2017-01-10 Nr. ANB-24-4-68-3-16905-2015-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-11-677/2017 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16905-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 12.19.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audronės Kartanienės ( kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Viktoro Aiduko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (A. M.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. M. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto

V. Račkausko 2015 m. spalio 20 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad 2015 m. spalio 5 d. 18.06 val. A. M. žemės sklype Vilniaus m., Rytų g. (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nukirto saugotinus želdinus: 1 karpotąjį beržą, 1 paprastąją pušį, 2 blindes, 2 paprastąsias ievas, 24 baltalksnius.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi A. M. skundo dėl administracinės nuobaudos panaikinimo netenkino. Administracinę nuobaudą – 120 Eur, pagal ATPK

78 straipsnio 1 dalį paskirtą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. Račkausko nutarimu Nr. AMRAADN-40818071-15, paliko nepakeistą.

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi A. M. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto

apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. Račkausko 2015 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. AMRAADN-40818071-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

5.1. Pareiškėjas teigia, kad teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus. 5.2. Pareiškime nurodoma, kad teisėjas

M. G. yra pareiškėjo tėvo V. M. kaimynas ir galėjo būti nusiteikęs prieš savo kaimyną, nes teismo posėdžio metu elgėsi nepagarbiai. Be to, teisėjas galėjo būti nepatenkintas

tuo, kad buvo kertami medžiai aplinkoje, kurioje jis gyvena. Teisėjas M. G., pasak pareiškėjo, negalėjo nagrinėti šios bylos ir

privalėjo nusišalinti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės visiškai nepasisakė dėl teisėjo galimo šališkumo. 5.3. Teismas, pareiškėjo nuomone, pažeidė ATPK 248, 257 ir 284 straipsnius, nes priėmė procesinius sprendimus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas galėjo būti surašytas ir skundžiamas nutarimas galėjo būti priimtas tik tuo atveju, jeigu būtų surinkti įrodymai, kad konkretų skaičių konkrečios rūšies

medžių nukirto būtent jis, nes jis neigė juos nukirtęs. Pareiškėjo nuomone, administracinio teisės pažeidimo

byloje nėra jokių įrodymų dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nenurodė įrodymų sąsajumo (liečiamumo) su aplinkybėmis, kaip šios patvirtina esant administracinio teisės pažeidimo sudėtį. 5.4. Teismai, anot pareiškėjo, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo

12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.9 punktą, neteisingai aiškino, kad medžių kirtimo darbai atitinka saugotinos teritorijos sąlygas, nes želdyno kirtimo metu žemės sklypas nebuvo įteisintas kaip namų valda, todėl reikėjo teismo nutartyje nurodyto leidimo. Šiuo argumentu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuo metu V. M. priklausantis žemės sklypas įregistruotas kaip namų valda, bet neįvertino ir nepasisakė apie A. M. pateiktą rašytinį įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini) Rytų gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos.

5.5. Pareiškėjo nuomone, medžius buvo galima kirsti be jokio atskiro leidimo dėl žemės sklypo paskirties, o nutarimą

priėmęs pareigūnas neįvertino nei teisės aktų, reglamentuojančių ginčo klausimą, visumos, nei žemės sklypo paskirties. Pareigūnas neįvertino, kas yra saugotini medžiai ir

krūmai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.9 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jeigu jie auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Tai reiškia, kad tam tikros paskirties žemės sklypuose augantys medžiai gali būti kertami be savivaldybės leidimo, nepaisant medžių skersmens. Kadangi kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas yra suformuluotas atsižvelgiant į žemės sklypų paskirtį, laikytina, kad šiuo atveju namų valda laikytina tam tikros paskirties žemės sklypu – t. y. žemės sklypu,

kuriame nustatytas konkretus žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijos, kuriame stovi ar gali būti statomi vienbučiai

ar dvibučiai gyvenamieji pastatai, todėl leidimo kirsti medžius žemės sklypo savininkams nereikėjo ir šiuo atveju nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. 5.6. Pareiškėjas nurodo, kad bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme jis gavo pretenziją dėl 4590 Eur dydžio žalos gamtai atlyginimo. Tokio dydžio žalos atlyginimas prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už Baudžiamajame kodekse numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Jis taip pat teigia, kad nėra žemės sklypo savininkas, kuriame buvo kertami medžiai. Žemės sklypas priklausė keliems savininkams, o naudojimosi tvarka sklypu nebuvo nustatyta. Jokiomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas konkretus asmuo, nukirtęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus medžius. Pareigūnai užfiksavo tik nukirstų medžių kelmus, bet ne kamienus, nes neįmanoma nukirsti nurodytą skaičių medžių, juos supjaustyti ir išvežti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku. Administracinio

teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas teismo posėdžio metu patvirtino, kad protokolas buvo surašytas išimtinai

pagal A. M. paaiškinimą. Pareiškėjas teigia, kad paaiškinime nenurodęs, jog be leidimo nukirto 1 karpotąjį beržą, 1 paprastąją pušį, 2 blindes, 2 paprastąsias ievas ir 24 baltalksnius, kurių kamieno apimtis viršijo 8 cm. Jis pripažino, kad tėvo prašymu nukirto apie tris medžius, kurių kamienų apimtis nesiekė 8 cm.

6. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Marius Švaikauskas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymo netenkinti. 6.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai objektyviai ir išsamiai ištyrę visus įrodymus

priėmė teisėtas ir teisingas nutartis. Nors pareiškėjas teigia, kad turėjo tinkamus leidimus, tačiau Leidimas saugotinų medžių

ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 610/2013 leido nupjauti tik natūraliai išaugusius I medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens bei menkaverčius krūmus, be to, leidimas buvo nebegaliojantis (galiojo iki 2014 m. birželio 3 d.), todėl A. M. neturėjo

teisės iškirsti medžių, kurių skersmuo viršijo 8 cm. Atsiliepime teigiama, kad A. M. teikia prašymą dėl administracinės

bylos atnaujinimo tik todėl, kad Vilniaus RAAD 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. VR-2.21A-303 jam pateikė pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. A. M. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog vykdė kirtimo darbus, neturėdamas tam reikalingo leidimo, bet neatsimenantis tikslaus nukirstų medžių skaičiaus. 6.2.

A. M. teiginiai, kad teisėjas M. G. dėl kokių nors priežasčių galėjo būti nusiteikęs prieš kaimyną V. M., yra nepagrįsti, nes teisme nei jis, nei jo gynėjas M. R. nepareiškė nušalinimo teisėjui.

7. A. M. prašymas atmetamas.

Dėl BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo

8. Pareiškėjas

nurodo, kad teisėjas M. G. yra pareiškėjo tėvo V. M. kaimynas, todėl teisėjas negalėjo nagrinėti šios bylos

ir nuo jos nagrinėjimo turėjo nusišalinti, nes minėta aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo šališkumo.

8.1. Teisėjų kolegijos nuomone, kaip teisingai nurodė nutartyje apeliacinės instancijos teismas, minėti pareiškėjo nuogąstavimai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nagrinėjant bylą dėl administracinio teisės pažeidimo vyko keli teismo posėdžiai, tačiau jų metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas M. R. turėjo galimybę pareikšti nušalinimą teisėjui, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Taigi pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad apylinkės teismo teisėjas M. G. nagrinėdamas A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą buvo šališkas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su tinkamu ATPK 78 straipsnio 1 dalies taikymu.

10. Pareiškime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248, 257 ir

284 straipsnius, nes vadovavosi ne objektyviais ir tinkamais įrodymais, bet subjektyviu teismo posėdžiuose liudijusių pareigūnų supratimu. Pareiškėjo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.

11. Nagrinėjamoje byloje A. M. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. spalio 5 d. žemės sklype savavališkai neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo iškirto saugotinus želdinius.

12. ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtis yra formali, todėl medžių kirtimas, neturint nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, jau užtraukia administracinę atsakomybę.

13. Pareiškėjas teigia, kad turėjo tinkamą leidimą Nr. 610/2013, išduotą 2013 m. birželio

3 d., saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Pagal šį leidimą buvo galima kirsti, nupjauti ar kitaip pašalinti natūraliai išaugusius pirmos medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens ir natūraliai išaugusius menkaverčius krūmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas leidimas buvo išduotas vieneriems metams ir galiojo iki 2014 m. birželio 3 d. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie savivaldybės leidimo kirsti saugotinus medžius išdavimo formą ir procedūrą.

14. Teismai, išanalizavę byloje esančius įrodymus, nustatė, kad A. M. nustatytos procedūros nesilaikė, teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamo savivaldybės leidimo negavo ir neturėdamas tam reikalingo leidimo 2015 m. spalio 5 d. iškirto saugomus medžius, augančius ne miško ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjas apylinkės teismo posėdžio metu pripažino, jog vykdė kirtimo darbus, neturėdamas tam reikalingo leidimo, nors teigė neatsimenantis tikslaus nukirstų medžių skaičiaus.

15. Nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė ATPK 248, 257 ir 284 straipsnius. Teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdami įstatymų reikalavimų. Teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir A. M. kaltės, padarius ATPK

78 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos išnagrinėtų įrodymų analize.

16. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, pripažindami A. M. kaltu padarius ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, todėl teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas

Viktoras Aidukas