2022-03-31 Nr. BB-2274-1-03-7-00006-2016-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1635/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00006-2016-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo R. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti, nes nepadarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorius teigia, kad teismas nuteisdamas jį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje padarymą vadovavosi prielaidomis. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų teismo nustatytas ir R. A. inkriminuotas konkrečių nusikalstamų veikų sudėtis, baudžiamojoje byloje nėra. Teismai subjektyviai vertino faktines aplinkybes, pernelyg sureikšminant kaltinimui palankių liudytojų parodymus, bei nepagrįstai atmetant gynybos iniciatyva apklaustus liudytojų parodymus ir kaltinamųjų parodymus. Teismai nuteisdami R. A. dirbtinai kriminalizavo tarp juridinių asmenų susiklosčiusius civilinius sutartinius teisinius santykius, plečiamai taikė R. A. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį t. y. dėl padėjėjo, kaip bendrininkavimo formos požymio, neteisingo aiškinimo. Byloje nėra užfiksuota jokių kriminalinės žvalgybos veiksmų ar slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių pagrindu būtų nustatyta, jog R. A. iš anksto tarėsi su V. L. dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo, fiktyvaus sandorio. Teismai pažeisdami BPK 7 straipsnį, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1-2 dalių, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, selektyviai, vienpusiškai, dėl to padarė nelogiškas, prieštaraujančias viena kitai išvadas, kurios grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai formaliai atmetė ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie nulėmė neobjektyvų baudžiamosios bylos išnagrinėjimą ir BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitinkančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas nutraukti jam bylą, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas