris važiavo iÅ¡ paskos, ir nuvažiavo, o jam sakÄ iÅ¡sikviesti tralÄ , kuris parvežtų automobilį.
Jo pažįstamas jokio eismo įvykio nematÄ, nes niekas nenukentÄjo. Buvo apgadintas tik automobilis ir nulaužti keli medeliai. Po eismo įvykio automobilis buvo nebevažiuojantis, jis dar bandÄ sudÄti į vietas automobilio žibintus, buferį, bandÄ užvesti variklį, bet buvo nulūžÄs variklio užvedimo raktas. Batus galÄjo susipurvinti vaikÅ¡Äiodamas įvykio vietoje aplink automobilį, nes eismo įvykis buvo miÅ¡ko pakelÄje, buvo Å¡lapia. Jis paskambino A. Å ., kad Å¡is surastų tralÄ , taÄiau tralo nesulaukÄ, į įvykio vietÄ atvažiavo visos tarnybos, jį įsodino į greitosios med. pagalbos automobilį ir iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ (b. l. 70â72).
VisiÅ¡kai analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes A. K. nurodÄ ir paaiÅ¡kinime KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK virÅ¡ininkui (b. l. 20).IÅ¡ A. K. paaiÅ¡kinimų visumos matyti, kad po eismo įvykio, A. K. iÅ¡ pat pradžių nurodÄ, kad jis automobilio nevairavo, jo automobilį vairavo ir eismo įvykį sukÄlÄ jo pažįstamas, kurio tapatybÄs jis atskleisti nenorÄjo dÄl to, kad nenukentÄtų jo reputacija. PažymÄtina, kad nustatyti ir aptarti bylos duomenys, tokių A. K. paaiÅ¡kinimų visiÅ¡kai nepaneigia.
Å iuo atveju visiÅ¡kai nepaneigtas ir A. K. teiginys dÄl to, kad jis batus galÄjo iÅ¡sipurvinti jau po eismo įvykio, kai iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio vaikÅ¡Äiojo per Å¡lapiÄ dangÄ . Teismo posÄdyje A. K. iÅ¡ esmÄs logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad automobilio panelÄ ir kitas vietas galÄjo iÅ¡purvinti ir ne asmuo, vairavÄs automobilį, o galbÅ«t jis pats, kai po eismo įvykio, bÅ«damas pasivaikÅ¡ÄiojÄs per Å¡lapiÄ dangÄ , iÅ¡purvintais batais lipo į vairuotojo vietÄ tam, kad pabandytų užvesti automobilio variklį.
TaÄiau pažymÄtina, kad tiek A. K. paaiÅ¡kinimai, tiek ir minÄti policijos pareigÅ«nų teismo posÄdyje ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys dÄl to, kas paliko purvo pÄdsakus automobilyje, yra tik prielaida, kuri jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta. Kartu pažymÄtina, kad apeliaciniame skunde, kaip jau buvo minÄta, A. K. kaltÄ dÄl to, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. K., grindžiama ir tuo, kad pro (duomenys neskelbtini) kontrolÄs postÄ A. K. automobiliu âToyota Avensisâ pravažiavo vienas, t. y. jis (duomenys neskelbtini) buvo vienas, todÄl ir automobilį galÄjo vairuoti ir eismo įvykį sukelti tik A.
K.. TaÄiau aplinkybÄs, kad jis pro (duomenys neskelbtini) kontrolÄs postÄ pravažiavo pats, nepaneigÄ ir A. K., jis paaiÅ¡kino, kad pažįstamÄ , su kuriuo susitarÄ dÄl jo parvežimo į (duomenys neskelbtini), sutiko bÅ«tent (duomenys neskelbtini). Be to, akcentuotina, kad aplinkybÄ, ar A. K. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu vienas, taip pat ir, ar po (duomenys neskelbtini) vaikÅ¡Äiojo vienas, ar ne, bet kokiu atveju visiÅ¡kai nepatvirtina fakto, kad jis pats vairavo automobilį eismo įvykio metu.
Tai, jog priekinÄ keleivio sÄdynÄ buvo sulieta kažkokiu skysÄiu, taÄiau A. K. drabužiai buvo sausi, jokių dÄmių nesimatÄ, taip pat visiÅ¡kai nepatvirtina aplinkybÄs, kad jis apipylÄ keleivio sÄdynÄ, sÄdÄdamas vairuotojo vietoje ir vairuodamas automobilį, o ne prie kitų aplinkybių. IÅ¡ teismo posÄdyje duotų liudytojo A. Å . parodymų nustatyta, kad A. K. ne tik policijos pareigÅ«nams, bet ir A. Å . tvirtino, kad automobilį vairavo kažkoks A. K. pažįstamas asmuo, kuris iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.
A. Å . patvirtino, kad įvykio dienÄ jam skambino A. K., praÅ¡Ä surasti tralÄ , taÄiau jis tuo metu, kai jam paskambino A. K., miegojo, nes buvo po naktinÄs pamainos, todÄl pasakÄ A. K. paÄiam susirasti tralÄ internete. (b. l. 76, 77). Teismo posÄdyje apklausta kaip liudytoja S. M. patvirtino A. K. paaiÅ¡kinimus dÄl to, kad A. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ jos poilsio namų kiemo tuo paÄiu automobiliu, kuriuo ir atvažiavo, sÄdÄdamas keleivio vietoje, prie automobilio vairo sÄdÄjo jai nepažįstamas asmuo.
Be to, liudytoja parodÄ, kad pas jÄ atÄjo policijos pareigÅ«nai, kurie nieko jai nepaaiÅ¡kino, kas įvyko. Ji jiems papasakojo tÄ , kÄ matÄ. Kai A. K. atvažiavo, ji jį pamatÄ tik tada, kai Å¡is pabeldÄ Ä¯ duris. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodamas, A. K. atidavÄ jai kambario raktus, todÄl ji matÄ, kaip ir su kuo A. K. iÅ¡važiavo. Kol A. K. buvo (duomenys neskelbtini), automobilis visÄ laikÄ stovÄjo kieme. Kai policijos pareigÅ«nai suraÅ¡Ä paaiÅ¡kinimÄ , tada pasakÄ, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio (b. l. 75â76).
Teismo posÄdyje paaiÅ¡kÄjus aplinkybei, kad tiriant eismo įvykį, S. M. davÄ paaiÅ¡kinimus ir policijos pareigÅ«nams, taÄiau policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kinimo prie bylos nepridÄjo, teismas pareikalavo Neringos PK virÅ¡ininko pateikti S. M. apklausos dokumentÄ (b. l. 77, 86).IÅ¡ teismui pateikto 2016 m. lapkriÄio 27 d. S. M. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad lapkriÄio mÄnesį, datos tiksliai S. M. neprisiminÄ, A. K. buvo apsistojÄs jos poilsio namuose. AtvykÄs į poilsio namus, A. K. kambarį užsisakyti atÄjo vienas, padavusi raktus pastebÄjo, kad prie automobilio vairo sÄdÄjo kitas asmuo.
Kai A. K. atidavÄ kambario raktus iÅ¡vykdamas, ji matÄ, kad prie A. K. automobilio vairo sÄdÄjo kitas asmuo, o A. K. atsisÄdo į priekinÄ keleivio vietÄ (b. l. 90â91).Teismo posÄdyje liudytoja M. Å . dÄl to, kad prie bylos nebuvo pridÄto liudytojos S. M. paaiÅ¡kinimo, parodÄ, kad S. M. paaiÅ¡kinimas pasirodÄ nepagrįstas, S. M. galÄjo bÅ«ti suinteresuota A. K. padÄti, todÄl kartu su virÅ¡ininku nutarÄ Å¡io paaiÅ¡kinimo prie bylos nepridÄti, jo nepaminÄjo ir tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 100â101).
Toks liudytojos M. Å . paaiÅ¡kinimas dÄl to, kad prie bylos nebuvo pridÄtas liudytojos S. M. paaiÅ¡kinimas, vertintinas kritiÅ¡kai. Kartu su liudytojos S. M. paaiÅ¡kinimu teismui buvo pateiktas ir 2016 m. lapkriÄio 27 d. KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK tyrÄjo M. R. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodÄ, jog jis buvo nuvykÄs į poilsio namus apklausti S. M.. TyrÄjo teigimu, S. M. iÅ¡ karto suprato apie kokį eismo įvykį kalbama, ji nurodÄ, kad A. K. nuomojasi kambarį jau ne pirmÄ kartÄ , iÅ¡ karto parodÄ, kad į jos poilsio namų kiemÄ ir iÅ¡ jo, A.
K. atvažiavo automobiliu kaip keleivis. TyrÄjui S. M. parodymai pasirodÄ Å¡aliÅ¡ki, todÄl, jo nuomone, tokius įrodymus vertinti kaip tinkamus negalima (b. l. 92). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad paaiÅ¡kinime S. M., skirtingai, nei teismo posÄdyje, nurodÄ, jog A. K. atvažiavo į jos poilsio namus ir iÅ¡važiavo iÅ¡ jų, kaip keleivis. TaÄiau Å¡iuo atveju, kaip ir buvo minÄta, aplinkybÄ, ar A. K. atvažiavo į poilsio namus vienas, ar ne vienas, nÄra reikÅ¡minga nustatinÄjant jo kaltÄ dÄl sukelto eismo įvykio.
S. M. dÄl to, kad A. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ poilsio namų kaip keleivis, nurodÄ tiek paaiÅ¡kinime, tiek ir teismo posÄdyje. Apygardos teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad tarnybiniu praneÅ¡imu, kuris net nebuvo pridÄtas prie bylos, KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK tyrÄjas M. R., taip pat, kaip ir tyrÄja M. Å ., iÅ¡ anksto įvertino S. M. parodymus, ir, taip iÅ¡ esmÄs peržengdami savo kompetencijos ribas, jos paaiÅ¡kinimo nutarÄ prie bylos nepridÄti, taÄiau akcentuotina, kad Å¡iuo atveju dÄl A.
K. inkriminuoto administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kaltÄs klausimÄ nagrinÄja ir sprendimÄ byloje priima teismas, todÄl ir surinktus įrodymus vertinti yra ne policijos pareigÅ«nų, bet teismo kompetencija, o eismo įvykio aplinkybes tyrusi institucija privalo teismui pateikti ne, jų nuomone, pagrindžianÄius administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens kaltÄ, bet visus surinktus įrodymus â tiek asmenį kaltinanÄius, tiek ir teisinanÄius, ir tik teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , kuriuos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti kaip nepagrįstus.
PažymÄtina, kad sprendžiant asmens administracinÄs atsakomybÄs klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai, todÄl esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybÄms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad byloje nÄra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinanÄių faktÄ , jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukÄlÄ bÅ«tent A.
K., o ne kitas asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkÄs teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidÄ, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir skundžiamu nutarimu A.
K. administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutraukÄ, nenustaÄius administracinio teisÄs pažeidimo subjekto, teisÄtai ir pagrįstai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              KlaipÄdos apskrities VPK Neringos PK virÅ¡ininko Algirdo Budgino apeliacinį skundÄ atmesti, KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama.
TeisÄja                                                                                                                 Edita LapinskienÄ