f41574c4-1f23-4b5e-8354-e4b8acfe021f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                       Administracinė byla Nr. I-2708-561/2013                     Proceso Nr. 3-61-3-00776-2013-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo ArÅ«no Kaminsko, teisėjų Liudos Arlauskienės ir Mildos Vainienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), nustatė: PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-02-25 sprendimÄ Nr. 1D-2188(11);

2) priteisti iÅ¡ atsakovių 2541,82 Lt neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį;

3) įpareigoti atsakoves toliau mokėti paskirtÄ 480,75 Lt pensijÄ .Skunde nurodė, kad atsakovė VRM, vadovaudamasi Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 dalimi ir 5 str. 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ pensijÄ . Toks VRM sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes mokant sumažintÄ valstybinę pensijÄ buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo konstitucinės teisės, pagrindiniai teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių, proporcingumo ir apsaugos principai.

Nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaudamasi VRM perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė – VRM atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo pensijos (su priedu) dydis buvo perskaičiuojamas taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Å¡i teisės norma neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2011–2012 metais.Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. 2013-02-13 pateikė praÅ¡ymÄ VRM, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 21).

IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , VRM 2013-02-25 sprendime Nr. 1D-2188(11) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuojama, remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui mokėti neapribotÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (b. l. 18–19).Nesutikdamas su VRM sprendimu, A. K. padavė skundÄ teismui, praÅ¡ydamas jį panaikinti ir priteisti 2541,82 Lt neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį (b. l. 1–5). Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 dalį, pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakcijÄ galiojusiÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį yra galimas.

Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jam paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuojama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies bei 5 str. 1 dalies nuostatomis. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui A.

K. paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatomis (b. l. 7). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadinasi, ribojant pareiškėjui mokamos valstybinės pensijos dydį nurodytu mastu, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti A.

K. reikalavimÄ ir priteisti jam neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį. Teismas taip pat pažymi, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai, susiję su neteisėtu valstybinės pensijos perskaičiavimu bei įpareigojimu toliau mokėti paskirtÄ pensijÄ yra nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat prašė panaikinti VRM 2013-02-25 sprendimÄ Nr. 1D-2188(11).

Kaip minėta, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Nagrinėdama pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl netinkamo pensijos perskaičiavimo, VRM vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetencijÄ ir teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad VRM neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , todėl jį atmetė pagrįstai. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teisėjų kolegija                                                                   nusprendė:

PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                          ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                    Liuda Arlauskienė                                                 Milda Vainienė