f4157729-b3f8-4eae-8aa4-e288e7cac380 · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-526/2023

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01287-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.5.2.4; 1.2.19.4.1; 1.2.29.1.3; 2.4.6.3.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daliaus Jocio ir Kristinos Kakurinės,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

nuteistiesiems J. A., R. Å ., R. J.,

jų gynėjams advokatams Jelenai Pališaitienei, Robertui Skėriui, Rolandui Tamašauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. A., R. J., R. Å . ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės Dalios Stonienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-23 nuosprendžio, kuriuo:

J. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Å¡ias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Å¡ias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija ir iÅ¡ R. Å . konfiskuota 32 205,75 Eur (trisdeÅ¡imt du tÅ«kstančiai du Å¡imtai penki eurai 75 ct) į valstybės biudžetÄ .

R. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimas 1 metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija ir iÅ¡ R. J. konfiskuota 32 205,75 Eur (trisdeÅ¡imt du tÅ«kstančiai du Å¡imtai penki eurai 75 ct) į valstybės biudžetÄ .

Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-26 nutartimi iÅ¡taisytas Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-23 nuosprendyje padarytas netikslumas – papildyta nuosprendžio rezoliucinė dalis ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Å¡ias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teismas

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. A., R. Š. ir R. J. nuteisti dėl to, kad:

1.1. J. A., R. Å . ir R. J. apgaule kitų naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:

1.1.1. J. A., R. Å . ir R. J., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalinčiÄ suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ E. R., kuris neturėjo giminystės ryÅ¡ių su V. V., iki nacionalizacijos priklausiusiÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini).

1.1.2. R. Å . ir R. J., veikdami kartu, pasitelkdami L. V., nesupratusiÄ savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, jai parengiant ir pasiraÅ¡ant A. V. vardu 2010-05-31 praÅ¡ymÄ Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir 2010-05-27 mokėjimo nurodymÄ pervesti grynuosius pinigus Nr. 434615, suklastojo Å¡iuos tikrus dokumentus ir jų pagrindu iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinai A. J. nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), gavo 2010-05-31 PažymÄ apie nekilnojamÄ jį turtÄ Nr. R4-1014, kurioje nurodomi duomenys apie E. R. turėtÄ Å¾emę.

1.1.3. Taip pat R. Å ., veikdamas kartu su R. J., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje (duomenys neskelbtini), pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įraÅ¡ydamas ,,1993-05-12“ datÄ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingÄ registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigÄ J. J., šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė J. A., kuri šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ Ä¯dėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29.

1.1.4. Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. Å . ir R. J., veikdami kartu, pasitelkę tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie surašė V. V. vardu praÅ¡ymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasiraÅ¡yti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusio savininko E. R. žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ), 2003-12-31 V. V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjÅ«tį“, 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma paruoÅ¡ti pažymÄ dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, ir V. V. pasiraÅ¡ius Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12 pateikė juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui.

1.1.5. J. A. iki 2010-06-30 eidama (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, o nuo 2010-07-14 eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius) vyresniojo specialisto pareigas, vykdydama funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse ir Å¡ias jai priskirtas funkcijas atlikdama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) rajone, disponuodama informacija apie buvusius žemės savininkus, kuriems iki nacionalizacijos priklausė žemės ir miÅ¡ko sklypai, į kuriuos jie patys ar jų artimieji neatkÅ«rė nuosavybės teisių, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), , turėdama tikslÄ su R. Å . ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ , iÅ¡ R. Å . ir R. J. neteisėtai priėmė suklastotÄ , žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentÄ â€“ tariamai 2001-12-28 V. V. pateiktÄ pirminį praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusio savininko E. R. žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) – ir siekdama įtvirtinti, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas 2001-12-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku organizavo dokumentų suklastojimÄ ir pati klastojo dokumentus:

– įkalbėjo R. R. padaryti įraÅ¡us dokumentuose; R. R., nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, registracijos žurnalo ,, (duomenys neskelbtini) apylinkė Gyventojų pareiÅ¡kimų registracija 1991 m.“ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 1886 registracijos numeriu V. V. praÅ¡ymÄ kaip gautÄ , taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įraÅ¡uose ties (duomenys neskelbtini) kaimu (duomenys neskelbtini)numeriu įrašė, kad (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylÄ iÅ¡ 29 lapų (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale (duomenys neskelbtini) įrašų skyriuje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ties Nr. 29, įrašė savo ranka ,,E. R.“ ir ,,V. V.“ ir taip atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininkÄ bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886“ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 praÅ¡ymo, tokiu bÅ«du neteisėtai patvirtino Å¡io praÅ¡ymo gavimÄ atgaline data. Šį praÅ¡ymÄ Ä¯segusi į senÄ segtuvo virÅ¡elį, ant jo užraÅ¡iusi pieÅ¡tuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini), E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ ;

– R. Å . ir R. J. pateikus tikrÄ dokumentÄ â€“ 1960-07-30 Santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 173 kopijÄ dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumÄ 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, paraÅ¡u ir apvaliu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, J. A. priėmė šį tikrÄ dokumentÄ ir savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“, pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) antspaudÄ , tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io dokumento gavimo datÄ atgaline data, ir šį suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ Ä¯dėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai 2003-12-31 pateiktÄ V. V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, J. A. priėmė pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , ant jo uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-84“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai pateiktÄ 2003-12-31 V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjÅ«tį“, priėmė šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-85“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai pateiktÄ 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma paruoÅ¡ti pažymÄ dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, priėmė šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2009.09.28“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-4“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, jog V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo tariamai pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, priėmė šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29.

1.1.6. Tokiu bÅ«du J. A. iÅ¡ žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 PažymÄ Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklaususios E. R., nors faktiÅ¡kai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, Å¡iÄ pažymÄ pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui D. V., jam pasiraÅ¡ius, neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir neteisėtai suformuotÄ E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė VÄ® Žemėtvarkos instituto specialistams. Jiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,IÅ¡vados parengimui dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Tuoj po to J. A. parengė IÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IÅ -14-2 projektÄ ir jį pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasiraÅ¡ius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , 2010-08-17 įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl iÅ¡vadų žemės (miÅ¡ko) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, ir savo paraÅ¡u patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini): į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miÅ¡ko, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio, 12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės turtÄ .

1.1.7. Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ , 2010-08-17 parengė raÅ¡tÄ Nr. 14-R5-100-(1.7), o jį pasiraÅ¡ius skyriaus vedėjui D. V., minėtÄ iÅ¡vadÄ persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui įgyvendinti. Tuo metu R. Å ., veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn pardavė 2010-09-02 V. K. (V. K.) už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir Å¡ios IÅ¡vados Nr. IÅ -14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miÅ¡ko sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha (Nr. 0009/810-3) ir (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha (Nr. 0003/810-4).

1.1.8. Tokiu bÅ«du J. A. su R. Å . ir R. J., klastodami dokumentus, vykdydami neteisėtÄ nuosavybės teisių į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo procesÄ , rengdami neteisėtus dokumentų projektus, tyčia apgaule už atlygį kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ â€“ Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal iÅ¡vadÄ â€“ 111 250 Lt (32 220,23 Eur), tuo padarė didelę turtinę žalÄ Lietuvos valstybei.

1.2. J. A. suklastojo tikrus dokumentus, laikė ir juos panaudojo, taip pat laikė ir panaudojo pagamintus netikrus dokumentus, dėl to padarė didelės žalos valstybei, o būtent:

1.2.1. J. A., iki 2010-06-30 eidama (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, o nuo 2010-07-14 eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, turėdama tikslÄ su R. Å . ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į buvusio savininko E. R. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, siekdama įtvirtinti, kad tariamai pateiktas 2001-12-18 V. V. pirminis praÅ¡ymas grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) buvo pateiktas 2001-12-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, tyčia organizavo dokumentų suklastojimÄ ir pati suklastojo dokumentus:

– įkalbėjo R. R. padaryti įraÅ¡us dokumentuose; R. R., nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, registracijos žurnalo ,, (duomenys neskelbtini) Gyventojų pareiÅ¡kimų registracija 1991 m.“ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 1886 registracijos numeriu V. V. praÅ¡ymÄ kaip gautÄ , taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įraÅ¡uose ties (duomenys neskelbtini) kaimu 17 numeriu įrašė, kad (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkininkas (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylÄ iÅ¡ 29 lapų (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale ,, (duomenys neskelbtini) įrašų skyriuje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ties Nr. 29, įrašė savo ranka ,,E. R.“ ir ,,V. V.“ ir taip, atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininkÄ bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886“ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 praÅ¡ymo, tokiu bÅ«du neteisėtai patvirtino Å¡io praÅ¡ymo gavimÄ atgaline data. Šį praÅ¡ymÄ Ä¯segusi į senÄ segtuvo virÅ¡elį, ant jo užraÅ¡iusi pieÅ¡tuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini) km., E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ ;

– R. Å . ir R. J. pateikus tikrÄ dokumentÄ â€“ 1960-07-30 Santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 173 kopijÄ dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumÄ 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, paraÅ¡u ir apvaliu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, J. A. priėmė šį tikrÄ dokumentÄ ir savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“, pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) antspaudÄ , tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io dokumento gavimo datÄ atgaline data, ir šį suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ Ä¯dėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai 2003-12-31 pateiktÄ V. V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, J. A. priėmė pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , ant jo uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-84“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai pateiktÄ 2003-12-31 V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjÅ«tį“, priėmė šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-85“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai pateiktÄ 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma paruoÅ¡ti pažymÄ dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, priėmė šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2009.09.28“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-4“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– R. Å . ir R. J. pateikus pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, jog V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo tariamai pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, priėmė šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29.

1.2.2. Taigi J. A. iÅ¡ žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 PažymÄ Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklaususios E. R., nors faktiÅ¡kai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, Å¡iÄ pažymÄ pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui D. V., jam pasiraÅ¡ius neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir neteisėtai suformuotÄ E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė VÄ® Žemėtvarkos instituto specialistams. Jiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,IÅ¡vados parengimui dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Tuoj po to J. A. parengė IÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IÅ -14-2 projektÄ ir jį pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasiraÅ¡ius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , 2010-08-17 įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl iÅ¡vadų žemės (miÅ¡ko) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, ir savo paraÅ¡u patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini): į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miÅ¡ko, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio, 12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės turtÄ .

1.2.3. Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ , 2010-08-17 parengė raÅ¡tÄ Nr. 14-R5-100-(1.7), jį pasiraÅ¡ius skyriaus vedėjui D. V., minėtÄ iÅ¡vadÄ persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui įgyvendinti. Tuo metu R. Å ., veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn pardavė 2010-09-02 V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir Å¡ios IÅ¡vados Nr. IÅ -14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miÅ¡ko sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha (Nr. 0009/810-3) ir (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha (Nr. 0003/810-4).

1.2.4. Taigi J. A. tyčia priimdama iÅ¡ R. Å . ir R. J. pagamintus netikrus bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus, organizuodama dokumentų klastojimÄ ir pati klastodama dokumentus, juos laikydama NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose (duomenys neskelbtini), iki 2012-10-01, kol jie buvo pateikti NŽT prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamentui su raÅ¡tu Nr. TR-(5.34)-6461, taip pat neteisėtai juos naudodama nuosavybės teisių į E. R. turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo procese, padarė didelę žalÄ Lietuvos valstybei, nes suklastotų dokumentų pagrindu buvo pradėtas ir atliktas neteisėtas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, iÅ¡duota žinomai neteisėta IÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IÅ -14-2, pagal kuriÄ V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 59,49 ha žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, iÅ¡ viso 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės.

1.3. Taip pat J. A., būdama prilyginta valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

1.3.1. J. A., iki 2010-06-30 eidama (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, o nuo 2010-07-14 eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, t. y. bÅ«dama prilyginta valstybės tarnautojui, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-06-11 įstatymo redakcija Nr. XI-286) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> nepiktnaudžiauti tarnyba“, 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, 15 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“; turėdama administravimo įgaliojimus ir vykdydama NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr. 2P-55 patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5 punkte numatytas funkcijas, kad ,,Å¡ias pareigas einantis darbuotojas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės visų seniÅ«nijų teritorijoje vykdo Å¡ias pagrindines funkcines žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse“: 5.1 punkte numatytÄ reikalavimÄ : ,,organizuoja ir koordinuoja kadastro vietovių žemės reformos projektų <...> rengimo darbus, atlieka žemės reformos projektų parengiamuosius darbus <...> tikrina Å¡ių žemės reformos projektų atitikimÄ teisės aktams“, 5.5 punkto nuostatas:

„skyriaus vedėjo pavedimu pagal kompetencijÄ nagrinėja piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, <...> perdavimo neatlygintinai naudotis bei rengia atsakymų projektus fiziniams ir juridiniams asmenims“, 5.6 punkto nuostatas: „konsultuoja asmenis nuosavybės teisių atkÅ«rimo <...> klausimais“, 5.10 punkto nuostatas: „siekiant įgyvendinti skyriaus uždavinius pagal kompetencijÄ vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas <...>“, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490) 10 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad „nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31 <...>“;

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (2005-04-11 nutarimo redakcija Nr. 400) II dalies „PraÅ¡ymų atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimo tvarka“ 5 punkto nuostatÄ , kad „PraÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ iki 2001-12-31 pateikia <...> Piliečiai, praleidę nustatytuosius praÅ¡ymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <...> “, III. dalies „Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai“ 11 punkto nuostatÄ , kad ,,<...> Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti Å¡ios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms.

Piliečiai, praleidę nustatytÄ jį Å¡ių dokumentų pateikimo terminÄ , netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <...>“, o bÅ«tent:

1.3.1.1. J. A. 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad R. Å . ir R. J. turi tikslÄ apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į buvusio savininko E. R., kuris neatkÅ«rė nuosavybės teisių į turėtÄ Å¾emę, valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, iÅ¡ R. Å . ir R. J. neteisėtai priėmė suklastotÄ , žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentÄ â€“ tariamai 2001-12-28 V. V. pateiktÄ pirminį praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusio savininko E. R. žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) – ir siekdama įtvirtinti, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas 2001-12-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku organizavo dokumentų suklastojimÄ ir pati klastojo dokumentus:

– įkalbėjo R. R. padaryti įraÅ¡us dokumentuose; R. R., nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, registracijos žurnalo ,, (duomenys neskelbtini) apylinkė Gyventojų pareiÅ¡kimų registracija 1991 m.“ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 1886 registracijos numeriu V. V. praÅ¡ymÄ kaip gautÄ , taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įraÅ¡uose ties (duomenys neskelbtini) kaimu 17 numeriu įrašė, kad (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkininkas (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylÄ iÅ¡ 29 lapų (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale ,, (duomenys neskelbtini) įrašų skyriuje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ties Nr. 29, įrašė savo ranka ,,E. R.“ ir ,,V. V.“ ir, taip atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininkÄ bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886“ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 praÅ¡ymo, tokiu bÅ«du neteisėtai patvirtino Å¡io praÅ¡ymo gavimÄ atgaline data. Šį praÅ¡ymÄ Ä¯segusi į senÄ segtuvo virÅ¡elį, ant jo užraÅ¡iusi pieÅ¡tuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)., E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ ;

– iÅ¡ R. Å . ir R. J. priėmusi tikrÄ dokumentÄ â€“ 1960-07-30 Santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 173 kopijÄ dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumÄ 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, paraÅ¡u ir apvaliu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“, pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) antspaudÄ , tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io dokumento gavimo datÄ atgaline data, ir šį suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ Ä¯dėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– iÅ¡ R. Å . ir R. J. priėmusi netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai pateiktÄ 2003-12-31 V. V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, ant jo uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-84“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– iÅ¡ R. Å . ir R. J. priėmusi pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai pateiktÄ 2003-12-31 V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R.pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjÅ«tį“, uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-85“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– iÅ¡ R. Å . ir R. J. priėmusi pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ tariamai pateiktÄ 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma paruoÅ¡ti pažymÄ dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, uždėjo spaudÄ , patvirtinantį dokumento gavimÄ , ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us: dokumento gavimo datÄ ,,2009.09.28“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-4“, ir pasirašė jame, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡io tariamai pateikto dokumento gavimo datÄ , ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29;

– iÅ¡ R. Å . ir R. J. priėmusi pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, jog V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo tariamai pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, įdėjo jį į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29.

1.3.1.2. Tokiu bÅ«du ji iÅ¡ žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 PažymÄ Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklaususios E. R., nors faktiÅ¡kai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, Å¡iÄ pažymÄ pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui D. V., jam pasiraÅ¡ius neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir neteisėtai suformuotÄ E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė VÄ® Žemėtvarkos instituto specialistams. Jiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,IÅ¡vados parengimui dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Tuoj po to J. A. parengė IÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IÅ -14-2 projektÄ ir jį pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasiraÅ¡ius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , 2010-08-17 įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl iÅ¡vadų žemės (miÅ¡ko) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, ir savo paraÅ¡u patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini): į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miÅ¡ko, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio, 12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės turtÄ .

1.3.2. Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ , 2010-08-17 parengė raÅ¡tÄ Nr. 14-R5-100-(1.7), jį pasiraÅ¡ius skyriaus vedėjui D. V., minėtÄ IÅ¡vadÄ persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui įgyvendinti. Tuo metu R. Å ., veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn, pardavė 2010-09-02 V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir Å¡ios IÅ¡vados Nr. IÅ -14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miÅ¡ko sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha (Nr. 0009/810-3) (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha (Nr. 0003/810-4).

1.3.3. Taigi J. A., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke, o vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniÄ ja specialiste, vykdydama neteisėtÄ nuosavybės teisių į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, atkÅ«rimo procesÄ , pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, klastodama dokumentus, rengdama neteisėtus dokumentų projektus, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikdama bendrai grupe su R. Å . ir R. J. apgaule per V. V. įgijo svetimÄ turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ â€“ Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal iÅ¡vadÄ â€“ 111 250 Lt (32 220,23 Eur).

1.3.4. Be to ji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, iÅ¡kraipė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse politikÄ , uždavinius, funkcijas ir veiklos principus ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino visuomenės pasitikėjimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį turtÄ skaidrumu bei teisėtumu ir tuo padarė didelę žalÄ Lietuvos valstybei.

2. R. Å . ir R. J., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , suklastotus tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o bÅ«tent:

2.1. R. Å . ir R. J., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, siekdami tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalinčiÄ suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ E. R. iki nacionalizacijos priklausiusiÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), žinodami, kad V. V. neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į E. R. žemę, tyčia organizavo dokumentų klastojimÄ ir patys klastojo dokumentus:

2.2. pasitelkdami L. V., nesupratusiÄ savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, parengiant ir pasiraÅ¡ant A. V. vardu 2010-05-31 praÅ¡ymÄ Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir 2010-05-27 mokėjimo nurodymÄ pervesti grynuosius pinigus Nr. 434615, suklastojo Å¡iuos tikrus dokumentus ir jų pagrindu iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinai A. J. nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), gavo 2010-05-31 PažymÄ apie nekilnojamÄ jį turtÄ Nr. R4-1014, kurioje nurodomi duomenys apie E. R. turėtÄ Å¾emę;

2.3. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, Å¡ioje pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įraÅ¡ydamas ,,1993-05-12“ datÄ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingÄ registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigÄ J. J., šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui.

2.4. Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. Å . ir R. J., veikdami kartu, pasitelkdami tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie surašė V. V. vardu praÅ¡ymus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasiraÅ¡yti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusio savininko E. R. žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ), 2003-12-31 V. V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, jos praÅ¡oma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjÅ«tį“, 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma paruoÅ¡ti pažymÄ dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, V. V. pasiraÅ¡ius Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus, laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12 pateikė juos NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui.

2.5. Pagal Å¡iuos pagamintus netikrus dokumentus, suklastotus tikrus dokumentus, R. Å . ir R. J. pateiktus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, neteisėtai buvo parengta 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734, IÅ¡vada Nr. IÅ -14-2 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn ir 2010-08-17 įsakymas Nr. Ž14-115 ,,Dėl iÅ¡vadų žemės (miÅ¡ko) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, pagal kuriuos buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkÅ«rimas V. V. vardu, atkuriant nuosavybės teises į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miÅ¡ko, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio, 12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, kurių bendra vertė 111 250 Lt (32 220,23 Eur), t. y. į buvusio savininko E. R. (duomenys neskelbtini), valdytÄ Å¾emę, taip pat buvo suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha ploto (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha ploto (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha ploto (Nr. 0009/810-3) ir (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha ploto (Nr. 0003/810-4), tuo padaryta didelė turtinė žala Lietuvos Respublikai.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendžiu nesutinka, prašo:

3.1. skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad J. A. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3.2. arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes jÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3.3. arba perduoti bylÄ prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ ;

3.4. arba dėl J. A. priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BK 182 straipsnio 2 dalį; o dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir dėl dokumento klastojimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį baudžiamÄ jÄ bylÄ J. A. nutraukti, nes suėjo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija);

3.5. arba J. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir, atsižvelgiant į tai, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, paskirti J. A. Å¡velnesnę bausmę arba atleisti jÄ nuo bausmės;

3.6. atnaujinti apeliacinėje byloje įrodymų tyrimÄ ir paskirti baudžiamojoje byloje raÅ¡ysenos ir dokumentų ekspertizes pagal baudžiamojoje byloje esantį advokato A. J. suformuluotÄ 2018-09-22 praÅ¡ymÄ Klaipėdos apygardos teismui, kuris ne kartÄ po to buvo teiktas Plungės apylinkės teismui, bet vis atmestas.

3.7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.7.1. Teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat padaryta esminių baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio, 68 (2) straipsnio), baudžiamojo proceso (BPK 3 straipsnio, 7 straipsnio, 20 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių; 44 straipsnio 6 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies; 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto) pažeidimų, pažeisti kaltinamosios teisės į tinkamÄ gynybÄ , neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo ir teisingumo principai, neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai ir sunkinančia prasme aiÅ¡kinti Lietuvos Respublikos įstatymai, jie taikyti pažeidžiant materialinės teisės normas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi duomenis privalėjo įvertinti objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai juos iÅ¡tirti sudėjęs į įrodymų visetÄ , taip pat paÅ¡alinti visus prieÅ¡taravimus, o nepavykus to padaryti, įrodymus vertinti nuteistosios naudai, be to, atlikti įrodymų tyrimÄ tokia apimtimi, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalies bei 228 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad J. A. veiksmuose yra Å¡ių veikų sudėčių požymių. Pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principai, kadangi byloje, prieÅ¡ingai, nei nustatyta įstatyme, nuteistoji turėjo įrodinėti savo nekaltumÄ , o visos abejonės, kurias bÅ«tų galima paÅ¡alinti atlikus papildomus tyrimo veiksmus, buvo aiÅ¡kinamos jos nenaudai. Rungimosi principas buvo pažeistas ir dėl to, kad byloje, tenkinant prokuratÅ«ros prieÅ¡taravimus, gynybos praÅ¡ymai buvo atmetami, o byloje esantys kaltinamÄ jÄ teisinantys duomenys nuosprendyje neanalizuoti ir nevertinti, nuo gynybos kaltinimo pusės iniciatyva ir teismo sprendimu nuÅ¡alintas J. A. pasirinktas gynėjas.

3.7.2. Å i baudžiamoji byla, kaltinant J. A. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu, pirmosios instancijos teisme nagrinėta antrÄ kartÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-04 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-557/2019, tenkino J. A., jos gynėjo advokato A. J. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus ir panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018-06-26 apkaltinamÄ jį nuosprendį, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-474/2018, tuo pagrindu, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bet bylÄ iÅ¡ naujo privalantis nagrinėti Plungės apylinkės teismas (teisėja K. V.) teismo posėdyje netyrė visų faktinių duomenų iÅ¡ naujo, nežiÅ«rint į tai, kad pirmÄ kartÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. 2021-04-23 apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylÄ teisme pirmÄ kartÄ duotais liudytojų K. K., K. Ž., N. V., R. R., R. J., A. V., G. K. ir A. B. parodymais. Taip pat, Plungės apylinkės teismui nekvietus į posėdį ir net neapklausus V. K., R. J., A. V., L. V., E. L., A. U., R. K., K. Ž., K. K., A. B., A. B., apkaltinamajame nuosprendyje remtasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teigiant, kad jais įrodyta J. A. kaltė. Jeigu Plungės apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi Å¡aliÅ¡ko teismo iÅ¡tirtais duomenimis ir pripažino juos tinkamais įrodymais, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad antrÄ kartÄ pirmojoje instancijoje baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. A. kaltinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, vėl iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, ir tai yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti 2021-04-23 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.7.3. BPK 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekvestionuojama įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisė pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamÄ gynėjÄ . Nuteistoji J. A. Å¡iÄ teisę įgyvendino jÄ ginti pasirinkdama advokatÄ A. J.. Bet Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja K. V. 2019-03-28 neskundžiama nutartimi tenkino kaltinimÄ byloje palaikančios prokurorės D. S. praÅ¡ymÄ ir nuÅ¡alino kaltinamosios J. A. gynėjÄ advokatÄ A. J. nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-102-1081/2019 (t. y. advokatÄ nuo kaltinamosios gynybos) ir netenkino advokato A.

J. ir kaltinamojo R. J. praÅ¡ymų dėl prokurorės D. S. nuÅ¡alinimo. Nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama. Tačiau J. A. ir jos gynėjas advokatas A. J. yra įsitikinę, kad 2019-03-28 žemesniojo teismo nutartimi eliminuojant J. A. teisę turėti savo pasirinktÄ advokatÄ , o advokatui A. J. eliminuojant teisę atlikti BPK 48 straipsnyje reglamentuotas pareigas savo ginamajai, buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, todėl jie turėjo teisę paduoti aukÅ¡tesniajam teismui skundÄ dėl tokios žemesniojo teismo nutarties.

Teisėja K. V. nepagrįstai konstatavo, kad jos priimta nutartis neskundžiama. Baudžiamoji byla pagal prokurorės D. S. J. A. suformuluotÄ kaltinamÄ jį aktÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo teismuose nagrinėjama nuo 2017 metų sausio mėnesio ir J. A. visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį iki nuÅ¡alinimo gynė jos pačios pasirinktas advokatas A. J.. J. A. gynėjas nuÅ¡alintas nesant tam pagrindo, nes J. A. bei byloje liudytojo statusÄ turinčio D.

V. interesų prieštaravimo, neva pasireiškiančio kaltinimais nusikalstamų veikų padarymu, nebuvo. Advokato A. J. nušalinimas nuo J. A. gynybos buvo nepagrįstas ir neteisėtas ir iš esmės prieštarauja J. A. teisėtų interesų dėl efektyvios gynybos procese jos pačios pasirinkimu įgyvendinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vadovaujantis BPK 59 straipsniu, 61 straipsnio 2 dalimi priimtos teismų nutartys dėl gynėjų nušalinimo yra skundžiamos ir nagrinėjamos aukštesniųjų teismų.

Be to, svarbus Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad, neužtikrinus kaltinamajam jo pasirinkto gynėjo dalyvavimo ar jį nuÅ¡alinus, tai gali lemti esminius BPK normų, reglamentuojančių įtariamojo (kaltinamojo) asmens teisės į gynybÄ , pažeidimus (2013-04-09 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2013). Plungės apylinkės teismas, rungtyniÅ¡kame teisminio nagrinėjimo procese tenkinęs kaltinimÄ palaikančios prokurorės D. S. praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti nuo kaltinamosios J. A. gynybos jos pasirinktÄ advokatÄ A.

J., parodė aiÅ¡kų procesinį Å¡aliÅ¡kumÄ ir tai yra pagrindas panaikinti 2021-04-23 nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.7.4. Plungės apylinkės teismo 2019-06-28 nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorei ir nustatytas dviejų mėnesių terminas kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas priimtame procesiniame dokumente nurodė, kad „<...> dėl R. R. įkalbinėjimo, neteisėto parengimo atgaline data 2009-10-02 Pažymos Nr. 2734 nėra aiÅ¡ku, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas J. A. atlikus nurodytus nusikalstamus veiksmus. Ä®statymų leidėjas reikalauja, kad kaltinamasis aktas privalo bÅ«ti aiÅ¡kiai suprantamas visiems proceso teisme dalyviams <...>“. Prokurorė D. S. šį procesinį dokumentÄ 2019-07-15 apskundė Klaipėdos apygardos teismui, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Z. Pocius neskundžiama nutartimi prokurorės skundÄ tenkino ir 2019-06-28 nutartį dėl bylos perdavimo prokurorei panaikino. Å iuo aspektu esminė aplinkybė ta, kad visas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliktas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, o buvęs Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir teisėjas Z. Pocius praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams po procesinio sprendimo priėmimo, t. y. 2019-09-23, nusprendė trauktis iÅ¡ skyriaus pirmininko ir teisėjo pareigų, tai sietina su Å¡alyje kilusiu „teisėjų korupcijos skandalu“, dėl kurio ikiteisminį tyrimÄ atlieka bÅ«tent Specialiųjų tyrimų tarnyba.

3.7.5. Klaipėdos apygardos teismui panaikinus 2019-06-28 nutartį, Plungės apylinkės teismas nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo aiÅ¡kiai pasisakęs, jog esant nurodytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams negali iÅ¡nagrinėti bylos. 2021-04-23 nuosprendyje kilusios abejonės dėl nustatytų procesinio dokumento trÅ«kumų nepaÅ¡alintos ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas teigia nustatęs, kÄ prokuratÅ«ra nurodė kaltinamajame akte ir 2017-12-05 PraÅ¡yme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimÄ , t. y. analogiÅ¡kai suformuluotus neva J. A. atliktus vienus ir tuos pačius veiksmus (poelgius), kurie kartotinai nurodyti net pagal trijų BK straipsnių dispozicijas – 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, veikiant bendrininkų grupe su R. Å . ir R. J., siekiant įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ kitų asmenų naudai); 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas, padarant didelę žalÄ valstybei, bet veikiant vienai ir nesiekiant jokios turtinės naudos sau ir kitiems ar kitokios asmeninės naudos); 300 straipsnio 3 dalį (dokumentų suklastojimas ir laikymas, veikiant vienai ir padarant didelę žalÄ valstybei).

3.7.6. Pirmosios instancijos teismo nustatytos pagal prokuratÅ«ros kaltinimus suformuluotos aplinkybės prieÅ¡tarauja logikos dėsniams. Asmuo negali tų pačių veiksmų (poelgių) pagal BK 182 straipsnio 2 dalies kvalifikavimÄ atlikti veikdamas bendrininkų grupe, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies kvalifikavimÄ atlikti jau veikdamas vienas. Teiginys, jog nustatyta ir įrodyta J. A. <...> siekiamybė įgyti svetimÄ turtÄ kitų asmenų naudai <...>, reikalauja jį taikyti tiek sukčiavimo, tiek piktnaudžiavimo veikų kvalifikavimo J. A. atvejais ir suponuoja iÅ¡vadÄ , kad dėl to, kas nurodyta, Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teismas nebuvo kompetentingas tokiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti, nes baudžiamÄ sias bylas dėl veikų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pirmÄ ja instancija gali nagrinėti tik apygardų teismai (BPK 225 straipsnio 1 dalis). ProkuratÅ«ros suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas bei 2017-12-05 dokumentas Nr. 4-1-15681 iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatoms, todėl byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

3.7.7. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo J. A. tris idealiųjų sutapčių nusikalstamas veikas, neva padarytas 2010 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Bet Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2017-02-17 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-1-884/2017, dėl analogiškų veikų 2011 m. birželio–liepos mėnesių laikotarpiu padarymo J. A. yra nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 68(2) straipsnio 1 ir 2 dalimis taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus. Å is nuosprendis įsiteisėjo Å iaulių apygardos teismui 2017-06-29 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-354/2017, atmetus J. A. apeliacinį skundÄ . Pagal šį nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant, J. A. yra atlikusi, o 2021-06-29 baigsis ir atėmimo teisės eitu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverių metų terminas.

Plungės apylinkės teismas 2021-04-23 nuosprendyje šių aplinkybių nenagrinėjo ir nesiaiškino, ar 2017-02-17 nuosprendžiu J. A. inkriminuotos veikos nesudaro idealiosios sutapties (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl turėtų būti taikytas bausmių apėmimo principas. Tiek dabar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1081/2021, tiek 2017 metais išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-1-884/2017 ikiteisminius tyrimus atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai, o kaltinimus abiejose bylose palaikė ta pati prokurorė D.

S.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 68(2) straipsnio 2 dalį teisė dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla gali bÅ«ti atimama nuo vienerių iki penkerių metų (straipsnio iki Ä®statymo Nr. XIII-653, 2017-09-28, paskelbto TAR 2017-10-05, redakcija). 2021-04-23 nuosprendžiu J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus atėmimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant ir į 2017-02-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-1-884/2017 paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, jau virÅ¡ys įstatymų leidėjo nustatytÄ maksimalų tokios bausmės terminÄ .

Be to, Plungės apylinkės teismas, 2021-04-23 nuosprendžiu skirdamas J. A. bausmes, neatsižvelgė į aplinkybes, kad jos byla 2017–2018 metais buvo nagrinėjama šališko teismo ir tuo šiurkščiai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Dėl to, kas nurodyta, J. A. galėtų būti iš viso atleista nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).

3.7.8. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta J. A. pažintis ar koks kitas santykis su R. J. ir R. Å .. Byloje nenustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos bÅ«tinos nustatyti aplinkybės dėl tariamo J. A. bendrininkavimo su R. J. bei R. Å . pagal inkriminuotÄ jai sukčiavimo epizodÄ , t. y. subjektyvieji (susitarimo) ir objektyvieji (veikos bendrumo) bendrininkavimo požymiai. O nesant susitarimo negalima teigti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktÄ .

3.7.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtomis nutartimis kasacinėse bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „<...> galimos tokios teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, kuris sÄ lygoja kito asmens (vykdytojas) veikas (nagrinėjamu atveju sukčiavimas) yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su vykdytomis nusikalstamomis veikoms, kartu reiÅ¡kia ir atitinkamos savarankiÅ¡kos veikos (nagrinėjamu atveju inkriminuotas piktnaudžiavimas ar aplaidumas) padarymÄ . Tokiu atveju sprendžiant klausimÄ , ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimÄ vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų sÄ sajas, asmenų, padariusių Å¡ias veikas, tyčios kryptingumÄ , kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes. Antai, jeigu kaltininkas, turėdamas sumanymÄ padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri neatsiejama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kartu atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik daromos veikos požymiai, bet kartu susiję priežastiniu ryÅ¡iu ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK straipsnį numatantį atsakomybę už Å¡ios konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ <...>“. Pagal J. A., R. J., R. Å . prokuratÅ«ros inkriminuotas ir pirmosios instancijos teismo patvirtintas nusikalstamas veikas susiklostė tokios teisinės situacijos, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai nustatyti visų asmenų elgesį, tarpusavio priežastinio ryÅ¡io (ne)buvimÄ , asmenų (ne)sÄ sajas, galimos tyčios kryptingumÄ , kitas objektyvias ir subjektyvias inkriminuotų veikų (ne)padarymo aplinkybes. Tokie veiksmai ir analizė nepadaryti, todėl J. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas.

3.7.10. Pirmosios instancijos teismo suformuluoti teiginiai, kaltinantys J. A. nusikalstamų veikų padarymu, prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Nuosprendžio pagal BK 182 straipsnio 2 dalį formuluotėje teigiama, tariamai „<...> J. A. apgaule kitų naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę <...>“. Teigiant apie „turtinę naudÄ â€œ, tai neabejotinai turėtų bÅ«ti neva padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, dalykas, bet J. A. inkriminuota BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta veika. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad J. A. nėra apgaule įgijusi kitų asmenų naudai turtinės teisės. Todėl, neliekant sukčiavimo, eliminuojama ir piktnaudžiavimÄ inkriminuojanti aplinkybė.

3.7.11. Jeigu Plungės apylinkės teismas konstatuoja, kad J. A. per V. V. apgaule įgijo turtinę teisę, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, baudžiamojoje byloje neatsiejamai privalomas ir V. V. veiksmų teisinis įvertinimas, kaip tÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso normos. Kol neiÅ¡tirti ir neįvertinti V. V. veiksmai, pirmosios instancijos teismui tiesiogiai siejant juos su J. A., R. J., R. Å . inkriminuotais veiksmais, nebejotinai pakenkta bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme iÅ¡samumui.

3.7.12. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , 2010-08-17 įsakymu „Dėl iÅ¡vadų žemės (miÅ¡ko) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone Nr. Ž14-115“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, ir savo paraÅ¡u patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). V. V. nuosavybės teisė į nurodytÄ turtÄ nebuvo atkurta. Ä®sakymų projektai dėl dokumentų dėl V. V. nuosavybės teisių atkÅ«rimo pripažinimo netekusiais galios ir panaikinimo buvo parengti bÅ«tent J. A.. Taigi, V. V. vardu nebuvo realizuotos turtinės teisės į didelės – 111 250 Lt (32 220,23 euro) vertės svetimÄ turtÄ ir deklaruojama procesiniame dokumente turtinė žala Lietuvos Respublikos valstybei padaryta nebuvo.

3.7.13. Apkaltinamajame nuosprendyje vienur teigiama, kad „<...> J. A., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniÄ ja specialiste (neva) nusikalstamas veikas atliko 2010 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, o (neva) suklastotus dokumentus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose laikė iki 2012-10-01, kol jie buvo pateikti NŽT prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamentui raÅ¡tu Nr. TR-(5.34)-6461<...>“, kitur jau teigiama, kad „<...> J. A. nusikalstamas veikas padarė 2010-05-31 – 2010-08-17 laikotarpiu <...>. Dar kitur teigiama, kad „<...> J. A. nusikalstamas veikas padarė iki 2014-07-14 eidama Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o po to eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas <...>“. Toks prokuratÅ«ros pareikÅ¡tame kaltinime bei apkaltinamajame nuosprendyje nuodytų aplinkybių nenuoseklumas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bylos medžiagoje esančių faktinių aplinkybių visetui dėl J. A. pareigybių, darbo funkcijų ir įgalinimų kaitos laiko ir erdvės atžvilgiu.

3.7.14. 2001-12-28 V. V. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) fiksuotos datos metu J. A. iÅ¡ viso nedirbo, nuo 2001-04-23 iki 2002-06-02 ji buvo sÅ«naus S. R. motinystės, vaiko priežiÅ«ros atostogose. Nurodytu laiku žemėtvarkininke (duomenys neskelbtini) dirbo R. R.. Å ios aplinkybės paneigia skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadÄ , kad tik J. A. disponavo E. R. nuosavybės atkÅ«rimo byla, tik ji galėjo suklastoti ir organizuoti dokumentų suklastojimÄ , kadangi nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla buvo jos žinioje, ir tik ji žinojo, kur ir kokius duomenis reikia pakeisti ir kokiomis datomis įraÅ¡yti. J. A. ir jos gynėjas nuo 2018 m. praÅ¡o, kad teismai paskirtų raÅ¡ysenos ir dokumentų ekspertizes dėl aplinkybių, kas rašė ir pasirašė atskirus dokumentus ir kokio senumo yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai, nustatymo. Å iuos praÅ¡ymus Plungės apylinkės teismas yra atmetęs ir tuo sutrukdė byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ .

3.7.15. Ä®sakymais J. A. buvo suteikti įgaliojimai dirbti tik su nuosavybės teisių atkÅ«rimu mieste, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje J. A. įgalinimų neturėjo. Todėl E. R. nuosavybės atkÅ«rimo bylÄ pavestoms procedÅ«roms atlikti ji galėjo gauti tik iÅ¡ skyriaus vadovo. J. A. vienavaldiÅ¡kai prieiti prie apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų dokumentų, žurnalų, nuosavybės atkÅ«rimo bylų, priėmimo–perdavimo aktų ir juos suklastoti neturėjo galimybių.

3.7.16. Pirmosios instancijos teismas neapklausė K. K.. Nekyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės nuosavybės atkÅ«rimo bylų priėmimo–perdavimo aktas buvo suraÅ¡ytas ir bylos perduotos 2009-09-30. Akto egzempliorius pasirašė K. K. ir vedėjas D. V.. Taigi tik jie ir disponavo nurodytais dokumentais. J. A. neturėjo jokios galimybės vienvaldiÅ¡kai disponuoti 2009-09-30 priėmimo–perdavimo akto egzemplioriais, o tuo labiau ji neturėjo jokios galimybės perspausdinant atitinkamus lapus ir suklastoti tokį dokumentÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad bÅ«tent J. A. perspausdino priėmimo–perdavimo akto tam tikrus lapus, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes neparemta baudžiamosios bylos medžiaga. Duomenų, kad J. A. bÅ«tų tyčia klastojusi kitus dokumentus ar disponavusi žinomai suklastotais dokumentais, byloje nėra.

3.7.17. Apkaltinamajame nuosprendyje ir prokuratÅ«ros kaltinamajame akte abejonės dėl laiko fiksuotos nuteistųjų (kaltinamųjų) nenaudai, tuo iÅ¡ esmės pažeista jų teisė į objektyvų procesÄ ir gynybÄ . Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai Å¡ioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ skaičiuoja nuo 2010-08-12, tuo labiau kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai įstatymų leidėjo buvo gerokai pailginti tik 2010-06-15 įstatymu Nr. XI-901, kuris įsigaliojo 2010-06-29. Tad labai svarbu tiksliai nustatyti inkriminuotų veikų padarymo laikÄ . Pažymėtina, kad NŽT prie ŽŪM atstovas A. B. yra patvirtinęs, jog Pažymos dėl nuosavybės teises pavirtinančių dokumentų pasiraÅ¡ymo data ir yra tas momentas, kada žmogus įgauna teisę į nuosavybę. Taigi tokios pažymos pasiraÅ¡ymo data ir yra turtinės teisės įgijimo į svetimÄ turtÄ laikas inkriminuojamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį prasme. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neginčijamai nenustatė, kad pažyma dėl V. V. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų suraÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta po 2010-06-29, todėl visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos nuteistųjų naudai ir tokiu atveju yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

3.7.18. 2017-12-05 posėdžio metu prokurorė pateikė ir pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos, kaip teigiama, J. A. charakterizuojančiu tikslu Skuodo apylinkės teismo 2017-02-17 apkaltinamÄ jį nuosprendį. J. A. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl veikų 2011 m. birželio–liepos mėnesiais padarymo. Skunde pažymima, kad abiejose bylose faktiÅ¡kai tuo pačiu metu ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami toje pačioje ikiteisminio tyrimo institucijoje, o Skuodo apylinkės teisme, kaip ir Kretingos rÅ«mų teisme, kaltinimÄ palaikė ta pati prokurorė D. S.. J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra identiÅ¡kos. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai pripažindami J. A. kalta turėjo vertinti, bet nevertino, ar J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo viena tęstinė nusikalstama veika, atlikta iki 2011 m. liepos mėnesio.

3.7.19. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo J. A. skiriamÄ bausmę.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendžiu nesutinka, prašo:

4.1. skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti dėl R. J. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį;

4.2. priimti įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu:

4.2.1. paskirti L. V. tyrimÄ poligrafu, užduodant jai klausimus: 1) ar L. V. yra davusi melagingus parodymus dėl R. J.? 2) ar L. V. matė spausdinimo maÅ¡inėlę A. J. namuose, adresu Alytus, RÅ«tų g. 33, bÅ«tent 2010 metais? 3) ar L. V. yra mokėjusi pinigus R. Å . ir ar yra gavusi pinigus iÅ¡ R. Å . arba R. Å . nurodymu mokėjimai buvo atliekami L. V.? 4) ar L. V. yra bendravusi su R. Å . nuosavybės teisių atkÅ«rimo, žemės sklypų pirkimo–pardavimo, paskolų suteikimo ir grÄ Å¾inimo, UAB „Investas“ valdymo klausimais?;

4.2.2. paskirti teismo ekspertizę, užduodant ekspertams klausimus: 1) ar 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymoje rankraÅ¡tinius įraÅ¡us padarė Maironių Å vč. M. Marijos bažnyčios kunigas J. J.? 2) ar 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymoje yra atspaustas Maironių Å vč. M. Marijos bažnyčios antspaudo atspaudas? 3) ar 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymoje tekstas yra atspausdintas raÅ¡omÄ ja maÅ¡inėle, kuria atspausdinti ir kiti Maironių Å vč. M. Marijos bažnyčios dokumentai?

5. Nuteistojo R. J. nuomone, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nepagrįstai atsisakė tenkinti tiesai nustatyti ir R. J. nekaltumui pagrįsti teiktus praÅ¡ymus, teismas iÅ¡sakė savo iÅ¡ankstinę nuomonę apie negalėjimÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti bylos priimdamas 2019-06-28 nutartį, kuria negalėdamas toliau nagrinėti bylos jÄ grÄ Å¾ino prokurorui, bet, nutartį panaikinus aukÅ¡tesniajam teismui, nepaÅ¡alinęs iÅ¡sakytų abejonių, toliau nagrinėjo bylÄ , dėl to priėmė iÅ¡ esmės neobjektyvų ir neteisingÄ nuosprendį. Todėl, nuteistojo R. J. nuomone, skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

5.1. Teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, netenkino praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nes jÄ iÅ¡nagrinėjo ir liudytojus apklausė bei visus kitus bylos nagrinėjimo procesinius veiksmus atliko Å¡aliÅ¡kas teismas, teismas apsiribojo tik kai kurių liudytojų apklausa. Taip nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų neÅ¡aliÅ¡kumo taisyklių. Todėl iÅ¡ esmės skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis priimtas dalį bylos nagrinėjus Å¡aliÅ¡kam teismui, tai kelia pagrįstų abejonių priimto apkaltinamojo nuosprendžio objektyvumu.

5.2. Teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat padaryta esminių baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio, 68(2) straipsnio), Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 3 straipsnio, 7 straipsnio, 20 straipsnio 1–5 dalių; 44 straipsnio 6 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto) pažeidimų, pažeisti kaltinamojo teisės į tinkamÄ gynybÄ , neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo ir teisingumo principai, neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai ir sunkinančia prasme aiÅ¡kinti Lietuvos Respublikos įstatymai ir jie taikyti pažeidžiant materialinės teisės normas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi duomenis privalėjo įvertinti objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai juos iÅ¡tirti sudėjęs į įrodymų visetÄ , taip pat paÅ¡alinti visus prieÅ¡taravimus, o nepavykus to padaryti įrodymus vertinti kaltinamojo naudai, be to, atlikti įrodymų tyrimÄ tokia apimtimi, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas, dėl to neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai ir nesant nusikaltimo sudėties priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose ir teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalies bei 228 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatas. Å ioje baudžiamojoje byloje dėl R. J. priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį yra pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, rungimosi principas, kadangi byloje, prieÅ¡ingai, nei nustatyta įstatyme, kaltinamasis turėjo įrodinėti savo nekaltumÄ , o visos abejonės, kurias bÅ«tų galima paÅ¡alinti atlikus papildomus tyrimo veiksmus, buvo aiÅ¡kinamos jo nenaudai. Rungimosi principas buvo pažeistas ir dėl to, kad, byloje tenkinant prokuratÅ«ros prieÅ¡taravimus, gynybos praÅ¡ymai buvo atmetami, o byloje esantys kaltinamÄ jį teisinantys duomenys nuosprendyje neanalizuoti ir nevertinti.

5.3. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylÄ teisme pirmÄ kartÄ duotais liudytojų K. K., K. Ž., N. V., R. R., R. J., A. V., G. K., A. B. parodymais. Taip pat, teismui nekvietus į posėdį ir net neapklausus V. K., R. J., A. V., L. V., E. L., A. U., R. K., K. Ž., K. K., A. B., A. B., apkaltinamÄ jame nuosprendyje remtasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teigiant, kad tuo įrodyta R. J. kaltė. Plungės apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi Å¡aliÅ¡ko teismo iÅ¡tirtais duomenimis ir pripažino juos tinkamais įrodymais.

5.4. Klaipėdos apygardos teismui panaikinus 2019-06-28 nutartį, Plungės apylinkės teismas nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo aiÅ¡kiai pasisakęs, jog kaltinamasis aktas turi trÅ«kumų, dėl kurių teismas negali iÅ¡nagrinėti bylos. 2021-04-23 nuosprendyje kilusios abejonės dėl nustatytų procesinio dokumento trÅ«kumų nepaÅ¡alintos ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

5.5. Tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje nurodyta, kad R. J. kartu su R. Å . suklastojo, po to R. J. ir R. Å ., rankomis laikydami 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , atnešė jÄ Ä¯ NŽT prie ŽUM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė jÄ J. A.. Tokios teismo iÅ¡vados yra nelogiÅ¡kos, kadangi dviem žmonėms neÅ¡ti vienÄ A4 formato, o juo labiau A5 formato dokumentÄ yra neįmanoma – neįmanoma bÅ«tų įsėsti į automobilį arba įlipti į vieÅ¡ojo transporto priemonę. Taip neÅ¡ant dokumentas neabejotinai bÅ«tų buvęs suplėšytas, o byloje nustatyta, kad dokumentas yra be iÅ¡orinių pažeidimų. Taigi teismo iÅ¡vados yra neginčijamai paneigtos bylos medžiaga ir byloje yra įrodyta, kad dokumentus NŽT prie ŽUM (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikė vienas asmuo. R. J. negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), kadangi tuo laikotarpiu gyveno ir dirbo Baltarusijos Respublikoje.

5.6. Pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai nustatyti visų nuteistųjų elgesį, tarpusavio priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , asmenų sÄ sajas, galimos tyčios kryptingumÄ , kitas objektyvias ir subjektyvias inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, tačiau teismas nenustatė jokių bendrininkavimo požymių. Nėra įvykdyti kasacinio teismo praktikoje suformuluoti reikalavimai, kuriais turėtų bÅ«ti grindžiamos J. A., R. J., R. Å . bendrininkavimo aplinkybės. Apkaltinamojo nuosprendžio teiginiai, kad J. A. priėmė dokumentus iÅ¡ R. Å . ir R. J., yra deklaratyvÅ«s, jų nepatvirtina jokie bylos faktiniai duomenys.

5.7. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J. pateikė 2001-12-28 V. V. prašymo, 2003-12-31 V. V. pareiškimo, 2009-09-28 V. V. prašymo, 1960-07-30 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopijas.

5.8. Teismas 2019-06-28 nutartimi buvo iÅ¡dėstęs savo pozicijÄ , kad „įvertinus R. J. pateiktus papildomus dokumentus, turėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo apklausiama, tikrinama poligrafu L. V., byloje turėtų bÅ«ti skiriama dokumentų ekspertizė, turėtų bÅ«ti techniÅ¡kai sutvarkyta byla, nes trÅ«ksta lapų, neteisingai sunumeruota ir kt.“, tačiau, nepaÅ¡alinus nurodytų trÅ«kumų, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

5.9. Baudžiamojoje byloje apklausti L. V., V. K., kurie atliko veiksmus, identiÅ¡kus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams, – pasirašė įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ , teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimÄ . Bylos aplinkybių kontekste buvo reikÅ¡minga, kodėl vienų asmenų identiÅ¡ki veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų asmenų – ne. Teismas nepateikė motyvų, kodėl vienų asmenų parodymai laikomi labiau patikimais negu kitų. Nebuvo pateikti motyvai, kodėl teismas vadovaujasi kaip patikimais L. V. parodymais, nors, bylos duomenimis, ji atliko veiksmus, identiÅ¡kus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams. L. V. yra įgijusi didelės vertės butÄ Vilniaus mieste, iÅ¡ prekybos teise į nuosavybės atkÅ«rimÄ gavo pajamų.

5.10. Teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas nuosprendį bei vertindamas R. J. ir L. V. parodymus, visiÅ¡kai ignoravo R. J. teikiamus duomenis ir įrodymus apie tai, kad L. V. pati iki susipažindama su R. J. 2008 metais aktyviai dalyvaudavo padedant ir tarpininkaujant asmenims atsikurti nuosavybės teisę, iÅ¡ Å¡ios veiklos uždirbo dideles sumas pinigų, kuriuos naudojo savo ir savo Å¡eimos narių vardu pirkdama nekilnojamÄ jį turtÄ (žemes) Å iaulių rajone ir (butÄ bei namÄ )Vilniuje ir Vilniaus rajone, už palÅ«kanas skolino pinigus kitiems asmenims, tačiau nebuvo tinkamai iÅ¡tirta ir įvertinta L. V. veika Å¡ioje byloje.

5.11. Kaltinamajame akte nenurodyti jokie R. J. veiksmai, sudarantys nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, t. y. nenurodyta, kad R. J. bÅ«tų įrašęs neteisingus duomenis į kokį nors dokumentÄ , pakeitęs tikro dokumento turinį, pagaminęs netikrÄ dokumentÄ . Taip pat kaltinamajame akte nenurodyta, kad R. J. bÅ«tų kÄ nors suklaidinęs, pateikęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ tam, kad įgytų svetimÄ turtinę teisę arba turtÄ . R. J. neatliko veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos vykdymas. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai teisės turėtojas ar valdytojas perleidžia jÄ kaltininkui ar kitam asmeniui, o Å¡is įgyja galimybę turtine teise naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra. Teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ nebuvo atkurta R. J., todėl kaltinimas svetimos turtinės teisės neteisėtu įgijimu neįrodytas. Taip pat R. J. nekaltinamas tuo, kad bÅ«tų kam nors padėjęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ ar organizavęs nusikalstamos veikos padarymÄ .

5.12. Nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nenurodė, kad R. J. bÅ«tų parengęs dokumentus, kurie sudaro pagrindÄ atkurti nuosavybės teises arba inicijuoti jų atkÅ«rimÄ . Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinime nurodytų nuosavybės teisių atkÅ«rimo R. J. bendravo su J. A. ar kitais asmenimis, turinčiais įgaliojimus vykdyti procesÄ dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo. Teismas savo iÅ¡vadas, kad R. J. tariamai dalyvavo parengiant ir pateikiant 2001-12-28 V. V. praÅ¡ymÄ , 2003-12-31 V. V. pareiÅ¡kimÄ , 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymÄ , 1960-07-30 Santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 173 kopijÄ , grindė L. V. parodymais. Tačiau L. V. nenurodė mačiusi, kad bÅ«tų spausdinami ar kitaip gaminami konkretÅ«s dokumentai arba kad apskritai bÅ«tų kas nors daroma su dokumentais, susijusiais su V. V.. L. V. pati yra sudariusi ne vienÄ nuosavybės teisės perleidimo sandorį su V. K., kuris įsigijo ir V. V. atkuriamÄ Å¾emę, bendravo su V. K. ir vykdė jo pavedimus, yra skolinga V. K.. Nebuvo paneigti R. J. paaiÅ¡kinimai, kad L. V. užklausė archyvÄ V. K. pavedimu, siekdama apsaugoti V. K. interesus prieÅ¡ įsigyjant teises iÅ¡ V. V.. V. V. ir R. J. santykiai yra konfliktiÅ¡ki, L. V. suinteresuota duoti melagingus parodymus, taip pat siekia pati iÅ¡vengti savo veiklos, susijusios su nuosavybės atkÅ«rimu, tyrimo. Be to, nors L. V. teigė, kad R. Å . nepažįsta, iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jie yra pažįstami. L. V. yra suinteresuota apkaltinti R. J., kad nebÅ«tų atliekamas jos pačios veiklos patikrinimas.

5.13. Liudytojas V. K., prieÅ¡ingai, nei konstatavo teismas, nenurodė jokių duomenų, kad R. J. bÅ«tų dalyvavęs perleidžiant V. V. nuosavybės teisę – nei nuosavybės teisės atkÅ«rimo procese, nei jÄ perleidžiant. Nors V. K. perpasakojo jam tariamai R. Å . sakytus žodžius, kad su V. V. nuosavybės atkÅ«rimu susijęs R. J., teismo posėdyje R. Å . Å¡ių parodymų nepatvirtino.

5.14. Teismas savo iÅ¡vadas grindė specialisto iÅ¡vada, kur nurodyta, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčios 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įraÅ¡ydamas ,,1993-05-12“ datÄ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingÄ registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigÄ J. J.. Teismas nepagrįstai nevertino R. J. paaiÅ¡kinimų, kad R. J. minėtų įrašų nedarė ir kad specialisto iÅ¡vada yra duota nekvalifikuotai atlikus tyrimÄ ir dėl specialisto klaidos. Å iuos R. J. parodymus patvirtina tai, kad 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymoje yra originalus katalikų bažnyčios antspaudo atspaudas, tai patvirtino pats bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas, atmesdamas praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę dėl antspaudo autentiÅ¡kumo, nurodė, kad byloje nekyla abejonių dėl to, kad antspaudas yra autentiÅ¡kas. Be to, 2014-07-23 Kauno metropolijos Å iaulių vyskupijos Maironių Å vč. Mergelės Marijos parapijos raÅ¡tu Nr. 3 nurodoma, kad Maironių Å vč. M. Marijos parapijos iÅ¡duodamų raÅ¡tų 1993 metų registracijos knygos nėra, todėl Katalikų bažnyčia negali nei patvirtinti, nei paneigti raÅ¡to autentiÅ¡kumo. Taigi, konstatuotina, kad yra esminių prieÅ¡taravimų tarp specialisto iÅ¡vados, kurioje konstatuojama, kad 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymoje įraÅ¡us darė R. J., ir kitų bylos duomenų, kad pažymoje yra autentiÅ¡kas Katalikų bažnyčios antspaudas. R. J. pažymos suraÅ¡ymÄ neigia, nėra atliktas tyrimas dėl kunigo Jokubausko paraÅ¡o. Tai prieÅ¡tarauja ekspertizės atlikimo metodikai, kadangi asmens, kurio vardu pasiraÅ¡yta, autentiÅ¡kas paraÅ¡as nebuvo sugretintas su tiriamuoju paraÅ¡u.

5.15. Baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti perduota prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ir nutartį.

5.16. Kaltinamajame akte nebuvo nurodyti jokie R. J. veiksmai, kuriais bÅ«tų tiesiogiai realizuota nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė, tačiau R. J. veiksmai kvalifikuojami kaip vykdytojo. Kuo pasireiÅ¡kė ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitarimas su kitais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis, akte nebuvo nurodyta. Taigi iÅ¡ kaltinamojo akto negalima spręsti, kokių konkrečiai objektyvių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis atliktų padarymu yra kaltinamas R. J.. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga, kadangi R. Å ., J. A., kurių veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti pagal susitarimÄ su R. J., tokias aplinkybes neigia.

5.17. Baudžiamojoje byloje yra dalis dokumentų, su kuriais R. J. nebuvo supažindintas, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti teise praÅ¡yti papildyti ikiteisminį tyrimÄ . Baudžiamosios bylos tomų apyraÅ¡ai neatitinka faktiÅ¡kai bylose sudėtų dokumentų. R. J. jau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prie baudžiamosios bylos buvo pridėti nauji ikiteisminio tyrimo duomenys, 2016-11-04 pateikti NŽT dokumentai (9 tome 47–72 lapai), kurie R. J. nebuvo pateikti susipažinti ir dėl kurių jis negalėjo pateikti praÅ¡ymo papildyti ikiteisminį tyrimÄ , taip pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybÄ . Visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija R. J. nebuvo įteikta. Taigi nebuvo įvykdyti BPK 218 straipsnio 3 dalies reikalavimai supažindinti įtariamÄ jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ , o vėliau ir kaltinamajame akte nurodyta, kad 2010-09-02 R. J. ir R. Å . gavo iÅ¡ V. K. 222 400 litų. Å iÄ aplinkybę paneigia R. J. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20318274 15 lape esančios Baltarusijos Respublikos daugkartinės (galiojančios nuo 16-03-2010 iki 15-03-2011) vizos su 25-03-2010 įvažiavimo ir vizos atidarymo spaudu ir 17 paso puslapyje esantis įvažiavimo į Baltarusijos RespublikÄ 2010-08-30 ir tame pačiame puslapyje esantys iÅ¡važiavimo iÅ¡ Baltarusijos Respublikos 2010-09-05 spaudai ir įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2010-09-02 R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje ir įtarime nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Dėl Å¡ių aplinkybių, R. J. nuomone, yra pagrindas perduoti bylÄ prokurorui. R. J. apeliaciniame skunde taip pat dėsto, jo nuomone, perdavus bylÄ prokurorui bÅ«tinus atlikti veiksmus.

5.18. Jeigu Plungės apylinkės teismas konstatuoja, kad R. J. per V. V. apgaule įgijo turtinę teisę, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, baudžiamojoje byloje neatsiejamai privalomas ir V. V. veiksmų teisinis įvertinimas, kaip tÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso normos. Kol neiÅ¡tirti ir neįvertinti V. V. veiksmai, pirmosios instancijos teismui tiesiogiai siejant juos su J. A., R. J., R. Å . inkriminuotais veiksmais, neabejotinai pakenkta bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme iÅ¡samumui.

5.19. R. J. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria V. V. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui, pateikia savo baudžiamojoje byloje esančių įrodymų vertinimÄ .

5.20. R. J. neatkÅ«rė nuosavybės teisių savo vardu, turtinė teisė apgaule nebuvo įgyta. Tarpininkavimas perparduodant teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ , veikimas pagal įgaliojimÄ , kitokie veiksmai su nuosavybės teise, kuri jau pripažinta, kaip įrodyta, neturi apgaulės požymių ir negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Be to, R. J. yra pateikęs duomenis, kad tariamo V. K. pinigų R. J. ir R. Å . sumokėjimo momentu R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje.

5.21. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. J. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, ir Å¡ioje pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įraÅ¡ydamas ,,1993-05-12“ datÄ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingÄ registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigÄ J. J., šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31 pateikė J. A., o ji šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ Ä¯dėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, jog visas pažymos tekstas kartu su jo turiniu ir uždėtas bažnyčios spaudas bÅ«tų suklastoti ar tekstas atspausdintas ir spaudas uždėtas ne kunigo J. J.. Visas kaltinimas R. J. paremtas tik specialisto iÅ¡vada, kuria keletÄ ranka raÅ¡ytų skaičių ir tris nepilnus žodžio fragmentus tyręs raÅ¡ysenos ekspertas pripažino kaip padarytus R. J.. Tokia aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti, jog nepakanka įrodymų konstatuoti, kad 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ pagamino ir suklastojo R. J..

5.22. Net pripažinus, kad 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažyma tariamai galėjo bÅ«ti suklastota, ji neatitinka dokumento sÄ vokos, nes: 1) dokumentas sudarytas juridinio asmens, kuris veikia eksteritoriniu principu ir atskiri jo veiklos aspektai nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikcijÄ ir 2) su Å¡iuo dokumentu Lietuvos įstatymai nesieja jokių teisinių pasekmių. Lietuvos Respublika katalikų bažnyčios veiklos atžvilgiu nustatė ribotÄ jurisdikcijÄ , todėl Katalikų bažnyčios dokumentai negali bÅ«ti vertinami pagal jų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai imperatyviai su Katalikų bažnyčios dokumentais sieja teisines pasekmes. Å iuo atveju tai nebuvo nustatyta. Be to, Katalikų bažnyčia nesikreipė su praÅ¡ymu vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ dėl jos jurisdikcijai priskiriamo dokumento tariamo suklastojimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktika, dokumentu pripažįstamas tik toks dokumentas, kuris nustato juridinį faktÄ , su kuriuo įstatymai sieja konkrečias teisines pasekmes. Taigi, 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažyma pagal Lietuvos įstatymus nesukuria jokių teisinių pasekmių, be to, yra suraÅ¡yta organizacijos, kuri veikia pagal eksteritorinį principÄ ir atskiriems jos veiklos aspektams Lietuvos Respublikos įstatymai netaikomi.

5.23. Inkriminuotų nusikalstamų veikų tinkamam kvalifikavimui, nuosprendžio priėmimo, senačių nustatymo ir kitiems terminams svarbu nustatyti konkrečias datas, o jeigu tas neįmanoma, – laikÄ , ne ankstesnį kaip konkreti data, nes visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamųjų naudai. ApkaltinamÄ jame nuosprendyje ir prokuratÅ«ros kaltinamÄ jame akte abejonės dėl laiko fiksuotos nuteistųjų (kaltinamųjų) nenaudai, tuo iÅ¡ esmės pažeista jų teisė į objektyvų procesÄ ir gynybÄ . Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai Å¡ioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ skaičiuoja nuo 2010-08-12, tuo labiau kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai įstatymų leidėjo buvo gerokai pailginti tik 2010-06-15 įstatymu Nr. XI-901, kuris įsigaliojo 2010-06-29. Tad labai svarbu tiksliai nustatyti inkriminuotų veikų padarymo laikÄ . NŽT prie ŽŪM atstovas A. B. yra patvirtinęs, jog Pažymos dėl nuosavybės teises pavirtinančių dokumentų pasiraÅ¡ymo data ir yra tas momentas, kada žmogus įgauna teisę į nuosavybę. Taigi tokios pažymos pasiraÅ¡ymo data ir yra turtinės teisės į svetimÄ turtÄ Ä¯gijimo laikas inkriminuojamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį prasme. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neginčijamai nenustatė, kad pažyma dėl V. V. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų suraÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta po 2010-06-29, todėl visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos nuteistųjų naudai ir tokiu atveju yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Be to, baudžiamojo įstatymo galiojimui laike privalu nustatyti padarinių atsiradimo laikÄ . Skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje bei prokuratÅ«ros kaltinamajame akte tas laikas dažniausiai fiksuotas tik kaip ne vėlesnis nei konkreti data (pvz., nuosprendžio antrame lape nurodyta: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12), bet visiÅ¡kai nepasisakyta dėl laiko, ne ankstesnio nei konkreti data.

5.24. Baudžiamojoje byloje yra 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“, pasiraÅ¡yta vedėjo D. V.. TÄ pačiÄ dienÄ buvo susirinkusi komisija ir ji 2009-10-02 protokolu Nr. 4 patvirtino, kad pretendentei V. V. dėl nuosavybės teisės į 80 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime atkÅ«rimo priima iÅ¡vadÄ suteikti lygiaverčius sklypus (duomenys neskelbtini) rajone. Liudytojai D. V., D. V. nepaneigė, kad Pažyma Nr. 2734 bei protokolas Nr. 4 suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti bÅ«tent 2009-10-02. Tai patvirtina, kad jau 2009 m. spalio mėnesio pradžioje realiai egzistavo E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla Nr. 29 ir ji buvo ne iÅ¡imtinai J. A. dispozicijoje. Byloje yra duomenų, kad 2009-09-30 nuosavybės atkÅ«rimo bylų priėmimo–perdavimo aktÄ K. K. spausdino pats, taip pat jam padėjo R. R.. Nurodytu laiku bylas atvežė į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių ir paliko archyve. J. A. sutikrinime nedalyvavo ir priėmimo–perdavimo aktu nedisponavo.

5.25. Ikiteisminio tyrimo procesas ir teismo procesas iki apkaltinamojo nuosprendžio R. J. paskelbimo tęsėsi net devynerius metus ir septynis mėnesius. R. J. niekada baudžiamojo proceso nevilkino ir netrukdė, tačiau, vertinant trijų pagal idealiÄ jÄ sutaptį epizodų bylos apimtį, baudžiamasis procesas buvo neadekvačiai iÅ¡tęstas, o R. J. teisė į greitÄ teisminį procesÄ (greitÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ) neabejotinai buvo suvaržyta. Tai ypatingai pasireiÅ¡kė tuo, kad 2017–2018 metais jo bylÄ pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, beje, paskyręs ketverių metų realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, jog Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teisme turėjo bÅ«ti pripažintos R. J. atsakomybę Å¡velninančiomis aplinkybėmis (BPK 59 straipsnio 2 dalis) ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalyje reglamentuota tvarka, turėjo bÅ«ti motyvuotai paskirta Å¡velnesnė bausmė arba jis visiÅ¡kai atleistas nuo bausmės.

5.26. Pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai nepagrįstai paskirdamas bausmę – parinkdamas bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, R. J. nustatė pareigÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Su tokia paskirta pareiga R. J. nesutinka, nes jis vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ teikia teisines paslaugas (karantino laikotarpiu veikla laikinai nevykdoma, registruojasi Užimtumo tarnyboje), inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra susijusios su smurtiniais nusikaltimais, plėšimu, narkotikų prekyba ir pan., t. y. su tais nusikaltimais, kurie dažniausiai vykdomi tamsiu paros metu, taip pat nėra susijusios su kažkokiomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su judėjimu Lietuvoje ar užsienyje.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Å . su Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-23 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ R. Å . suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai arba panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-23 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – nuteistÄ jį R. Å . iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 32 205,75 Eur vertės turto konfiskacijÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12, tuo pagrindu teismas padarė iÅ¡vadas, kad nėra pagrindo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamiesiems, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. BK 182 straipsnis sukčiavimÄ apibrėžia kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ apgaule, todėl pirmosios instancijos teismas nuosavybės teisės įgijimo momentu, taip pat ir apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo momentu turėjo laikyti 2009-10-02 pažymos parengimo datÄ , kai (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas D.

V. konstatavo, kad V. V. turi nuosavybės teisę į 80 ha žemės. Sprendimas dėl nuosavybės teisės V. V. atkÅ«rimo buvo svarstomas komisijoje, tai patvirtina byloje esantis 2009-10-02 protokolas Nr. 4, kuriuo priimtas sprendimas V. V. atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi sprendimas atkurti V. V. nuosavybės teises buvo priimtas 2009-10-02 perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypÄ kitoje vietoje. Vadovaujantis byloje apklausto liudininko A.

B. parodymais, bÅ«tent „pažyma, kuriÄ pasiraÅ¡o skyriaus vedėjas yra pagrindinis nuosavybės teisę atkuriantis dokumentas“, „ruoÅ¡iant nuosavybės atkÅ«rimÄ visų pirma iÅ¡raÅ¡oma vedėjo patvirtinta ir pasiraÅ¡yta pažyma dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o po to rengiama iÅ¡vada, atsižvelgiant į piliečio norÄ ir pažymÄ â€œ. AnalogiÅ¡kai teisme apklaustas D. V. nurodė, kad atkÅ«rimo procesas baigiamas, kai priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises ir įregistruoti vieÅ¡ajame registre.

Taigi sprendimas dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo yra baigiamasis nuosavybės atkÅ«rimo dokumentas. AnalogiÅ¡kas aplinkybės patvirtino ir liudytoja D. V.. Taigi bÅ«tent pažymÄ dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų pagrindu yra priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo, todėl konstatuotina, kad turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę apgaule buvo įgyta bÅ«tent 2009-10-02 pažymos „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pagrindu.

Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės senaties klausimus, turėjo vadovautis BK 95 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29, kuri už sunkius nusikaltimus numatė 10 metų baudžiamosios atsakomybės senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas privalėjo bylÄ nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės taikymo senaties terminams, todėl konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai ir pažeidžiant BK 95 straipsnio nuostatas, draudžiančias priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, suėjus senaties terminams.

6.3. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, iÅ¡ esmės Plungės apylinkės teismas, konstatuodamas apelianto kaltę, vadovavosi netiesioginiais įrodymais. Konstatuodamas R. Å . kaltę pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo praktika, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė esminių baudžiamosios teisės principų, todėl priėmė iÅ¡ esmės neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismo iÅ¡vados, kuriomis R. Å . veiksmuose konstatuota kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, yra iÅ¡ esmės neteisėtos.

6.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. Å . kartu su nuteistÄ ja J. A. ir R. J., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalėjusiÄ suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ E. R., kuris neturėjo giminystės ryÅ¡ių su V. V., iki nacionalizacijos priklausiusiÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) r. R. Å . mano, kad teismas neatskleidė kaltinamųjų veiksmuose bendrininkavimo sudėties, o teismo iÅ¡vados, kad kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ tariamai padarė bendrininkaudami visiÅ¡kai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

6.5. Byloje nebuvo nustatytas kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai. Teismas, konstatuodamas, kad kaltininkai bendrininkavo, iš esmės rėmėsi prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tiesioginių įrodymų dėl nusikaltimo padarymo, rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais tam tikrus tarpinius faktus, tačiau nesudarančiais visumos įrodymų grandinės. Teismo išvados, kad R. Š. su kitais kaltinamaisiais veikė bendrininkų grupe, padarytos remiantis formaliomis prielaidomis. Dėl nurodytų priežasčių atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog apeliantas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su nuteistaisiais J. A. ir R. J..

6.6. R. Å . veiksmuose bendrininkavimo požymių nustatyta nebuvo, Å¡ie požymiai realiai net neegzistavo. Be to, byloje nebuvo nustatyta, jog nuteistieji J. A., R. J. ir R. Å . veikė bendrai susitarę, organizuotai, kada nors bent viename epizode bÅ«tų pasiskirstę vaidmenis ir (ar) užduotis. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog R. Å . bÅ«tų dalyvavęs aptariant, suderinant svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, kad jis su nuteistaisiais J. A. ir R. J. bÅ«tų aptaręs kokį nors veiklos planÄ , pasiskirstęs vaidmenimis, sutaręs ar apskritai susitaręs veikti bendrai.

6.7. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamieji R. Å ., J. A. ir R. J. turtinę teisę apgaule įgijo atlygintinai, iÅ¡ teismo nuosprendžio taip ir liko neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių teismas manė, kad R. Å . gavo atlyginimÄ , nes tokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos nebuvo. Be to, byloje liko nenustatyta, kokiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo nuteistoji J. A..

6.8. R. Å . pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji R. J. ir R. Å . nurodė, kad J. A. jie nepažinojo, analogiÅ¡kai ir J. A. nurodė, kad apelianto bei R. J. ji nepažįsta. Todėl byloje objektyviai teismas negalėjo spręsti, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrai.

6.9. Teisminio nagrinėjimo metu R. Å . paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta J. V., kuris paprašė pagalbos atkuriant nuosavybės teises į žemę jo motinai V. V.. R. Å . tuo metu kaip fizinis asmuo teikė tarpininkavimo paslaugas, jis taip pat žinojo, kas supirkinėja iÅ¡vadas dėl žemių, todėl papraÅ¡ytas pagalbos jis padėjo J. V. parduoti V. V. vardu iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ dėl žemės pirkėjui V. K.. Kaip pažymėjo R. Å ., jis jokių nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo dokumentų netvarkė, o tik padėjo parduoti iÅ¡vadÄ . Nors R. Å . su R. J. buvo ir yra pažįstami, tačiau jie kartu jokių dokumentų neruošė, jam nėra žinomos nuosavybės teisės į E. R. žemę atkÅ«rimo aplinkybės, jis nėra buvęs (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos tarnyboje ir jokių reikalų su nuteistÄ ja J. A. niekada neturėjo.

6.10. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis R. J. parodė, kad jis R. Å . pažįsta kaip jo buvusios sutuoktinės L. V. bendradarbį (R. Å . buvo samdomas direktorius L. V. įmonėje), tačiau jokių verslo reikalų su juo nėra turėjęs. Anot R. J., dėl V. V. žemės iÅ¡vados pardavimo jis bendravo su J. V.. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje nėra buvęs ir nežino, kur jis yra. Jis nuteistosios J. A. nepažįsta ir nėra matęs, pirmÄ kartÄ susitiko teisme. Kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, jog pažįsta ir R. J., ir R. Å .. Dėl V. V. iÅ¡vados pirkimo jis susitiko su R. Å . RadviliÅ¡kio m., susitarė dėl kainos, R. Å . sumokėjo avansÄ ir paėmė skolos raÅ¡telį, tačiau R. Å . nurodė, jog toliau reikės bendrauti su R. J., kuris disponavo žemės iÅ¡vada.

6.11. Liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji ir kaltinamasis R. J. kartu gyveno ir susilaukė vaikų. V. K. jai yra žinomas, tai asmuo, kuris pirkdavo išvadas. Iš pradžių R. Š. dirbo su V. K., o vėliau su juo pradėjo dirbti R. J..

6.12. IÅ¡ nurodytų kaltinamųjų parodymų visumos yra akivaizdu, jog nei R. Å ., nei nuteistasis R. J. nepažinojo nuteistosios J. A., jie nesilankė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje ir neprisidėjo prie žemės iÅ¡vados parengimo, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, esÄ apeliantas su kitais nuteistaisiais, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį įgijo turtinę teisę, yra nepagrįstos.

6.13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, nustatė, jog apelianto R. Å . vaidmuo parduodant žemės iÅ¡vadÄ buvo tik epizodinis – apeliantas R. Å . suvedė J. V. (žemės iÅ¡vados tariamos savininkės V. V. sÅ«nų) su nuteistuoju R. J. ir susitiko su žemės iÅ¡vados pirkėju V. K., iÅ¡ kurio gavo 25 000 Lt (7 240 Eur) avansÄ pagal paskolos raÅ¡telį, o vėliau visus žemės iÅ¡vados pardavimo reikalaus tvarkė R. J.. Be to, bylos duomenimis buvo nustatyta, jog R. Å . savo automobiliu vežė J. V. ir jo motinÄ V. V. į notarų kontorÄ pasiraÅ¡yti įgaliojimo ir pirkimo–pardavimo sutarties. Nors nuteistasis R. J. taip pat nurodė, jog jis tik tarpininkavo tarp J. V. ir V. K. parduodant V. V. vardu iÅ¡duotÄ Å¾emės iÅ¡vadÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas taip ir neiÅ¡siaiÅ¡kino, kurio iÅ¡ nuteistųjų vaidmuo tarpininkaujant tarp žemės iÅ¡vados pirkėjo V. K. ir savininkės V. V. buvo pagrindinis, o kurio tik antraeilis.

6.14. BylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, iÅ¡ ko ir kokiu bÅ«du buvo gauta žemės iÅ¡vada, kaip ji buvo perduota J. V. ir (ar) R. J., kaip ir kas suorganizavo žemės iÅ¡vados iÅ¡davimÄ ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos suformavimÄ , kodėl iÅ¡ 27 1289 ha E. R. turėtos žemės buvo atkurta net 80 ha ir bÅ«tent (duomenys neskelbtini) rajone, kur veiklÄ vykdė V. K. valdoma UAB (duomenys neskelbtini), byloje nebuvo nustatyta ir tai, kas siejo V. K. ir NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovÄ D. V. ir t. t. Net tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad R. Å . veiksmuose vis dėlto yra nusikaltimo požymių, tik teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡samiau ir detaliau, R. Å . veiksmai daugiausia galėtų bÅ«ti įvertinti kaip padėjėjo, o ne kaip bendravykdžio, kaip buvo kvalifikuoti skundžiamu teismo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad apelianto veiksmų tinkamas kvalifikavimas turi tiesioginę įtakÄ ir tinkamam bausmės skyrimui ir bausmės individualizavimui.

6.15. IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad pinigai už žemės iÅ¡vadÄ buvo sumokėti iki notarinių sandorių sudarymo. Už iÅ¡vadÄ su V. V. ir J. V. buvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir iÅ¡ V. K. gauti pinigai už žemės iÅ¡vadÄ buvo perduoti J. V.. Nors kaip liudytojas apklaustas J. V. teismo posėdžio metu Å¡ias faktines aplinkybes neigė ir nurodė, kad jokių pinigų negavo, Å¡ie J. V. parodymai vertintini itin kritiÅ¡kai. Pažymėtina, jog V. V. dukterys D. M. ir N. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog J. V. savo mamai V. V. apie bÅ«tinybę sudaryti testamentÄ R. J. nieko nesakė, vežėsi mamÄ Ä¯ notarų biurÄ prieÅ¡ jos valiÄ , po notarų biuro mama verkė, nes bijojo J. V., kuris liepė mamai atiduoti gautus dokumentus. Be to, faktines aplinkybes, kad J. V. buvo perduoti pinigai, gauti iÅ¡ V. K., patvirtino ir pats faktas, jog po žemės iÅ¡vados panaikinimo V. K., kaip R. J. įgaliotas atstovas, siuntė raginimus grÄ Å¾inti už iÅ¡vadÄ sumokėtus pinigus bÅ«tent J. V. ir jo motinai.

6.16. Reikšminga pažymėti ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. V. laikotarpiu nuo 2009-10-02 iki 2010-08-23 atitiko kraujagyslinės demencijos (įgytos silpnaprotystės) kriterijus, dėl to nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmės, pobūdžio ir reikšmės, negalėjo jų valdyti, tačiau byloje taip ir liko neatskleista, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui 2001-12-28, 2003-12-31, 2009-09-28 buvo teikti V. V. pasirašyti prašymai.

6.17. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs Plungės apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai neatskleidė kaip liudytojų byloje apklaustų R. J. ir V. K. vaidmens dalyvaujant žemės iÅ¡vados pirkimo–pardavimo sandoryje. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė į bylÄ patvirtintÄ 2010-08-22 paskolos sutarties kopijÄ , kurioje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. J. sudarė paskolos sutartį. Pagal Å¡iÄ paskolos sutartį R. J. UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 222 500 litų paskolÄ , kuri buvo skirta žemės IÅ¡vadai Nr. IÅ -14-2 pirkti, t. y. tai pačiai iÅ¡vadai, kuria V.

V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) rajone. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos buvo nustatyta, kad V. V. Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure 2010-08-23 sudarė testamentÄ , kuriuo savo mirties atveju žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajonuose ir turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės, kuri jai priklauso pagal IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2, paliko R. J. ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯galiojo R. J. atstovauti jai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagal iÅ¡vadÄ Nr. IÅ 14-2.

Liudytojas V. K. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas) teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jo įmonė pati negalėjo įsigyti žemės, todėl jis pasamdė (įdarbino įmonėje vadybininku) R. J., kad jis tik dėl akių pasiskolintų pinigų ir sumokėtų juos už žemės iÅ¡vadÄ . Atitinkamai liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir Å¡i bendrovė supirkinėja iÅ¡vadas dėl nuosavybės atkÅ«rimo, t. y. realiai verčiasi neteisėta Å«kine komercine veikla.

R. J. teigimu, jis savo vardu ne kartÄ imdavo paskolas iÅ¡ įmonės, surasdavo asmenis, kurie parduodavo iÅ¡vadas, ir sumokėdavo jas. Dėl V. V. iÅ¡vados pirkimo R. J. nurodė, jog tik paėmė iÅ¡ įmonės paskolÄ , o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimÄ . Ä®galiojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasiraÅ¡ydavo. Jis Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure nėra buvęs, jokių įgaliojimų notarų biure nėra davęs, jis tik pasiraÅ¡ydavo V.

K. atvežtus dokumentus. IÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių visumos matyti, jog pinigai pagal paskolos sutartį R. J. galbÅ«t net nebuvo perduoti, kadangi su R. Å . ir R. J. susitiko tik V. K., veikęs kaip R. J. įgaliotas atstovas. BÅ«tent V. K. vyko į Klaipėdos miesto 10-Ä jį notarų biurÄ ir jam buvo perduoti E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentai bei V. V. testamentas. Teismui neiÅ¡siaiÅ¡kinus nurodytų faktinių aplinkybių visumos ir buvusių prieÅ¡taravimų, nebuvo atskleista baudžiamosios bylos esmė.

6.18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įrodymų visumos taisykle, kad vienas ar kitas netiesioginis įrodymas, įrodęs tarpinį faktÄ , sudarytų tam tikrÄ Ä¯rodymų visumos sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl teismo iÅ¡vadų pagrįstumo, paremtų netiesioginiais įrodymais, jų vertinimu. Teismas nenustatė, kas ir kokį vaidmenį iÅ¡ veikos bendrininkų atliko, nenustatė susitarimo turinio, tai leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad R. Å . vaidmuo sukčiaujant taip ir liko neįrodytas.

6.19. Vertinant veikÄ kaip sukčiavimÄ bÅ«tina įrodyti ne tik objektyviuosius nusikalstamos veikos padarymo požymius, bet ir subjektyviuosius požymius, o bÅ«tent kaltininko kaltės turinį. Tai yra, kad R. Å . suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobÅ«dį, Å¡iuos padarinius numatė ir jų norėjo, o Å¡ie subjektyviosios pusės požymiai byloje nustatyti nebuvo.

6.20. R. Å . nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, esÄ jis kartu su kitais nuteistaisiais klastojo dokumentus, o juose įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai sukėlė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius. R. Å . E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos ar žemės iÅ¡vados rengimo ir patvirtino aplinkybės apskritai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos. IÅ¡ faktinių bylos duomenų matyti, jog nuteistoji J. A. nuo 2007 metų dirbo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje ir atliko darbus, susijusius su nuosavybės teisų atkÅ«rimu (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) miestelyje.

Jokių funkcijų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, ji nevykdė, tai darė kita skyriaus darbuotoja. SeniÅ«nijoms perduodant archyvinę medžiagÄ , ji Å¡ių darbų neatliko ir tokiais dokumentais nedisponavo. Nuosavybės teisių į E. R. žemę atkÅ«rimo bylÄ , anot nuteistosios J. A., ji vykdė pagal tiesioginį NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo D. V. nurodymÄ nuo 2009 metų rudens. Visus klausimus dėl dokumentų rinkimo, atitikties norminiams aktams J.

A. derino tik su skyriaus vedėju D. V.. J. A. 2009-10-02 parengė pažymÄ , jÄ pateikė skyriaus vedėjui D. V., kuris jÄ pasirašė ir patvirtino. Pagrindinėje E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 29 buvo neaiÅ¡ki santuokos liudijimo kopija, todėl ji pareikalavo iÅ¡ D. V. kitos kopijos ir, iÅ¡ virÅ¡ininko gavusi jÄ , perkėlė duomenis, kurie buvo užraÅ¡yti ankstesnėje santuokos liudijimo kopijoje. Pagal vedėjo D. V. nurodymus J. A. parengė iÅ¡vados ir įsakymo projektus, galutinai suformavo E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr.

29. Visus šiuos dokumentus peržiūrėjo skyriaus teisininkė ir, jai pasirašius, perdavė vedėjui D. V.. Vėliau žemės išvada buvo nusiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių. Ši išvada buvo patikrinta ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, jie nenustatė esminių pažeidimų. Dėl to V. V. buvo suteikta teisė atsikurti nuosavybės teisę į 80 ha žemės (duomenys neskelbtini) rajone, nors remiantis 1938-12-05 duomenimis buvusiam žemės savininkui E. R. iki nacionalizacijos priklausė tik 27,1289 ha žemės (duomenys neskelbtini) rajone.

6.21. Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes yra akivaizdu, jog nuosavybės teisių į E. R. žemę atkÅ«rimo bylÄ nuteistoji J. A. vykdė pagal tiesioginį NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo D. V. nurodymÄ , todėl prie Å¡ių procesų R. Å . neprisidėjo ir negalėjo prisidėti. Eidama NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, J. A. nedisponavo jokia archyvine medžiaga, ja galėjo disponuoti tik pats skyriaus vedėjas D. V.. Be to, V. V., kaip E. R. teisių perėmėjai, galėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės tik į 27,1289 ha bendro ploto žemės sklypÄ , o realiai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 80 ha bendro ploto žemės sklypus. J. A. vykdydama NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo D. V. nurodymus pati neturėjo jokios kompetencijos nustatyti, kur ir koks žemės sklypas pagal iÅ¡vadÄ po nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso atiteks tariamai E. R. teisių perėmėjai V. V.. Tai galėjo spręsti tik pats NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas D. V. bei jo tiesioginis vadovas. Dėl to, apelianto nuomone, teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta nuosavybės teises į E. R. žemę V. V. atkurti bÅ«tent (duomenys neskelbtini) rajone, kur veiklÄ vykdė žemės iÅ¡vados pirkėjo V. K. vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Be to, iÅ¡ nuteistosios J. A. parodymų buvo akivaizdu, jog E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla buvo suformuota ir žemės iÅ¡vados bei įsakymo projektai buvo parengti D. V. nurodymu, patikrinti NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus teisininkės ir perduoti D. V. toliau derinti.

6.22. Taigi iÅ¡ bylos medžiagos buvo akivaizdu, jog bÅ«tent D. V. buvo nusikalstamos veikos neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę į E. R. turėtÄ Å¾emę organizatorius. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas į Å¡ių faktinių aplinkybių visumÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė ir baudžiamÄ jÄ bylÄ D. V. nepagrįstai nutraukė. Dėl Å¡ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kaip ir kieno iniciatyva buvo suformuota E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla, iÅ¡ ko J. A. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio gavo pirminius dokumentus, patvirtinančius V. V. teisę į E. R. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ ir t. t.

6.23. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų taip pat atmestinos kaip nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog apeliantas su nuteistuoju R. J. per V. V. (R. J. kaimynę) tariamos E. R. teisių perėmėjos V. V. vardu parengė praÅ¡ymÄ Lietuvos centriniam archyvui. Liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji sugyventinio R. J. papraÅ¡yta savo ranka 2009–2010 metais yra pildžiusi praÅ¡ymus Lietuvos centriniam archyvui, o praÅ¡ymo tekstÄ diktavo pats R. J.. Tai yra dariusi ir ant popieriaus lapo, ir ant blanko. Galėjo užpildyti dokumentÄ ir V. V. vardu, tikslių to dokumento užpildymo aplinkybių neatsimena, jį užpildė tik R. J. papraÅ¡yta. Å io praÅ¡ymo pagrindu iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinos A. J. turimo buto adresu (duomenys neskelbtini), R. J. gavo 2010-05-31 PažymÄ apie nekilnojamÄ jį turtÄ Nr. R4-1014, kurioje nurodomi duomenys apie E. R. turėtÄ Å¾emę. IÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantas neprisidėjo prie Å¡io praÅ¡ymo parengimo, t. y. dokumento suklastojimo. PraÅ¡ymÄ Lietuvos centriniam archyvui V. V. galėjo parengti arba savo iniciatyva (kadangi pažinojo V. K.), arba nuteistojo R. J. praÅ¡ymu.

6.24. Taip pat atmestinos kaip nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog R. Å ., veikdamas kartu su R. J., pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ . Apeliantas pažymi, jog įraÅ¡ai 1993-05-12 V. V. (V.) sakramento pažymoje nebuvo iÅ¡tirti techninėmis priemonėmis ir Å¡ios pažymos sukÅ«rimo (pasiraÅ¡ymo) laikas nebuvo nustatytas. Be to, abejotina ir pačios sakramento pažymos įrodomoji reikÅ¡mė baudžiamajai bylai. Vadovaujantis 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gyvendinimo tvarkos 14 punktu, bažnytinė krikÅ¡to sakramento pažyma negalėjo bÅ«ti laikoma V. V. (V.) ir E. R. giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu. PrieÅ¡ingai, į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ privalėjo bÅ«ti pateiktas pretendentės V. V. (V.) gimimo akto iÅ¡raÅ¡as, kuriuo bÅ«tų galima nustatyti, kad pretendentė V. V. yra mirusio savininko dukra.

6.25. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog R. Å . prisidėjo ir prie kitų dokumentų, kurių gavimÄ patvirtino J. A., suklastojimo, t. y. jų pateikimo J. A.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog visi pagrindiniai registracijos žurnalai yra dingę, todėl įrašų autentiÅ¡kumo juose neįmanoma nustatyti. Šį faktÄ patvirtino ir kaltinimÄ baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė D. S.. Be to, nuteistoji J. A. aiÅ¡kiai nurodė, kad visus reikalingus dokumentus E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylai jai parÅ«pindavo skyriaus vadovas D. V.. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojos R. R. parodymus, prokurorė nepagrįstai prašė juos pripažinti kritiÅ¡kai vertinamais. Objektyviai iÅ¡ R. R. liudijimo matyti, kad jokie dokumentai atgaline data nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pateikti.

6.26. Skundžiamu nuosprendžiu Plungės apylinkės teismas nustatė, kad R. Å . kartu su kitais nuteistaisiais J. A. ir R. J., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį V. V. naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ E. R., kuris neturėjo giminystės ryÅ¡ių su V. V., iki nacionalizacijos priklausiusiÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) R. Å . ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį momentÄ teismas siejo su kito asmens naudai įgytos svetimos turtinės teisės atsiradimu, t. y. suklastotų pirminių dokumentų pagrindu parengtos ir patvirtintos žemės IÅ¡vados Nr. IÅ -14-2, kuri vėliau buvo panaikinta, atsiradimu (paleidimu į teisinę apyvartÄ ). Nors teismas ir konstatavo, jog Å¡iais veiksmais valstybei buvo padaryta didelė žala, žemės IÅ¡vada Nr. IÅ -14-2 buvo panaikinta ir jos pagrindu atkurti ((duomenys neskelbtini) rajone) naujai suformuoti žemės sklypai liko valstybės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad reali turtinė žala valstybei nebuvo padaryta.

6.27. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė į bylÄ patvirtintÄ 2010-08-22 paskolos sutarties kopijÄ , kurioje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. J. sudaro paskolos sutartį. Pagal Å¡iÄ paskolos sutartį R. J. UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 222 500 litų paskolÄ , kuri buvo skirta žemės IÅ¡vadai Nr. IÅ -14-2 pirkti, t. y. tai pačiai iÅ¡vadai, kuria V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) rajone. Liudytojas V. K. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas) teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jo įmonė pati negalėjo įsigyti žemės ir jam buvo žinoma, kad žemės iÅ¡vadų pirkimas apskritai yra neteisėtas dalykas.

6.28. V. K. parodė, jog jis pasamdė (įdarbino įmonėje vadybininku) R. J., kad jis tik dėl akių pasiskolintų pinigų ir sumokėtų juos R. Å ., tarpininkavusiam tarp žemės iÅ¡vados tikrojo pirkėjo V. K. ir iÅ¡vados savininkės V. V.. Atitinkamai liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir Å¡i bendrovė supirkinėja iÅ¡vadas dėl nuosavybės atkÅ«rimo, t. y. realiai verčiasi neteisėta Å«kine komercine veikla. R. J. teigimu, jis savo vardu ne kartÄ imdavo paskolas iÅ¡ įmonės, surasdavo asmenis, kurie parduodavo iÅ¡vadas, ir jiems sumokėdavo. Dėl V. V. iÅ¡vados pirkimo R. J. nurodė, jog tik paėmė iÅ¡ įmonės paskolÄ , o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimÄ . Ä®galiojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasiraÅ¡ydavo. Jis Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure nėra buvęs, jokių įgaliojimų notarų biure nėra davęs, jis tik pasiraÅ¡ydavo V. K. atvežtus dokumentus.

6.29. IÅ¡ Å¡ių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, jog tikrasis žemės IÅ¡vados Nr. IÅ -14-2 pirkėjas, sumokėjęs pinigus už iÅ¡vadÄ , buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas V. K.. 2010-08-22 paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. J., iÅ¡ esmės yra tariamasis sandoris (CK 1.86 str.), nes R. J. ir V. K. valdomÄ UAB (duomenys neskelbtini) siejo pavaldumo santykiai, o R. J. darbo funkcijos iÅ¡ esmės apėmė tik žemės iÅ¡vadų supirkimÄ už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus pagal V. K. sugalvotÄ schemÄ . BylÄ nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu R. J. atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini)pagal gautas paskolas iÅ¡vadoms pirkti, kokius dar sklypus V. K. ar jo vadovaujama įmonė yra įgiję pagal žemės iÅ¡vadas ir kokiu bÅ«du jie iÅ¡ R. J. bÅ«davo perleidžiami V. K. ar UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, jog V. K. už žemės iÅ¡vadÄ R. J. sumokėtų pinigų pareikalavo iÅ¡ R. Å ., o Å¡is V. K. pasiuntė pas R. J.. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog sumokėtus pinigus už negaliojančia pripažintÄ Å¾emės iÅ¡vadÄ V. K. ar jo vadovaujama įmonė galbÅ«t yra atgavę, nes R. J. ir toliau dirba UAB (duomenys neskelbtini), o jam nėra pradėti jokie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai.

6.30. Spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, Plungės apylinkės teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai įvertino visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į teismų praktikÄ , nesivadovavo baudžiamosios teisės principais ir padarė nepagrįstÄ ir klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Å . už V. V. parduotÄ iÅ¡vadÄ gautus pinigus (t. y. iÅ¡ neteisėtos veikos gautus pinigus) pasisavino. Byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad R. Å . pinigų neperdavė ir juos pasisavino. Todėl turto konfiskavimo taikymas yra ne tik neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, bet ir apskritai pritaikyta Å¡ioje byloje visiÅ¡kai be pagrindo.

6.31. Kita vertus, pripažintina, kad byloje nėra duomenų, kad R. Å . bÅ«tų gavęs pinigų sumÄ , kuri bÅ«ti didesnė nei 7 240,50 Eur (pagal 2010-09-02 pakvitavimÄ , apelianto iÅ¡duotÄ V. K.), todėl nesuprantami teismo nuosprendžio motyvai, kuriais taikant turto konfiskacijÄ iÅ¡ apelianto konfiskuota 32 205,75 Eur suma.

6.32. R. Å . mano, kad teismas taikydamas turto konfiskacijÄ nenustatė, kad iÅ¡ V. K. R. J. gauta pinigų suma (64 411,49 Eur) bÅ«tų pasidalyta lygiomis dalimis nuteistųjų R. Å . ir R. J., todėl turto konfiskacijÄ R. Å . taikė nepagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad teismas apskritai nenustatė, kad R. Å . bÅ«tų gavęs bent kokios turtinės naudos iÅ¡ nusikalstamos veikos, todėl teismo iÅ¡vados, kad turtinė teisė apgaule buvo įgyta už atlygį, yra iÅ¡ esmės neteisinga. Be to, byloje taip ir liko neatskleistas klausimas, kokios turtinęs naudos iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo J. A..

6.33. Be to, remiantis teismų praktika, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl konfiskavimo turi bÅ«ti motyvuota ir negali bÅ«ti formali, o Å¡iuo atveju teismas neatsižvelgė į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės paskirtį bei apelianto asmenybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-387/2021). R. Å . pažymi, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad turtas konfiskuotinas dėl to, kad nėra pareikÅ¡ta civilinio ieÅ¡kinio, nes vien ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu nėra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, nereiÅ¡kia, kad civilinis ieÅ¡kinys kaltinamiesiems negali bÅ«ti pareikÅ¡tas ateityje. R. Å . taip pat pareiÅ¡kia, kad liudytojas V. K. yra pareiÅ¡kęs jam ieÅ¡kinį dėl piniginių sumų priteisimo (Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«muose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1699-733/2021), todėl teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas apie tai, kad R. Å . nėra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, ir tuo pagrindu taikė turto konfiskacijÄ .

6.34. Be to, nepagrįstai nuosprendžiu 64 411,49 Eur suma konfiskuota tik iÅ¡ R. J. ir R. Å ., kai teismas konstatavo, kad nusikalstama veika už atlygį buvo padaryta bendrininkaujant J. A., R. J. ir R. Å .. Tokiu bÅ«du teismo nuosprendžio iÅ¡vados, konfiskacijÄ taikant tik R. Å . ir R. J., eliminuojant J. A., yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos ir neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

7. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-23 nuosprendžio dalimi, kuria nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymas atidėtas, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis J. A. ir R. Å . taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015-03-19 įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje 2K-106-511/2017). Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikÅ¡minti tik atskiras aplinkybes (Baudžiamoji byla Nr. 2K-53-697/2021).

7.2. Teismas, atidėdamas J. A. ir R. Å . bausmės vykdymÄ , įvertinęs bylos bei jų asmenybę apibÅ«dinančius duomenis padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atidėjus bausmės vykdymÄ bus įgyvendinti bausmės tikslai. Nuosprendyje nurodoma, kad nors J. A. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir dvi prie apysunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 1 dalis), o R. Å . padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis), kita prie – apysunkių (BK 300 straipsnio 3 dalis), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, tačiau įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarytos 2010 metais, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrÄ kartÄ , J. A. ir R. Å . taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas. Skunde nesutinkant su tokia teismo iÅ¡vada pažymima, kad teismas nenustatė nė vieno iÅ¡ nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. J. A. ir R. Å . atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Prokurorės nuomone, svarbu ir tai, kad abu nuteistieji nuteisti už sunkų nusikaltimÄ .

7.3. Be to, reikÅ¡minga yra ir tai, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o buvo gerai suplanuoti, jie buvo vykdomi pagal iÅ¡ anksto gerai apgalvotÄ planÄ , pasiskirsčius, kas ir kokius atliks veiksmus (J. A. informavo apie neatkurtÄ E. R. žemę, R. J. surinko duomenis iÅ¡ archyvo, suklastojo krikÅ¡to pažymÄ , R. Å . paėmė iÅ¡ Skuodo metrikacijos skyriaus V. V. santuokos liudijimo kopijÄ , vežė jÄ pas notarÄ , visi kartu su J. A. organizavo V. V. praÅ¡ymų pasiraÅ¡ymÄ . J. A. Å¡iuos visus dokumentus, suklastojusi kitus reikiamus dokumentus, panaudojo rengdama iÅ¡vadÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, po to R. J. ir R. Å . pardavė iÅ¡vadÄ V. K.). Be to, į nusikaltimÄ buvo įtrauktas ir kitas asmuo – V. V., kuri dėl ligos negalėjo suvokti savo veiksmų. Dėl Å¡ių nusikalstamų veiksmų be jokio teisėto pagrindo buvo pradėtas ir atliktas nuosavybės teisių į E. R. turtėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo procesas, nes V. V. neturėjo jokio giminystės ryÅ¡io su Å¡iuo asmeniu. Taip pat svarbu, kad nuteistieji žalÄ darė Lietuvos valstybei, apgaule buvo įgyta turtinė teisė į Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal iÅ¡vadÄ â€“ 32 220,23 Eur, o nuteistųjų parduota už 64 411,49 Eur. Be to, J. A. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi iÅ¡kraipė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse, uždavinius, funkcijas ir veiklos principus ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino visuomenės pasitikėjimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį turtÄ skaidrumu bei teisėtumu ir tuo taip pat padarė didelę žalÄ Lietuvos valstybei.

7.4. Å ios nurodytos aplinkybės, prokurorės nuomone, patvirtina didesnį nuteistųjų pavojingumÄ visuomenei ir susiformavusiÄ tam tikrÄ pasaulėžiÅ«rÄ . Taip pat turėtų bÅ«ti įvertinta ir tai, jog abu nuteistieji viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino. Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, matyti, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. PrieÅ¡ingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistųjų veiksmams ir sprendimui keisti pasirinktÄ gyvenimo bÅ«dÄ , dėl to ateityje jie gali toliau daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus, jų nevertindami kritiÅ¡kai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistųjų elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principÄ . Todėl teismas, atidėdamas J. A. ir R. Å . bausmės vykdymÄ , įvertinęs duomenis, apibÅ«dinančius jų asmenybę, neįvertino jų vykdytos nusikalstamos veiklos masto, nusikalstamos žalos ir naudos dydžio, todėl teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus J. A. ir R. Å . bausmės atlikimo, pripažintina nepagrįsta.

8. Papildytu apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorė D. S. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-26 nutartį, kuria papildyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria R. J. taikytas BK 75 straipsnis ir atidėtas paskirtos bausmės vykdymas. Prokurorė skundÄ motyvuoja tuo, kad BPK 3081 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali iÅ¡taisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje raÅ¡ymo apsirikimus, aiÅ¡kias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių iÅ¡taisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Å ia nutartimi taikytas nuteistajam R.

J. bausmės vykdymo atidėjimas keičia nuosprendžio esmę, nes sukelia teisinius padarinius (teismų praktikoje numatyta, kad galima taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , kitÄ netikslumÄ , kai tai nesukelia jokių teisinių padarinių). Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios teisės bendrosios dalies institutas, kuris, esant įstatyme numatytoms sÄ lygoms ir pagrindams, leidžia teismui atidėti bausmės vykdymÄ nuteistam asmeniui. Todėl BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistajam paskirta bausme, jos vykdymu, baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, kas sukelia reikÅ¡mingas pasekmes.

Papildomai prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ vadovaujantis BK 75 straipsniu, nes jis teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis), kita – prie apysunkių (BK 300 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Nors nuosprendyje nurodoma, kad R. J. yra neteistas, tačiau jis Mažeikių teismo 2018-04-12 nuosprendžiu už analogiÅ¡kas veikas buvo nuteistas, tačiau Aukščiausiasis Teismas grÄ Å¾ino bylÄ Ä¯ apeliacinį procesÄ , todėl nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Be to, reikÅ¡minga yra ir tai, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o buvo gerai suplanuoti, jie buvo vykdomi pagal iÅ¡ anksto gerai apgalvotÄ planÄ , pasiskirsčius visiems trims nuteistiesiems, kokius kiekvienas veiksmus atliks. Taip pat turėtų bÅ«ti įvertinta ir tai, jog R.

J. viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino. Taip pat svarbu, kad žala padaryta Lietuvos valstybei, apgaule buvo įgyta turtinė teisė į Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal iÅ¡vadÄ â€“ 32 220,23 Eur, o nuteistųjų parduota už 64 411,49 Eur. Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, matyti, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Klaipėdos apygardos teisme gauti nuteistosios J. A. atsikirtimai į prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ . Atskikirtimuose nurodoma, kad yra praÅ¡oma susipažinti su Plungės apylinkės teisme 2017 metais pradėta nagrinėti (ir, tikėtina, iÅ¡nagrinėta) baudžiamÄ ja byla, kurioje V. M., S. P., buvo teisiamas dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, ir pasidaryti Å¡ioje byloje esančių dokumentų kopijas. Teigia, kad susipažinę su nurodyta baudžiamÄ ja byla nuteistoji J. A. ir jos gynėjas advokatas A. J. turėtų galimybę spręsti dėl praÅ¡ymo Klaipėdos apygardos teismui iÅ¡reikalauti nurodytÄ bylÄ ir pridėti jÄ kaip faktinę medžiagÄ prie apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos baudžiamosios bylos teikimo.

10. Klaipėdos apygardos teisme gauti nuteistojo R. Å . gynėjo advokato R. Skėrio atsikirtimai į prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ . Su prokuratÅ«ros apeliaciniu skundu R. Å . gynėjas nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti ir tenkinti nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ . Atsikirtimuose, remiantis kasacinio teismo praktika, akcentuojama, kad nuo R. Å . inkriminuotų apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymo praėjo ilgas net deÅ¡imties metų laiko tarpas. Per šį laikotarpį iki dabar nuteistasis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, tai rodo maÅ¾Ä inkriminuotų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumÄ . IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad anksčiau neteistas. R. Å . toliau dirba, yra vedęs, iÅ¡laiko 4 asmenų Å¡eimÄ . Be to, nuteistasis yra 2 bendrovių direktorius, dirba vadovaujamÄ darbÄ . Jo įsteigtos įmonės sukÅ«rė darbo vietas ir moka mokesčius valstybei. Tai reiÅ¡kia, kad R. Å . inkriminuoti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o ir pats apeliantas nėra tiek pavojingas, jog bÅ«tų tikslinga panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. Å . taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

11. Teismo posėdyje nuteistieji J. A., R. Å ., R. J. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės skundÄ prašė atmesti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jos apeliacinį skundÄ tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. A., R. J. ir R. Š. apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Dėl teismo šališkumo

13. Nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde kvestionuojamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumas. Nurodoma, kad teismas neatliko įrodymų tyrimo, t. y. neapklausė kai kurių asmenų, tačiau rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais, taip pat parodymais, duotais baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas konstatavus teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ , metu. Nuteistojo R. J. nuomone, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neapklausęs liudytojų neiÅ¡nagrinėjo Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡ naujo, nepagrįstai atsisakė tenkinti tiesai nustatyti ir R. J. nekaltumui pagrįsti teiktus praÅ¡ymus, teismas iÅ¡sakė savo iÅ¡ankstinę nuomonę apie negalėjimÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti bylos priimdamas 2019-06-28 nutartį, kuria negalėdamas toliau nagrinėti bylos jÄ grÄ Å¾ino prokurorui, bet nutartį panaikinus aukÅ¡tesniajam teismui, nepaÅ¡alinęs iÅ¡sakytų abejonių, toliau nagrinėjo bylÄ , dėl to priėmė iÅ¡ esmės neobjektyvų ir neteisingÄ nuosprendį.

14. Baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ proceso dalyvius. BPK 58, 59 straipsniai pateikia sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, jog teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendime byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 42095/98, yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę <...>.“ Objektyvusis neÅ¡aliÅ¡kumas dar vadinamas struktÅ«riniu ar organizaciniu neÅ¡aliÅ¡kumu.

Å is neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-217/2011, 2K-7-30-788/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumas, minėta, siejamas su proceso taisyklių pažeidimu, t. y. neapklausimu liudytojų ir vadovavimusi jų duotais parodymais baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ metu, Å¡io teismo nuosprendis buvo panaikintas nustačius nuosprendį priėmusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ dėl nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

15. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iÅ¡ naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir iÅ¡tiriami Å¡io Kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturi pareigos nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo apklausti iÅ¡ naujo visus baudžiamojoje byloje apklaustus liudytojus.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu informavo proceso dalyvius apie tokiÄ procesinę galimybę, t. y. iÅ¡ naujo neapklausti visų baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmÄ kartÄ metu apklaustų liudytojų, taip pat atsiklausė proceso dalyvių nuomonės Å¡iuo klausimu. Pažymėtina, kad nors nuteistosios J. A. gynėja J. PaliÅ¡aitienė abstrakčiomis užuominomis ir nurodė, kad praÅ¡o pakartotinai kviesti visus liudytojus, tačiau 2020-09-24 teisiamajame posėdyje minėta gynėja jau teismo prašė apklausti tik J.

V. seseris, V. V. dukras – D. M. ir N. V., taip pat R. J.; nurodė, kad dėl K. B. ir A. B. apklausos palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nuteistojo R. Å . gynėjas R. Skėrys 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad reikia apklausti liudytojÄ R. J., dėl kitų liudytojų apklausos palieka spręsti teismui. 2020-09-24 teisiamojo posėdžio metu gynėjas R. Skėrys nurodė, kad praÅ¡o apklausti D. M. ir N. V., taip pat mano, kad R. J. apklausa padėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes; kitų liudytojų apklausos klausimÄ paliko spręsti teismui. 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu nuteistojo R.

J. gynėjas advokatas R. TamaÅ¡auskas nurodė, kad mano, kad turi bÅ«ti kviečiami visi liudytojai. 2020-09-24 teisiamojo posėdžio metu R. TamaÅ¡auskas nurodė, kad savarankiÅ¡kų praÅ¡ymų neturi, dėl praÅ¡ymų kviesti liudytojus neprieÅ¡tarauja. Nuteistoji J. A. 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu prašė iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ R. R. ir V. V., nuteistieji R. Å . ir R. J. praÅ¡ymų dėl liudytojų apklausos nepareiÅ¡kė. 2020-02-23 teisiamojo posėdžio metu advokatas R.

Skėrys prašė apklausti kaip liudytojÄ A. B.. Advokatė J. PaliÅ¡aitienė pritarė R. Skėrio praÅ¡ymui dėl liudytojo A. B. apklausos. R. TamaÅ¡auskas praÅ¡ymų dėl liudytojų apklausų neturėjo. To paties teisiamojo posėdžio metu klausimas dėl liudytojo A. B. apklausos buvo iÅ¡spręstas, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas motyvuotai praÅ¡ymo dėl liudytojo A. B. apklausos netenkino. Teismas pažymėjo, kad liudytojas A. B. pirmÄ kartÄ buvo apklausiamas teisme. Liudytojas parodė, kad pažyma, kuriÄ pasirašė skyriaus vedėjas, yra pagrindinis nuosavybės teisę atkuriantis dokumentas.

Todėl, teismo vertinimu, šį liudytojÄ buvo praÅ¡oma pakartotinai apklausti dėl tų pačių aplinkybių. Kitų aplinkybių, kurias papildomai galėtų paaiÅ¡kinti liudytojas A. B., nebuvo nurodyta, todėl, minėta, teismas praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės liudytojo A. B. apklausos atmetė, kartu pažymėdamas, kad jeigu nuteistieji ir jų gynėjai pageidauja, teismas gali perskaityti minėto liudytojo parodymus, duotus bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ . Tačiau praÅ¡ymų perskaityti liudytojo parodymus nebuvo gauta, apsiribota nuomone, kad jie bus perskaityti raÅ¡ytinės bylos medžiagos tyrimo metu.

Taigi, iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ir nukentėjusieji bei jų gynėjai nereikalavo apklausti absoliučiai visų pirmÄ kart nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų ir sutiko, kad tie liudytojai, kurių apklausos nebuvo bÅ«tinos teisingumo interesais, bÅ«tų neapklausiami, o bÅ«tų perskaitomi jų baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmÄ kartÄ metu pirmosios instancijos teisme duoti parodymai.

16. Baudžiamosios bylos pirmo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visi liudytojai juos apklausiant buvo supažindinti su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo ir parodymus davė tik pasiraÅ¡ytinai prisiekę. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas nustačius bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo subjektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ , niekaip nepagrindžia, kad ta aplinkybė bÅ«tų turėjusi įtakos liudytojų duotų parodymų turiniui baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ metu. Vadovaujantis nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, BPK 276 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl liudytojų apklausų pirmosios instancijos teisme metu ir antrÄ kartÄ nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme neapklaustų liudytojų, kurių parodymai buvo perskaityti, į nuteistųjų bei jų gynėjų pozicijÄ dėl bÅ«tinumo apklausti liudytojus iÅ¡ naujo, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju aplinkybė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjusi teisėja neapklausė visų liudytojų, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Nuteistųjų J. A. ir R. J. apeliaciniuose skunduose teismo Å¡aliÅ¡kumas taip pat siejamas su aplinkybe, kad pirmiausia baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusi teisėja konstatavo kaltinamojo akto trÅ«kumus ir negalėjimÄ iÅ¡nagrinėti baudžiamosios bylos dėl jų, tačiau, Klaipėdos apygardos teismui panaikinus 2019-06-28 nutartį, Plungės apylinkės teismas nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo aiÅ¡kiai pasisakęs, jog esant nurodytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams negali iÅ¡nagrinėti bylos.

17. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, ar kaltinamojo akto trÅ«kumai yra tokie, kad jį reikia grÄ Å¾inti prokurorui, ar tokie, kuriuos bus galima paÅ¡alinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, yra vertinamojo pobÅ«džio. Akivaizdu, kad apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokurorės skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo 2019-06-28 nutarties, baudžiamojoje byloje įžvelgtÄ bylos perdavimo prokurorui pagrindÄ vertino kaip formalų ir netrukdantį bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Vadovaujantis BPK 234, 254, 326 straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas reikalauja, kad bÅ«tų nustatyti bÅ«tent BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitikimai, o ne kokie nors kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar kitokie trÅ«kumai. Remdamasis Å¡iomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje 2016-12-05 suraÅ¡ytame kaltinamajame akte ir 2017-12-05 prokurorės praÅ¡ymu pakeistame kaltinime dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymu kaltinama J.

A., ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymu kaltinami R. Å . ir R. J., yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio reikalaujamos aplinkybės. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bylÄ perdavė prokurorei dėl to, kad iÅ¡ kaltinamojo akto nėra aiÅ¡ki galbÅ«t J. A. padarytų nusikalstamų veikų vieta ir laikas, t. y. kad iÅ¡ kaltinimo J. A., R. Å . ir R. J. formuluotės yra neaiÅ¡kus nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo laikas.

Tačiau apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokurorės skundÄ , konstatavo, kad tiek kaltinime, tiek prokurorės praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ yra nurodyta, kad J. A. tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 suklastojo dokumentus, o R. Å . ir R. J. nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31 suklastojo vienus dokumentus, o 2010 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais suklastojo kitus kaltinamajame akte tiksliai įvardytus dokumentus. Apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo 2019-06-28 nutartį, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad nurodydamas kaltinamojo akto trÅ«kumus bei neaiÅ¡kumus pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigÄ priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams savo sprendimÄ motyvuoti, ne tik nurodydamas konkrečius kaltinamojo akto trÅ«kumus, bet ir paaiÅ¡kindamas, kodėl Å¡ių pažeidimų negalima iÅ¡taisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-303/2017), nepasisakė, kodėl jų negalima iÅ¡taisyti bylos nagrinėjimo metu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad apylinkės teismo 2019-06-28 nurodyti kaltinamojo akto netikslumai buvo pašalinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas teismo šališkumas ir šiuo aspektu.

18. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su R. J. apeliaciniame skunde teismo Å¡aliÅ¡kumo siejimu su netenkintais nuteistojo teiktais praÅ¡ymais. Pažymėtina, kad praÅ¡ymų sprendimas yra viena iÅ¡ teismui BPK nustatytų procesinių pareigų. BPK taip pat numato atskirÄ pirmosios instancijos teismų iÅ¡sprendus proceso dalyvių praÅ¡ymus priimtų nutarčių apskundimo ir nagrinėjimo tvarkÄ , pagal kuriÄ bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukÅ¡tesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai (BPK 440 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, tiek R. J., tiek jo gynėjas naudojosi Å¡ia jiems įstatymo leidėjo laiduojama teise ir apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumas bei teisėtumas buvo patikrintas ir patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo priimtais procesiniais sprendimais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu priimti procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo konstatuoti jos Å¡aliÅ¡kumo, neobjektyvumo ar galimo nusistatymo, ar tendencingumo prieÅ¡ nuteistÄ jį R.

J.. J. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teismas nebuvo kompetentingas tokiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti, nes baudžiamÄ sias bylas dėl veikų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pirmÄ ja instancija gali nagrinėti tik apygardų teismai (BPK 225 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia J. A. dėmesį į tai, kad, be kitų nusikalstamų veikų, ji buvo kaltinama ir yra nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, o ne, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ .

Vadovaujantis BPK 224 straipsniu, numatančiu, kad visos baudžiamosios bylos, iÅ¡skyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui, teismingos apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis), Å¡i baudžiamoji byla buvo teisminga apylinkės teismui, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai pagrįstai jÄ iÅ¡nagrinėjo pirmÄ ja instancija. Pasak J. A., prokuratÅ«ros suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas bei 2017-12-05 dokumentas Nr. 4-1-15681 iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatoms, todėl byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is apeliaciniame skunde dėstomas argumentas jau yra iÅ¡nagrinėtas ir dėl jo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2019-07-30 nutartis, kuria konstatuota, jog apylinkės teismo įvardyti kaltinamojo akto trÅ«kumai negali bÅ«ti laikomi iÅ¡ esmės trukdančiais nagrinėti bylÄ teisme, todėl jÄ grÄ Å¾inti prokurorui nebuvo pakankamo teisinio pagrindo. Kadangi J. A. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję bÅ«tent su aplinkybėmis, dėl kurių apylinkės teismas grÄ Å¾ino baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorei kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti, jokių papildomų argumentų apeliaciniame skunde nenurodoma, o minėti argumentai jau buvo iÅ¡nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo ir priimta 2019-07-30 nutartis, kuria konstatuota, kad vis dėlto kaltinamasis aktas buvo be esminių trÅ«kumų, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl tų pačių aplinkybių daryti kitokias iÅ¡vadas ir priimti kitokį sprendimÄ .

19. Apeliaciniuose skunduose J. A., R. J. ir R. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad Plungės apylinkės teismui konstatavus, kad J. A. per V. V. apgaule įgijo turtinę teisę, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, baudžiamojoje byloje privalomas ir V. V. veiksmų teisinis įvertinimas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus kaip nepagrįstus. Pirmiausia, apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad byloje nėra įvertinti V. V. veiksmai, šiuo konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl J.

A., R. J. ir R. Å .baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų teisinė padėtis nustačius, kad, be J. A., R. J. ir R. Å ., nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o J. A. dar ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarė ir kiti asmenys (pvz., V. V.), nepasikeistų. Antra, teismas nagrinėja baudžiamÄ sias bylas tik dėl tų asmenų, dėl kurių yra suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V.

V. bÅ«tų sÄ moningai atlikusi kokius nors teisei prieÅ¡ingus veiksmus ar bÅ«tų supratusi, kad atlieka kokius nors nusikalstamus veiksmus ir prisideda prie nusikalstamų veikų padarymo. Trečia, V. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, įgyta silpnaprotyste ir dėl Å¡ios ligos negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2017-02-09–03-22 akte Nr. 86 TPK-96/2017 (16 t., b. l. 14–22) nurodytose srityse, V.

V. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimu (16 t., b. l. 7–11), priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-54-344/2017, pripažinta neveiksnia, todėl ir Å¡i aplinkybė lemia negalėjimÄ vertinti jos veiksmų baudžiamosios teisės kontekste. Vadovaudamasi Å¡io nuosprendžio 26 ir 27 punktuose nurodytais argumentais, t. y. tuo, kad teismas nagrinėja baudžiamÄ sias bylas tik dėl tų asmenų, dėl kurių yra suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje, teisėjų kolegija atmeta R.

J. apeliacinio skundo argumentÄ , kad ir L. V. bei V. K. atliko veiksmus, identiÅ¡kus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams, – pasirašė įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ , teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimÄ , bylos aplinkybių kontekste buvo reikÅ¡minga, kodėl vienų asmenų identiÅ¡ki veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų asmenų – ne. Be to, L. V. ir V. K. atlikti galbÅ«t prieÅ¡ingi teisei veiksmai neÅ¡alina R. J. baudžiamosios atsakomybės. R.

J., žinodamas apie L. V. ir V. K. padarytus nusikaltimus, gali apie tai praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms, kuriose minėtų asmenų atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms bus įvertinta ir dėl jų bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai. J. A., R. J. ir R. Å . apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad tik J. A. disponavo E. R. nuosavybės atkÅ«rimo byla, tik ji galėjo suklastoti ir organizuoti dokumentų suklastojimÄ , kadangi nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla buvo jos žinioje ir tik ji žinojo, kur ir kokius duomenis reikia pakeisti ir kokiomis datomis įraÅ¡yti.

Teigiama, kad 2001-12-28 V. V. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) fiksuotos datos metu J. A. iÅ¡ viso nedirbo, nuo 2001-04-23 iki 2002-06-02 buvo sÅ«naus S. R. motinystės, vaiko priežiÅ«ros atostogose, o nurodytu laiku žemėtvarkininke (duomenys neskelbtini) dirbo R. R.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra aktualus ne bet koks laikotarpis, tačiau bÅ«tent laikotarpis nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010-08-12.

Faktas, kad iki 2002-06-02 žemėtvarkininke dirbo R. R., nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes dokumentai į E. R. nuosavybės atkÅ«rimo bylÄ buvo įdėti bÅ«tent laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 rugpjūčio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010-08-12.

20. J. A. nurodė, kad įsakymais jai buvo suteikti įgaliojimai dirbti tik su nuosavybės teisių atkÅ«rimu mieste, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorijoje ji įgalinimų neturėjo, todėl E. R. nuosavybės atkÅ«rimo bylÄ pavestoms procedÅ«roms atlikti ji galėjo gauti tik iÅ¡ skyriaus vadovo. J. A. vienavaldiÅ¡kai prieiti prie apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų dokumentų, žurnalų, nuosavybės atkÅ«rimo bylų, priėmimo–perdavimo aktų ir juos suklastoti neturėjo galimybių. Tačiau tokius jos apeliacinio skundo argumentus paneigia liudytojo D.

V. 2020-07-15 teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad „J. A. vienu metu buvo atsakinga už nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ miesto teritorijoje, po to ir kaimo teritorijoje. J. A. buvo (duomenys neskelbtini) teritorijos specialistė. Bylos yra saugomos archyve. Kada byla ar jos dokumentai yra reikalingi darbui, tada specialistas pasiima iÅ¡ archyvo, Å¡iuo atveju J. A., nes jai buvo pavesta atlikti tÄ darbÄ , pasiėmė iÅ¡ archyvo ir buvo tie dokumentai naudojami – žiÅ«rimi. Dokumentus Å¡ioje nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje rengė minėta specialistė J.

A.“. Iš liudytojo D. V. parodymų, duotų 2020-07-15 teisiamajame posėdyje, taip pat akivaizdu, kad archyvaras, kuris, kaip nurodo J. A., žemėtvarkininkams išduodavo bylas, dirbo ne nuolat. Nors nuteistieji savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o J. A. dar ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl nuteistųjų kaltės daryti kitokias išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad J. A. iki 2010-06-30 dirbo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke, o nuo 2010-07-14 – NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius vyresniÄ ja specialiste. Taigi, jos apeliacinio skundo argumentai, kad ji negalėjo jai ir kitiems asmenims inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryti, nes tuo metu nedirbo, atmestini kaip nepagrįsti. NegalėjimÄ padaryti J. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų ji savo apeliaciniame skunde taip pat sieja su tuo, kad jai nebuvo prieinamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos, kurios buvo archyve, ir tik archyvaru dirbantis asmuo bylas iÅ¡duodavo su bylomis dirbantiems asmenims.

Tokie J. A. argumentai yra paneigti kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos. Pažymėtina, kad kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo 2020-07-15 teisiamajame posėdyje apklaustas D. V., dirbęs NŽT prie ŽŪM vedėju, parodė, kad „archyvarai buvo numatyti ir dirbo, bet kažkuriuo momentu nedirbo, nes nebuvo žmogaus. Kada byla ar jos dokumentai yra reikalingi darbui, tada specialistas pasiima iÅ¡ archyvo, Å¡iuo atveju J. A., nes jai buvo pavesta atlikti tÄ darbÄ , pasiėmė iÅ¡ archyvo ir buvo tie dokumentai naudojami – žiÅ«rimi“.

Kad buvo tam tikrų laikotarpių (bÅ«tent nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu), kai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje nedirbo archyvaras, patvirtino ir kaip liudytoja pirmosios instancijos teismo 2020-07-15 teisiamajame posėdyje apklausta D. V., kuri parodė: „AÅ¡ atėjau dirbti 2008-04-28, bet tuo metu archyvaro nebuvo.“ Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo 2020-10-02 teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklausiamas K. B. parodė, kad J. A. ne tik galėjo patekti į archyvÄ dėl bylų, su kuriomis ji dirbo, tačiau ir „J.

A. prižiÅ«rėjo archyvÄ kai buvo panaikintos apskritys“. Be to, kaip liudytoja pirmosios instancijos teismo 2021-02-23 teisiamajame posėdyje apklausiama R. V. parodė, kad „[archyvo – aut. pastaba] raktas bÅ«davo pas sekretorę, galėdavo visi darbuotojai įeiti. Dokumentus darbuotojas pats pasiimdavo. J. A. dokumentus iÅ¡ archyvo daugiausiai pasiimdavo pati“. 2021-02-23 teisiamajame posėdyje ir pati J. A. neneigė, kad vis dėlto ne visada iÅ¡imtinai tik archyvaras bylas iÅ¡ archyvo iÅ¡duodavo darbuotojams, nepaneigė R.

V. duotų parodymų parodydama: „Jei tas raktas buvo toje dėžutėje, tai aÅ¡ tikrai to negaliu patvirtinti. Galimai tas raktas buvo kuriame tai laikotarpyje, kurį tai mėnesį archyvaro galėjo ir nebÅ«ti.“ Ä®vertinusi tiek nuteistosios J. A. parodymų, susijusių su galimybe be archyvaro patekti į archyvÄ ir savarankiÅ¡kai pasiimti reikiamas darbui bylas, taip pat kitų kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymų turinį teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad J.

A. negalėjo padaryti jai (ir kitiems asmenims) inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes tariamai negalėjo savarankiÅ¡kai prieiti prie nuosavybės teisėms atkurti reikiamų duomenų. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų, taip pat ir pačios nuteistosios J. A. parodymų, į archyvÄ Ä¯eiti galėjo visi darbuotojai, nes tam tikrais laikotarpiais NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje tiesiog nebuvo archyvaro, o archyvo raktai buvo laisvai prieinami visiems darbuotojams pagal poreikį.

21. Nuteistieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų neigia ir dalyje dėl bendrininkavimo: J. A. nurodo, kad apskritai kitų nuteistųjų iki teismo posėdžio nepažinojo; R. J. ir R. Å . nurodo, kad nors vienas kitÄ ir pažinojo, tačiau tarp jų nebuvo nustatyta jokių susitarimų siekiant realizuoti savo interesus E. R. nuosavybės atkÅ«rimo byloje, tačiau tokie apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, taip pat teisėjų kolegijos Å¡io nuosprendžio 33 punkte aptartos faktinės aplinkybės, nustatytos iÅ¡ liudytojų parodymų, taip pat padarytos iÅ¡vados patvirtina, kad bÅ«tent J.

A. ne tik turėjo neribojamÄ galimybę prieiti prie NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenų ir informacijos apie žemės savininkus, neatkÅ«rusius nuosavybės teisių, ir galėjo perduoti Å¡iuos duomenis kitiems asmenims. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad J. A. perdavė duomenis apie tai, kad nėra atkurtos nuosavybės teisės į E. R. (duomenys neskelbtini), turėtÄ Å¾emę, kitiems nuteistiesiems. Nuteistasis R. J. kelia abejones, kad liudytoja L. V. taip pat užsiimdavo tokia veikla – tarpininkaudavo ir (ar) atstovaudavo asmenims atkuriant teisę į nuosavybę, todėl bÅ«tent ji galėjo veikti ir E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo atveju, tačiau teisėjų kolegija tokias prielaidas vertina kaip siekį R.

J. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. V. A. V. vardu 2010-05-27 sumokėjo už archyvo pažymÄ ir 2010-05-31 parengė praÅ¡ymÄ Lietuvos centriniam valstybės archyvui praÅ¡ydama suteikti duomenis apie B. R. (duomenys neskelbtini), turėtÄ 80 ha žemę. Nors kaltinamasis R. J. neigė prašęs L. V. užpildyti tokį praÅ¡ymÄ ir teigė, kad ji tokį praÅ¡ymÄ galėjo pildyti savo iniciatyva, tačiau tokiÄ R. J. versijÄ paneigia liudytojos A.

V. parodymai apie tai, kad bÅ«tent R. J. ji buvo perdavusi savo asmens duomenis dėl kitų teisinių reikalų ir pati niekada praÅ¡ymo Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl E. R. žemės nepildė, t. y. bÅ«tent R. J. disponavo A. V. asmens duomenimis, taip pat liudytojos L. V. parodymai, kad ji nurodytÄ praÅ¡ymÄ pildė bÅ«tent R. J. praÅ¡ymu. Be to, kad bÅ«tent R. J. iniciatyva minėti duomenys buvo pateikti archyvui ir sumokėta už pažymÄ , patvirtina ir ta aplinkybė, kad Lietuvos centriniam valstybiniam archyvui pateiktame praÅ¡yme buvo nurodytas praÅ¡ymÄ pateikusio asmens adresas (duomenys neskelbtini), t. y. buto, kuris priklausė nuosavybės teise R.

J. motinai. Taigi, jei, kaip nurodo nuteistasis R. J., L. V. bÅ«tų veikusi savo iniciatyva ir savo interesais, nelogiÅ¡ka, kad ji praÅ¡yme bÅ«tų nurodžiusi bÅ«tent R. J. motinai priklausančio buto adresÄ . Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, pritartina baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio nuteistieji disponavo informacija apie E. R. turėtÄ Å¾emę ir informacija, kad nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę nėra atkurtos.

22. 2020-09-24 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. V. parodė, kad jis 2010 m. dirbo pas R. Å .. R. Å . Å¡ios aplinkybės neneigė. J. V. taip pat parodė, kad R. Å . domėjosi, ar jis nepažįsta kokio senyvo asmens, kurio vardu bÅ«tų galima užraÅ¡yti žemę, o J. V. nurodė turintis senyvÄ motinÄ V. V.. Be to, nuteistųjų R. J. ir R. Å . versijÄ , kad jie tariamai jokių bendrų veiksmų neatliko ir su V. V. vardu teiktais dokumentais dėl nuosavybės teisių į E. R. turėtÄ Å¾emę nėra susiję, paneigia jų pačių viso proceso metu kitę parodymai.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Å . teigė, kad J. V. savo namuose Lėlių kaime supažindino su R. J., kuris galėjo pakonsultuoti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais. R. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad R. Å . papraÅ¡ytas galėjo tarpininkauti pasiÅ«lant pirkti V. V. iÅ¡vadÄ , Å¡iame sandoryje jis buvo tik tarpininkas. Ä®vertinus liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pas R. buvo atvykęs vyriÅ¡kis, kurį jam pristatė kaip R. draugÄ advokatÄ , ir jie tarpusavyje kažkÄ kalbėjo apie žemes, taip pat liudytojos L.

V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad maždaug 2010 m. R. J. ir R. Å . kartu dirbo, dažnai kalbėdavo apie kažkokias žemes, buvo numatę pirkti kažkokiÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. J. ir R. Å . bendravo ir veikė bendrai dėl V. V. nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Todėl apeliacinių skundų argumentai, susiję su tariamo jų bendrininkavimo siekiant atkurti nuosavybės teisę į E. R. priklausiusiÄ nuosavybę nenustatymu, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, teisėjų kolegija atmeta R. J. apeliacinio skundo argumentÄ , kad dviem žmonėms neÅ¡ti vienÄ A4 formato, o juo labiau A5 formato dokumentÄ yra neįmanoma – neįmanoma bÅ«tų įsėsti į automobilį arba įlipti į vieÅ¡ojo transporto priemonę; taip neÅ¡ant dokumentas neabejotinai bÅ«tų buvęs suplėšytas, o byloje nustatyta, kad dokumentas yra be iÅ¡orinių pažeidimų, todėl teismo iÅ¡vados yra neginčijamai paneigtos bylos medžiaga ir byloje yra įrodyta, kad dokumentus NŽT prie ŽUM (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė vienas asmuo.

Bendrininkavimas nėra besÄ lyginis vieno fizinio veiksmo (kaip Å¡iuo atveju nurodo R. J., – dokumento neÅ¡imas dviem asmenims jį laikant rankose) atlikimas. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Bendrininkavimo bÅ«tini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Taigi bendrininkavimui bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ : susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ tyčiÄ , t. y. situacijÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453-648/2016). Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , ir kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

23. Taigi, R. Å . 2010 m. susipažino su V. V. ir su R. J. bendradarbiavo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. V.. Be to, R. Å . iÅ¡ J. V. buvo gavęs V. V. pasÄ , kurį R. Å . po kurio laiko grÄ Å¾ino. Liudytojas V. K. parodė, kad visus klausimus, kur iÅ¡siųsti praÅ¡ymÄ , kad pasiraÅ¡ytų savininkė, derino su R. Å .. Sutiktina su baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent R. J. ir R. Å ., pasitelkdami tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie surašė V.

V. vardu praÅ¡ymu NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasiraÅ¡yti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusio savininko E. R. žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ), 2003-12-31 V. V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, jos praÅ¡oma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjÅ«tį“, 2009-09-28 V.

V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, jog praÅ¡oma paruoÅ¡ti pažymÄ dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, ir V. V. pasiraÅ¡ius Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12, pateikė juos NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui. Minėta, nuteistoji J. A. iki 2010-06-30 dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke, nuo 2010-07-14 – NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniÄ ja specialiste.

J. A. buvo puikiai žinoma, kokia tvarka ir kokiais terminais turėjo bÅ«ti įregistruoti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, praÅ¡ymai. Ji turėjo neribotas galimybes prieiti tiek prie NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus archyvo, tiek prie visų jame esančių bylų bei dokumentų. Ji, siekdama įtvirtinti, kad R. J. ir R. Å . pateikti V. V. praÅ¡ymai yra pateikti bÅ«tent juose nurodytomis datomis, organizavo dokumentų klastojimÄ ir pati klastojo dokumentus. Nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, kad R.

R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. A. nėra jos praÅ¡iusi daryti įrašų atgaline data, tačiau pažymėtina tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad neprisimena, kaip užregistravo V. V. 2001-12-28 praÅ¡ymÄ , nurodė, kad jai galėjo kažkas diktuoti ir reikėjo suregistruoti, be to, įprastai praÅ¡ymÄ Å¾urnale registruojantis asmuo registracijos numerį užraÅ¡o ir ant pateikto praÅ¡ymo. Å iuo atveju ji padarė tik įraÅ¡us praÅ¡ymų registracijos žurnale, o ant V.

V. pirminio praÅ¡ymo skaičiukas užraÅ¡ytas ne jos ranka. Taip pat Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad ant V. V. 2003-12-31 pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisių neatkÅ«rimo, nes nėra apsisprendusi dėl lygiaverčių sklypų, spaude apie gavimÄ esantys įraÅ¡ai ir V. V. 2003-12-31 paaiÅ¡kinime dėl tėvo mirimo datos gavimo spaude esantys įraÅ¡ai yra padaryti J. A..

24. Konstatuotina, kad V. V. pati 2001-12-28, 2003-12-31 praÅ¡ymų ir paaiÅ¡kinimų bei 2009-09-28 praÅ¡ymo pateikti negalėjo, o kaltinamųjų R. Å . ir R. J. tarpusavio ryÅ¡ys, jų pačių paaiÅ¡kinimais, ir ryÅ¡ys su V. V. atsirado tik 2010 m., taip pat į tai, kad J. A. V. V. 2001-12-28 praÅ¡ymo negalėjo užregistruoti, nes tuo metu buvo dekretinėse atostogose, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad numerį „1886“ ant Å¡io praÅ¡ymo galėjo užraÅ¡yti ir ji, o V. V. 2003-12-31 praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kinimÄ jau registravo pati, neturi pagrindo daryti kitokios, negu padarė baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados, kad liudytoja R. R. užregistravo pirminį V. V. praÅ¡ymÄ atgaline data padarius įtakÄ J. A., jai nurodžius registruotinus duomenis. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia toliau dėstomi argumentai. J. A. neneigė, kad V. V. 2003-12-31 pareiÅ¡kime bei paaiÅ¡kinime gavimo spaudus ir juose esančius įraÅ¡us padarė ir pasirašė ji, o Å¡i aplinkybė paneigia jos baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu duotus parodymus, kad tik 2009 m. žodiniu vedėjo pavedimu jai buvo paskirta E. R. byla. J. A. patvirtino aplinkybę, kad žurnale „(duomenys neskelbtini) kaimo ties Nr. 29 įraÅ¡us „E. R.“ ir „V. V.“ padarė ji, taip pat ji suformavo segtuvÄ Nr. 29 ir tokiu bÅ«du pradėjo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ dėl E. R. žemės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. V. praÅ¡ymai negalėjo bÅ«ti pateikti juose nurodytomis datomis, todėl J. A., priimdama R. J. ir R. Å . pateiktus V. V. 2010 m. pasiraÅ¡ytus praÅ¡ymus ir darydama įtakÄ dėl pirminio praÅ¡ymo užregistravimo atgaline data, taip pat pati registruodama praÅ¡ymus atgalinėmis datomis, neabejotinai suprato, kad tokių praÅ¡ymų pateikimas ir registracija atgaline data yra dalis veiksmų siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

25. 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažyma, kurioje Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, yra suklastota siekiant pagrįsti, kad V. V. turi giminystės ryšį su E. R.. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes (R. J. ir R. Å . tarpusavio ryšį, jų ryšį su V. V., jų suinteresuotumÄ V. V. vardu atkurti nuosavybės teisę į E. R. priklausiusiÄ Å¾emę), į tai, kad R. J. savo ranka atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įraÅ¡ydamas ,,1993-05-12‘‘ datÄ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingÄ registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigÄ J. J., darytina neabejotina iÅ¡vada, kad bÅ«tent R. J. ir R. Å . Å¡iÄ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui.

26. Nuteistasis R. Å . iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gavęs 1960-07-30 Santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 173 kopijÄ dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurios tikrumÄ 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, šį dokumentÄ ne anksčiau nei 2010-06-14 ir ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui. Nuteistoji J. A., priėmusi Å¡iuos dokumentus, ant 2010-06-14 patvirtintos Santuokos sudarymo įraÅ¡o kopijos užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€ž2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“ ir įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi kaip liudytojo apklausto V. K. duotus parodymus apie tai, kad jis tik 2010 m. vasarÄ derino su R. Å ., kur iÅ¡siųsti praÅ¡ymÄ , kad pasiraÅ¡ytų savininkė, ir kitus veiksmus, pritaria baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymas taip pat yra tikrovės neatitinkantis dokumentas, kurį J. A. iÅ¡ R. J. ir R. Å . priėmė, atgaline data užregistravo ir įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ . Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. A. atlikdama Å¡io nuosprendžio 39–41 punktuose nurodytus veiksmus (iÅ¡ kitų kaltinamųjų priimdama ir atgaline data užregistruodama praÅ¡ymus ir pateiktus dokumentus) suprato, kad dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamÄ veikÄ , tai yra sukčiaujant. Tęsdama neteisėtus veiksmus J. A. iÅ¡ suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ ir žinodama, kad V. V. neturi teisės į E. R. žemę, neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 PažymÄ Nr. 2734, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus dokumentus ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklausiusios E. R..

27. J. A., suklastojusi 2009-10-02 PažymÄ Nr. 2734 ir teikdama jÄ pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui, suvokė, kad savo veiksmais prisideda prie svetimos turtinės teisės įgijimo apgaule, ir toliau rengė žinomai neteisėtus dokumentų projektus, perdavė dokumentus VÄ® Žemėtvarkos instituto specialistams žemės vertei apskaičiuoti, o apskaičiavus žemės vertę parengė IÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IÅ -14-2 projektÄ ir pateikė jį pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui.

IÅ¡ byloje esančios IÅ¡vados Nr. IÅ -14-2 taip pat matyti, kad iÅ¡vada yra užpildyta J. A., be kitų duomenų, įraÅ¡ant ir duomenis apie tai, kad V. V. tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2010-08-17, su iÅ¡vada susipažino. Atsižvelgus į tai, kad J. A. teigė, kad V. V. nepažįsta, į tai, kad J. A. paaiÅ¡kinti V. V. supažindinimo su iÅ¡vada aplinkybių paaiÅ¡kinti negalėjo, į tai, kad V. V. tuo metu gyveno su sÅ«numi J. V., nes jai buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir tuo metu ji, pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, konstatuotina, kad Å¡i informacija yra neatitinkanti tikrovės ir patvirtina, kad J.

A. parengta iÅ¡vada buvo žinomai neteisėta. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų (J. V., R. R., D. M., N. V., paties R. Å . parodymų, apžiÅ«ros protokolo, kurį suraÅ¡ant apžiÅ«rėtas notarės G. K. žurnalas, 2010-08-23 testamento, 2010-08-23 įgaliojimo) nustatyta, kad bÅ«tent R. Å . vežė V. V. į notarų biurÄ , kur buvo patvirtintas V. V. įgaliojimas ir testamentas dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės, priklausančios jai pagal 2010-08-17 IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 R.

J. naudai. Kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, kad R. Å . jam pasiÅ«lė pirkti V. V. IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2, tačiau paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ turi R. J. ir jis nenori iÅ¡vados parduoti V. K.. V. K. davė R. J., kuriam galėtų bÅ«ti iÅ¡duotas įgaliojimas ir pasiraÅ¡yta preliminarioji sutartis vietoj V. K., duomenis. R. J. parodė, kad jis tik pasirašė V. K. jam pateiktus dokumentus, o pats asmeniÅ¡kai Å¡iuose sandoriuose nedalyvavo, dėl iÅ¡vados pirkimo tarėsi ir pinigus perdavė V. K..

28. IÅ¡ R. Å . 2010-09-02 pasiraÅ¡ytos sutarties nustatyta, kad jis gavo 25 000 Lt avansÄ už IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2. V. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose nurodė, kad R. Å . buvo sumokėta ir likusi suma, tai patvirtina V. K. pateiktas garso įraÅ¡as, jame užfiksuotas pokalbis tarp V. K. ir R. Å . dėl pinigų grÄ Å¾inimo. R. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. V. ir J. V. už iÅ¡vadÄ yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, t. y. pagal preliminariÄ jÄ Å¾emės pirkimo–pardavimo sutartį yra sumokėjęs 222 400 Lt, Å¡iuos pinigus jis gavo 2010-08-23 ir tÄ pačiÄ dienÄ sumokėjo V. V. ir J. V.. Tačiau tokius jo teiginius paneigia aplinkybės, kad jis pats pinigus už iÅ¡vadÄ gavo vėliau, negu nurodo sumokėjęs V. V. ir J. V.. TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad pinigai buvo sumokėti vėliau, negu nurodo R. Å ., patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys – R. Å . 2009-09-02 pasiraÅ¡yta sutartis dėl 25 000 Lt avanso gavimo ir liudytojo V. K. parodymai, kad pinigai už iÅ¡vadÄ R. Å . buvo sumokėti vėliau nei 2010-08-23. Be to, V. K. parodė, kad paaiÅ¡kėjus, jog nuosavybės teisės pagal IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 negalės bÅ«ti realizuotos, jis ne vienÄ kartÄ kreipėsi į R. Å . dėl už iÅ¡vadÄ sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo, R. Å . jam daug kartų žadėjo grÄ Å¾inti pinigus, taip pat nurodė, kad pinigus pasidalijo su R. J. ir vienas tokios sumos grÄ Å¾inti negali, taigi, nelogiÅ¡ka R. Å . pinigus sumokėjus V. V. ir J. V. pokalbio su V. K. metu nurodyti, kad pinigus pasidalijo su R. J.. Kadangi už iÅ¡vadÄ sumokėti pinigai nebuvo grÄ Å¾inti sutartį pasiraÅ¡iusiam R. J., jam atstovaujanti advokatų profesinė bendrija pareiÅ¡kė pretenzijÄ V. V., po pretenzijos gavimo V. V. dukra D. M. kreipėsi į policijÄ dėl galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. A., R. Å . ir R. J. bendrais neteisėtais veiksmais rengdami dokumentus, kuriuose buvo įraÅ¡yta žinomai neteisinga informacija, organizuodami dokumentų klastojimÄ ir klastodami dokumentus, atlikdami kitas veikas, turinčias sukčiavimo objektyviuosius požymius, suvokė, kad kiekvienas iÅ¡ jų daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis, kurie irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus, kad kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai yra dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro jų norimo rezultato – įgyti didelės vertės turtinę teisę, atkuriant nuosavybės teises į E. R. turėtÄ Å¾emę, todėl pagrįstai J.

A., R. Å . ir R. J. pripažino kaltais veikiant bendrininkų grupe padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikiant bendrininkų grupe apgaule už atlygį kitų asmenų naudai įgijus svetimÄ turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal iÅ¡vadÄ â€“ 111 250 Lt (32 220,23 Eur), tuo padarė didelę turtinę žalÄ Lietuvos valstybei.

Atsižvelgdama į tai, kad yra nustatyta, kad visi nuteistieji klastojo tikrus dokumentus, taip pat sudarė tam tikrus tikrovės neatitinkančius dokumentus (R. J. ir R. Å . veikdami bendrai pagamino 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , R. J. ir R. Å ., pasitelkdami tyrimo metu nenustatytus asmenis, suraÅ¡iusius V. V. vardu praÅ¡ymus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasiraÅ¡yti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusio savininko E. R. žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ), 2003-12-31 V.

V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡oma neatkurti nuosavybės teisių, nes ji neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kad ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjÅ«tį“, 2009-09-28 V. V. praÅ¡ymÄ paruoÅ¡ti pažymÄ dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, ir V. V. pasiraÅ¡ius Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12 pateikė juos NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui;

J. A. padarė įtakÄ R. R., kad Å¡i atgaline data įregistruotų 2001-12-28 pirminį V. V. praÅ¡ymÄ , suklastojo 2003-12-31 V. V. praÅ¡ymo ir paaiÅ¡kinimo, 2009-09-28 praÅ¡ymo gavimo datas, ant 2010-06-14 patvirtinto Santuokos sudarymo įraÅ¡o užrašė žinomai neteisingus duomenis, kad dokumentas gautas 2003-12-31, žurnale (duomenys neskelbtini) kaimo ties Nr. 29 padarė įraÅ¡us „E. R.“ ir „V. V.“, suformavo segtuvÄ Nr. 29 ir neteisėtai parengė 2009-10-02 PažymÄ Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat pasitelkiant R. R. buvo perspausdintas 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų perdavimo–priėmimo aktas, kurio 13 lape 17 numeriu buvo įraÅ¡yta, kad K. K. perdavė E. R. bylÄ iÅ¡ 29 lapų vedėjui D. V., pažymėtina, kad 2015-12-30 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2242(15), 11-2583 (15) konstatuota, kad 2009-09-30 (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų priėmimo–perdavimo akto 13, 14 ir 22 lapai yra pakeisti, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad J.

A., R. Å . ir R. J. suklastoti dokumentai, juose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys faktai sukėlė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, t. y. Å¡iuose dokumentuose buvo įtvirtinti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi duomenys, sudarę pagrindÄ pradėti ir atlikti neteisėtÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , o atkurus nuosavybės teises, iÅ¡duoti žinomai neteisėtÄ IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IÅ -14-2, pagal kuriÄ V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikai priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, iÅ¡ viso 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės, todėl nurodytų dokumentų suklastojimas laikytinas pavojinga ir nusikalstama veika, sukėlusia didelę žalÄ , o kaltinamųjų J.

A., R. Š. ir R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

30. Visų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad V. V. teisė į Lietuvos Respublikai priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, iÅ¡ viso 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės, nebuvo atkurta, nes iÅ¡vada buvo panaikinta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, kad vėliau, nustačius, kad iÅ¡duoti iÅ¡vadÄ nebuvo pagrindo, neeliminuoja nuteistųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Be to, pažymėtina tai, kad nuosavybės teisės V. V. buvo atkurtos parengiant pažymÄ , tačiau realizuoti, t. y. parduoti pažymos, atkuriančios teisę į nuosavybę, pagrindu suraÅ¡ytos iÅ¡vados nuteistieji nespėjo, nes, kilus įtarimui, kad iÅ¡vada iÅ¡duota be pagrindo, prasidėjo teisiniai procesai (patikrinimai) ir, konstatavus, kad vis dėlto duomenų, patvirtinančių V. V. ryšį su E. R., nepakanka, iÅ¡vada buvo panaikinta. Ä®vertinus tai, kad J. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarė eidama Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko, vėliau – NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius vyresniojo specialisto pareigas, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas pareigas (BK 230 straipsnio 3 dalis), jos veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, t. y.

J. A., bÅ«dama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, vykdydama funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse ir Å¡ias jai priskirtas funkcijas atlikdama (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su R. Å . ir R. J., sukčiavo, apgaule įgijo svetimÄ turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ â€“ Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtÄ â€“ 59,49 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės, 10,88 ha miÅ¡ko ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal iÅ¡vadÄ â€“ 111 250 Lt (32 220,23 Eur), ir tuo padarė didelę turtinę žalÄ Lietuvos Respublikai – J.

A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tuo padarė didelę neturtinę žalÄ valstybei, nes iÅ¡kraipė NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus, kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse, politikÄ , uždavinius, funkcijas ir veiklos principus ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino visuomenės pasitikėjimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį turtÄ skaidrumu bei teisėtumu.

31. J. A. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prokuratÅ«ros pareikÅ¡tame kaltinime bei apkaltinamajame nuosprendyje nuodytų aplinkybių nenuoseklumas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bylos medžiagoje esančių faktinių aplinkybių visetui dėl J. A. pareigybinių, darbo funkcijų ir įgalinimų kaitos laiko ir erdvės atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistosios J. A. dėmesį į tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ antrÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir nesunkina kaltinamosios J.

A. teisinės padėties, šiuos, pasak J. A., prieštaravimus ištaisė skundžiamame nuosprendyje ir nurodė: „Byloje nustatyta, kad J. A. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigose, o nuo 2010 m. liepos 14 d. NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigose. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes apie J.

A. darbo laikotarpius (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigose ir NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigose, teismas patikslina kaltinimÄ , kad J. A. jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne iki 2010 m. liepos 14 d. eidama Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkininkės pareigas, o toliau eidama NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, o, kad jai inkriminuotas nusikalstamas veikas J.

A. padarė iki 2010 m. birželio 30 d. eidama Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o nuo 2010 m. liepos 14 d. eidama NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius vyresniosios specialistės pareigas.“ Nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde ypač daug dėmesio skiriama, jos vertinimu, nepagrįstam jos pasirinkto gynėjo nuÅ¡alinimui nuo Å¡ios baudžiamosios bylos, taip pažeidžiant jos teisę į tinkamÄ gynybÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad J. A. pasirinkto gynėjo A. J. nuÅ¡alinimas buvo iÅ¡spręstas Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019-03-28 nutartimi, Å¡is klausimas dar kartÄ spręstas jau baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjančio Klaipėdos apygardos teismo ir dėl advokato A. J. nuÅ¡alinimo nuo J. A. gynybos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimta 2021-09-13 nutartis, kuria J. A. gynėjas advokatas A. J. nuo Å¡ios baudžiamosios bylos nuÅ¡alintas. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutartis buvo neskundžiama, tačiau siekdama maksimaliai užtikrinti J.

A. teises baudžiamajame procese, teisėjų kolegija priėmė skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutarties ir persiuntė skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui dėl 2021-09-13 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. IÅ¡nagrinėjęs J. A. gynėjo A. J., kuris, minėta, buvo nuÅ¡alintas nuo Å¡ios baudžiamosios bylos, skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2021-10-06 nutartimi konstatavo, kad advokatas A. J. nuo Å¡ios baudžiamosios bylos nuÅ¡alintas pagrįstai.

32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija plačiau dėl J. A. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su advokato A. J. nušalinimo (ne)pagrįstumu, nepasisako.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo Â

33. Nuteistieji ir jų gynėjai praÅ¡o apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino pradžiÄ sieti su 2009-10-02 pasiraÅ¡yta Pažyma Nr. 2734, nes bÅ«tent pažyma yra nuosavybės teisę suteikiantis, t. y. turtinę teisę patvirtinantis, dokumentas. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas su tokia pozicija nesutiko ir, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžios klausimÄ , atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, kad visos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, į tai, kad 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 taip pat buvo parengta įraÅ¡ant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis atgaline data bÅ«tent nurodytu laikotarpiu, padarė iÅ¡vadÄ , kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12.

34. Teisėjų kolegija su tokia baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, t. y. kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12, nesutinka. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį, suėjus Å¡iame straipsnyje nustatytam terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK tiesiogiai nereguliuoja nusikalstamos veikos baigtumo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobÅ«džio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimÄ , pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. JuridiÅ¡kai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Teismų praktikoje nurodyta, kad Å¡is plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinimas vienodai aktualus nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021).

35. Kaip matyti iÅ¡ byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų mechanizmo, veiksmų atlikimo laikas nagrinėjamu atveju nesutampa su turtinės teisės įgijimo laiku. J. A., R. Å . ir R. J. pirmos instancijos teismo nuteisti, kad apgaule kitų naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ . Kad pasiekti šį tikslÄ , jie suklastojo tikrus dokumentus, laikė ir juos panaudojo, taip pat laikė ir panaudojo pagamintus netikrus dokumentus, o J. A., bÅ«dama prilyginta valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Jie nebuvo kaltinami, kad kokiu tai bÅ«du užvaldė svetimÄ turtÄ . Visi kaltinamieji nuteisti, kad apgaule kitų naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ . Konkrečiu atveju asmens teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ gali bÅ«ti įgyjama tik kompetentingos institucijos sprendimu, kas numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų 105 punkte. R. Å ., R. J. ir J. A. neturėjo kompetencijos tokius sprendimus priimti. Tačiau jie galėjo kitais jiems inkriminuotais veiksmais siekti tokios turtinės teisės įgijimo, numatydami, kad turtinė teisė, pabaigus norminiuose aktuose nustatytas procedÅ«ras, bus įgyta vėliau.

36. Teisėjų kolegija mano, kad pasirašyta 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734, yra nuosavybės teisę suteikiantis, t. y. turtinę teisę patvirtinantis, dokumentas.

37. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžios klausimÄ , atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, kad visos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, į tai, kad 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 taip pat buvo parengta įraÅ¡ant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis atgaline data bÅ«tent nurodytu laikotarpiu, padarė iÅ¡vadÄ , kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12.

38. Teisėjų kolegija su tokia baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, t. y. kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12, nesutinka. Nors nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos siejamos su laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, tačiau bylos medžiaga nėra nustatyta nei vieno nuteistųjų veiksmo, kuris bÅ«tų atliktas 2010-08-12.

39. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus nusikalstamų veikų padarymo laikas, apsiribota tik laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad yra nustatyta, jog 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 buvo parengta įraÅ¡ant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis atgaline data bÅ«tent nurodytu laikotarpiu – tai yra nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, pritaria baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad su Å¡iuo momentu, t. y.

Pažymoje Nr. 2734 nurodyta data - 2009-10-02, nėra pagrindo sieti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžios. Spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties pradžios klausimÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas maksimaliai nepalankiai nuteistiesiems šį terminÄ skaičiavo nuo 2010-08-12. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos bei patys baudžiamojo įstatymo nurodyti padariniai, nagrinėjamu atveju – svetimos turtinės teisės įgijimas (atbuline data pasiraÅ¡ius 2009-10-02 PažymÄ Nr. 2734), galėjo bÅ«ti padarytos ir 2010 m. birželio mėnesį, t. y. dar galiojant BK 95 straipsnio redakcijai, numatančiai už apysunkius nusikaltimus (BK 228 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 3 dalis) 8 metų, o už sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalis) – 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ .

Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti konkrečių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo momentų, 2009-10-02 Pažymos Nr. 2734 pasira6ymo momento, dėl Å¡ių veikų padarymo momentų kyla abejonių (minėta, jos galėjo bÅ«ti padarytos iki 2010-06-29, kol dar galiojo BK 95 straipsnio redakcija, nustačiusi trumpesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus), o vadovaudamasi BPK 44 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iuo atveju taikytina iki 2010-06-29 galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymas Nr. IX-1495 (nuo 2003-05-01) (Žin., 2003, Nr. 38-1733)), už apysunkio nusikaltimo padarymÄ numačiusi 8 metų, už sunkaus – 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ .

Kadangi, minėta, nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos ir 2010 m. birželio mėnesį, tai dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų ir padarytų nusikalstamų veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi 2018 m. birželio mėnesį, o BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – 2020 m. birželio mėnesį. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl baudžiamoji byla J.

A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, R. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir R. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo nutraukiama.

40. Vėlesni nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai buvo nukreipti į jau įgytos turtinės teisės realizavimÄ , asmeniui pareiÅ¡kus norÄ , kad patvirtinta teisė į nuosavybę bÅ«tų atkurta kitoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų 105 punktas (tvarka, kurios laikomÄ si perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį)), tai yra: ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 17 d. J. A. parengė iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IÅ -14-2 projektÄ ir pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėjui, Å¡is pasirašė 2010 m. rugpjūčio 17 d. IÅ¡vadÄ ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl iÅ¡vadų žemės (miÅ¡ko) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė, nesuprantanti savo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, ir savo paraÅ¡u patvirtino skyriaus vedėjas, V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypÄ ; 2010 m. rugpjūčio 17 d. J. A. parengė raÅ¡tÄ Nr. 14-RT-100-(1.7), o jį pasiraÅ¡ius skyriaus vedėjui, 2010 m. rugpjūčio 17 d. IÅ¡vadÄ persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui įgyvendinti; 2010 m. rugsėjo 2 d. R. Å ., veikdamas kartu su R. J., 2010 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 ,,Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn“, kuria konstatuota teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , pardavė V. K., o IÅ¡vados pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miÅ¡ko sklypai.

41. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegijos nuomone 2010 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡vados Nr. IÅ -14-2 suraÅ¡ymo data negali bÅ«ti laikoma pasekmių – turtinės teisės į didelės vertės turtÄ Ä¯gijimo data, todėl nuo Å¡ios datos negali bÅ«ti skaičiuojamas senaties terminas.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

42. BK 72 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs uždraustÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ Å¡ios veikos. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ arba buvo gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs uždraustÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ Å¡ios veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-368/2011).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010-08-22 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., ir R. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ R. J. paskolinta 222 500 Lt, skirtų pirkti žemes paskolos davėjui. Pagal 2010-08-22 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 15 R. J. 2010-08-22 buvo iÅ¡mokėta 222 500 Lt žemės Å«kio paskirties žemės sklypui pirkti. Byloje nustatyta, kad už IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 R. J. ir R. Å . buvo sumokėta 64 411,49 Eur (222 400 Lt). R. J. ir R. Å . pardavė IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 ir gavo 64 411,49 Eur.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡iuos pinigus pripažino nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalyku, todėl, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio nėra, iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai nėra grÄ Å¾inti teisėtam savininkui, nusprendė, kad jie turi bÅ«ti konfiskuoti. Kadangi byloje nustatyta, kad pinigus gavo tik R. J. ir R. Å ., Å¡i suma konfiskuota bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių asmenų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad BK 72 straipsnio nuostatos, konfiskuojant iÅ¡ R.

J. ir R. Å . 64 411,49 Eur, Å¡ioje byloje taikytos pagrįstai. Pažymėtina, kad tiek kasacinis teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai baudžiamasis procesas teismo sprendimu nutraukiamas, be kita ko, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali bÅ«ti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-11-13 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso pabaiga negali bÅ«ti pagrindas turtÄ , kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ , palikti apyvartoje. Atsižvelgiant į iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimÄ paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iÅ¡ savo padaryto teisės pažeidimo, konstatuotina, kad asmeniui, kuris pagrįstai kaltintas nusikalstamos veikos padarymu, neturi bÅ«ti sudarytos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-10-15 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-318/2021).

Šioje byloje teisėjų kolegija, konstatavusi, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaudamasi BK 72 straipsnio ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendžia, kad šių veikų dalykas – 64 411,49 Eur – pagrįstai pripažintas konfiskuotinu turtu.

44. Tačiau teisėjų kolegija negali nesivadovauti ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas gali turėti įtakos sprendžiant dėl konfiskuotino turto masto konkrečioje byloje: kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiajam arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo yra neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-58-511/2020). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nuteistojo R. Å . civilinėje byloje Nr. e2-1699-733/2021 priimtu 2021-11-25 sprendimu V. K. yra priteista 7 240,50 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad iÅ¡ R. Å . civilinėje byloje V. K. yra priteista 7 240,50 Eur, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ R. Å . konfiskuota 32 205,75 Eur, pakeisti ir sumažinti iÅ¡ R. Å . konfiskuotinÄ sumÄ civilinėje byloje iÅ¡ jo priteista suma, t. y. iÅ¡ R. Å . konfiskuota 32 205,75 Eur suma sumažintina iki 24 965,25 (32 205,75-7 240,50) Eur (dvideÅ¡imt keturių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių Eur 25 centų).

45. Dėl kitų apeliacinių skundų motyvų teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistųjų kaltės klausimÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė tinkamai, pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos dalykÄ konfiskuotinu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Taigi apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 dalis), bet Å¡io reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali kisti atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2012, 2K-88/2013, 2K-7-107/2013, 2K-148/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritardama apylinkės teismo sprendimui, jame iÅ¡dėstytų motyvų, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, nebekartoja.

46. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų J. A., R. J. ir R. Å . veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, o J. A. dar ir pagal 228 straipsnio 1 dalį, jų kaltė dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Å ių nusikalstamų veikų požymiai nuteistųjų veiksmuose byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos. Priimdamas nuteistiesiems J. A., R. J. ir R. Å . apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistųjų J. A., R. J. ir R. Å . kaltės klausimu, nuteistųjų J. A., R. J. ir R. Å . apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir jų kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡io nuosprendžio 54–58 punktuose konstatuota, jog iki priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje negalėjo bÅ«ti priimtas, skundžiamas nuosprendis dėl J. A. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, R. J. ir R. Å . nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 327 straipsnio 2 punktas).

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šio nuosprendžio 57–59, 66 punktuose išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į tai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendis naikinamas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimo, nebeanalizuoja nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su bausmių skyrimu ir jų subendrinimu, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J.

A. atėmimo, taip pat prokurorės apeliacinio skundo ir apeliacinio skundo papildyme iÅ¡dėstytų argumentų dėl nuteistiesiems skirtų bausmių vykdymo atidėjimo pagrįstumo, nes minėti klausimai nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimo nebeaktualÅ«s. Teisėjų kolegija pritaria Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės D. S. pozicijai dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-26 nutarties panaikinimo. Sutiktina, kad BPK 3081 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali iÅ¡taisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje raÅ¡ymo apsirikimus, aiÅ¡kias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių iÅ¡taisymas nekeičia nuosprendžio esmės. O Å¡ia nutartimi taikytas nuteistajam R.

J. bausmės vykdymo atidėjimas keičia nuosprendžio esmę, nes sukelia teisinius padarinius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis naikinamas, plačiau Å¡io argumento teisėjų kolegija nebeanalizuoja. R. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje yra dalis dokumentų, su kuriais R. J. nebuvo supažindintas, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti teise praÅ¡yti papildyti ikiteisminį tyrimÄ . Baudžiamosios bylos tomų apyraÅ¡ai neatitinka faktiÅ¡kai bylose sudėtų dokumentų.

R. J. jau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prie baudžiamosios bylos buvo pridėti nauji ikiteisminio tyrimo duomenys, 2016-11-04 pateikti NŽT dokumentai (9 tome 47–72 lapai), kurie R. J. nebuvo pateikti susipažinti ir dėl kurių jis negalėjo pateikti praÅ¡ymo papildyti ikiteisminį tyrimÄ , taip pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ . Visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija R. J. nebuvo įteikta. Taigi nebuvo įvykdyti BPK 218 straipsnio 3 dalies reikalavimai supažindinti įtariamÄ jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

48. Teisėjų kolegija Å¡iuos R. J. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia R. J. nurodytos klaidos – bylos tomų apyraÅ¡ai neatitinka faktiÅ¡kai bylose sudėtų dokumentų, visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos R. J. neįteikimas ir tariamai BPK 218 straipsnio 3 dalies reikalavimų supažindinti įtariamÄ jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga neįvykdymas yra formalios klaidos, t. y. jeigu baudžiamosios bylos kažkuriame iÅ¡ tomų yra įsivėlusių bylos apyrašų, dokumentų numeracijos klaidų, jos yra formalios, teisminiam nagrinėjimui, baudžiamojoje byloje esantiems duomenims neturinčios jokios reikÅ¡mės. Kita vertus, R. J. nurodo, kad tariamai buvo supažindintas ne su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ gynybÄ . Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡i baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme jau buvo nagrinėta antrÄ kartÄ , jos nagrinėjimas tęsiasi jau daugiau kaip ketverius metus, todėl R. J. argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo metu padaryta formalia klaida, neva lėmusia jo teisės į gynybÄ apribojimÄ , yra visiÅ¡kai formalÅ«s. Per visÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose laikÄ nuteistasis R. J. turėjo pakankamai laiko susipažinti su visais baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais. Be to, nors R. J. nurodo, kad bÅ«tų galėjęs teikti praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, tačiau nesukonkretina, kokie bÅ«tent praÅ¡ymai bÅ«tų buvę teikiami, kodėl jis tokių praÅ¡ymų negalėjo pateikti teisme. Vienas iÅ¡ argumentų dėl tariamo netinkamo supažindinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis yra tai, kad R. J. bÅ«tų prašęs apklausti L. V. poligrafu. Tačiau toks R. J. praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu.

49. Vienas iÅ¡ R. J. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ , o vėliau ir kaltinamajame akte nurodyta, kad 2010-09-02 R. J. ir R. Å . gavo iÅ¡ V. K. 222 400 litų. Nurodo, kad Å¡iÄ aplinkybę paneigia R. J. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20318274 15 lape esančios Baltarusijos Respublikos daugkartinės (galiojančios nuo 2010-03-15 iki 2011-03-16) vizos su 2010-03-25 įvažiavimo ir vizos atidarymo spaudu ir 17 paso puslapyje esantis įvažiavimo į Baltarusijos RespublikÄ 2010-08-30 bei tame pačiame puslapyje esantis iÅ¡važiavimo iÅ¡ Baltarusijos Respublikos 2010-09-05 spaudai ir įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2010-09-02 R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje ir įtarime nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte 2010-09-02 momentas nėra siejamas iÅ¡imtinai su pinigų iÅ¡ V. K. gavimu. R. J. ir R. Å . 2010-09-02 pardavė 2010-08-17 IÅ¡vadÄ Nr. IÅ -14-2 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų). Be to, pažymėtina ir tai, kad Å¡iuos veiksmus R. J. ir R. Å . atliko veikdami bendrininkų grupe, tai reiÅ¡kia, kad nebÅ«tina R. J. fiziÅ¡kai paimti iÅ¡ V. K. pinigus, juos gali paimti R. Å ., tai Å¡ioje baudžiamojoje byloje ir buvo nustatyta (žr. nuosprendžio 46 punktÄ ).

50. Nors savo apeliaciniame skunde R. J. nesutinka su baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. J. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, kurioje R. J. savo ranka atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įraÅ¡ydamas ,,1993-05-12“ datÄ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingÄ registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigÄ J. J., ir šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31 pateikė J. A., kuri šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ Ä¯dėjo į E. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 29, tačiau teisėjų kolegija tokias R. J. abejones vertina kaip deklaratyvias, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. PrieÅ¡ingai, negu teigiama R. J. apeliaciniame skunde, konstatuoti netikro dokumento – 1993-05-12 KrikÅ¡to sakramento pažymÄ , kurioje nurodoma, kad Maironių Å vč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikÅ¡tyta Kelmės Å vč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10 – pagaminimo faktÄ nagrinėjamoje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje įraÅ¡ytus skaičius ir žodžių fragmentus tyręs raÅ¡ysenos ekspertas konstatavo, kad įraÅ¡ai padaryti R. J.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti eksperto iÅ¡vada, kuriÄ neigdama nuteistasis R. J. nepateikė jokių objektyvių duomenų, todėl Å¡is jo apeliacinio skundo argumentas ir nesutikimas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada vertintinas kaip deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais.

51. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, apygardos teismo nuosprendžiu spręstinas turto konfiskavimo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-23 nuosprendį, kuriuo J. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, R. J. ir R. Å . nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ J. A., R. J. ir R. Å . nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskacijÄ ir iÅ¡ R. J. konfiskuoti 32 205,75 Eur (trisdeÅ¡imt du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkis eurus 75 ct), o iÅ¡ R. Å . konfiskuoti 24 965,25 Eur (dvideÅ¡imt keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 25 ct) į valstybės biudžetÄ .

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės D. S. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti ir panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-26 nutartį.

Teisėjai Eugenijus Antanauskas

Dalius Jocys

Kristina Kakurinė