N-575-772-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-772/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01437-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4, 45.4.4, 52.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties V. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus AVPK KPV) Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas V. F. 2010 m. rugsėjo 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą Nr. F 274176 už tai, kad šis 2010 m. rugsėjo 27 d., 15.45 val., Vilniuje, Šatrijos Raganos g. 122, vairavo automobilį Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs privalomuoju draudimu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje nesugebėjo automobilio sustabdyti ir suvaldyti, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sustojusiu automobiliu, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kelio bortelį, sugadino abi transporto priemones, ir tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 238 punktų reikalavimus.

Vilniaus AVPK KPV 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. F 274176 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. F. skyrė 100 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą skyrė 80 litų baudą, galutinai V. F. skyrė subendrintą 100 Lt baudą.

V. F. prašė iš dalies panaikinti Institucijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. F 274176 ir administracinę bylą dalyje, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutraukti.

Skunde paaiškino, jog nesutinka su kaltinimu, kad jis, posūkyje nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į stovintį automobilį ir dėl to sugadino abi transporto priemones. Skunde pažymėjo ir tai, jog įvažiavęs į posūkį ir važiuodamas kelio vingiu, jis buvo priverstas išvažiuoti į priešingą eismo juostą dėl objektyvių priežasčių: juostoje, kuria jis važiavo, buvo neaiškios kilmės tepalų dėmė, nutolusi apie 1 m. nuo kelkraščio. Kelio plotis transporto priemonių susidūrimo vietoje buvo yra apie 4 m, todėl, V.

F. teigimu, visiškai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą jis nebuvo ir glaudėsi prie kelkraščio, kai iš priekio pamatė važiuojantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Anot V. F., automobiliai būtų prasilenkę, jei Audi A6 būtų važiavęs savo puse. Tačiau Audi A6 nevažiavo savo juosta, jis važiavo kelio viduriu. Schemoje matosi, kad Audi automobilio galas buvo apie 1 m atstumu nuo kelkraščio, o kitas šonas jau buvo apie 1 m. išlindęs už įsivaizduojamos kelio vidurio linijos. V. F. pabrėžė, jog pareigūnai neteisingai nustatė aplinkybę, kad priešpriešine juosta važiavęs automobilis sustojo prieš susidūrimą, nes taip iš tiesų nebuvo (automobilis judėjo priešpriešine juosta apie 30 km/h greičiu).

Jeigu automobilis būtų stovėjęs, tada nebūtų pagrindo teigti, kad nuo nedidelio smūgio jis galėjo atsitrenkti į kelio bortelį, kadangi V. F. automobilio vidutinis greitis įvažiavimo į posūkį metu buvo apie 30-40 km/h, o abu automobiliai buvo stipriai apgadinti. Anot V. F., važiuojant tokiu greičiu, neįmanoma taip stipriai apgadinti automobilių, ką galima įrodyti atlikus eismo įvykio trasologinę ekspertizę. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jeigu būtų sudėti jo ir priešpriešine eismo juosta važiavusio automobilio greičiai (prieš išvažiuojant iš posūkio važiavimo greitis irgi sulėtinamas), patirtų sugadinimų pobūdis atitiktų važiavimo greitį.

Todėl, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tirdami eismo įvykį, policijos pareigūnai iš suinteresuoto kito automobilio vairuotojo parodymų neteisingai nustatė, kad automobilis neva stovėjo, nors iš tikrųjų jis važiavo priešpriešiais apie 1 m. išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Tačiau susidūrimo metu Audi automobilis, būdamas lengvesnis, buvo atmestas iki kelkraščio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, kad buvo ieškoma liudininkų, kurie galėjo matyti šį eismo įvykį ir kurie patvirtintų, kad abu automobiliai judėjo vienas prieš kitą, todėl pareiškėjo kaltė yra abejotina.

Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, skundžiamas nutarimas dalyje dėl atsakomybės taikymo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi susidūrimas įvyko ir nuostoliai buvo patirti ne dėl pareiškėjo kaltės, bet dėl į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusio automobilio vairuotojo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. F 274176 dalį, kuria V. F. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą 100 litų bauda, paliko nepakeistą, o V. F. skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas M. M. (M. M.) pateikė 2011 m. birželio 23 d. ekspertizės aktą Nr. 11-197(11), kuriuo buvo atsakyta į teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi skirti byloje autotechninę ekspertizę, užduotus klausimus. Teismas sutiko su ekspertizės išvadomis, kurios iš esmės patvirtino automobilio Audi A6 vairuotojo teiginius, jog jis dar iki susidūrimo, pamatęs priešpriešiais jo (t. y. D. G.) eismo juosta atvažiuojantį Mercedes Benz 200, pasitraukė kuo labiau į dešinę ir smūgio metu stovėjo (automobilio Audi A6 greitis prieš susidūrimą – 2 km/val.).

Iš ekspertizės akte esančio 6 paveikslo, kuris atliktas pasinaudojus kompiuterio programa „PC Crash 8.0“ bei remiantis abiejų automobilių apgadinimų pobūdžiu bei išsidėstymu, transporto priemonių padėtimis po susidūrimo, matyti, kad automobilis Mercedes Benz 200 dar iki susidūrimo buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o automobilis Audi A6 prieš pat susidūrimą net ne visas atsirado savo eismo juostos važiuojamoje (asfaltuotoje) kelio dalyje, o iš dalies (apie 1/3 korpuso) – neasfaltuotame kelkraštyje, kas atitinka nukentėjusiojo aiškinimus, jog jis kiek galėjo spaudėsi prie kelio dešiniojo bortelio, o padėtyje po susidūrimo atsirado būtent dėl automobilio Mercedes Benz 200 suduoto smūgio.

Teismas taip pat nusprendė, jog eismo įvykio kilimui neturėjo įtakos pareiškėjo kelyje buvusi tepalo dėmė, nes šios dėmės pabaiga yra maždaug ties automobilio Mercedes Benz 200 užpakaline ašimi, kai automobilis buvo padėtyje, buvusioje pradiniu kontakto su automobiliu Audi A6 momentu. Be to, prieš pat susidūrimą automobilis Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nežymiu kampu pasisukęs link kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, tad nėra pagrindo teigti, kad viena iš automobilio ašių kelio vingyje slydo link vingio išorinės pusės. Teismo vertinimu, nustatytosios aplinkybės patvirtina, kad V.

F. nepaisė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 bei 133 punktų reikalavimų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio eismo intensyvumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino automobilio ir nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių (inter alia dėl neva eismui trukdžiusios tepalo dėmės), ypač esant blogam matomumui. Teismas pažymėjo, jog skundžiamas Institucijos nutarimas laikytinas atitinkančiu tokiam aktui keliamus reikalavimus.

III. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neatsižvelgė į apelianto nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes, kurios laikytinos svarbiomis, ir besąlygiškai rėmėsi autotechninės ekspertizės išvadomis, kurios V. F. nuomone, yra neteisingos dėl pradinių duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusius automobilius įvedimo ir traktavimo. Apeliantas pabrėžia, jog su autotechninės ekspertizės išvadomis ir pateikta medžiaga susipažino tik teismo posėdžio metu, todėl nespėjo į jas įsigilinti bei pateikti dėl jų savo motyvus/argumentus, ir, atitinkamai, ekspertizės rezultatai gali būti netikslūs ir iškraipyti. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra tikslinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad jis turėtų galimybę surinkti ir pateikti teismui įrodymus, kurie pagrįstų jo motyvus, bei prašyti atlikti pakartotinę eismo įvykio autotechninę ekspertizę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti V. F. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, nulėmusio svetimo turto sugadinimą, padarymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus AVPK KPV Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas V. F. 2010 m. rugsėjo 27 d. surašė ATP protokolą Nr. F 274176 už tai, kad šis 2010 m. rugsėjo 27 d., 15.45 val., Vilniuje, Šatrijos Raganos g. 122, vairavo automobilį Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs privalomuoju draudimu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje nesugebėjo automobilio sustabdyti ir suvaldyti, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sustojusiu automobiliu Audi A6, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kelio bortelį, sugadino abi transporto priemones, ir tuo savo veiksmais pažeidė KET 9, 133, 238 punktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vadovaujantis KET 133 punktu, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. F 274176 dalį, kuria V. F. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą 100 litų bauda, paliko nepakeistą, o V. F. skundą atmetė. Priimdamas šį procesinį sprendimą teismas iš esmės vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. birželio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-197(11) bei jame pateiktomis išvadomis (b. l. 106 – 111).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi byloje pateiktą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. birželio 23 d. ekspertizės aktą Nr. 11-197(11) pažymi, kad teismo ekspertas M. M., įvertinęs jam pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei papildomą medžiagą (Mileišiškių g. – Šatrijos g. sankryžos planą), konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad prieš susidūrimą automobilio Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V.

F. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto greičiu, kuriuo važiuodamas pastebėjęs priešinga kryptimi artėjančią transporto priemonę, galėtų palikti automobiliui Audi A6 iš kairės pakankamai kelio važiuojamosios dalies pločio prasilenkimui išlaikant saugų šoninį tarpą, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi judėjusiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. G. (b. l. 111). Taigi, remiantis šiuo ekspertizės aktu, darytina išvada, jog būtent V. F. veiksmai (neveikimas) tiesiogiai įtakojo (sąlygojo) 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val. 45 min., Šatrijos Raganos g. 122, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio kilimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais įrodymais iš esmės yra įrodytas (pagrįstas) priežastinis ryšys tarp V. F. veiksmų (neveikimo) ir šio eismo įvykio (jo padarinių). Akivaizdu, jog V. F. kelio posūkyje (ties namu, kurio adresas Šatrijos Raganos g. 122), laikydamasis KET 9 ir 133 punktų reikalavimų, privalėjo, atsižvelgdamas į sudėtingas meteorologines sąlygas (šlapia kelio danga, lietus) pasirinkti saugų greitį, važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto (neįvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą), be to, pastebėjęs kelyje kliūtį – naftos produktų (tepalo) dėmę sulėtinti greitį.

Iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b. l.

12) taip pat matyti, jog automobilis Audi A6 susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz 200, vairuojamu V. F., metu nebuvo išvažiavęs į kitą (priešingą) važiuojamąją kelio dalį, be to, kaip nurodyta 2011 m. birželio 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-197(11), automobilis Audi A6 susidūrimo metu buvo iš esmės sustojęs (jo judėjimo greitis siekė ~ 2 km/h). Tai įrodo, jog būtent automobilio Audi A6 vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje nepadarė KET pažeidimų ir ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengti automobilių susidūrimo.

Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F. teigia, jog ekspertizės išvados gali būti netikslios ir iškraipytos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikia jokių konkrečių įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, pats faktas, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skyrė atlikti autotechninę ekspertizę, liudija, jog byla buvo nagrinėjama objektyviai, siekiant išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti eksperto ir/ar ekspertizės išvadų objektyvumu. Kita vertus, teismo ekspertizės centro 2011 m. birželio 23 d. ekspertizės aktą Nr. 11-197(11) surašęs ekspertas M. M. dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir davė išsamius paaiškinimus dėl surašyto ekspertizės akto turinio (b. l. 112 – 114). Atkreiptinas dėmesys, jog nei teismo posėdyje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F., nei jo atstovas advokatas R. J. nepareiškė jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl būtinybės papildomai (detaliau) susipažinti su ekspertizės aktu, taip pat neprašė atlikti pakartotinės eismo įvykio autotechninės ekspertizės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. F. kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, V. F. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

V. F. (V. F.) apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. F 274176 palikti galioti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas