f41b70aa-7a2f-4cd0-89e4-7c17b9d16620 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. e2A-638-798/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-553-00247-2016-7                       Procesinio sprendimo kategorijos:                          2.1.2.4.1.1.;2.6.8.6.;2.6.8.11.1.;2.6.16.8.;                          3.3.1.18.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 17 d.Vilnius                       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo PoÅ¡kaus, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-577/2017 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centras, uždarajai akcinei bendrovei „MG Valda“, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkimo–pardavimo sutarties bei priėmimo–perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo iÅ¡registruoti statinius.

                    Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinyje, kurį patikslinęs, prašė:pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SZN-(14.49.57)-41/25-1268;pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JÅ -8304, 2.1.10. punktÄ dėl 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pirkimo–pardavimo ir 2.3. punktÄ dėl nuomos teisės perleidimo; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo akto, notarinio reg.

Nr. JÅ -8377, 2.1.10. punktÄ dėl 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir 2.2. punktÄ dėl nuomos teisės perleidimo;iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,MG Valda“ 247 080,00 Eur, sumokėtus už radijo antenas, unikalus numeris duomenys neskelbtini;įpareigoti atsakovę vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ (toliau – VÄ®) „Registrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius staliniu – radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini;pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg.

Nr. JÅ -8304, 6.6 punktÄ . Nurodė, jog pagal teisės aktų nuostatas ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomÄ kaip iÅ¡imtinė (lengvatinė) tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausiančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams bei įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Å iuo atveju AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydamas 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį neatitiko valstybinės žemės ne aukciono bÅ«du nuomos statinių savininkui keliamų reikalavimų.

Valstybinės žemės nuomos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nes jos turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du sutartims (nėra aptartos statinių naudojimo sÄ lygos). Ginčijama 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „MG Valda“ buvo parduoti jau neegzistuojantys statiniai – radijo antenos. Å ia sutartimi Å¡alys siekė nesÄ Å¾iningo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimo bei iÅ¡sinuomoti daug didesnę valstybinio žemės sklypo dalį.

Tokiu bÅ«du Å¡alys pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ . Taip pat 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunkčio sÄ lygos dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo yra nesÄ Å¾iningos, nes Å¡alys siekė ne tik pirki ir parduoti valstybinės žemės sklypo dalyje esančius statinius, bet ir siekė įgyti teisę ne aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomoti visÄ 72 600 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį ir joje vykdyti Å«kinę-komercinę veiklÄ , nenusijusiÄ su statinių eksploatavimu.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime prašė ieÅ¡kinio reikalavimus dalyje dėl valstybinės žemė nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Atsakovė UAB „MG Valda“ prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Atsakovė VÄ® „Registrų centras“ su ieÅ¡kinio reikalavimais dėl įpareigojimo iÅ¡registruoti statinius nesutiko, prašė juos atmesti.

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Dėl sÄ lygų sudaryti žemės nuomos sutartį be aukcionoTeismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydama ginčo žemės nuomos sutartį, nenaudojo ir neketino naudoti nekilnojamojo turto pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl ginčo žemės nuomos sutarties sudarymas prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Pirma, įstatymo leidėjas teisę nuomoti valstybinę žemę sieja su teisėtu Å¡ioje žemėje esančių statinių valdymu. Ginčijamos žemės nuomos sutarties sudarymo metu visi statiniai, esantys nuomojamame žemės sklype, nuosavybės teise priklausė atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, jie įraÅ¡yti Nekilnojamojo kadastro registre nurodant jų naudojimo paskirtį ir byloje nėra duomenų, jog žemė nebuvo nereikalinga statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Antra, siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, nuomininkas privalo įrodyti ketinimÄ nuosavybės teise valdomus pastatus ir statinius eksploatuoti.

IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodomų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo nuomos sutarties sudarymo metu) turinio akivaizdu, jog statinio naudojimo pagal paskirtį aplinkybė turi bÅ«ti vertinama, tačiau statinio naudojimas pagal paskirtį, žemės sklypo faktinis naudojimas daugiau yra reikÅ¡mingi formuojant sklypo ribas ir sprendžiant dėl nuomojamo sklypo ploto, kuris ir nustatomas tokio dydžio, kad bÅ«tų galima naudoti pastatÄ pagal jo paskirtį, o ne dėl pačios teisės sudaryti nuomos sutartį.

Nuomotino žemės sklypo dydis ir nustatomas pagal faktinį jo naudojimÄ , atitinkantį tikslinę paskirtį, o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų institucijų aktais patvirtintu planu. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų turinio matyti, kad nuo 1999 m. buvo sprendžiama dėl ginčo sklypo ribų, jo priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, laikinos nuomos. Atsižvelgiant į sklype esančių pastatų naudojimo paskirtį buvo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, buvo parengtas sklypo planas, suformuota kadastro duomenų byla.

Trečia, ieÅ¡kovė byloje neįrodinėjo aplinkybės dėl ginčo nuomos sutartimi iÅ¡nuomoto žemės sklypo ploto dydžio (ne) pagrįstumo, ginčo dėl to, ar sklypas buvo suformuotas ir jo plotas nustatytas atsižvelgiant į statinių naudojimÄ pagal paskirtį, bÅ«tinumÄ , nekėlė, taip pat administracinių aktų, kuriais patvirtinti statiniams naudoti priskirtas žemės sklypo plotas, neginčijo. Ketvirta, nors prokuroras grindė savo argumentus kasacinio teismo praktika, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog nei vienos iÅ¡ prokurorės paminėtos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl teismas neturi pagrindo jomis remtis.

Penkta, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo sklype esantys pastatai nebuvo naudojami. Teismo vertinimu, atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2012 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 5A-747/2.6-07, kuriuo jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti leidimÄ pastatų ir statinių, esančių žemės sklype, pardavimui bei atsakovės 2012 m. lapkričio 13 d. direktoriaus įsakymas Nr. 393, priimtas vadovaujantis bendrovės ilgalaikio turto bei mažaverčio inventoriaus likvidavimo komisijos 2012 m. lapkričio 6 d.

Nr. 7 ir 2012 m. lapkričio 9 d. Nr. 7 pasiÅ«lymais, kuriuo atsakovės direktorius pripažino sklype esantį turtÄ nereikalingu bei sudarė laikinÄ komisijÄ parduoti turtÄ vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė, sudarydama ginčo žemės nuomos sutartį, nenaudojo ir neketino naudoti nekilnojamojo turto. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad aptariami statiniai 2012 m. parduoti nebuvo, vėliau atsakovė, įgyvendindama savo, kaip statinių savininkės, teises.

Kitaip tariant, atsakovė iki ir po ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo ėmėsi visų jai prieinamų priemonių kaip įmanoma ilgiau užtikrinti pastatų ir statinių naudingųjų savybių prieinamumÄ . Apie ketinimÄ parduoti statinius ir jų pardavimÄ atsakovė informavo žemės nuomotojÄ , gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 7 d. sutikimÄ perleisti žemės sklypo dalies nuomos teisę. Taigi, atsakovė savo nuožiÅ«ra realizavo savo nuosavybės teisę, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdė, naudojo nuosavybės teisės objektus ir jais disponavo.

Šešta, aplinkybė, jog atsakovė vėliau, po ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo, statinius pardavė, negali būti vertinama kaip teisiškai reikšminga sprendžiant dėl žemės nuomos sutarties negaliojimo nagrinėjamo ginčo kontekste. Septinta, bylos nagrinėjimo metu prokuroro pateiktas UAB „Orkanas“ parengtas 2016 m. žemės sklypo planas irgi nepaneigia ginčo sklype esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti žemės reikalingumo fakto, o priešingai, šio plano pateikimas patvirtina, jog pats ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad sklype esantiems pastatams naudoti turėjo būti išnuomota žemė.

Å iuo aspektu teismas įžvelgė ieÅ¡kovo nenuoseklumÄ , nes ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami argumentais, kad 2014 m. žemės nuomos sutartis iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti sudaryta, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ginčo sklype, esÄ nenaudojo ir neketino naudoti pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 9 d. aktas suraÅ¡ytas jau po to, kai atsakovė pardavė statinius UAB „MG Valda“. Tai, kad naujai parengtas žemės sklypo planas yra mažesniam plotui nei buvo iÅ¡nuomotas, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi, nes ginčo žemės nuomos sutartimi iÅ¡nuomotos žemės ploto klausimas byloje nėra keliamas, todėl teismas Å¡iuo aspektu plačiau nepasisakė.Dėl žemės nuomos sutarties turinio ir nuomos termino Teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad ginčo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms dar ir tuo aspektu, kad jo turinys neatitinka visų įstatymų reikalavimų, keliamų valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du sutartims; nuomos sutartyje nenurodyti statiniai, nebuvo aptartos statinių naudojimo sÄ lygos, be to nėra duomenų apie nuomos termino nustatymo motyvus.

Pirma, teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodomas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ â€“ kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(1449.2.)-148. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalis išnuomojama 58 metams, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11217-(01) preambulėje nurodyta, kad remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“.

Antra, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e matyti, kad visi žemės sklype esantys statiniai buvo pastatyti iki 1996 m., todėl nustatant ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ pastato, statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, reikia vadovautis Termino nustatymo tvarka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2016-10-14 raÅ¡te Nr. (7.9)-2D-14724 nurodyta, jog ginčo žemės esančių statinių gyvavimo trukmė 80–100 metų (iÅ¡skyrus tvoros – 30 metų, baseino – 30 metų, kiemo aikÅ¡telės – 15 metų, radijo antenų – 50 metų).

Kadastro duomenys buvo nustatyti 1996-10-17, juos nustatant buvo fizinio nusidėvėjimo lygis, pvz: administracinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) – 50 proc., radijo centro (unikalus numeris duomenys neskelbtini) – 50 proc., transformatorinės (unikalus numeris 1393- 8000-1043) – 48 proc., sandėlio (unikalus numeris duomenys neskelbtini) – 58 proc. Trečia, nagrinėjamu atveju ginčijama žemės nuomos sutartis yra parengta Taisyklėse pateiktos pavyzdinės sutarties pagrindu ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

Teismas akcentavo, jog ginčijamos žemės nuomos sutarties 4 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad iÅ¡nuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sÄ lygos yra tokios, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir kituose įstatymuose. Toks sÄ lygų aptarimas, nukreipiant į teisės aktus, laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad ir Å¡is įstatymo reikalavimas nurodyti naudojimo sÄ lygas nebuvo pažeistas, todėl ieÅ¡kovo nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo konstatuoti imperatyvių normų pažeidimÄ , sudarant 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį.Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 ir 2.1.10 p. ir priėmimo–perdavimo akto 2.2 ir. 2.1.10 p. pripažinimo negaliojančiais, vienaÅ¡alės restitucijos taikymo Teismas konstatavo, kad buvo demontuota tik antenų metalinė konstrukcija, tačiau antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžeminimo (ekrano) kontÅ«rai iÅ¡liko, t. y. nebuvo nugriautas visas statinys.

UAB „MG Valda“ neginčija fakto, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį bendrovei buvo žinoma, jog dalis statinio (antenų stiebai) demontuota. Teismas pritarė ieÅ¡kovo argumentams, kad demontavus dalį statinio, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos, tačiau pažymėjo, jog teismas nagrinėja ginÄÄ ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko ribose, o prokuroras jokių kitų argumentų, iÅ¡skyrus nurodytus dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo, nenurodė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovų AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10. papunkčiu susitarta dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo bei spręsti, kad tokio pobūdžio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės pasekmės, neatitiko viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų.Teismas atkreipė dėmesį, jog valstybinę žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės nuomos sutartyje (Sutarties 3 p.) yra numatyta galimybė įstatymo nustatyta tvarka keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Taigi, įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamai koreguojant ir žemės nuomos sutarties sÄ lygas, gali bÅ«ti keičiama ir pačių statinių, ir nuomojamos žemės paskirtis. Nustačius ginčijamojoje nuomos sutartyje nustatytų sÄ lygų pažeidimÄ , gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl jos nutraukimo.

Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo argumentai, dėl pirkėjo siekių ginčo sandoriu įgyti teisę ne aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomoti daug didesnę valstybinio žemės sklypo dalį, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ nei teismo aukščiau padaryta iÅ¡vadÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog prokuroro reikalavimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčio, dėl 120 m. ir 60 m. aukščio radijo antenų, pripažinimo negaliojančiu nepagrįsti, todėl juos atmetė. Tais pačiais motyvais, jų nekartojant, teismas atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimus dėl priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčio pripažinimo negaliojančiu bei iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl vienaÅ¡alės restitucijos – 247 080,00 Eur iÅ¡ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras UAB „MG Valda“ priteisimo.

Atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo reikalavimų dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 papunkčio ir priėmimo–perdavimo akto 2.2 papunkčio pripažinimo negaliojančiais.Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p. pripažinimo negaliojančiuTeismas nesutiko su ieÅ¡kovo tvirtinimu, jog sutarties 6.6 papunkčio nuostatos pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , užtikrinančiÄ pardavėjo interesų apsaugÄ , nes jame aptartas vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas yra siejamas ne su teisių ir pareigų nevykdymu dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo priėmimo bei nustatytos kainos sumokėjimo.

Pirma, civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Antra, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių privačių juridinių asmenų, pelno siekiančių teisinių santykių subjektų; ginčo sÄ lyga dėl sutarties nutraukimo, kaip ir kitos sutarties sÄ lygos, yra Å¡alių derybų rezultatas; ginčo tarp sutartį sudariusių Å¡alių dėl jo sÄ lygų nėra.

Sutarties nutraukimo atveju Å¡alys sulygo gražinti vienÄ kitai tÄ , kÄ gavo sutarties pagrindu, todėl visiÅ¡kai nesuprantami ieÅ¡kovo argumentai, kad Sutarties 6.6. papunkčio nuostatos nenaudingos atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, jos tikslams siekti pelno ir racionaliai naudoti lėšas, iÅ¡kreipia sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Teismo vertinimu, sutarties nutraukimo atveju centras privalės grÄ Å¾inti pirkimo–pardavimo sutartimi gautÄ sumÄ ir dėl to sumažėtų į valstybės biudžetÄ mokėtina Å¡ios bendrovės pelno dalis.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ visų prokurorės iÅ¡dėstytų argumentų konteksto neaiÅ¡ku, kaip sandorio ginčijama sÄ lyga dėl sutarties nutraukimo, joje Å¡alių aptartos iÅ¡lygos, ar laikantis įstatymo reikalavimų įgyvendinami Å¡alių siekiai, gali lemti tai, kad valstybinė žemė bus valdoma ir naudojama pažeidžiant vieÅ¡osios teisės principus ir įstatymo reikalavimus. Dėl reikalavimo įpareigoti VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius – radijo antenas (2 vnt.)Teismas pažymėjo, jog įpareigojančio pobÅ«džio reikalavimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tuo atveju, jei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus, priėmęs nepagrįstus sprendimus atsisakyti atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta.

Ä®statymas numato pareigÄ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, todėl atskiro įpareigojimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti įstatymų nustatytus veiksmus reikÅ¡ti nereikia. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti VÄ® „Registrų centras“ veiksmuose teisės aktų pažeidimo dėl netinkamo veikimo ar neveikimo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius irgi laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centro prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 6 292,00 Eur, o atsakovė UAB „MG Valda“– 8 823,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs Å¡alių advokatų suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, jų apimtį, ginčo sudėtingumÄ , bylos apimtį, teismo posėdžių bei proceso Å¡alių ruoÅ¡tų procesinių dokumentų skaičių, remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatomis, bei atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, sprendė, jog yra pagrindas praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas vertinti kaip pernelyg dideles, nebÅ«tinas, todėl praÅ¡ymus tenkino iÅ¡ dalies, sumažinęs praÅ¡omas priteisti sumas iki 4 000,00 Eur (kiekvienai atsakovei), kitoje dalyje praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiaIeÅ¡kovo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.).

Å ios bylos nagrinėjimas susijęs su teisės į valstybinės žemės sklypo dalies nuomÄ Ä¯gijimu ir įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymi, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomÄ yra nustatyta kaip iÅ¡imtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytųjų tiesioginę paskirtį. Dėl to bÅ«tinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu, ar buvo numatoma toliau vystyti Å¡iÄ veiklÄ .

Nuo to priklauso, ar atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras turėjo teisę nuomoti žemės sklypÄ (jo dalį) ne aukciono tvarka.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinyje nurodytos teisės normose nenustatytas imperatyvus reikalavimas, kad siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, nuomininkas privalo įrodyti ketinimÄ nuosavybės teise valdomus pastatus ir statinius eksploatuoti; jog statinio naudojimas pagal paskirtį, žemės sklypo faktinis naudojimas daugiau yra reikÅ¡mingi formuojant sklypo ribas ir sprendžiant dėl nuomojamo sklypo ploto, o ne dėl pačios teisės sudaryti nuomos sutartį, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai bylose dėl valstybinės žemės nuomos, pvz., 2013 m. spalio 2 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013.Taip pat Vilniaus apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės nuostatas, kas sÄ lygojo neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Pasak apelianto, statinių savininko turto valdymas nuo eksploatavimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytÄ jų tiesioginę paskirtį pagal jų tiesioginę paskirtį skiriasi. Teismas rėmėsi tik atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro pateiktais įrodymais, o prokuroro pateiktų įrodymų visumos neanalizavo ir nevertino, nors ieÅ¡kovas pateikė dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad atsakovė, sudarant ginčijamÄ Å¾emės sklypo dalies nuomos sutartį, sklype esančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre numatytÄ tiesioginę paskirtį.Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė imperatyvias teisės normas, kuriomis numatyti valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties turinio bei sÄ lygų, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įstatymo reikalavimas sutartyje nurodyti pastatų ir statinių naudojimo sÄ lygas nebuvo pažeistas, o vien termino nustatymo motyvų nenurodymas negali bÅ«ti pagrindas nuomos sutartį pripažinti negaliojančia.

Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindžiama iÅ¡vada, kad valstybinės žemės nuomos sutarties 58 metų terminas nustatytas pagrįstai.Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiais bei dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 p. ir priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 p.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu susitarta dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo bei spręsti, kad tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės pasekmės atitiko vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimus (tais pačiais motyvais atmesdamas ir reikalavimÄ dėl priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčio pripažinimo negaliojančiu bei iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl vienaÅ¡alės restitucijos), todėl priėmė neteisingÄ , neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismo išvados prieštaringos, sprendimas nepagrįstas įrodymais ir teisiniais argumentais:

1) teismas pritarė prokuroro pozicijai, kad demontavus dalį statinio likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos ir ši aplinkybė atsakovei UAB „MG Valda“ buvo žinoma iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau konstatavo, jog pagrindo teigti, kad atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu susitarta dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo, jog tokio pobūdžio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės pasekmės atitiko viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimus, nėra.

2) Nustačius ginčijamos nuomos sutartyje nustatytų sÄ lygų pažeidimÄ , gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl jos nutraukimo. Å iuo atveju demontavus antenų statinių dalį, likusioji dalis neturėjo visų jam bÅ«dingų sudėtinių dalių bei neatitiko antenos statinio paskirties veiklai keliamų reikalavimų, todėl negalėjo bÅ«ti naudojama pagal paskirtį. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p.Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punkto nuostatas vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas yra siejamas ne su teisių ir pareigų nevykdymu dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo–priėmimo bei nustatytos kainos sumokėjimo, t. y. ne su Å¡alių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ sutarties, o su trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kitos kompetentingos institucijos veiksmais, su kuriais AB Lietuvos radijo ir televizijos centras nesusijusi ir jokios įtakos sprendimams padaryti negali.

Å ių ieÅ¡kovo argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino ir priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ dėl jų nepasisakė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais 2014 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014.Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju sutarties 6.6 punkto nuostatos neatitinka sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumo, proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų ir sudaro sÄ lygas UAB „MG Valda“ piktnaudžiauti savo teisėmis pažeidžiant kitos sutarties Å¡alies AB Lietuvos radijo ir televizijos centras interesus, neužtikrina sutartinių teisinių santykių stabilumo, nuo kurio priklauso sutartinių santykių Å¡alių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo, ir tokiu bÅ«du pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .Dėl reikalavimo įpareigoti VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius – radijo antenas (2 vnt.)IeÅ¡kovo reikalavimas buvo grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu.

Å is reikalavimas buvo reiÅ¡kiamas kaip iÅ¡vestinis, teismui iÅ¡sprendus pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto dalies dėl antenų pirkimo–pardavimo teisėtumo klausimÄ , neginčijant VÄ® „Registrų centras“ veiksmų teisėtumo.Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus:AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydama ginčijamÄ nuomos sutartį neketino naudoti statinių pagal jų tiesioginę paskirtį, kas parodo Å¡alių neteisėtus, prieÅ¡taraujančius vieÅ¡ajai tvarkai, veiksmus.

Pažymi, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su vieÅ¡osios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Å iuo atveju Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normų nuostatas, todėl laikytina niekine ir negaliojančia. Nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad vien termino nustatymo motyvų nenurodymas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodytas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ â€“ kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį.

Apeliantės nuomone, remiantis teisės aktų reikalavimais turėjo būti įvertinti žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Šiuo atveju ginčijamojoje nuomos sutartyje nenurodyta, kokių statinių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas, taip pat nėra duomenų apie žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, nors, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, daugumos statinių nusidėvėjimo lygis buvo nuo 48 iki 70 procentų.

Pažymi, kad demontavus radijo antenų metalines konstrukcijas, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10. papunkčiu susitarė dėl statinio, kurio nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, pardavimo / pirkimo, todėl turi bÅ«ti sprendžiama, ar tokių veiksmų atlikimas atitiko vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Kadangi demontavus antenų statinio dalį negalima minėto statinio naudoti pagal paskirtį, laikytina, kad pirkimo – pardavimo sutartis turi esminį trÅ«kumÄ â€“ neturi sutarties dalyko (CK 6.396 str. 3 d.), o jeigu sutartyje Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.).Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu argumentus:Dėl sÄ lygų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukcionoPirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais.

Tuo tarpu pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimas yra vertinamas ne kaip sÄ lyga nuomos sutarčiai sudaryti, bet kaip aplinkybė, į kuriÄ reikia atsižvelgti sprendžiant dėl nuomojamo valstybinio žemės sklypo ploto. Dėl pastatų, statinių ir įrenginių valdymo nuosavybės teisės pagrindu Atsakovė neginčija, kad byloje aptariami teisės aktai yra imperatyvÅ«s, o Å¡ių teisės aktų nuostatų nesilaikymo pasekmės yra administracinio akto ir jo pagrindu sudarytos žemės nuomos sutarties negaliojimas, tačiau pažymi, jog siekiant pripažinti ginčijamÄ Å¾emės nuomos sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovė neturėjo nuosavybės ar nuomos teisės į statinius sutarties sudarymo metu.

Å iuo atveju nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis visi ginčo statiniai priklausė atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį ir pripažinti žemės nuomos sutartį negaliojančia. Kasacinio teismo praktika valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos ne aukciono tvarka klausimu Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisė nuomotis valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie Å¡iai žemei turi įstatymo pripažintÄ interesÄ â€“ statinius, pastatus ar įrenginius.

Prokuroro cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 3K-3-120/2007, Nr. 3K-3-570/2008, Nr. 3K-3-550/2013, Nr. 3K-3-461/2013, Nr. 3K-3-491-684/2015, ratio decidendi iÅ¡ esmės nesutampa su nagrinėjama byla.Dėl pastatų eksploatavimo Turto savininko ketinimai nėra įvardinami imperatyviose teisės aktų normose kaip viena iÅ¡ sÄ lygų valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Tai, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui yra svarbus faktinis turto naudojimas (o ne ateities planai).

Nagrinėjamu atveju atsakovė 77 m. paslaugas teikė eksploatuodamas statinius, esančius žemės sklype, rÅ«pinosi pastatų bÅ«kle, įrengė apÅ¡vietimÄ , prižiÅ«rėjo žaliuosius plotus, užtikrino teritorijos apsaugÄ bei keitė atskiras statinių dalis, prevenciÅ¡kai demontavo antenų metalines konstrukcijas; taip pat atsakovė žemės sklype esančiuose pastatuose sandėliavo bendrovės turtÄ bei panaudos teisėmis leido naudotis vienu iÅ¡ pastatų Sausio 13-Ä jÄ nukentėjusiųjų draugijai.

Be to, buvo sudaryta likvidavimo komisija ir kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl turto pardavimo; ėmėsi spręsti klausimÄ dėl žemės sklypo naudojimo įteisinimo. Galiausiai buvo nuspręsta statinius parduoti, kadangi toks sprendimas atrodė ekonomiÅ¡kai labiausiai pagrįstas ir naudingas. Taigi, prokuroro argumentai, jog Telecentras žemės sklype esančio turto neeksploatavo yra nepagrįsti. Dėl eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžioŽemės sklype įrengtos antenos, kaip inžineriniai įrenginiai, susideda iÅ¡ keleto elementų: pamatų, tvirtinimo atotampų pamatų, metalinių stiebų, fiderinių linijų, fiderinių linijų metalinių atramų bei po žeme įrengto Antenų įžeminimo (ekrano) kontÅ«ro.

Minėtas kontÅ«ras (net ir nugriovus antenų metalines konstrukcijas) iÅ¡liko žemės sklype bei yra viena esminių antenų sudedamųjų dalių. Nacionalinė žemės tarnyba, paskirdama žemės sklypo plotÄ tinkamam atsakovės tuo metu valdomo turto eksploatavimui, elgėsi pagrįstai ir vadovavosi ne tik galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, bet ir atsižvelgė į specifinį žemės sklype esančių inžinerinių įrenginių pobÅ«dį bei jų įrengimÄ . IeÅ¡kovo pateiktas UAB „Orkanas“ 2016 m. parengtas žemės sklypo planas patvirtinta, kad faktinę aplinkybę dėl žemės sklypo nuomos bÅ«tinumo.

IÄ® „Geoidas“ parengtas 2016 m. gegužės 25 d. žemės sklypo planas, kuriuo nustatytas 50 887 kv. m. bÅ«tinas žemės sklypo plotas statiniams eksploatuoti patvirtina, kad UAB „Orkanas“ parengtas žemės sklypo planas galimai yra su trÅ«kumais. Dėl valstybinės žemės nuomos termino Prokuroras, neteisingai bando interpretuoti aktualių teisės aktų nuostatas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bando klaidinti ir apeliacinės instancijos teismÄ , nes neteisingai aiÅ¡kina, kad terminas yra nustatomas atsižvelgiant į realų statinio amžių, kai iÅ¡ tikrųjų jis nustatomas remiantis teoriniu taisyklėse nustatytu laikotarpiu ir atžvelgiant į konkretaus pastato nusidėvėjimÄ .

Pagrindinių pastatų teorinė gyvavimo trukmė siekia iki 100 m., o nusidėvėjimo lygis Å¡iuo metu yra tik 50 proc., tad statinio gyvavimo trukmė yra 50 m.. Å iuo atveju administracinio ir radijo centro pastatų nusidėvėjimo lygis yra 50 proc., o pagal STR reglamentÄ jų naudojimo trukmės terminas yra 100 m., Å¡ių pastatų likęs naudojimo terminas yra apytikriai 50 m. Ginčo pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimas kartu kaip vieno funkcinio vieneto yra neatsiejamai susijęs, todėl žemės nuomos sutartis turėjo bÅ«ti sudaroma atsižvelgiant į ilgiausiÄ sklype esančių statinių saugaus naudojimo terminÄ .

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties prieštaravimo teisės aktų reikalavimams Sudaryta žemės nuomos sutartis yra parengta Taisyklėse pateiktos pavyzdinės sutarties pagrindu (Taisyklių 3 priedas) ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Prokuroro argumentas, kad žemės nuomos sutartyje nebuvo aptarti patys statiniai, kaip to reikalauja teisės normos, laikytinas nepagrįstu, nes nei CK, nei Taisyklės nenumato reikalavimo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyti statinius. Dėl sutarties ir akto 2.1.10. p. pripažinimo negaliojančiais Antenos yra nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, o nugriautos metalinės konstrukcijos – bokštai yra tik antenų metalinės dalys.

Atsakovės įsitikinimu, vadovaujantis prokuroro logika, pavyzdžiui, langų, durų ar stogo išėmimas / nuėmimas iš / nuo namo, turėtų reikšti, kad namas faktiškai nebeegzistuoja. Šiuo atveju, antenos ginčo sutarties sudarymo metu egzistavo ir vis dar stovi žemės sklype. Prokuroras, prašydamas pripažinti sutarties ir akto 2.1.10. papunkčius negaliojančiais, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtos aplinkybės egzistavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties objektas sutarties sudarymo metu iš tiesų neegzistavo.

PrieÅ¡ingai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko pavaduotojo 2016 m. lapkričio 29 d. potvarkis patvirtina aplinkybę, jog atitinkami statiniai (antenos) nebuvo ir nėra nugriauti. Antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, taip pat po žeme įrengti antenų įžeminimo (ekrano) kontÅ«rai yra susiję daiktai, kurie negali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. BÅ«tent Å¡ie elementai yra esminės antenų, kaip nekilnojamųjų daiktų, dalys. 120 ir 60 metrų aukščio metalinės antenų konstrukcijos – bokÅ¡tai kvalifikuotini kaip kilnojamieji daiktai, kurie buvo fiziÅ¡kai pritvirtinti prie nekilnojamųjų daiktų – pamatų.

Atsižvelgiant į tai, kad demontuojant antenų metalines konstrukcijas, likusios statinio inžinerinės dalys liko (t. y. pamatai, įžeminimo kontÅ«ras, elektros įvadas ir kt.) atlikti darbai negali bÅ«ti vertinami kaip visų statinio konstrukcijų iÅ¡ardymas (iÅ¡montavimas). Tuo tarpu ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde pateikiamos Statybos įstatymo nuostatų interpretacijos dėl statinio sÄ vokos yra visiÅ¡kai nepagrįstos, kadangi toks aiÅ¡kinimas turėtų reikÅ¡ti, kad, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (butų, namų ir kt.), kurio baigtumas pirkimo–pardavimo metu nėra 100 proc. ar kuris tuo metu dar nėra pripažintas tinkamu naudotis, pardavimo sandoriai turėtų bÅ«ti vertinami kaip niekiniai.

Atsakovės nuomone, dviejų Å¡alių susitarimas pirkti–parduoti antenas, kaip egzistuojančius (tiek teisiÅ¡kai, tiek faktiÅ¡kai) nekilnojamuosius daiktus, neprieÅ¡tarauja nei vieÅ¡ajai tvarkai, nei gerai moralei. Taip pat prokuroras nepagrįstai teigia, jog turėjo bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija (CK 1.78 str.) dėl sutarties ir akto 2.1.10. papunkčių negaliojimo (t. y. grÄ Å¾inami už antenas gauti 247 080,00 Eur), kadangi nesant juridinių faktų sudėties dėl sutarties ir akto negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo taikyti ir vienaÅ¡alę restitucijÄ .

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o skundÄ tenkinti.Nurodo Å¡iuos sutikimo su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu motyvus: Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiaTam, kad atsirastų reali galimybė valstybinę žemę iÅ¡sinuomoti be aukciono, turėtų bÅ«ti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Pažymi, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiÅ¡kia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrÄ veiklÄ ir eksploatuojant jį pagal esamÄ (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio realiu naudojimu.

Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę bÅ«simam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydamas nuomos sutartį neketino naudoti statinių pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. neatitiko valstybinės žemės ne aukciono bÅ«du nuomos statinių savininkui keliamų sÄ lygų bei žinojo, kad iÅ¡nuomotame žemės sklype nebus vykdoma veikla, susijusi su pastatų eksploatavimų pagal jų tiesioginę paskirtį.

Sutiktina su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas rėmėsi tik atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pateiktais įrodymais, o apelianto pateiktų įrodymų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodomas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ â€“ kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) 30.1 p., 30.5 p., 38.5 p.).

Dėl to turėjo būti įvertinti žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas, tačiau nuomos sutartyje nenurodyta, kokių statinių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas, taip pat, nėra duomenų apie žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, nors, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, daugumos statinių nusidėvėjimo lygis buvo nuo 48 iki 70 procentų. Ginčijama nuomos sutartis pripažintina negaliojančia ir kaip prieštaraujanti CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

Ginčijama Nuomos sutartis buvo sudaryta dėl valstybinės žemės sklypo dalies jame esantiems ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras priklausantiems statiniams eksploatuoti, tačiau sutartyje nei patys statiniai, nei jų naudojimo sÄ lygos, kaip to reikalauja minėti teisės aktai, nebuvo aptartos.Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiais bei dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčio ir priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčioDemontavus radijo antenų metalines konstrukcijas, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos.

Atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu susitarta dėl statinio, kurio nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, pardavimo bei spręsti, kad tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitiko vieÅ¡osios tvarkos, todėl yra niekinis, t. y. demontavus antenų statinio dalį ir negalint minėto statinio naudoti pagal paskirtį, laikytina, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi esminį trÅ«kumÄ â€“ neturi sutarties dalyko.

Pripažinus pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunktį negaliojančiu, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tais pačiais pagrindais turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu priėmimo – perdavimo akto 2.1.10 papunktis.Dėl reikalavimo įpareigoti VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius – radijo antenasLikusi antenų statinio dalis, kuri neatitinka statiniui keliamų reikalavimų (neturi visų jam bÅ«dingų sudėtinių dalių) ir negali bÅ«ti naudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, dėl to turi bÅ«ti iÅ¡registruota iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Teismui pripažinus, kad sutarties 2.1.10 papunktis negalioja, teismo sprendimas bÅ«tų daiktinių teisių iÅ¡registravimo pagrindas.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „MG Valda“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu motyvus:Dėl nuomos sutarties, pirkimo–pardavimo sutarties 23 p. bei akto 2.2 p., dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo pripažinimo negaliojančiaisValstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais.

Byloje nustatyta, jog nuomos sutarties sudarymo metu visi statiniai, esantys nuomojamame žemės sklype, nuosavybės teise priklausė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuomos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo sklype esantys statiniai nebuvo naudojami. Prokuroras ieškinyje nekėlė ginčo dėl žemės sklypo ploto dydžio, tačiau IĮ „Geoidas“ parengtas 2016 m. gegužės 25 d. žemės sklypo planas, kuriuo nustatytas 50 887 kv. m būtinas žemės sklypo plotas statiniams eksploatuoti, patvirtina aplinkybę, jog nuomos sutartimi AB Lietuvos radijo ir televizijos centras buvo pagrįstai išnuomota 72 600 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis.

IÅ¡ kadastrinių matavimų bylų matyti, jog statiniai yra iÅ¡dėstyti po visÄ 72 600 kv. m žemės sklypÄ . Jie nėra koncentruoti vienoje žemės sklypo dalyje.Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 p. ir akto 2.1.10 p. pripažinimo negaliojančiaisValstybinėje žemėje buvę 120 m. ir 60 m. aukščio antenų stiebai, kurie įėjo į inžinerinio statinio sudėtį, bet buvo ne vienintelės jo sudedamosios dalys, turi tvirtinimo atotampas ir jų pamatus, iÅ¡sidėsčiusius dideliu spinduliu aplink antenų stiebus.

Valstybinės žemės teritorijoje po žeme yra įrengti fideriai, t. y. antenų įžeminimo (ekrano) kontūrai, kurie reikalingi antenų stiprinimo–spinduliavimo diagramos tinkamam formavimui ir elektromagnetinio lauko antenos aplinkoje sumažinimui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2016 m. lapkričio 29 d. potvarkis Nr. Pl-39 įrodo, kad antenos nebuvo ir nėra nugriautos. Demontuojant antenų stiebus, kitos inžinerinio statinio dalys – antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžemino (ekrano-) kontūrai išliko.Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p.Vien tai, kad Telecentro akcijos priklauso Lietuvos Respublikai nesudaro pagrindo teisės kištis į privačius bendrovių ūkinės-komercinės veiklos santykius, suteikti AB Lietuvos radijo ir televizijos centras privilegijas.

Valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso buvimo ir nesuteikia pagrindo, kokių nors privilegijų suteikimui. Pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunktis buvo skirtas apsaugoti atsakovės UAB „MG Valda“ interesus, jei paaiÅ¡kėtų, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centras patvirtinimai ir garantijos, iÅ¡dėstyti sutartyje dėl nuomos sutarties, nėra teisingi; sutarties 6.6 papunktis buvo Å¡alių derybų rezultatas. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ tenkinti, panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovės apeliacinį skundÄ palaiko pilnai ir sutinka su jame iÅ¡dėstytais argumentais, jog:

a) pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino byloje reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tokiu bÅ«du pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės nuostatas, b) neteisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, c) nesivadovavo ginčo santykiui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos ne aukciono tvarka.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti žemės nuomos sutartį negaliojančia yra nepagrįstas.

Antenos yra nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, o nugriautos metalinės konstrukcijos – bokÅ¡tai yra tik antenų metalinės dalys. Antenos sutarties sudarymo metu egzistavo ir vis dar stovi žemės sklype; UAB „MG Valda“ antenų bÅ«klė tiko ir bÅ«tent tokie (be metalinės dalies) esantys nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų faktÄ , kad sutarties objektas sutarties sudarymo metu egzistavo. Atsižvelgiant į tai, kad demontuojant antenų metalines konstrukcijas, likusios statinio inžinerinės dalys liko (t. y. pamatai, įžeminimo kontÅ«ras, elektros įvadas ir kt.) atlikti darbai negali bÅ«ti vertinami kaip visų statinio konstrukcijų iÅ¡ardymas (iÅ¡montavimas).

Dviejų šalių susitarimas pirkti–parduoti antenas, kaip egzistuojančius nekilnojamuosius daiktus, neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, atitinkamai, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas.Atsiliepime į ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atsakovė VĮ „Registrų centras“ prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš registro kitus inžinerinius statiniu – radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini; kitus apeliacinių skundų reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

Patenkinus ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus iÅ¡ atsakovės VÄ® „Registrų centras“ bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu argumentus, susijusius su atsakovės VÄ® „Registrų centras“ teisėmis ir pareigomis:Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, jog įpareigojančio pobÅ«džio reikalavimas registro tvarkytojui galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tuo atveju, jei registro tvarkytojas bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus, priėmęs nepagrįstus sprendimus atsisakyti atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau byloje tokių duomenų nebuvo pateikta, kÄ apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats apeliantas.

Ä®statymas numato pareigÄ registro tvarkytojui keisti duomenis registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti VÄ® „Registrų centras“ veiksmuose teises aktų pažeidimo jo netinkamu veikimu ar neveikimu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimus pagrįstai atmetė. Pažymi, kad Nekilnojamųjų daiktų iÅ¡registravimÄ iÅ¡ registro reglamentuoja Registro nuostatų 71 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Kadastro nuostatai), kurių pagrindu registre iÅ¡registruojami visiÅ¡kai (o ne dalinai) nugriauti statiniai; registro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys statinių nugriovimo faktÄ .

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad buvo demontuota tik viršutinė dalis antenų, likusios dalys liko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktu, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemes paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

Taigi, statinių dalies demontavimas gali bÅ«ti laikomas statinio rekonstravimu ar kapitaliniu remontu, tačiau negali bÅ«ti laikomas statinio nugriovimu. Nagrinėjamu atveju ginčo statinių nugriovimo faktÄ turi konstatuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, iÅ¡duodama teisės aktu nustatytos formos dokumentÄ , patvirtinantį statinio nugriovimo faktÄ . Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. (23.2)-2D-1506 nurodyta, kad 2015 m. liepos 10 d. pažyma apie statinio nugriovimÄ Nr. PSN-00-150710-00021 buvo iÅ¡duota tik dėl paruoÅ¡tame griovimo projekte numatytų ginčo radijo antenų dalies griovimo, tačiau visiÅ¡kai nugriauti Å¡iuos statinius griovimo projekte nebuvo numatyta.

Byloje nustačius, kad ginčo statiniai nebuvo visiÅ¡kai nugriauti (nes griovimo projekte nebuvo numatytas jų nugriovimas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl įpareigojimo iÅ¡registruoti iÅ¡ registro statinius, nes tokio reikalavimo patenkinimas prieÅ¡tarautų teisės aktams, reglamentuojantiems statinių iÅ¡registravimÄ iÅ¡ registro (Kadastro nuostatų 84–1.6 p.). Taip pat nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog likusi nedemontuota ginčo statinių dalis neatitinka statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka statinio funkcijos, netinkamai taikė imperatyviÄ sias teisės normas dėl daiktinių teisių ir ginčo statinių iÅ¡registravimo iÅ¡ registro.

Teigia, jog dalies statinio demontavimas, t. y. kai statinys negali bÅ«ti naudojamas pagal registre įraÅ¡ytÄ paskirtį, nelaikomas statinio nugriovimu, todėl minėta aplinkybė nėra teisinis pagrindas statinius iÅ¡registruoti iÅ¡ registro. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nagrinėjamos bylos ribųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio pripažinimo yra niekiniu ir negaliojančiuPagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies normÄ sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ;

įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).

Taigi, įstatymų leidėjas nustatė galimybę sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu traktuoti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms normoms, yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai, tačiau galiausiai pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu ex officio ar suinteresuoto asmens praÅ¡ymu gali tik teismas – pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Teismų įstatymo 1 straipsnį, CPK 6 straipsnį teisingumÄ vykdo teismai.

Tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-62/2003; 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012).Dėl faktinių aplinkybiųVilniaus miesto deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1971 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 365 16 ha valstybinės žemės sklypas, šiuo metu esantis duomenys neskelbtini, kuriame yra pastatas – kontrolės postas, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; pastatas administracinis, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė; pastatas radijo centras, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė; pastatas transformatorinė, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis– kita; pastatas sandėlis, unikalus numeris: duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis –sandėliavimo; pastatas sandėlis, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo; pastatas antenos aptarnavimo, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; pastatas antenos aptarnavimo, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; pastatas šunų virtuvė, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; kiti inžineriniai statiniai: kiemo statiniai (tvora, baseinas, kiemo aikštelė, radijo antena (2 vnt.)), unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (toliau – ir ginčo turtas), buvo perduotas atsakovei UAB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – ir Telecentras).

Vilniaus miesto meras 1999 m. birželio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 113 iÅ¡nuomojo trejų metų laikotarpiui iÅ¡nuomojo atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos centras nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti 17 460 kv. m ploto (arba 1,746 ha) žemės sklypÄ duomenys neskelbtini, kurio ribos ir plotas patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 770V. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimu V 2365V nutraukta 1999 m. birželio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis ir nuspręsta įtraukti į laisvos valstybinės žemės fondÄ Â 17 460 kv. m ploto žemės sklypÄ duomenys neskelbtini.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) minėta žemės sklypas, kadastrinis Nr. 0101/0029:235 priskirtas laisvos žemės fondui. Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2005 m. gegužės 30 d. raÅ¡tu Nr. 4A-279/25-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijÄ Â bei 2005 m. gegužės 30 d. raÅ¡tu Nr. 4A-279/2.5-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijÄ dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakymo negavo.

Atsakovė 2008 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu Nr. 5A161/2.6-07 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojÄ su praÅ¡ymu dėl atsakovei priklausančio ginčo turto eksploatavimui suformuoti naujÄ Å¾emės sklypÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-62 „Dėl sklypo duomenys neskelbtini duomenų ir naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo naudojimo sÄ lygas bei nustatė žemės sklypo duomenis, remdamasis savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko A.

K. 2009-01-16 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ su 2009 m. gegužės 1 d. praÅ¡ymu dėl sutikimo davimo iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ jame esančių statinių ir įrenginių eksploatacijai. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir sklypo dalies iÅ¡nuomojimo akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ nuspręsta žemės sklypÄ ne aukciono tvarka penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoneriems metams (toliau – ir 58 m.) iÅ¡nuomoti Telecentrui. 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių virÅ¡ininkų administracijas, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba perėmė jose veikusių žemėtvarkos skyrių ir kitas apskričių virÅ¡ininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su 2012 m. gegužės 7 d. praÅ¡ymu dėl leidimo iÅ¡davimo pastatų (ginčo turto) pardavimui Nr. 5A-747/2.6-07. Nacionalinę žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2012 m. birželio 13 d. sutikimu „Dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo“ Nr. 49PSR-(14.49.5.) neprieÅ¡taravo, jog bÅ«tų perleisti valstybinėje žemėje esantis ginčo turas. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d.

įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu ir Å¡io turto pardavimo“ Nr. 393 ginčo turtas buvo pripažintas nereikalingu ir sudaryta Å¡io turto pardavimo vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du komisija. Ginčijama 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba iÅ¡nuomojo lengvatine (ne aukciono) tvarka atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 72 60 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 126 kv. m. žemės sklype Tujų g. 2, Vilniuje dėl iÅ¡nuomotame žemės sklype jai nuosavybės teise esančių statinių eksploatavimo bei priežiÅ«ros.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiaApeliantas, prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.551 straipsnio 2 dalį. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde pritaria atsakovo argumentams, papildomai nurodo, jog atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – ir Telecentras), sudarydama ginčijamÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, neatitiko valstybinės žemės ne aukciono bÅ«du nuomos statinių savininkui keliamų reikalavimų bei žinojo, kad iÅ¡nuomotame žemės sklype UAB „MG Valda“ nevykdys veiklos, susijusios su pastatų eksploatavimų pagal jų tiesioginę paskirtį.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs dėl valstybės žemės nuomos santykių imperatyvumo ir Å¡iuo aspektu pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas.

Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų atžvilgiu. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi, valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).Pagal CK 6.551 straipsnio 1 dalį valstybinė žemė, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡nuomojama aukciono bÅ«du asmeniui, kuris pasiÅ«lo didžiausiÄ nuomos mokestį.

Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str. 2 d.). Minėta įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) .

Pagal Taisyklių 28 punktÄ (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-25), iÅ¡nuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti Å¡iuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Taisyklių 2.2 papunktyje numatyta, kad parduodami ir iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti; žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4. papunktis).

Pagal žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01) valstybinė žemės iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausiančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčia aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti, t. y. bÅ«tina sÄ lyga valstybiniam žemės sklypui iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka (iÅ¡imtine–lengvatine) yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo sprendimo motyvais ir atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais dėl sÄ lygų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, kadangi atsakovei Telecentras pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas Å¡ioje žemėje esančio ginčo turto valdymas (valstybinis žemės sklypas yra užstatytas atsakovei nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu) (CK 6.551 str. 2 d.;

ŽĮ 9 str. 6 d. 1 p.; Taisyklių 28 p.). Tačiau, teisėjų kolegija visiÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2012 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 5A-747/2.6-07, kuriuo atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ pastatų ir statinių, esančių žemės sklype, pardavimui bei atsakovės direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 393, kuriuo ginčo turtas pripažintas nereikalingu bei sudaryta laikina komisija parduoti turtÄ vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du, nesudarė apygardos teismui pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė, sudarydama ginčo žemės nuomos sutartį, nenaudojo ir neketino naudoti nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į imperatyvias teisės aktų nuostatas, kad ne aukciono būdu galėjo būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, ne tik užstatytas atsakovei nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, bet ir su tikslu šiam turtui eksploatuoti toliau pagal jų tiesioginę paskirtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina visiškai kitas faktines aplinkybes, jog Telecentras iki ginčijamos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nenaudojo statinių pagal jų tiesioginę paskirtį:

1) AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2012 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 5A-747/2.6-07, kuriuo atsakovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ pastatų ir statinių, esančių sklype, pardavimui (t. y. buvo numačiusi ginčo turtÄ ne naudoti pagal paskirtį, o parduoti);

2) AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ilgalaikio turto bei mažaverčio inventoriaus likvidavimo komisijos 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2012 m. lapkričio 9 d. pasiūlymuose nurodyta, kad ginčo turtas bendrovės veikloje nebenaudojamas, o jų kasmetinis išlaikymas, priežiūra, žemės bei nekilnojamojo turto mokesčiai reikalauja papildomų lėšų (t. y. ginčo turtas nebuvo eksploatuojamas ir jį valdymas reikalavo papildomų išlaidų);

3) AB Lietuvos radijo ir televizijos centro direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 393 ginčo turtas pripažintas nereikalingu ir sudaryta laikina komisija parduoti turtÄ vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du. Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Taigi, Telecentras nuo 2012 m. pabaigos ginčo turto neeksploatavo, pripažino jį nereikalingu, ekonomiÅ¡kai nenaudingu bei nusprendė turtÄ parduoti, tačiau 2014 m. vasario 14 d. sudarė ginčijamÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, o po Å¡ios sudarymo – ginčo turto 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „MG Valda“. Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetÄ konstatuotina, jog AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ginčijamos valstybinės žemės nuomos sudarymo metu neatitiko bÅ«tinos ir svarbios sÄ lygos valstybiniam žemės sklypui iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka, t. y. neturėjo siekio bei tikslo iÅ¡sinuomotÄ valstybinės žemės sklypÄ naudoti bÅ«tent ginčo turto eksploatavimo bei naudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį tikslais.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovės veiksmai, susiję su pastatų apsaugos užtikrinimu, apšvietimo įrengimu, lietvamzdžių, langų keitimu, einamojo remonto atlikimu, antenų demontavimu prevencijos tikslais, elektros tiekimu, šildymo, buitinių atliekų išvežimu ir kitų komunalinių paslaugų teikimu, žemės sklype esančių žaliųjų plotų priežiūra ir kt., nėra susiję su ginčo turto ekonominiu išnaudojimu, objektų naudojimu pagal jų paskirtį, o yra tik rūpestingo savininko ginčo turto valdymas (tvarkymas, apsauga, priežiūra ir kt.).

Apeliantai nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad vien sutartyje termino nustatymo motyvų nenurodymas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ Telecentras teigia, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis administracinio ir radijo centras priklausančio ginčo turto (pastatų) nusidėvėjimo lygis yra 50 proc., todėl jų likęs naudojimo terminas yra apytiksliai 50 m., nes pagal STR reglamento 29.1 punktÄ , administracinės paskirties plytų mÅ«ro pastatų ekonomiÅ¡kai pagrįsto naudojimo trukmės terminas yra 100 m.Taisyklių (galiojusi redakcija nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) 30.1 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas ne ilgesnis kaip 99 m.

Taisyklių 30.5 papunktis numatė, kad kitais atvejais (nei nurodyti 30.2–30.4 p.) žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d.

įsakymu Nr. 237 „Dėl pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Taisyklių 30.6 papunktyje įtvirtinta, kad nuomotojas sprendime dėl valstybinės žemės sklypo iÅ¡nuomojimo privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, Taisyklių 38.5 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodomas žemės nuomos terminas. Taigi, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodomas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ â€“ kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį.

Ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir sklypo dalies išnuomojimo akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 49VĮ-(1449.2.)-148 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir sklypo dalies išnuomojimo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pakeitimo“. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalis išnuomojama 58 m., skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos.

Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini, įregistravimo Valstybės įmonėje registrų centre ir sklypo dalies išnuomojimo AB Lietuvos Radijo ir televizijos centrui preambulėje pasisakyta, kad remiamasi Statybos techniniu reglamentu STR1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog kadastro duomenys buvo nustatyti 1996 m. spalio 17 d., nurodant ginčo turto statybos metus (nuo 1938 m. iki 1967 m.) bei fizinio nusidėvėjimo lygį, pvz.: administracinio pastato – 50 proc., radijo centro – 50 proc., transformatorinės – 48 proc., sandėlio – 58 proc., t. y. daugumos statinių nusidėvėjimo lygis buvo 48–70 proc.

Taigi, žemės nuomos terminas, atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo trukmę, galėjo bÅ«ti nustatytas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog remiantis galiojusiais teisės aktų reikalavimais turėjo bÅ«ti įvertinti žemės sklype esančio ginčo turto nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas žemės sklypas, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ â€“ kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį (Taisyklių 30.1 p., 30.5 p., 38.5 p.).

Dėl to turėjo bÅ«ti įvertinti žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas žemės sklypas. Å iuo atveju ginčijamojoje nuomos sutartyje nėra duomenų apie žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus. IÅ¡ kadastrinių matavimų bylų matyti, jog statiniai yra iÅ¡dėstyti po visÄ Å¾emės sklypÄ , jie nėra koncentruoti vienoje žemės sklypo dalyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra pateikti duomenys apie atskirų ginčo turto objektų paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visi statiniai turi bÅ«ti vertinami ne kaip atskiri objektai, o kaip vienas funkcinis vienetas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamojoje nuomos sutartyje turėjo bÅ«ti nurodyta kokių statinių (kontrolės posto, ir / ar radijo centro, ir / ar transformatorinės, ir / ar sandėlių, ir / ar antenų aptarnavimo, ir / ar Å¡unų virtuvės, ir / ar kiemo statinių: tvoros, baseino, kiemo aikÅ¡telės, 2 vnt. radijo antenų) eksploatavimui bei naudojimui pagal paskirtį iÅ¡nuomojamas valstybinės žemės sklypas.Pagal CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ Å¾emės nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodyta iÅ¡nuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sÄ lygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sÄ lygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas, Å¡ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus; jis riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57)-41/25-1268, sudaryta tarp atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažįstama niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str.), kadangi buvo nesilaikyta imperatyvių įstatymo reikalavimų nurodyti ginčo turto naudojimo sÄ lygas ir nusidėvėjimo lygį. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties. ir 2.1.10 p., 2.3 p. ir priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 p., 2.2 p.. ir vienaÅ¡alės restitucijos taikymoPirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi bÅ«ti individualizuotas (CK 6.396 str.).

Pagal CK 6.396 straipsnį sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 str. 3 d.), o jeigu sutartyje Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pardavė, o UAB „MG Valda“ nusipirko kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (tvorÄ baseinÄ , kiemo aikÅ¡telę, radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžinieriniai statiniai;

Å¡io turto kaina buvo 617 700,00 Eur (Sutarties 3.1 p.). Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 papunkčiu Å¡alus susitarė, jog sklypo dalį 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu AB Lietuvos radijo ir televizijos centras valdo nuomos teise iki 2072 m. vasario 14 d.; iki Sutarties pasiraÅ¡ymo yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m. balandžio 7 d. sutikimas perleisti žemės sklypo nuomos teisę Nr. 49ST-(14.49.5)-440. 2015 m rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčiu Telecentras pardavė UAB „MG Valda“ kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (tvorÄ baseinÄ , kiemo aikÅ¡telę, radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžinieriniai statiniai.

Priėmimo–perdavimo akto 2.2 papunkčiu AB Lietuvos radijo ir televizijos centras perdavė UAB „MG Valda“ nuosavybės teisę i ginčo turtÄ kartu su perleidžiamu 72 600 kv. m. žemės sklypo dalies, esančios 126 456 kv. m. valstybiniame žemės sklype, nuomos teisę, kylančiÄ iÅ¡ 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57)-41/25-1268.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. spalio 9 d. raÅ¡ytiniam pritarimui Nr. RP-01-0141009-01104, pagal UAB „Empower-Fidelitas“ parengtÄ projektÄ ginčo turto (antenų) metalinė dalis (bokÅ¡tai) buvo demontuoti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 10 d. pažymoje Nr. PSN-00-150710-00021 nurodoma, jog nugriautos radijo antenos 120 m. ir 60 m. aukščio. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. potvarkiu Nr. (23.10-P3-379) panaikinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. liepos 10 d. pažyma Nr. PSN-00-150710-00021, kadangi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkto nuostatos numato, kad statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi).

Dėl procedūrinių pažeidimų Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. potvarkis Nr. (23.10-P3-379) taip pat panaikintas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog antenų bokštų statiniai pagal jų naudojimo paskirtį priklauso inžinerinių tinklų pogrupiui – elektroninių ryšių (tarp jų ir telekomunikacinių sistemų) infrastruktūros statiniams. Antenų statiniai – radijo sistemos įtaisai laisvai sklindančioms radijo bangoms spinduliuoti arba priimti.

Radijo antenų statinius sudarė antenų konstrukcijų pagrindas – pamatai, antenos konstrukcija (taip pat atotampos, jų pamatai) ir antenų įžeminimo kontūras. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė UAB „MG Valda“ teigia, kad valstybinėje žemėje buvę 120 m. ir 60 m. aukščio antenų stiebai įėjo į inžinerinio statinio sudėtį, bet buvo ne vienintelės jo sudedamosios dalys, nes antena turi tvirtinimo atotampas ir jų pamatus, išsidėsčiusius dideliu spinduliu aplink antenų stiebus.

Demontavus antenų stiebus, kitos inžinerinio statinio dalys – antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžemino (ekrano) kontÅ«rai iÅ¡liko.Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, kuris yra nekilnojamasis turtas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalies nuostatas statinio paskirtis – statinio vieÅ¡ame registre nurodytas naudojimo tikslas <„.> kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veikos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Kaip minėta, vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami jų 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (Taisyklių 28 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog dviejų radijo antenų metalinė konstrukcija buvo demontuota, o antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžeminimo (ekrano) kontūrai išliko, tačiau neįvertino nagrinėjamai bylai svarbių ir reikšmingų faktinių aplinkybių, o būtent:

1) parduotos / nupirktos bei perduotos / priimtos faktiškai neegzistavusios dvi radijo antenos, kaip inžineriniai statiniai, o ne jų atskiros lanksčiosios konstrukcijos (pamatai, kontūrai) (atsiliepime į skundus UAB „MG Valda“ patvirtino aplinkybę, jog UAB „MG Valda“ pirko antenas be jų metalinės dalies);

2) iÅ¡ardžius radijo sistemų konstrukcijas, t. y. demontavus radijo antenų bokÅ¡tus (stiebus) ir palikus tik antenos stiebų pamatus, ekrano kontÅ«rus, įžeminimus, iÅ¡nyko galimybė minėtÄ turtÄ eksploatuoti pagal registre numatytÄ jų tiesioginę paskirtį;

4) pirkėja UAB „MG Valda“ iÅ¡ viso neturėjo suinteresuotumo radijo antenas eksploatuoti pagal jų tiesioginę ir tikslinę paskirtį. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes žinojo, jog perka / parduoda bei perduoda / priima ne inžinierinius statinius – dvi radijo antenas, o tik laikančiųjų konstrukcijų dalis, kurios buvo paliktos po antenų demontavimo ir paliktos antenų konstrukcijų dalys negali bÅ«ti eksploatuojamos pagal tiesioginę radijo antenų paskirtį, t. y. neliko aukÅ¡tai įrengtų stiebų laisvai sklindančioms radijo bangoms spinduliuoti arba priimti, taip pat pardavėja negalėjo perleisti pirkėjai ne aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomotÄ valstybinio žemės sklypo dalį spręstina, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.3. ir 2.1.10 papunkčiai bei 2015 m. rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 ir 2.2. papunkčiai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str.).Imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio padariniai nurodyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, tokiu atveju viena sandorio Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

AiÅ¡kindamas ir taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrÄ jį principÄ , Å¡alys turi viena kitai grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ yra gavusios iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies, vykdydamos negaliojančiu pripažintÄ sandorį.

Pripažinus 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2015 m. rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčius niekiniais ir negaliojančiais, tenkinamas ieÅ¡kovo iÅ¡vestinis reikalavimas taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atsakovei UAB „MG Valda“. 247 080,00 Eur sumokėtus už radijo antenas.Dėl eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžioPirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybės dėl ginčo nuomos sutartimi iÅ¡nuomoto žemės sklypo ploto dydžio nepagrįstumo.

Tarp Å¡alių ginčo, ar sklypas buvo suformuotas ir jo plotas nustatytas atsižvelgiant į statinių naudojimÄ pagal paskirtį nekėlė, taip pat administracinių aktų, kuriais patvirtinti statiniams naudoti priskirtas žemės sklypo plotas, neginčijo. Apeliaciniuose skunduose minėti klausimai taip pat nėra keliami, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl Telecentras atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodytų argumentų, susijusių su eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžiu.Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6. p.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.6. papunkčiu Å¡alys sutarė, kad tuo atveju, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba ar kita kompetentinga institucija atsisako su pirkėju sudaryti susitarimÄ dėl nuomininko pakeitimo į pirkėjÄ sutarties 2.3. papunktyje nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje arba sudaryti naujÄ sklypo dalies nuomos sutartį, ir / ar atsisako papildyti sklypo naudojimo bÅ«dus gyvenamųjų teritorijų naudojimo bÅ«du bei atitinkamai pakeisti sklypo dalies nuomos sutartį (iÅ¡laikant tÄ patį sklypo dalies plotÄ su galima 5 (penkių) procentų paklaida), pirkėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį; vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas vykdomas per notarų biurÄ .

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, kad įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 str.), sutartis gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai (nesikreipiant į teismÄ ) nutraukta esant Å¡iems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 1, 2 d., specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rÅ«Å¡ių pažeidimai, kaip Å¡ių sutarčių vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, Å¡alių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.), kurie gali nebÅ«ti siejami su esminiais sutarties pažeidimais.

Taigi, sutartis gali bÅ«ti nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, t. y. nesikreipiant į teismÄ , tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai Å¡alys nutraukimo pagrindÄ Ä¯tvirtina sutartyje, teismas netikrina, ar Å¡is pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015), tačiau sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sÄ lygos, kurių teisėtumas ir sÄ Å¾iningumas teismo gali bÅ«ti patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015).

CK 1.66 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu teisių ar pareigų atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ Å¡alys padarė priklausomus nuo neteisėtos arba vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujančios sÄ lygos įvykdymo arba nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis. Å iuo atveju pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punktu Å¡alys susitarė dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo tuo atveju, jeigu Nacionalinės žemės tarnyba ar kitos kompetentingos institucijos atliks veiksmus, nesusijusius su sutarties dalyku ir Å¡alių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ sutarties.

Taip pat pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 papunktyje atsakovės susitarė, jog turto kaina padidės 1 000 000,00 Eur premija, t. y. iki 7 177 000,00 Eur bendros turto kainos, Å¡ioje Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis bei dalimis: kai AB Lietuvos radijo ir televizijos centras sudarys atitinkamÄ susitarimÄ su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriumi dėl nuomininko pakeitimo į UAB „MG valda“ Sutarties 2.3 punkte nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje arba <...>; kai pirkėjui bus iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę pirkėjo nuomos ar nuosavybės teise valdomoje sklypo dalyje statyti pastatus <...>; kai pirkėjui bus iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai (Sutarties 3.2.1 – 3.2.4 p.).

Prievolė mokėti premijÄ baigiasi atveju, jeigu pirkėjas gauna kompetentingos institucijos ar organizacijos sprendimÄ , dėl kurio UAB „MG valda“ netenka galimybės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ statyti pastatų <...> (Sutarties 3.4.2 p.). Taigi, sudariusi susitarimus su Nacionaline žemės tarnyba dėl nuomininko pakeitimo Sutarties 2.3 papunktyje nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, atsakovė Telecentras bÅ«tų premijuota, o Nacionalinei žemės tarnybai ar kitai kompetentingai institucijai atsisakius su UAB „MG Valda“ sudaryti susitarimÄ dėl nuomininko pakeitimo Sutarties 2.3 papunktyje nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje arba sudaryti naujÄ sklypo dalies nuomos sutartį, UAB „MG Valda“ turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ , Sutartį nutraukti.

Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunkčiu atsakovės teisių ar pareigų atsiradimÄ ir pabaigÄ susiejo ne su Å¡alimis, o su Nacionalinės žemės tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos valiniais sprendimais; už sandorio tikslo pasiekimÄ atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras numatant premijÄ (Sutarties 3.2 p.), o už nepasisekimÄ â€“ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ (Sutarties 6.6 p.). Taigi, galima konstatuoti, jog iÅ¡ esmės pirkimo–pardavimo sutarties tikslas buvo ne parduoti / nupirkti ginčo turtÄ tolimesniam jo eksploatavimui, o gauti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos sutikimÄ dėl nuomininko iÅ¡ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras į UAB „MG Valda“ pakeitimo ir tokiu bÅ«du, t. y. ne aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomoti visÄ 72 600 kv. m ploto (su 5 procentų paklaida) valstybinio žemės sklypo dalį.

Taip pat ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, vykdyti Å«kinę-komercinę veiklÄ , nesusijusiÄ su nuosavybėn įgytų pastatų ir statinių eksploatavimu. Å iÄ aplinkybę dar kartÄ patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas UAB „MG Valda“ 2015 m. lapkričio 18 d. praÅ¡ymas pakeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių nuomos ne aukciono tvarka paskirčiai.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunktis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 str.), vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.) bei neatitinka sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumo, kuriuo turi bÅ«ti vadovaujamasi sutartiniuose santykiuose bei Å¡alys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymÄ (CK 6.158 str., 6.200 str.).Dėl radijo antenų iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro IeÅ¡kovas neginčija atsakovės VÄ® „Registrų centras“ veiksmų teisėtumo, tačiau praÅ¡o teismo įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kurios neegzistuoja.

Atsakovė VÄ® „Registrų centras“ teigia, jog aplinkybė, kai statinys negali bÅ«ti naudojamas pagal registre įraÅ¡ytÄ paskirtį, nelaikomas statinio nugriovimu ir nėra teisinis pagrindas statinius iÅ¡registruoti iÅ¡ registro. Teigia, kad ginčo radijo antenų nugriovimo faktÄ turi konstatuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, iÅ¡duodama teisės aktu nustatytos formos dokumentÄ , patvirtinantį statinio nugriovimo faktÄ .Nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos faktines aplinkybes, jog nėra dokumento, kuriuo remiantis VÄ® „Registrų centras“ turėtų pagrindÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ginčo radijo antenas kaip nugriautÄ statinį, kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 10 d. pažyma Nr. PSN-00-150710-00021 dėl nugriautų 120 m. ir 60 m. aukščio radijo antenų panaikinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. potvarkiu Nr. (23.10-P3-379), o pastarasis taip pat panaikintas dėl procedÅ«rinių pažeidimų.

Taip pat nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog demontavus dalį radijo antenų statinių, likusios antenų konstrukcijų dalys neatitinka antenų statinio paskirties (inžinierinis statinys) reikalavimų, neatlieka funkcijų ir yra neeksploatuojamos, t. y. nekilnojamasis turtas iÅ¡nyko, nes po fizinio pažeidimo (demontavimo) iÅ¡liko tik radijo antenų pamatai ir požeminiai įžeminimo kontÅ«rai, kurie negali bÅ«ti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį.

Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir juridinių faktų iÅ¡registravimÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis. Å is straipsnis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas iÅ¡registruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir juridinių faktų iÅ¡registravimo tvarkÄ nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintame Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte numatyta, jog daiktinės teisės iÅ¡registruojamos, kai žūva (ar iÅ¡nyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime į apeliacinius skundu nurodytais argumentais, jog nekilnojamieji daiktai iÅ¡ registro iÅ¡registruojami visiÅ¡kai, o ne dalinai nugriauti statiniai ir registro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys statinių nugriovimo faktÄ , tačiau pažymi, jog nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, kurie yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-319/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1383/2013; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje kalbama apie įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamas juridinis faktas yra pasibaigęs. Tokia nuoroda į įstatymų nustatytus dokumentus yra blanketinė, todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus sutartinių santykių nutraukimÄ (pasibaigimÄ ) reglamentuojančių CK normų taikymo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-71-12). Å iuo atveju ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2015 m rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto ginčijami papunkčiai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, todėl taikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis.Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai daromi kitų kompetentingų subjektų iÅ¡duotų pirminių dokumentų, iÅ¡vardytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-172/2013).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ , juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis Å¡ios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra:

1) valstybės institucijos sprendimas;

2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;

3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigÅ«nų sprendimas areÅ¡tuoti turtÄ , o įsigaliojus Turto areÅ¡to aktų registro įstatymui – turto areÅ¡to aktų registro dokumentai;

4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas;

5) paveldėjimo teisės liudijimas;

6) teismo praneÅ¡imas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iÅ¡kėlimÄ ;

7) rašytiniai sandoriai;

8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas);

9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai;

10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir įpareigoti atsakovę VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus stalinius (inžinerinius) – radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 p.).Dėl procesinės bylos baigtiesVilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad demontavus dalį antenų statinio, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai jau nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir toliau neatlieka antenų statinio funkcijos, todėl teismas netinkamai taikė imperatyvias teisės normas, įpareigojančias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ iÅ¡registruoti daiktines teises, kai <...> žūva (ar iÅ¡nyksta) pats nekilnojamasis daiktas, dėl ko priėmė neteisingÄ , neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.Apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Â â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SZN-( 14.49.57)-41/25-1268; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg.

Nr. JÅ -8304, 2.1.10. punktÄ dėl 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pirkimo-pardavimo ir 2.3. punktÄ dėl nuomos teisės perleidimo; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo akto, notarinio reg. Nr. JÅ -8377, 2.1.10. punktÄ dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir 2.2. punktÄ dėl nuomos teisės perleidimo; iÅ¡ atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras priteisti atsakovei UAB,,MG Valda“ 247 080 Eur, sumokėtus už radijo antenas, unikalus numeris duomenys neskelbtini; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg.

Nr. JÅ -8304, 6.6 punktÄ ; įpareigoti atsakovę VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius stalinius-radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTenkinus apeliacinius skundus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kinio suma yra 247 080,00 Eur (CPK 85 str. 12 d, 11 p., 2 d.).

Mokėtina žyminio mokesčio suma už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sudaro 3 771,00 Eur (CPK 80 str. 1 d., 4 d. ). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys bei ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros prokuroro bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniai skundai tenkinti, iÅ¡ atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras bei UAB „MG Valda“ lygiomis dalimis priteisiama 11 313,00 Eur (3 771,00 Eur × 3 (žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir du apeliacinius skundus)) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .             IeÅ¡kinį tenkinti.             Pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SZN-(14.49.57)-41/25-1268.             Pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JÅ -8304, 2.1.10. papunktį dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir pirkimo–pardavimo ir 2.3. papunktį dėl nuomos teisės perleidimo.             Pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo akto, notarinio reg.

Nr. JŠ-8377, 2.1.10. papunktį dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir 2.2. papunktį dėl nuomos teisės perleidimo.              Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras, j. a. k. 120505210, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MG Valda“, j. a. k.123010339, 247 080,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų), sumokėtus už radijo antenas, unikalus numeris duomenys neskelbtini.             Pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg.

Nr. JÅ -8304, 6.6 papunktį.             Įpareigoti atsakovę valstybės įstaigÄ â€žRegistrų centras“ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius stalinius – radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini.             Priteisti valstybei iÅ¡ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, j. a. k. 120505210, bei UAB „MG Valda“, j. a. k.123010339, lygiomis dalimis po 5 656,50 Eur (iÅ¡ viso 11 313,00 Eur (vienuolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus trylika eurų)) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

Teisėjai                                                                                                                     Alvydas Poškus                                                                                                                                   Antanas Rudzinskas                                                                                                                                   Egidijus Žironas