Legislator Case Law & Legislation
2024-12-16 Nr. CB-7438-2-55-3-01140-2021-6 AI generated

2024-12-16 Nr. CB-7438-2-55-3-01140-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-12-16 Nr. CB-7438-2-55-3-01140-2021-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos JANĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat nuo analogišką reguliavimą įtvirtinusių Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį, 20 straipsnio 1 dalį aiškinančios teismų praktikos ir taip pat nuo JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikslo siekti kreditorių interesų ir juridinių asmenų pusiausvyros ir teisių apsaugos.

Legislator headnote

AI generated

2024-12-16 Nr. CB-7438-2-55-3-01140-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-4280

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 25 d. paduotu suinteresuoto asmens P. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuoto asmens P. S. kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, kuria teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį atsisakyti pripažinti bankrutuojančios UAB „Open Banking LT“ bankrotą tyčiniu ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos JANĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat nuo analogišką reguliavimą įtvirtinusių Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį, 20 straipsnio 1 dalį aiškinančios teismų praktikos ir taip pat nuo JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikslo siekti kreditorių interesų ir juridinių asmenų pusiausvyros ir teisių apsaugos.

2. Jokio kito BUAB „Open Banking LT“ kreditoriaus be suinteresuoto asmens P. S. nėra. Bendrovės nemokumo administratorius ieškinyje nenurodė nė vieno kreditoriaus, kurio teisės galėjo būti pažeistos. Šias aplinkybes pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas nutartyje, pažymėjęs, kad P. S. grąžino skolas buvusiems bendrovės kreditoriams. Bendrovė turi vienintelį kreditorių P. S., dalies kreditorių kreditoriai reikalavimai buvo patenkinti, dėl dviejų kreditorių kreditorinių reikalavimų tvirtinimo vyksta teisminiai ginčai (pirmosios instancijos teismo nutarties 65 punktas).

3. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai prieita prie išvados, kad bankroto pripažinimas tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį neva nėra siejamas su JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje eksplicitiškai įtvirtinta kreditorių intereso pažeidimo sąlyga, t. y. tuo, ar bendrovė turi kreditorius, kurių interesus pažeidžia bankroto procesas bei dėl kurių teisių apsaugos reiškiamas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu. Skundžiamoje nutartyje priešingai JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms padaryta išvada, kad bankrotas neva gali būti pripažintas tyčiniu net ir tuomet, kai bendrovė neturi jokių kreditorių, kurių interesus toks pareiškimas (dėl tyčinio bankroto pripažinimo) gina (pvz., visiems kreditoriams skolos yra visiškai sugrąžintos), tačiau neva pakanka nustatyti, kad: 1) bankroto metu, bendrovė turėjo kreditorių; ir/ar 2) šiuo metu egzistuoja potencialūs kreditoriai, kurių reikalavimai ginčijami, kurie nėra patvirtinti (nėra duomenų apie tai, kad jie bus patvirtinti), bet kurių reikalavimų patvirtinimo klausimas dar tik nagrinėjamas teisme.

4. JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas expressis verbis siejamas su tuo, ar prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pareiškimo metu bankrutuojanti bendrovė turi kreditorius, kurių interesų apsaugai gali būti reiškiamas pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu. Be to, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos nepripažįsta jokios potencialių kreditorių sąvokos, kuria remiantis būtų suteiktas pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu teismui atsižvelgiant į tebenagrinėjamus, tačiau nepatvirtintus kreditorių reikalavimus.

Tiek anksčiau galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, tiek dabar galiojančio JANĮ 70 straipsnio 1 dalies Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pritariama, kad kreditorių interesų pažeidimo sąlyga yra būtina JANĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymui, o tais atvejais, kada visos skolos kreditoriams yra atiduodamos dar iki pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu, tai sudaro savarankišką pagrindą tokius pareiškimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 33 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 37 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 25 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstama, kad visų kreditorinių reikalavimų sumažinimas tokia apimtimi, kad visi bendrovės kreditoriai gautų savo reikalavimo patenkinimą, yra savarankiška aplinkybė, kuri paneigia tyčinio bankroto konstatavimą/egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019, 34 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta ir tai, kad tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, o tik tokie, kuriais yra sudaromos prielaidos išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019, 21 punktas).

Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi nukrypta nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad net ir neįrodžius kreditorių konkretaus teisių pažeidimo, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, kas tiesiogiai prieštarauja šiuo metu galiojantiems JANĮ 70 straipsnio 1 daliai ir CPK 5 straipsnio 1 daliai bei CK 1.138 straipsnio 1 punktui, kurie reikalauja kreipiantis į teismą visų pirma įrodyti siekiamas apginti galimai pažeistas teises (teisinį suinteresuotumą).

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti požymiai ir/ar jų nustatymas nėra pagrindas konstatuoti tyčinį bankrotą, jeigu nėra pagrindo spręsti dėl sprendimų ar sandorių, kurie pažeidė kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 33 punktas). Taigi, tik esant JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai kreditorių intereso pažeidimo sąlygai toliau galima nagrinėti JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas ir aiškintis, ar byloje nėra pagrindo pripažinti bankroto tyčiniu.

6. Bendrovės nemokumo administratorius elgiasi šališkai ir neobjektyviai, jis nėra paaiškinęs, kieno interesus jis gina ir/ar atstovauja, kai BUAB „Open Banking LT“ neturi nei vieno kreditoriaus ir kai suinteresuotas asmuo su visais buvusiais patvirtintais kreditoriais jau yra atsiskaitęs.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė